CP v2

Tag: Lenkijos gynybos pramonė

  • „PGZ“ plečia gynybos gamybą: beveik 2,3 mlrd. eurų investicijų ir 155 mm amunicijos užsakymai iki 2030

    Lenkijos valstybės valdoma gynybos pramonės grupė „PGZ“ skelbia spartinanti investicijas, kuriomis siekiama sukurti naujus ir išplėsti esamus gamybos pajėgumus. Valstybės turto ministerija nurodė, kad šių projektų bendra vertė siekia apie 2 320 000 000 eurų.

    Ministerija aiškina, kad investicijos vykdomos „PGZ“ ir jos grupės įmonėse, o dalis jų finansuojama iš Kapitalo investicijų fondo. Toks modelis leidžia valstybei nukreipti kapitalą į strateginius projektus, ypač tais atvejais, kai reikalingas greitas pajėgumų didinimas.

    155 mm amunicija iki 2030

    Didelė investicijų dalis siejama su 155 mm kalibro artilerijos amunicijos gamyba – tai NATO standartas, tapęs ypač paklausus po Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje. Pasak ministerijos, dėl produkcijos realizavimo amunicijos srityje sudarytos dvi vykdomosios sutartys, numatančios 155 mm amunicijos tiekimą iki 2030 metų.

    „Bendra šiuo metu „PGZ“ ir „PGZ“ grupės įmonių investicijų vertė, skirta naujiems pajėgumams sukurti ir esamiems padidinti, siekia apie 2,32 mlrd. eurų, o amunicijos srityje sudarytos dvi sutartys dėl 155 mm amunicijos tiekimo iki 2030 metų“, – nurodė Valstybės turto ministerija.

    Ką reiškia Kapitalo investicijų fondas

    Kapitalo investicijų fondas yra valstybinis tikslinis fondas, kurio lėšas administruoja Valstybės turto ministerija. Jo esmė – valstybei, per ministeriją, įsigyjant ar pasirašant akcijas ir dalis, sustiprinti valstybei priklausančių įmonių finansinį pagrindą.

    Praktiškai tai reiškia, kad investiciniai projektai gali būti finansuojami ne vien per įmonių pelną ar skolinimąsi, bet ir per papildomą valstybės kapitalą. Tokia schema dažnai taikoma, kai kalbama apie kritinę infrastruktūrą, tiekimo saugumą ir ilgalaikius pajėgumus, kuriuos sudėtinga greitai sukurti vien rinkos priemonėmis.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Europos gynybos pramonė pastaraisiais metais susiduria su užduotimi didinti gamybos apimtis ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų, ypač amunicijos ir komponentų srityse. 155 mm šaudmenų segmentas tapo vienu svarbiausių dėl didelio sunaudojimo ir poreikio užtikrinti tiek kariuomenių atsargas, tiek ilgalaikius kontraktus.

    „PGZ“ sprendimas investuoti į pajėgumus ir turėti ilgalaikį produkcijos realizavimo pagrindą iki 2030 metų rodo, kad Lenkija gynybos pramonę vertina kaip strateginę sritį. Tai taip pat gali stiprinti regiono tiekimo grandines, jei dalis pajėgumų bus orientuota į platesnius NATO poreikius.

  • MON pripažino keturių PGZ įmonių projektus strateginiais: investicijos startuos greičiau

    Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija (MON) pirmą kartą keturių valstybinės ginkluotės grupės PGZ įmonių investicijoms suteikė „esminių investicijų“ statusą. Jį gavo „Mesko“, „PIT-Radwar“, „OBR CTM“ ir „Nitro-Chem“ projektai, o tai turėtų sutrumpinti administracines procedūras prieš statybų pradžią.

    Apie sprendimą pranešta po to, kai 2025 metais įsigaliojo specialusis įstatymas, skirtas strateginėms ir esminėms gynybos investicijoms. Pagal jį, gavus tokį statusą, statybos darbus galima pradėti paprasčiau – dažnai pakanka tik informuoti vaivadą ir vaivadijos statybos priežiūros inspekciją.

    Kas keičiasi įmonėms?

    Esminių investicijų statusas Lenkijoje reiškia greitesnį kelią nuo projekto parengimo iki realių darbų aikštelėje. PGZ argumentuoja, kad tai leis sparčiau plėsti infrastruktūrą, didinti gamybos pajėgumus ir stiprinti technologines kompetencijas, kurios svarbios kariuomenės aprūpinimui.

    Toks reguliavimas atspindi platesnę Europos tendenciją: gynybos pramonė vis dažniau traktuojama kaip kritinė infrastruktūra, kuriai taikomi pagreitinti sprendimai. Pastaraisiais metais ES ir NATO valstybės akcentuoja amunicijos, oro gynybos ir jūrinių technologijų gamybos didinimą, nes išryškėjo tiekimo grandinių ir pajėgumų trūkumai.

    Ką gamina šios keturios įmonės?

