CP v2

Tag: Lenkijos ginkluotosios pajėgos

  • Lenkija planuoja įsigyti keturis „Airbus“ A330 MRTT: kodėl jų priežiūrai Okęcie pritrūks vietos

    Lenkijos gynybos ministerija derasi dėl keturių daugiafunkcių transporto ir oro papildymo degalais lėktuvų „Airbus“ A330 MRTT įsigijimo iki 2030 metų. Šios platformos būtų skirtos karių ir krovinių pervežimui, medicininei evakuacijai bei kitų orlaivių degalų papildymui ore.

    Projektui numatoma pasitelkti Europos Sąjungos saugumo ir gynybos finansavimo instrumentą SAFE, kuriuo siekiama palengvinti bendrus Europos gynybos pirkimus. Kartu su Lenkija analogiškus A330 MRTT planuoja įsigyti ir Ispanija, todėl derybos vyksta platesniame bendradarbiavimo kontekste.

    Kur bus atliekami sunkieji patikrinimai?

    Derybose aptariamas ne tik orlaivių pirkimas, bet ir jų techninės priežiūros apimtis bei vieta. A330 MRTT priklausys didžiausių Lenkijos ginkluotųjų pajėgų orlaivių kategorijai, todėl priežiūrai reikalinga infrastruktūra tampa vienu svarbiausių klausimų.

    „Airbus“ vadovas Lenkijoje Sebastianas Magadzio teigė, kad dėl techninės priežiūros vyksta pažengusios derybos su Bydgoščiuje veikiančia įmone Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr 2, priklausančia gynybos pramonės grupei PGZ. Galutinė darbų apimtis, anot jo, priklausys nuo susitarimų, kuriuose dalyvauja ir Lenkijos oro pajėgos, ir pramonė, ir tiekėjas.

    „Dėl priežiūros esame pažengusiose derybose su WZL2 Bydgoščiuje, priklausančia PGZ. O konkreti priežiūros, remonto ir modernizacijų apimtis Lenkijoje priklausys nuo tolesnių derybų su trimis pusėmis“, – sakė Sebastianas Magadzio.

    Okęcie patirtis ir infrastruktūros riba

    „Airbus“ Lenkijoje turi bazę Varšuvoje, kur jau daugiau nei dešimtmetį aptarnaujami lengvieji transporto lėktuvai C-295M, dažnai vadinami CASA. Varšuvos centras prižiūri ne tik Lenkijos, bet ir kitų šalių C-295M orlaivius, o tai sukūrė tvirtą patirties pagrindą.

    Vis dėlto A330 MRTT dydis riboja galimybes Varšuvos Okęcie teritorijoje. A330 MRTT sparnų mojis siekia daugiau nei 60 metrų, o fiuzeliažo ilgis yra beveik 59 metrai, todėl sunkiesiems patikrinimams reikia itin didelio angaro ir atitinkamos logistikos.

    „Sunkieji patikrinimai, atliekami po ketverių ar aštuonerių eksploatacijos metų, greičiausiai bus perkelti į Bydgoščių, nes „Airbus Poland“ neturi tinkamos infrastruktūros ir angaro dydžio tokiems darbams“, – aiškino Sebastianas Magadzio.

    Pasak jo, Okęcie tiesiog nėra pakankamai vietos pastatyti tokio masto angarą. Bydgoščius šiuo požiūriu vertinamas kaip logiška alternatyva, ypač atsižvelgiant į vietos įmonės patirtį aptarnaujant C-130 „Hercules“ tipo transporto lėktuvus.

    Kodėl A330 MRTT svarbūs?

    MRTT tipo orlaiviai sukurti iš plataus fiuzeliažo keleivinių lėktuvų, pritaikant juos karinėms užduotims. A330 MRTT gali būti greitai sukonfigūruotas krovinių gabenimui, keleivių transportui arba medicininei evakuacijai, o tuo pačiu metu išlieka pilnavertė degalų papildymo ore platforma.

    Lenkijai tai reikštų didesnį strateginį mobilumą ir galimybę ilgiau ore išlaikyti naikintuvus ar kitus orlaivius, ypač pratybų ir sąjungininkų operacijų metu. Toks pajėgumas taip pat stiprina sąveikumą su NATO partneriais, kurie MRTT tipo platformas naudoja kaip vieną pagrindinių logistikos ir oro operacijų atramų.

