CP v2

Tag: Lenkijos ginkluotosios pajėgos

  • Vokietija sureagavo į F-35 atvykimą į Lenkiją: tai keičia NATO rytinio sparno gynybą

    Vokietija sureagavo į F-35 atvykimą į Lenkiją: tai keičia NATO rytinio sparno gynybą

    Lenkija priėmė pirmuosius JAV pagamintus penktos kartos naikintuvus F-35A, o įvykis sulaukė dėmesio ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Vokietijos apžvalgininkai viešai įvertino šį žingsnį kaip reikšmingą postūmį stiprinant NATO rytinį sparną ir atgrasymo pajėgumus.

    Vokietijos laikraščio Die Welt korespondentas Varšuvoje Philippas Fritzas, komentuodamas socialiniuose tinkluose paskelbtas nuotraukas, pabrėžė, kad F-35 dislokavimas Lenkijoje didina Aljanso galimybes greičiau ir tiksliau reaguoti į grėsmes regione. Pasak jo, tai yra sprendimas, kuris sustiprina kolektyvinę gynybą ir prisideda prie efektyvesnio atgrasymo.

    „Tai, kad F-35 bus Lenkijoje, realiai stiprina NATO rytinį sparną ir prisideda prie veiksmingesnio atgrasymo“, – sakė Philippas Fritzas.

    F-35A įsigijimas yra ilgalaikės modernizacijos dalis: Lenkija 2020 metais užsakė 32 orlaivius, kurie turėtų palaipsniui pakeisti senesnius sovietinės kilmės naikintuvus ir pagerinti sąveiką su NATO partneriais. Sutarties vertė viešai buvo įvardijama apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro maždaug 4,2 mlrd. eurų pagal apytikrį to laikotarpio kursą.

    Planuojama, kad naujieji naikintuvai bus dislokuojami 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko apylinkėse. Lenkijos pusė yra skelbusi, kad dalis orlaivių į šalį atvyks artimiausiais metais, o likusieji turėtų pasiekti Lenkiją vėlesniais etapais iki dešimtmečio pabaigos.

    Kas išskiria F-35A?

    F-35A laikomas vienu pažangiausių daugiafunkcių naikintuvų, nes sujungia mažesnį radarų pastebimumą, jutiklių sintezę ir duomenų apsikeitimą su kitais NATO vienetais. Praktikoje tai reiškia geresnį situacijos matymą, galimybę veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje ir perduoti žvalgybinę informaciją sąjungininkams.

    Orlaivyje naudojamas aktyvios fazinės gardelės radaras AN/APG-81, taip pat integruotos optinės ir infraraudonųjų spindulių sistemos, kurios leidžia aptikti taikinius skirtingomis sąlygomis. Ginkluotė gali būti nešama vidinėse skyriuose, išlaikant mažesnį pastebimumą, o prireikus konfigūracija gali būti išplečiama papildoma išorine ginkluote.

    NATO rytinio sparno kontekstas

    F-35 pasirodymas regione vertinamas platesniame NATO atgrasymo kontekste, ypač po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ir išaugusio dėmesio oro erdvės gynybai. Penktos kartos platformos regione didina ne tik nacionalinius pajėgumus, bet ir bendrą Aljanso operacinį suderinamumą, nes tokie orlaiviai tampa svarbia žvalgybos ir tikslinių duomenų grandimi.

    Lenkijos karinės aviacijos stiprinimas taip pat siejamas su didesniu reagavimo greičiu ir galimybe kartu su sąjungininkais vykdyti oro policijos, atgrasymo bei regioninės gynybos užduotis. Stebėtojai Vokietijoje atkreipia dėmesį, kad tai ne vien simbolinis pirkinys, o realiai keičiamas pajėgų balansas ir technologinis šuolis.

    Lenkijos žiniasklaida ir kariuomenė taip pat skelbė, kad naujųjų naikintuvų skrydį į bazę lydėjo F-16, o pasirengimą prižiūrėjo aukšto rango karinių oro pajėgų vadovai. Tai pabrėžia, jog F-35 įvedimas į rikiuotę laikomas ne tik techniniu, bet ir strategiškai svarbiu įvykiu visam regionui.