    „PIT-Radwar“ siejama su radarų ir oro gynybos sprendimais, todėl greitesnės investicijos gali būti reikšmingos modernizuojant Lenkijos priešlėktuvinius pajėgumus. „Mesko“ yra viena svarbiausių amunicijos ir raketinės ginkluotės gamintojų, o „Nitro-Chem“ specializuojasi sprogmenų bei jų komponentų srityje.

    „OBR CTM“ (Gdynėje veikiantis jūrinių technologijų centras) dirba su sprendimais, aktualiais kariniam laivynui ir jūrinei gynybai. PGZ viešai pabrėžia, kad būtent šių bendrovių kompetencijos yra strategiškai svarbios, todėl sprendimas traktuojamas kaip signalas apie ilgalaikę valstybės paramą gamybos plėtrai.

    „Šiandien MON speciali komanda pirmą kartą suteikė esminių investicijų statusą gynybos poreikiams. Sveikinimai „Mesko“, „PIT-Radwar“, „OBR CTM“ ir „Nitro-Chem“,“ – sakė gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    Kokios ribos taikomos „esminėms investicijoms“?

    Specialusis įstatymas numato, kad tokie projektai gali būti vykdomi tik valstybei priklausančiuose sklypuose arba teritorijose, kurios yra perduotos nuolatiniam valdymui ar ilgalaikei nuomai gynybos ir vidaus reikalų struktūroms, joms pavaldžioms įstaigoms ar specialiosioms tarnyboms. Praktikoje tai riboja galimybes rinktis vietą, bet kartu supaprastina sprendimus dėl žemės nuosavybės.

    Įstatymas taip pat palieka aplinkosauginius „saugiklius“ – kai kuriais atvejais vis tiek gali prireikti regioninės aplinkos apsaugos institucijų sprendimų, pavyzdžiui, jei projektas turėtų neigiamą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms. Tačiau bendras tikslas – kad gynybos pajėgumams svarbūs objektai neužstrigtų dėl ilgo derinimų ciklo.

    MON sprendimas dėl PGZ įmonių investicijų laikomas precedentu, kuris gali atverti kelią panašiems statusams ir kitiems gynybos pramonės projektams. Tai ypač aktualu, kai Lenkija ir kitos regiono valstybės siekia greičiau didinti amunicijos, jutiklių, oro gynybos ir jūrinių sprendimų gamybą, reaguodamos į saugumo situaciją Rytų Europoje.

  • K2 tankų variklių servisas bus Europoje: Poznanė pagaliau laimėjo strateginį vaidmenį

    K2 tankų variklių servisas bus Europoje: Poznanė pagaliau laimėjo strateginį vaidmenį

    Poznanėje bus kuriami ir stiprinami pajėgumai aptarnauti modernių K2 tankų variklius, o tai laikoma svarbia žinia tiek gynybai, tiek regiono pramonei. Lenkijos gynybos ministerijos atstovė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka viešai pabrėžė, kad techninis aptarnavimas šalyje didina atsparumą ir mažina priklausomybę nuo užsienio.

    Numatoma partnerystė apima Wojskowe Zakłady Motoryzacyjne S.A. Poznanėje ir K2 tankų gamintoją „Hyundai Rotem Company“. Bendradarbiavimo tikslas – sukurti realias techninės priežiūros, remonto ir kapitalinio atnaujinimo galimybes, kurios gynybos sektoriuje paprastai vadinamos MRO.

    „Aptarnavimas Lenkijoje reiškia didesnį mūsų atsparumą ir stipresnę valstybės saugumo grandinę“, – sakė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    Pagal planą Poznanės įmonė būtų įtraukta į Lenkijos gynybos pramonės bendrovių sąrašą, kurioms numatomas technologijų perdavimas, siekiant aukštesnio lygio K2 techninės priežiūros. Praktikoje tai reiškia ne tik kasdienį aptarnavimą, bet ir sudėtingesnius remonto darbus, kuriems reikia specializuotos įrangos, dokumentacijos ir kvalifikuotų specialistų.

    Šis sprendimas uždaro ilgai trukusią diskusiją, kur Lenkijoje turėtų būti sutelktas K2 variklių servisas, nes klausimas buvo strigęs ne vienerius metus. Dar 2023 metais buvo pasirašyta sutartis dėl konsorciumo, kuris turėjo padėti bendrai siūlyti Lenkijos kariuomenei K2PL ir su jais susijusią techniką, tačiau praktinių rezultatų tai neatnešė.

    Viešojoje erdvėje anksčiau buvo minimi ir skirtingi Lenkijos bei Pietų Korėjos lūkesčiai, kur tiksliai turėtų keliauti technologijos bei investicijos į infrastruktūrą. Buvo keliamas ir konkurencijos aspektas, nes Poznanėje jau vykdomi darbai su „Leopard 2“ platformos varikliais, o tai laikoma K2 konkurentų ekosistemos dalimi.

    Gynybos pramonėje sprendimas lokalizuoti aptarnavimą paprastai turi kelias pasekmes: trumpėja technikos prastovos, lengviau planuoti atsarginių dalių tiekimą ir mokymus, o krizės metu mažėja rizika, kad remontas bus sustabdytas dėl logistinių ar politinių apribojimų. Be to, tokie projektai dažnai tampa pagrindu ilgalaikei kompetencijų plėtrai ir aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietoms.