    Kol kas galutiniai sprendimai dėl aptarnavimo modelio dar nėra priimti, tačiau kryptis aiškėja: lengvesnės priežiūros ir mobilios techninės komandos galėtų remtis Varšuvos kompetencija, o sunkesni darbai labiau tikėtini Bydgoščiuje. Tai leistų Lenkijai turėti ne tik naują didelį orlaivį, bet ir vietinę kompetenciją jo eksploatacijai per visą tarnybos laikotarpį.

  • Kiek dar F-35 pasieks Lenkiją šiemet: „Lockheed Martin“ įvardijo tiekimų planą ir terminus

    Dar keli F-35 iki metų pabaigos

    „Lockheed Martin“ atstovai gynybos parodoje Kielcuose pranešė, kad iki metų pabaigos Lenkiją turėtų pasiekti dar 4–5 penktosios kartos daugiafunkciai naikintuvai F-35. Jie papildytų jau pristatytą aštuonių orlaivių partiją.

    Pagal iki šiol viešintą grafiką, Lenkija iš viso yra užsakiusi 32 F-35, o visų orlaivių pristatymus planuojama užbaigti 2029 metais. Šis terminas išlieka vienu svarbiausių orientyrų, vertinant pajėgumų augimą regione.

    Gamyba persikelia į Italiją

    Gamintojas nurodė, kad artimiausios Lenkijai skirtos mašinos bus tiekiamos ne iš JAV, o iš europinės surinkimo linijos Cameri mieste Italijoje. Tai reikšminga detalė, nes Cameri gamykla yra vienas pagrindinių F-35 programos centrų Europoje.

    Tokia tiekimo schema leidžia greičiau aptarnauti Europos užsakovus ir sumažinti logistines rizikas. Pastaraisiais metais F-35 programa daug dėmesio skiria tiekimo grandinių stabilumui, atsarginių dalių prieinamumui ir techninės priežiūros pajėgumų plėtrai.

    Planą iki metų pabaigos pristatyti dar 4–5 F-35 patvirtino „Lockheed Martin“ atstovas Nate’as McAllisteris.

    Pilotų rengimas ir pradinė parengtis

    „Lockheed Martin“ teigia, kad šiuo etapu didžiausias dėmesys skiriamas pradinės operacinės parengties pasiekimui. Tai apima bazės infrastruktūrą, technikų ir pilotų rengimą bei logistiką, kuri yra kritinė eksploatuojant penktosios kartos platformą.

    Gamintojo duomenimis, JAV jau parengta 16 Lenkijos pilotų, dar 6 mokymai vyksta. Pagal 2020 metais pasirašytą sutartį planuota JAV parengti 24 pilotus.

    Taip pat pabrėžta, kad Lasko bazėje jau sukurta infrastruktūra pilotų rengimui, įskaitant pilnos misijos simuliatorius. Toks mokymo modelis leidžia greičiau didinti įgulų skaičių ir mažinti priklausomybę nuo mokymų užsienyje.

    Kontraktas ir galimas tęsinys

    Lenkija 2020 metais užsakė 32 F-35 už maždaug 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,2 mlrd. eurų pagal pastarųjų metų valiutų kursų vidurkius. Pirmosios pagamintos mašinos buvo naudojamos mokymams JAV, vėliau pristatymai palaipsniui persikėlė į Lenkiją.

    Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos gynybos ministerija į ilgalaikius modernizacijos planus iki 2039 metų įtraukė ir galimybę įsigyti papildomų F-35. Gamintojas teigia esantis pasirengęs aptarti pramoninio bendradarbiavimo apimtį, jei būtų priimti nauji sprendimai dėl pirkimų.

    „Lockheed Martin“ atstovai priminė, kad nuo sutarties pasirašymo iki pirmojo pristatymo įprastai prireikia 3–4 metų. Tai svarbus faktorius planuojant tolimesnį pajėgumų stiprinimą ir biudžetą.