  • Lenkai ruošia M28 Bryza kovai su dronais: pigus ginklas prieš „Shahed“ jau pakeliui?

    Lenkai ruošia M28 Bryza kovai su dronais: pigus ginklas prieš „Shahed“ jau pakeliui?

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos ruošiasi ginkluoti lengvuosius transporto lėktuvus M28 Bryza ir paversti juos specializuotomis platformomis kovai su bepiločiais. Apie planus viešai užsiminta gynybos renginyje Defence24 Days, o pirmasis demonstracinis orlaivis turėtų būti modifikuotas po sutarties pasirašymo.

    Sprendimo ištakos siejamos su Ukrainos patirtimi: pastaraisiais mėnesiais viešoje erdvėje ne kartą buvo rodoma, kaip nedidelis AN-28 tipo lėktuvas, artimas M28 pirmtakui, naudojamas bepiločiams numušti. Tokia taktika ypač siejama su lėtais atakos dronais, tarp jų ir „Shahed“ šeimos aparatais, kurie dažnai skrenda santykinai nedideliu greičiu ir žemu aukščiu.

    Modernizacijos koncepcija grindžiama paprasta logika: naikintuvai daugeliu atvejų yra per greiti ir per brangūs gaudyti lėtai judančius taikinius, o priešlėktuvinės raketos ne visada ekonomiškai pagrįstos. M28 gali skristi greičiu, artimu lėtesniems dronams, todėl teoriškai lengviau palaikyti kontaktą, priartėti ir panaudoti ginkluotę.

    Numatoma, kad M28 Bryza galėtų būti pritaikytas tiek klasikinei vamzdinei ginkluotei, tiek ir kitoms priemonėms, įskaitant perėmimo bepiločius. Tokie hibridiniai sprendimai tampa vis aktualesni, nes karas Ukrainoje parodė, kad oro gynybai reikia ne vieno „stebuklingo“ ginklo, o kelių sluoksnių sistemos, kurioje svarbi ir kaina, ir masiškumas.

    Svarbus pranašumas Lenkijai yra pramoninis savarankiškumas: M28 gaminamas Mielce, todėl modernizacijoms lengviau taikyti nacionalinius sprendimus ir greičiau keisti konfigūraciją. Be to, tarnyboje tebėra kelios dešimtys M28 skirtingų versijų, įskaitant atnaujintus variantus su šiuolaikiškesne avionika, tad galima planuoti ne vieną bandomąjį projektą, o platesnį pajėgumą.

    M28 istorija glaudžiai susijusi su AN-28: nors bazinis projektas kurtas Sovietų Sąjungoje, serijinė gamyba vyko Lenkijoje, o vėliau buvo sukurtas savarankiškas M28 variantas, kuriame atsirado reikšmingų techninių pakeitimų. Šiandien egzistuoja kelios pagrindinės šeimos kryptys, o dalis M28 tipo orlaivių tebėra siūlomi eksporto rinkoms, kas rodo platformos ilgaamžiškumą.

    Kovos su dronais užduotis Europoje sparčiai keičiasi: didėjant bepiločių skaičiui, vis dažniau ieškoma pigių perėmimo priemonių, kurios galėtų ilgai budėti ore ir veikti arčiau grėsmės zonų. Būtent čia M28 tipo lėktuvai gali tapti papildomu įrankiu greta radarų, elektroninės kovos ir priešlėktuvinių sistemų, ypač kai reikia lanksčiai reaguoti į masines atakas.

    Kada tiksliai M28 Bryza pasirodys naujoje rolėje, priklausys nuo sutarties, bandymų rezultatų ir pasirinktos ginkluotės konfigūracijos. Vis dėlto pats signalas aiškus: Lenkija siekia greitai perimti karo Ukrainoje pamokas ir ieško sprendimų, kurie leistų efektyviai ir tvariai mažinti dronų keliamą grėsmę.