    Tikimasi, kad Poznanės bazė aptarnaus ne tik pačius K2 tankus, bet ir kitą techniką, kuri bus kuriama K2 platformos pagrindu. Tolimesni žingsniai priklausys nuo konkrečių susitarimų dėl technologijų perdavimo apimties, investicijų grafiko ir to, kaip sparčiai bus parengti specialistai bei sertifikuotos procedūros.

  • Lenkija po beveik 20 metų pertraukos ruošiasi atnaujinti tankų gamybą: kas vyks Glivicuose nuo 2028?

    Lenkijos gynybos pramonėje bręsta reikšmingas lūžis: po ilgos pertraukos šalis vėl gali grįžti prie naujų tankų gamybos. Paskutinis Lenkijoje surinktas naujas tankas nuo konvejerio nuriedėjo 2009 metais, o dabar svarstoma, kad gamyba galėtų atsinaujinti 2028 metais.

    Kaip rašo Lenkijos spauda, pagrindinis pretendentas tapti naujosios linijos centru yra Glivicuose veikiantys „Bumar-Łabędy“ mechanikos gamyklos pajėgumai. Įmonė dešimtmečius buvo svarbiausias, o taikos metu faktiškai vienintelis Lenkijos tankų gamintojas, tačiau po 2009 metų kompetencijos dalinai išsibarstė.

    Kas numatyta K2PL programoje?

    Šiuo metu didžiausiu „Bumar-Łabędy“ projektu laikomas K2PL, susijęs su Pietų Korėjos K2 platformos adaptavimu Lenkijos poreikiams ir gamybos lokalizavimu. Pagal skelbiamą informaciją, sutartiniai planai numato, kad 2028–2030 metais iš Glivicų galėtų išriedėti 61 serijinis tankas.

    Taip pat planuojama, kad 2029–2031 metais būtų gaminama daugiau kaip 70 paramos ir specialios paskirties platformų, skirtų užtikrinimui, mobilumui ir inžinerinėms užduotims. Lygiagrečiai numatomas pilno aptarnavimo ir galutinio surinkimo centro sukūrimas K2 šeimos technikai, o vėlesni kontraktai turėtų didinti gamybos ir technologijų lokalizavimo dalį Lenkijoje.

    Varžybos dėl vaidmens tęsiasi

    Lenkijos šarvuotosios technikos ekosistema neapsiriboja vien Glivicais. Svarbiais centrais įvardijami ir Poznanės bei Stalova Volios regionai, kurie siekia dalies dideliame modernizacijos portfelyje.

    Skelbiama, kad Poznanėje planuojama jungti Wojskowe Zakłady Motoryzacyjne S.A. ir H. Cegielski-Poznań S.A., kuriant didesnį šarvuotosios pramonės vienetą. Jam ateityje galėtų tekti specializuotų mašinų gamyba, susijusi su Borsuk platforma ir jos išvestinėmis.

    Ką tai reiškia regionui ir kariuomenei?

    Tankų gamybos atnaujinimas po beveik dviejų dešimtmečių būtų ne tik karinis, bet ir pramoninis sprendimas: reikėtų atkurti tiekimo grandines, parengti darbuotojus, investuoti į suvirinimo, korpusų gamybos, elektronikos integracijos bei bandymų infrastruktūrą. Dėl to projektas gali tapti vienu didžiausių Lenkijos gynybos pramonės atsigavimo testų artimiausiam dešimtmečiui.

    Lenkijai spartinant sausumos pajėgų modernizaciją, K2PL kryptis vertinama kaip bandymas sujungti greitą technikos įsigijimą su ilgalaikiu gebėjimu dalį gamybos ir aptarnavimo perkelti į nacionalinį pramonės pagrindą. Galutinės apimtys ir lokalizavimo mastas priklausys nuo tolesnių derybų, finansavimo ir papildomų sutarčių.

  • Naujas lenkų pėstininkų kovos automobilis: premjera dar neįvyko, o dėl pavadinimo – minų laukas

    Naujas BVP be vardo

    Lenkijos valstybinė gynybos pramonės grupė PGZ ir Huta Stalowa Wola pristato naują pėstininkų kovos automobilį, kuris bus didesnis ir geriau apsaugotas nei amfibinis Borsuk. Naujasis modelis kuriamas kaip platforma su didesniu balistinės ir priešmininės apsaugos rezervu, todėl plaukimo reikalavimo jis nebeturi.

    Tačiau dar iki premjeros techninė diskusija persipynė su semantika: kaip vadinti mašiną, kuri aiškiai sunkesnė ir tvirčiau šarvuota, bet kurios nei kariuomenė, nei gamintojas nenori apibrėžti žodžiu sunkus. Dėl to projekto komunikacija, regis, pateko į reputacinį minų lauką.

    Darbinis Ratel ir priverstinis atsitraukimas

    Prieš metus Huta Stalowa Wola viešai rodė būsimojo BVP modelį ir naudojo darbinį pavadinimą Ratel. Pavadinimas turėjo logikos: ratelis yra Afrikoje gyvenantis plėšrus žvėrelis, giminaitis barsukui, o naujasis automobilis laikytas tarsi „išaugusiu“ Borsuk.