  • Lenkija turi didžiausią K9 haubicų parką NATO: patirtimi K9 User Club dalinsis su sąjungininkais

    Estijos mieste Tartu rugsėjo 2 dieną prasidėjo tarptautinis K9 User Club forumas, suburiantis šalių kariuomenių atstovus, eksploatuojančius K9 savaeiges artilerijos sistemas. Šių metų renginį organizuoja Estijos ginkluotosios pajėgos, o į jį atvyko per 200 dalyvių iš keliolikos valstybių.

    Forumo esmė – praktinė patirčių apykaita: kaip vyksta įgulų rengimas, techninė priežiūra, atsarginių dalių tiekimas, kovinis naudojimas ir logistika. Toks formatas leidžia palyginti skirtingų šalių sprendimus ir gerinti sąveiką, kuri NATO kontekste tampa ne mažiau svarbi už pačios technikos skaičių.

    Lenkija šiame formate išskirtinė tuo, kad turi didžiausią K9 savaeigių haubicų parką NATO. Dėl to jos realios eksploatacijos patirtis – nuo remonto ciklų iki šaudymo intensyvumo planavimo – tampa viena aktualiausių diskusijų temų kitoms valstybėms, kurios K9 sistemas jau naudoja arba dar tik diegia.

    K9 plėtra Europoje

    K9 yra vienas plačiausiai naudojamų šiuolaikinių 155 mm kalibro artilerijos sprendimų, o Europoje jis eksploatuojamas arba planuojamas diegti keliose valstybėse, tarp jų – Lenkijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Estijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje. Augant naudotojų ratui, didėja ir bendrų pamokų bei standartizavimo poreikis, nes realūs karo Ukrainoje patyrimai išryškino artilerijos vaidmenį, ypač amunicijos, aptarnavimo ir atsargų grandinių srityse.

    Šių metų K9 User Club jau yra penktoji šio forumo laida. Ankstesnis susitikimas 2025 metais vyko Lenkijoje, Krokuvoje, kur, viešai skelbtais duomenimis, dalyvavo per 150 kariuomenių ir pramonės atstovų iš devynių šalių, o programoje buvo ir praktiniai vizitai į pramonės bei kariuomenės padalinius.

    Pirmą kartą aptariamas „Chunmoo“

    Nauja šių metų programos dalis – atskira sesija apie K239 „Chunmoo“ daugkartinio paleidimo raketų sistemas. Tai rodo, kad naudotojų bendruomenė plečiasi nuo vamzdinės artilerijos prie tolimojo nuotolio raketinės artilerijos temų, kurios NATO rytiniame flange vertinamos kaip vienas kritinių atgrasymo elementų.

    Lenkija šioje srityje vėl tampa centrine valstybe, nes vysto vieną didžiausių „Chunmoo“ įsigijimo ir integracijos programų už Pietų Korėjos ribų. Polonizuotas variantas vadinamas Homar-K – jis integruojamas su lenkiška „Jelcz“ važiuokle ir nacionalinėmis ugnies valdymo priemonėmis, o sutartys apima beveik 300 planuojamų paleidimo įrenginių Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms.

    Pramoninio bendradarbiavimo dalyje numatyta, kad 239 mm kalibro tiksliosios raketos CGR-080 bus gaminamos Lenkijoje, tai siejama su bendra įmone Hanwha WB Advanced System, kurią yra įsteigusios Hanwha Aerospace ir WB Electronics. Tokie projektai paprastai vertinami kaip reikšmingas žingsnis kuriant vietines kompetencijas ne tik surinkime, bet ir sudėtingesnių šaudmenų gamyboje.

    Renginio šeimininkė Estija taip pat didina pajėgumus, susijusius su „Chunmoo“. Po pirmųjų sistemų užsakymo 2025 metais Estija 2026 metų gegužę paskelbė sprendimą įsigyti papildomų įrenginių ir tapo antrąja Europos valstybe, diegiančia šį sprendimą.

    K9 User Club darbotvarkėje numatytos nacionalinės prezentacijos, ekspertinės diskusijos apie eksploataciją ir tolesnę sistemų raidą, taip pat demonstraciniai pristatymai, susiję su Estijos naudojamomis K9 platformomis. Forumui tęsiantis iki rugsėjo 4 dienos, pagrindinis dėmesys skiriamas tam, kaip sukauptą patirtį paversti praktiniais standartais ir greitesniais sprendimais visiems naudotojams.