  • „ICEYE“ stiprina ryšius su Lenkijos kariuomene: vadovas sako, kad ateities konfliktus lems palydovai

    „ICEYE“ stiprina ryšius su Lenkijos kariuomene: vadovas sako, kad ateities konfliktus lems palydovai

    Radarinių palydovų era gynyboje

    Palydovinės žvalgybos bendrovė „ICEYE“ plečia bendradarbiavimą su Lenkijos ginkluotosiomis pajėgomis ir tai sieja su platesne NATO šalių kryptimi stiprinti kosmines žvalgybos galimybes. Įmonės vadovas Rafałas Modrzewskis pabrėžia, kad moderniuose konfliktuose lemiamu veiksniu tampa greita informacija iš orbitos.

    „ICEYE“ specializacija yra Žemės stebėjimas radarais, vadinamais SAR, kurie leidžia gauti vaizdus nepriklausomai nuo debesuotumo ir paros meto. Tokie sprendimai ypač vertingi, kai reikia nuolat stebėti fronto ruožus, logistiką ar infrastruktūrą ir greitai atnaujinti situacijos vaizdą.

    „Ateities konfliktai bus palydovų konfliktai, ypač žvalgybos ir taikinių nustatymo srityje“, – sakė „ICEYE“ vadovas Rafałas Modrzewskis.

    Ką duoda privatūs palydovai kariuomenei

    Privatus sektorius gynybai siūlo tai, ko valstybės institucijos dažnai nepasiekia vien savo pajėgumais: trumpesnius kūrimo ciklus, dažnesnius atnaujinimus ir greitesnį technologijų diegimą. „ICEYE“ atveju kalbama ne tik apie patį palydovą, bet ir apie visą sistemą nuo valdymo iki duomenų perdavimo bei apdorojimo.

    Įmonės vadovas teigia, kad Lenkijos kariuomenei perduodama sistema turi užtikrinti savarankišką ir suverenią eksploataciją. Konkrečių sutarties detalių jis neatskleidžia, tačiau akcentuoja principą, jog gynybai itin svarbu turėti galimybę greitai keisti sprendimus, kai keičiasi grėsmės ir taktika.

    „Kariuomenė gauna sistemą, kuria gali naudotis visiškai savarankiškai ir suvereniai“, – sakė „ICEYE“ vadovas Rafałas Modrzewskis.

    Gamybos tempai ir paklausa NATO rinkoje

    „ICEYE“ skelbia pasiekusi gamybos tempą, leidžiantį pagaminti maždaug po vieną palydovą per savaitę, o artimiausias tikslas yra dvigubai didesnis. Tokie skaičiai atspindi rinkos realybę: Europos šalys, reaguodamos į saugumo situaciją regione, didina užsakymus žvalgybai ir situacijos stebėsenai.

    Vadovo teigimu, darbų portfelis užtikrintas bent trejiems metams, o įmonė sieja augimą su užsakymų gausa NATO šalyse ir jų partnerėse. „ICEYE“ mini ir didelius projektus Vokietijos kryptimi, kur kalbama apie dešimtis palydovų, turinčių būti pristatyti per maždaug dvejų metų laikotarpį.

    „Paklausa yra milžiniška, o užsakymų turime bent trejiems metams“, – sakė „ICEYE“ vadovas Rafałas Modrzewskis.

    DI vaidmuo: nuo vaizdų iki sprendimų

    Greitai didėjant palydovų ir sensorių kiekiui, pagrindiniu iššūkiu tampa ne vien vaizdo gavimas, o jo apdorojimas, skirtingų šaltinių sujungimas ir sprendimų parengimas realiu laiku. „ICEYE“ vadovas pabrėžia, kad DI tampa antrąja svarbia plėtros kryptimi greta pačių palydovų technologijų.

    DI taikymas gali leisti greičiau aptikti pokyčius, identifikuoti objektus, prioritetizuoti taikinius ir sumažinti analitikų darbo krūvį. Kartu gynybos sektoriuje tai kelia papildomus reikalavimus duomenų saugumui, atsakomybei ir sprendimų patikimumui, nes klaidos kaina čia gerokai didesnė nei civiliniuose projektuose.

    „Antroji mūsų kryptis yra DI, tai yra duomenų apdorojimas, sujungimas ir valdymas“, – sakė „ICEYE“ vadovas Rafałas Modrzewskis.