    Vėliau PGZ atstovai ėmė tvirtinti, kad Ratel buvo tik neoficialus, vidinis terminas. Vis dėlto viešuose renginiuose pavadinimas buvo matomas, o galiausiai jo atsisakyta aiškinant, kad jis jau anksčiau buvo įregistruotas kito Europos gynybos pramonės gamintojo.

    Papildomai situaciją komplikuoja ir istorinis kontekstas: Ratel vardą anksčiau turėjo Pietų Afrikos ratinis pėstininkų kovos automobilis, gamintas praėjusio amžiaus 8–9 dešimtmečiais. Tai dar labiau mažina tikimybę, kad toks vardas būtų patogus ilgam ir tarptautinei rinkodarai.

    Sunkus, naujas ar papildomai šarvuotas?

    Neformaliuose pokalbiuose Huta Stalowa Wola darbuotojai neretai vartoja apibūdinimą „sunkus Borsuk“, tačiau pabrėžiama, kad tai nėra oficialus pavadinimas. Pats apibrėžimas suprantamas: naujasis automobilis vizualiai panašus ir turėtų dalintis dalimi komponentų su Borsuk, bet yra didesnis ir labiau apsaugotas.

    Tuo pat metu PGZ retorikoje ryškėja bandymas keisti akcentą: vietoje sunkus siūlomas apibūdinimas papildomai šarvuotas, pabrėžiant mobilumą. Skelbta, kad variklis, kurio galia viršija 1 000 arklio galių, turėtų leisti važiuoti iki 65 kilometrų per valandą greičiu kietos dangos keliu.

    Kita linija sklinda iš kariuomenės pusės: siūloma vartoti formuluotę naujas pėstininkų kovos automobilis. Pramonė tai vertina dvejopai: viena vertus, tai įprasta karinė terminija, kita vertus, toks pavadinimas palieka daugiau erdvės ateityje spręsti dėl galimų alternatyvų ir pirkimų iš užsienio.

    Užuominos apie „mešką“

    Intrigos dar prideda viešai parodytas vaizdo siužetas, kurio pabaigoje pasirodė meškos galvos logotipas. Tai paskatino spėliones, ar naujasis BVP galėtų gauti su meška susijusį vardą, kuris būtų lengvai įsimenamas ir tiktų lenkiškai ginklų sistemų tradicijai.

    „Mums patinka kryptis, susijusi su meška, tačiau šiandien tai nėra diskusijos objektas“, – sakė PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius.

    Pramonės požiūriu, aiškus ir trumpas pavadinimas yra daugiau nei estetika: jis reikalingas viešajai komunikacijai, vidaus dokumentacijai ir eksporto rinkodarai. Kol kas naujasis automobilis lieka be oficialaus vardo, o pati pavadinimo paieška tapo ne mažiau sudėtinga nei techninių kompromisų derinimas.

  • Patriot sistemų gamyba Lenkijoje: gynybos viceministrė sako, kad derybos su JAV artėja prie sprendimų

    Lenkija siekia, kad šalyje būtų sutelkta didesnė dalis su oro gynybos sistema Patriot susijusios gamybos. Varšuva su JAV partneriais pastarosiomis savaitėmis tęsė derybas, kurios, pasak Gynybos ministerijos vadovybės, perėjo iš politinių deklaracijų į pramoninį lygmenį.

    Apie tai kalbėjo Lenkijos gynybos viceministrė ir valstybės sekretorė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka. Ji pabrėžė, kad dialogas jau yra pažangesnis nei bendras ketinimas bendradarbiauti, o konkrečių sprendimų galima tikėtis artimiausiomis savaitėmis.

    Pasak viceministrės, derybose svarbiausia ne vien paslaugos ar aptarnavimas, o koprodukcija, technologijų ir kompetencijų perkėlimas bei realios investicijos į Lenkijos gynybos pramonę. Tokia kryptis atspindi platesnę regiono tendenciją: šalys, didinančios gynybos biudžetus, siekia, kad kuo daugiau vertės grandinės liktų vietoje.

    Nuo pirkėjo prie partnerio

    M. Sobkowiak-Czarnecka teigimu, sėkmingiems gynybos sandoriams nepakanka vien vyriausybių susitarimų. Esą būtinas ir pramonės dialogas, nes be gamybinių pajėgumų bei tiekimo grandinių sutelktumo neįmanoma įgyvendinti ambicingų įsipareigojimų.

    Viceministrė akcentavo, kad JAV požiūris į bendradarbiavimą su Europos sąjungininkais tampa pragmatiškesnis. Augantis ginkluotės poreikis, siejamas tiek su nacionaliniais užsakymais, tiek su paramos paketais sąjungininkams, didina spaudimą JAV gamybiniams pajėgumams, todėl ieškoma patikimų partnerių Europoje.