  • Pentagonas mini Lenkiją tarp F-15EX pirkėjų: kodėl Varšuva vis tiek labiau linksta prie F-35

    JAV Gynybos departamentas skyrė „Boeing“ daugiametę sutartį naujos kartos naikintuvams F-15EX Eagle II ir jų logistiniam palaikymui, o tarp galimų užsienio klientų oficialiuose dokumentuose buvo paminėta ir Lenkija. Tai Lenkijoje sukėlė diskusiją, ar Varšuva gali būti raginama svarstyti dar vieną JAV naikintuvų kryptį greta jau vykdomų F-35 planų.

    Sutartis yra vadinamoji „lubų“ vertės sistema, kuri leidžia Jungtinėms Valstijoms per kelerius metus užsakyti gamybą, modernizacijas, atsargines dalis ir kitą palaikymą, o prireikus aptarnauti ir užsienio pardavimus pagal FMS mechanizmą. Viešai nurodoma bendra maksimali vertė siekia apie 120 milijardų eurų, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad tokia suma bus realiai išleista.

    Ar tai reiškia, kad Lenkija pirks F-15EX?

    Vien Lenkijos paminėjimas JAV dokumentuose dar nereiškia sprendimo pirkti F-15EX ar net pradėtos įsigijimo procedūros. Dažnai tokios sutartys suformuluojamos plačiai, kad per visą galiojimo laiką būtų galima greitai aptarnauti skirtingų partnerių poreikius, jei šie vėliau pateiktų užklausas.

    Kol kas nėra viešos informacijos apie oficialią JAV agentūros DSCA notifikaciją dėl F-15EX pardavimo Lenkijai ar Varšuvoje pradėtą konkretų pirkimo procesą. Todėl signalą labiau reikėtų vertinti kaip „Boeing“ ir JAV sistemos atviras duris potencialiems klientams, o ne kaip jau suderintą sandorį.

    Kodėl Varšuva labiau sieja ateitį su F-35?

    Lenkijos karinis planavimas pastaraisiais metais nuosekliai akcentuoja penktos kartos platformas, o F-35 laikomas pagrindiniu pasirinkimu tiek dėl technologinių galimybių, tiek dėl sąveikos su NATO partneriais. Lenkijos kariuomenės vadovybė viešai yra siejusi tolesnius sprendimus su ilgalaikiais pajėgumų plėtros dokumentais iki 2039 metų, kuriuose numatomi papildomi F-35 įsigijimai.

    Diskusijose taip pat figūruoja tikslas didinti kovinių orlaivių parką iki maždaug 160 vienetų, o tai reiškia poreikį papildomoms eskadrilėms be jau turimų ir užsakytų platformų. Tokiame kontekste F-15EX dažniau minimas kaip alternatyva ar papildomas sprendimas oro erdvės kontrolės ir didesnės ginkluotės apkrovos užduotims, tačiau politinis ir karinis impulsas kol kas labiau krypsta į F-35 tęstinumą.

    Kuo išsiskiria F-15EX ir kodėl jis vis dar minimas?

    F-15EX yra giliai modernizuota ilgametės F-15 šeimos versija, orientuota į didelę ginkluotės apkrovą, didelį greitį ir ilgą tarnybos resursą. Šis naikintuvas dažnai pristatomas kaip platforma, galinti pernešti labai daug oro–oro ir oro–žemė ginkluotės, todėl tinka scenarijams, kai svarbiausia ugnies galia ir „raketų sunkvežimio“ vaidmuo.

    Viešojoje erdvėje dažnai minimas ir vieneto kainos intervalas, siejamas su maždaug 80–90 milijonų eurų už orlaivį, tačiau galutinę sumą paprastai lemia komplektacija, mokymai, ginkluotė, atsarginės dalys ir ilgalaikio palaikymo paketas. Dėl to reali programa visada kainuoja daugiau nei vien „plika“ orlaivio kaina.

    „Lenkijos paminėjimas JAV sutartyje nėra nei sprendimas, nei pirkimo proceso pradžia – tai techninė galimybė ateityje aptarnauti potencialius užsakymus“, – sakė gynybos planavimo procesus sekantis analitikas.

    Praktinis klausimas Varšuvai lieka tas pats: kokių misijų portfelio reikia artimiausiam dešimtmečiui ir kaip subalansuoti penktos kartos platformų privalumus su didelės ugnies galios orlaivių poreikiu. Kol kas vieši signalai rodo, kad Lenkijos prioritetas išlieka F-35, o F-15EX paminėjimas labiau atspindi JAV eksporto mechanizmo lankstumą nei neišvengiamą krypties keitimą.

  • Vokietija sureagavo į F-35 atvykimą į Lenkiją: tai keičia NATO rytinio sparno gynybą

    Vokietija sureagavo į F-35 atvykimą į Lenkiją: tai keičia NATO rytinio sparno gynybą

    Lenkija priėmė pirmuosius JAV pagamintus penktos kartos naikintuvus F-35A, o įvykis sulaukė dėmesio ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Vokietijos apžvalgininkai viešai įvertino šį žingsnį kaip reikšmingą postūmį stiprinant NATO rytinį sparną ir atgrasymo pajėgumus.

    Vokietijos laikraščio Die Welt korespondentas Varšuvoje Philippas Fritzas, komentuodamas socialiniuose tinkluose paskelbtas nuotraukas, pabrėžė, kad F-35 dislokavimas Lenkijoje didina Aljanso galimybes greičiau ir tiksliau reaguoti į grėsmes regione. Pasak jo, tai yra sprendimas, kuris sustiprina kolektyvinę gynybą ir prisideda prie efektyvesnio atgrasymo.

    „Tai, kad F-35 bus Lenkijoje, realiai stiprina NATO rytinį sparną ir prisideda prie veiksmingesnio atgrasymo“, – sakė Philippas Fritzas.

    F-35A įsigijimas yra ilgalaikės modernizacijos dalis: Lenkija 2020 metais užsakė 32 orlaivius, kurie turėtų palaipsniui pakeisti senesnius sovietinės kilmės naikintuvus ir pagerinti sąveiką su NATO partneriais. Sutarties vertė viešai buvo įvardijama apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro maždaug 4,2 mlrd. eurų pagal apytikrį to laikotarpio kursą.

    Planuojama, kad naujieji naikintuvai bus dislokuojami 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko apylinkėse. Lenkijos pusė yra skelbusi, kad dalis orlaivių į šalį atvyks artimiausiais metais, o likusieji turėtų pasiekti Lenkiją vėlesniais etapais iki dešimtmečio pabaigos.

    Kas išskiria F-35A?

    F-35A laikomas vienu pažangiausių daugiafunkcių naikintuvų, nes sujungia mažesnį radarų pastebimumą, jutiklių sintezę ir duomenų apsikeitimą su kitais NATO vienetais. Praktikoje tai reiškia geresnį situacijos matymą, galimybę veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje ir perduoti žvalgybinę informaciją sąjungininkams.

    Orlaivyje naudojamas aktyvios fazinės gardelės radaras AN/APG-81, taip pat integruotos optinės ir infraraudonųjų spindulių sistemos, kurios leidžia aptikti taikinius skirtingomis sąlygomis. Ginkluotė gali būti nešama vidinėse skyriuose, išlaikant mažesnį pastebimumą, o prireikus konfigūracija gali būti išplečiama papildoma išorine ginkluote.

    NATO rytinio sparno kontekstas

    F-35 pasirodymas regione vertinamas platesniame NATO atgrasymo kontekste, ypač po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ir išaugusio dėmesio oro erdvės gynybai. Penktos kartos platformos regione didina ne tik nacionalinius pajėgumus, bet ir bendrą Aljanso operacinį suderinamumą, nes tokie orlaiviai tampa svarbia žvalgybos ir tikslinių duomenų grandimi.

    Lenkijos karinės aviacijos stiprinimas taip pat siejamas su didesniu reagavimo greičiu ir galimybe kartu su sąjungininkais vykdyti oro policijos, atgrasymo bei regioninės gynybos užduotis. Stebėtojai Vokietijoje atkreipia dėmesį, kad tai ne vien simbolinis pirkinys, o realiai keičiamas pajėgų balansas ir technologinis šuolis.