    Lenkija šioje situacijoje mato galimybę: didesnės investicijos į vietos gamyklas ir nauji užsakymai vietos įmonėms turi tapti argumentu, kad šalis gali ne tik pirkti, bet ir gaminti. Taip Varšuva siekia keisti statusą iš kliento į partnerį, kuris prisideda prie bendrų pajėgumų kūrimo.

    Kas svarbu derybose

    Lenkijos Gynybos ministerija signalizuoja, kad vertinant užsienio tiekėjus vis dažniau bus žiūrima ne vien į kainą ir technines charakteristikas. Didesnį svorį turi turėti tai, ar tiekėjas pasirengęs įtraukti vietos subrangovus, steigti aptarnavimo centrus Lenkijoje, svarstyti koprodukciją ir investuoti į specialistų rengimą.

    Tokia praktika atitinka visoje Europoje stiprėjančią kryptį, kai karinės įrangos pirkimai susiejami su pramoniniu atsparumu. Tiekimo grandinių patikimumas, atsarginių dalių prieinamumas ir remonto pajėgumai tapo vienu svarbiausių kriterijų, ypač ilgo konflikto ar krizės scenarijuose.

    Viceministrė taip pat aiškino, kad Europos Sąjungos gynybos finansavimo priemonių reikalavimai dėl gamybos lokalizavimo Bendrijoje skatina JAV bendroves ieškoti būdų dalį gamybos perkelti į ES. Lenkija siekia pasinaudoti šiuo impulsu ir tapti regioniniu centru JAV gynybos pramonės projektams, orientuotiems į europinius pirkimus.

    Platesnis atsparumo klausimas

    Patriot tema, pasak M. Sobkowiak-Czarnecka, yra tik dalis platesnio nacionalinio atsparumo paveikslo. Ji viešai akcentuoja, kad atsparumas nėra vien kariuomenės apginklavimas, bet ir civilinė sauga, perspėjimo sistemos, kritinių prekių bei vaistų tiekimo stabilumas, taip pat visuomenės atsparumas dezinformacijai.

    Viceministrė išskyrė problemą, kurią vadina vienu jautriausių taškų: visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis. Jos teigimu, realių incidentų metu pasimetimas ir informacijos trūkumas gali sustiprinti dezinformacijos poveikį, todėl pasitikėjimas ir aiški komunikacija tampa saugumo dalimi.

    Kol kas Lenkijos Gynybos ministerija neatskleidžia, kokiu modeliu galėtų būti įgyvendinta su Patriot susijusi gamyba ir kokios apimties projektas svarstomas. Vis dėlto oficialūs signalai rodo, kad derybos pasiekė etapą, kuriame sprendimai gali būti priimti artimiausiu metu, o tai reikštų naują Lenkijos ir JAV pramoninio bendradarbiavimo etapą.

  • Lenkijos gynybos pramonė ieško eksporto: po rekordinių užsakymų valdžia derasi dėl naujų sutarčių

    Lenkijos gynybos pramonė, pastaraisiais metais sulaukusi rekordinės apimties vidaus užsakymų, vis aktyviau atsigręžia į eksporto rinkas. Varšuva siekia, kad dabar plečiami gamybos pajėgumai ir didinamas darbuotojų skaičius neliktų be darbo tuomet, kai didžiausia nacionalinių pirkimų banga ims slūgti.

    Apie tai viešai kalbėjo Lenkijos Valstybės turto ministerijos viceministras Konradas Gołota, pabrėžęs, kad kartu su pramonės įmonėmis jau vyksta derybos dėl papildomų kontraktų užsienyje. Jo teigimu, vienas svarbiausių uždavinių tampa nuosekli valstybės eksporto politika, kuri leistų išlaikyti gamybos tempą ir po kelių metų.

    Gamybos šuolis kelia naujų rizikų

    Dideli kontraktai reiškia ne tik naujas gamybos linijas, bet ir ilgalaikį tiekimo grandinių planavimą, nes dalis komponentų vis dar perkami už Lenkijos ribų. Pasak viceministro, prieš pasirašant sutartis buvo vertinami pajėgumai ir galimybės užsitikrinti vietą tarptautinėse tiekimo grandinėse.

    „Kad pasirašytume šiuos kontraktus, reikėjo milžiniško darbo ne tik derantis dėl sąlygų, bet ir įsivertinant gamybos pajėgumus bei užsitikrinant komponentų tiekimą, nes ne viską gaminame Lenkijoje“, – sakė Konradas Gołota.

    Valdžia pripažįsta, kad didžiausias iššūkis gali prasidėti vėliau, kai vidaus užsakymų portfelis natūraliai sumažės. Todėl prioritetu tampa užsakymų diversifikavimas, kad pramonė nebūtų priklausoma vien nuo valstybės pirkimų.

    Augant pajamoms, auga ir darbuotojų poreikis

    Gamybos suaktyvėjimas jau matomas įmonių rezultatuose: dalies Lenkijos gynybos sektoriaus bendrovių pajamos augo dešimtimis proc., o kai kuriais atvejais šuolis buvo dar didesnis. Lygiagrečiai didėja ir užimtumas – kalbama apie tūkstančius naujų darbo vietų tiek pačiose įmonėse, tiek pas tiekėjus ir kooperantus.