    Lenkijos žiniasklaida ir kariuomenė taip pat skelbė, kad naujųjų naikintuvų skrydį į bazę lydėjo F-16, o pasirengimą prižiūrėjo aukšto rango karinių oro pajėgų vadovai. Tai pabrėžia, jog F-35 įvedimas į rikiuotę laikomas ne tik techniniu, bet ir strategiškai svarbiu įvykiu visam regionui.

  • Lenkai ruošia M28 Bryza kovai su dronais: pigus ginklas prieš „Shahed“ jau pakeliui?

    Lenkai ruošia M28 Bryza kovai su dronais: pigus ginklas prieš „Shahed“ jau pakeliui?

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos ruošiasi ginkluoti lengvuosius transporto lėktuvus M28 Bryza ir paversti juos specializuotomis platformomis kovai su bepiločiais. Apie planus viešai užsiminta gynybos renginyje Defence24 Days, o pirmasis demonstracinis orlaivis turėtų būti modifikuotas po sutarties pasirašymo.

    Sprendimo ištakos siejamos su Ukrainos patirtimi: pastaraisiais mėnesiais viešoje erdvėje ne kartą buvo rodoma, kaip nedidelis AN-28 tipo lėktuvas, artimas M28 pirmtakui, naudojamas bepiločiams numušti. Tokia taktika ypač siejama su lėtais atakos dronais, tarp jų ir „Shahed“ šeimos aparatais, kurie dažnai skrenda santykinai nedideliu greičiu ir žemu aukščiu.

    Modernizacijos koncepcija grindžiama paprasta logika: naikintuvai daugeliu atvejų yra per greiti ir per brangūs gaudyti lėtai judančius taikinius, o priešlėktuvinės raketos ne visada ekonomiškai pagrįstos. M28 gali skristi greičiu, artimu lėtesniems dronams, todėl teoriškai lengviau palaikyti kontaktą, priartėti ir panaudoti ginkluotę.

    Numatoma, kad M28 Bryza galėtų būti pritaikytas tiek klasikinei vamzdinei ginkluotei, tiek ir kitoms priemonėms, įskaitant perėmimo bepiločius. Tokie hibridiniai sprendimai tampa vis aktualesni, nes karas Ukrainoje parodė, kad oro gynybai reikia ne vieno „stebuklingo“ ginklo, o kelių sluoksnių sistemos, kurioje svarbi ir kaina, ir masiškumas.

    Svarbus pranašumas Lenkijai yra pramoninis savarankiškumas: M28 gaminamas Mielce, todėl modernizacijoms lengviau taikyti nacionalinius sprendimus ir greičiau keisti konfigūraciją. Be to, tarnyboje tebėra kelios dešimtys M28 skirtingų versijų, įskaitant atnaujintus variantus su šiuolaikiškesne avionika, tad galima planuoti ne vieną bandomąjį projektą, o platesnį pajėgumą.

    M28 istorija glaudžiai susijusi su AN-28: nors bazinis projektas kurtas Sovietų Sąjungoje, serijinė gamyba vyko Lenkijoje, o vėliau buvo sukurtas savarankiškas M28 variantas, kuriame atsirado reikšmingų techninių pakeitimų. Šiandien egzistuoja kelios pagrindinės šeimos kryptys, o dalis M28 tipo orlaivių tebėra siūlomi eksporto rinkoms, kas rodo platformos ilgaamžiškumą.

    Kovos su dronais užduotis Europoje sparčiai keičiasi: didėjant bepiločių skaičiui, vis dažniau ieškoma pigių perėmimo priemonių, kurios galėtų ilgai budėti ore ir veikti arčiau grėsmės zonų. Būtent čia M28 tipo lėktuvai gali tapti papildomu įrankiu greta radarų, elektroninės kovos ir priešlėktuvinių sistemų, ypač kai reikia lanksčiai reaguoti į masines atakas.

    Kada tiksliai M28 Bryza pasirodys naujoje rolėje, priklausys nuo sutarties, bandymų rezultatų ir pasirinktos ginkluotės konfigūracijos. Vis dėlto pats signalas aiškus: Lenkija siekia greitai perimti karo Ukrainoje pamokas ir ieško sprendimų, kurie leistų efektyviai ir tvariai mažinti dronų keliamą grėsmę.