    Toks augimas kuria spaudimą ne tik pritraukti ir apmokyti specialistus, bet ir užtikrinti ilgalaikį užimtumą. Viceministro teigimu, siekiama, kad kartu su darbo vietomis toliau plėstųsi ir visa pramonės ekosistema, įskaitant tyrimus, inžineriją ir gamybos kompetencijas.

    Eksportas kaip planas po vidaus bumo

    Vienu iš artimiausių tikslų įvardijamas aktyvesnis ėjimas į užsienio rinkas, įskaitant ne tik Europą. Lenkija signalizuoja apie didesnį dėmesį Azijai, o tarp minimų krypčių figūruoja Vietnamas ir Indija, kuriose ieškoma naujų partnerių ir galimų pirkėjų.

    „Jau buvome misijoje Vietname, ruošiame vizitą į Indiją ir kitus veiksmus kitose rinkose“, – sakė Konradas Gołota.

    Eksporto ambicijos siejamos ir su Europos Sąjungos iniciatyvomis, skatinančiomis bendrus kelių valstybių pirkimus ir didesnį pramonės kooperavimą. Lenkijos pozicija – tokie mechanizmai gali atverti gamintojams platesnį užsakymų ratą, tačiau sėkmei reikalinga ir stipri pardavimų infrastruktūra.

    Vienas praktinių uždavinių – atkurti ir sustiprinti eksporto kompetencijas didžiausiose sektoriaus grupėse. Valdžia akcentuoja, kad vien produkto nepakanka: būtini tarptautiniai pardavimai, priežiūra po pardavimo, atsarginių dalių tiekimas ir ilgalaikiai aptarnavimo planai, kurių dažnai reikalauja užsienio klientai.

    Lenkija gynybos pramonę vis dažniau vertina ne tik kaip kariuomenės aprūpinimo priemonę, bet ir kaip ekonomikos augimo, inovacijų bei diplomatinės įtakos instrumentą. Būtent todėl eksporto didinimas įvardijamas kaip strateginis sprendimas, galintis užtikrinti, kad šiandien plečiami pajėgumai būtų naudojami ir pasibaigus vidaus užsakymų pikui.

  • Silezijos gynybos pramonė įgauna pagreitį: „Nitroerg“ už apie 70 mln. eurų plės sprogmenų gamybą

    Silezija toliau stiprina savo pozicijas Lenkijos gynybos pramonės žemėlapyje. „Nitroerg“, priklausanti KGHM grupei, paskelbė apie maždaug 70 mln. eurų investiciją į gamyklą Krupskio Mlyne, kur bus plečiama didelės energijos sprogstamųjų medžiagų gamyba.

    Įmonė planuoja statyti modernią įrangą ir infrastruktūrą pentryto ir heksogeno gamybai, taip pat plėsti azoto rūgšties koncentravimo pajėgumus. Šios medžiagos priskiriamos prie ypač galingų brizantinių sprogmenų, plačiai naudojamų tiek civilinėje, tiek karinėje pramonėje.

    Kam reikalingas pentrytas ir heksogenas?

    Pentrytas dažniausiai naudojamas detonacinėms virvėms ir sprogdiklių komponentams, o heksogenas yra svarbi žaliava didelio kalibro amunicijai ir kitiems užtaisams. Dėl savo savybių jos gali būti pritaikomos ir civiliniams darbams, pavyzdžiui, kasyboje ar infrastruktūros projektuose, tačiau gynybos sektoriui tokie pajėgumai turi ir strateginę reikšmę.

    Lenkijoje bei visoje Europoje pastaraisiais metais ryškėja tendencija trumpinti kritinių tiekimo grandinių atstumą ir didinti vietinę gamybą. Tai apima ir sprogstamąsias medžiagas bei jų komponentus, kurių paklausa, augant gynybos užsakymams, didėja.

    Mokesčių lengvatos ir naujos taisyklės

    „Nitroerg“ su Katovicų specialiąja ekonomine zona pasirašė paramos sutartį pagal Lenkijos investicijų zonos mechanizmą. Tai įmonei suteikia galimybę iki dešimties metų nuo gamybos starto taikyti pelno mokesčio lengvatą naujos gamyklos pelnui, o maksimali pagalbos vertė gali siekti apie 30 mln. eurų.

    Ši galimybė atsirado po teisės aktų pakeitimų 2025 metais, kai sprogstamųjų medžiagų sektoriui buvo leista naudotis šiuo instrumentu. Praktikoje tai sumažina projekto finansinę naštą ir leidžia greičiau pereiti nuo planavimo prie realių statybos darbų.

    „Tai aukštos energijos sprogstamosios medžiagos. Pentrytą naudojame detonacinei virvei ir sprogdikliams, o heksogenas yra svarbus komponentas didelio kalibro amunicijai. Mums tai svarbus momentas stiprinant šalies gynybos pramonę“, – sakė „Nitroerg“ vadovas Marekas Mrovčynskis.

    Kada gali prasidėti darbai?

    Įmonė praneša jau vykdanti technologijų ir įrenginių pirkimo konkursus, kurie apims pentryto, heksogeno ir azoto rūgšties koncentravimo sprendimus. Pasirinkus technologijos tiekėją, planuojama skelbti rangos darbų konkursą, po kurio projektas pereitų į statybų etapą.

    „Nitroerg“ gamyba tradiciškai glaudžiai susijusi su kasybos sektoriumi, tačiau nauja plėtra akcentuoja didesnį dėmesį karinės pramonės poreikiams. Tai atitinka platesnę Lenkijos kryptį didinti vietinius pajėgumus gynybos tiekimo grandinėje.

    „Tai naujas atvėrimas į karinę rinką. Stipriname karinės paskirties gamybą Lenkijoje, ir tai bus stipri „Nitroerg“, bet ir visos KGHM grupės atrama“, – teigė KGHM vadovas Remigiušas Paškievičius.

    „Nitroerg“ veikia Krupskio Mlyne jau daugiau nei pusantro šimtmečio, o 2026 metais įmonė mini 155 metų gamybos istoriją. Per šį laiką bendrovė keitė savininkus ir struktūrą, tačiau išlaikė specializaciją sprogstamųjų medžiagų ir inicijavimo sistemų srityje, o jos produkcija pasiekia klientus daugiau nei 40 šalių.

    Nauja investicija turėtų padidinti įmonės konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir kartu sustiprinti vietinę bazę medžiagoms, kurios svarbios tiek pramonei, tiek valstybės saugumui. Augant gynybos išlaidoms Europoje, tokie projektai tampa ne tik verslo plėtros, bet ir strateginio atsparumo klausimu.

  • Lenkija artėja prie „Patriot“ raketų gamybos: JAV signalas atveria duris PAC-3 ir HIMARS projektams

    Lenkija artėja prie „Patriot“ raketų gamybos: JAV signalas atveria duris PAC-3 ir HIMARS projektams

    Lenkija praneša gavusi preliminarų JAV Valstybės departamento pritarimą žengti link raketų, skirtų oro gynybos sistemai Patriot, gamybos šalies viduje. Apie tai viešai kalbėjo Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk, pabrėžęs, kad sprendimas dar nėra galutinis, tačiau kryptis aiški.

    Anot jo, kalbama apie raketas, siejamas su Patriot šeimos sprendimais, įskaitant PAC-3 kryptį. Tai reikštų ne tik gamybinių pajėgumų kūrimą, bet ir dalies technologinių žinių perkėlimą į Lenkijos gynybos pramonę, nors galutinės sąlygos priklausytų nuo būsimos sutarties.

    Ką reikštų gamyba Europoje?

    Lenkijos gynybos ministras ir vicepremjeras Władysław Kosiniak-Kamysz teigė, kad atsiveria galimybės perkelti dalį gamybos į Europą, o tarp svarstomų krypčių minima ir Lenkija. Jis akcentavo, kad neskuba skelbti sprendimų, kol nėra pasirašytų dokumentų, tačiau derybų tonas esą rodo realų progresą.

    Praktikoje tokia gamyba dažniausiai reiškia licencijuotą modelį, kai dalis komponentų ar surinkimo etapų atliekami vietoje, o jautriausi elementai ir eksporto leidimai lieka JAV kontrolėje. Tai ypač aktualu aukštųjų technologijų ginkluotei, kur taikomi griežti eksporto ir technologijų perdavimo apribojimai.

    Lygiagrečiai plečiami remonto centrai

    Varšuva tuo pat metu stiprina karinės technikos aptarnavimo infrastruktūrą. Kosiniak-Kamysz skelbė, kad Lenkijoje turėtų pradėti veikti sraigtasparnių variklių aptarnavimo centras, apimantis kelias Lenkijos kariuomenėje naudojamas platformas, o ambicija siejama ir su regioniniu, visai Europai svarbiu vaidmeniu.

    Taip pat pasirašytas susitarimas dėl autorizuoto tankų „Abrams“ variklių aptarnavimo centro, kuris turėtų sutrumpinti remonto terminus ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio pajėgumų. Tokie centrai yra svarbi pasirengimo dalis, nes modernios technikos parengtį vis dažniau lemia ne vien įsigijimai, o atsarginių dalių grandinė ir remonto greitis.

    Kontekstas: spartus modernizacijos tempas

    Lenkija pastaraisiais metais nuosekliai didina investicijas į oro gynybą ir ginkluotę, siekdama sustiprinti atgrasymą rytiniame NATO flange. Diskusijos dėl vietinės gamybos ir technologijų perkėlimo įgauna pagreitį visoje Europoje, kai valstybės siekia trumpinti tiekimo grandines ir didinti pramoninį savarankiškumą.

    Tokie projektai paprastai užtrunka, nes reikia suderinti finansavimą, licencijavimo apimtį, gamybos kokybės kontrolę ir saugumo reikalavimus. Vis dėlto vien preliminarus JAV signalas Varšuvai yra svarbus politinis ir pramoninis impulsas, galintis atverti kelią didesniems bendriems projektams, įskaitant su HIMARS susijusius sprendimus.