  • „ICEYE“ stiprina ryšius su Lenkijos kariuomene: vadovas sako, kad ateities konfliktus lems palydovai

    „ICEYE“ stiprina ryšius su Lenkijos kariuomene: vadovas sako, kad ateities konfliktus lems palydovai

    Radarinių palydovų era gynyboje

    Palydovinės žvalgybos bendrovė „ICEYE“ plečia bendradarbiavimą su Lenkijos ginkluotosiomis pajėgomis ir tai sieja su platesne NATO šalių kryptimi stiprinti kosmines žvalgybos galimybes. Įmonės vadovas Rafałas Modrzewskis pabrėžia, kad moderniuose konfliktuose lemiamu veiksniu tampa greita informacija iš orbitos.

    „ICEYE“ specializacija yra Žemės stebėjimas radarais, vadinamais SAR, kurie leidžia gauti vaizdus nepriklausomai nuo debesuotumo ir paros meto. Tokie sprendimai ypač vertingi, kai reikia nuolat stebėti fronto ruožus, logistiką ar infrastruktūrą ir greitai atnaujinti situacijos vaizdą.

    „Ateities konfliktai bus palydovų konfliktai, ypač žvalgybos ir taikinių nustatymo srityje“, – sakė „ICEYE“ vadovas Rafałas Modrzewskis.

    Ką duoda privatūs palydovai kariuomenei

    Privatus sektorius gynybai siūlo tai, ko valstybės institucijos dažnai nepasiekia vien savo pajėgumais: trumpesnius kūrimo ciklus, dažnesnius atnaujinimus ir greitesnį technologijų diegimą. „ICEYE“ atveju kalbama ne tik apie patį palydovą, bet ir apie visą sistemą nuo valdymo iki duomenų perdavimo bei apdorojimo.

    Įmonės vadovas teigia, kad Lenkijos kariuomenei perduodama sistema turi užtikrinti savarankišką ir suverenią eksploataciją. Konkrečių sutarties detalių jis neatskleidžia, tačiau akcentuoja principą, jog gynybai itin svarbu turėti galimybę greitai keisti sprendimus, kai keičiasi grėsmės ir taktika.

    „Kariuomenė gauna sistemą, kuria gali naudotis visiškai savarankiškai ir suvereniai“, – sakė „ICEYE“ vadovas Rafałas Modrzewskis.

    Gamybos tempai ir paklausa NATO rinkoje

    „ICEYE“ skelbia pasiekusi gamybos tempą, leidžiantį pagaminti maždaug po vieną palydovą per savaitę, o artimiausias tikslas yra dvigubai didesnis. Tokie skaičiai atspindi rinkos realybę: Europos šalys, reaguodamos į saugumo situaciją regione, didina užsakymus žvalgybai ir situacijos stebėsenai.

    Vadovo teigimu, darbų portfelis užtikrintas bent trejiems metams, o įmonė sieja augimą su užsakymų gausa NATO šalyse ir jų partnerėse. „ICEYE“ mini ir didelius projektus Vokietijos kryptimi, kur kalbama apie dešimtis palydovų, turinčių būti pristatyti per maždaug dvejų metų laikotarpį.

    „Paklausa yra milžiniška, o užsakymų turime bent trejiems metams“, – sakė „ICEYE“ vadovas Rafałas Modrzewskis.

    DI vaidmuo: nuo vaizdų iki sprendimų

    Greitai didėjant palydovų ir sensorių kiekiui, pagrindiniu iššūkiu tampa ne vien vaizdo gavimas, o jo apdorojimas, skirtingų šaltinių sujungimas ir sprendimų parengimas realiu laiku. „ICEYE“ vadovas pabrėžia, kad DI tampa antrąja svarbia plėtros kryptimi greta pačių palydovų technologijų.

    DI taikymas gali leisti greičiau aptikti pokyčius, identifikuoti objektus, prioritetizuoti taikinius ir sumažinti analitikų darbo krūvį. Kartu gynybos sektoriuje tai kelia papildomus reikalavimus duomenų saugumui, atsakomybei ir sprendimų patikimumui, nes klaidos kaina čia gerokai didesnė nei civiliniuose projektuose.

    „Antroji mūsų kryptis yra DI, tai yra duomenų apdorojimas, sujungimas ir valdymas“, – sakė „ICEYE“ vadovas Rafałas Modrzewskis.