    „Perkėlimas reiškia įgyti realius gebėjimus gaminti Europoje ir perimti dalį žinių savo poreikiams, tačiau leidimai dėl tolesnės distribucijos liks amerikiečių pusėje“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz.

  • „Nitro-Chem“ gamins „Hydra“ 70 mm raketas Lenkijos kariuomenei: susitarimas su JAV partneriais

    „Nitro-Chem“ gamins „Hydra“ 70 mm raketas Lenkijos kariuomenei: susitarimas su JAV partneriais

    Bydgoščiuje veikianti gynybos pramonės bendrovė „Nitro-Chem“, priklausanti Lenkijos ginkluotės grupei PGZ, pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl 70 mm „Hydra“ raketų gamybos. Sutartis sudaryta Varšuvoje su „General Dynamics Ordnance and Tactical Systems“ ir „Paramount Enterprises“.

    PGZ teigimu, projektas gali tapti reikšmingu žingsniu kuriant Lenkijoje gamybos ir logistikos centrą, kuris užtikrintų stabilų šių raketų tiekimą šalies ginkluotosioms pajėgoms. Pirmiausia jis siejamas su Lenkijos užsakytu 96 atakos sraigtasparnių AH-64E „Apache“ paketu, kuriam tokio tipo amunicija yra viena iš standartinių opcijų.

    Kam reikalingos „Hydra“ raketos?

    70 mm „Hydra“ raketos yra plačiai naudojama, palyginti nebrangi nenaudomos valdymo sistemos (nevaldomų) raketų šeima, dažniausiai leidžiama iš sraigtasparnių ir lengvųjų orlaivių. Pastaraisiais metais augant bepiločių grėsmei, daug dėmesio skiriama ir valdomoms šių raketų versijoms su papildomais valdymo moduliais, leidžiančiais tiksliau smogti mažesnėmis sąnaudomis.

    PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius pabrėžė, kad „Hydra“ raketos gali būti naudojamos ne tik „Apache“ ginkluotei, bet ir kaip ekonomiškesnis sprendimas kovoje su dronais, kai prireikia didelio šaudmenų kiekio. Toks argumentas tampa vis aktualesnis NATO šalims, ieškančioms būdų subalansuoti brangių sistemų panaudojimą ir masinių taikinių neutralizavimą.

    „Tai didelė galimybė „Nitro-Chem“ dėl kelių priežasčių: „Hydra“ gali tapti „Apache“ ginkluote, ji pasiteisina kaip pigesnis sprendimas prieš dronus, o jos naudojimą matome ir kare Ukrainoje“, – sakė Adamas Leszkiewiczius.

    Gamyba: nuo surinkimo iki lokalizacijos

    Pagal planuojamą schemą pradiniame etape „Nitro-Chem“ turėtų vykdyti „Hydra“ 70 mm raketų surinkimą iš komponentų, kuriuos tiektų JAV partneriai. Vėliau numatomas laipsniškas gamybos lokalizavimas, įtraukiant daugiau Lenkijos tiekėjų ir kitų PGZ grupės įmonių.

    Tokio modelio tikslas – per kelerius metus sukaupti daugiau technologinių ir pramoninių kompetencijų šalies viduje bei sumažinti priklausomybę nuo importo, ypač geopolitinės įtampos ar tiekimo grandinių sutrikimų atvejais. Taip pat neatmetama galimybė ateityje dalį pajėgumų skirti sąjungininkų poreikiams, jei susidarytų paklausa regiono rinkoje.

    „Paramount Enterprises“ vadovas Johnas Coney pabrėžė, kad didelės apimties programoms būtina griežta tiekimo grandinės ir logistikos koordinacija. Jo teigimu, bendrovė yra pasirengusi remti ilgalaikį šių pajėgumų vystymą Lenkijoje, stiprinant transatlantinį pramoninį bendradarbiavimą.

    Kontekstas PGZ grupėje

    „Nitro-Chem“ yra viena žinomiausių PGZ grupės bendrovių, siejama su sprogmenų ir su jais susijusių sprendimų gamyba bei eksportu. PGZ komunikacijoje nurodoma, kad įmonės produkcija pasiekia daugelį rinkų, o tarp klientų minima ir Šiaurės Amerika bei Europa.

    Tuo pat metu įmonėje vyksta valdymo pokyčiai: PGZ skelbė, kad 2026 metų balandžio pabaigoje iš „Nitro-Chem“ vadovo pareigų pasitraukė Arkadiuszas Miszukas, o bendrovėje pradėta naujo vadovo atranka. Grupė sprendimą siejo su tolesniu profesiniu augimu PGZ struktūroje.

    Ekspertai pastebi, kad Europoje spartėjant gynybos pramonės pajėgumų plėtrai, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik sudėtingoms platformoms, bet ir amunicijos gamybos mastui bei patikimumui. Todėl tokie projektai kaip „Hydra“ raketų gamyba dažnai vertinami kaip praktiškas žingsnis, leidžiantis greičiau stiprinti realius kariuomenės pajėgumus ir tiekimo atsparumą.