Tag: Lenkijos gynybos pramonė

  • Per trejus metus pastatytas Lenkijos COP iki šiol maitina gynybos pramonę – nuo HSW iki PZL Mielec

    1936–1939 metais Lenkija per neįtikėtinai trumpą laiką pastatė Centrinį pramonės rajoną (COP) – projektą, kuris iš esmės perbraižė šalies sunkiosios ir gynybos pramonės žemėlapį. Per trejus metus iškilo arba buvo smarkiai išplėsti fabrikai, kurių „palikuonys“ iki šiol laikomi strateginiais gynybos sektoriui.

    COP buvo didžiausias tuometinės Lenkijos (II Respublikos) ekonominis sumanymas: jo tikslas – sustiprinti sunkiosios pramonės ir ginkluotės gamybos bazę bei sumažinti priklausomybę nuo importo. Apie šio projekto mastą ir palikimą rašo portalas „wnp.pl“.

    Pradžios taškas buvo sudėtingas. Po nepriklausomybės atkūrimo 1918 metais šalis paveldėjo skirtingas teisines ir ekonomines sistemas, susidūrė su karu prieš bolševikinę Rusiją, hiperinflacija, o vėliau – ir su Didžiosios ekonominės krizės smūgiu.

    Vis dėlto politinė ir karinė vadovybė suvokė geopolitinę realybę tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos: be savo pramonės pajėgumų valstybė krizės metu rizikuoja tapti priklausoma nuo išorinių ginklų tiekėjų. Todėl vicepremjeras ir iždo ministras Eugeniuszas Kwiatkowskis pasiūlė ambicingą planą kurti naują pramoninį centrą šalies viduryje.

    Kas buvo COP ir kur jis kūrėsi

    COP buvo pradėtas įgyvendinti 1936 metais, o jo plėtrą nutraukė karas 1939-aisiais. Projektas orientavosi į sunkiosios pramonės ir ginkluotės gamybos vystymą, pasirenkant teritoriją, kuri tuo metu buvo laikoma saugesne nuo galimo priešo aviacijos smūgių.

    Numatyta pramoninė zona apėmė apie 60 tūkst. kv. km plotą – teritorijas tarp Vyslos, Sano ir Dunajeco, apimančias kelių tuometinių vaivadijų dalis. Tai buvo vienas skurdesnių regionų, todėl investicijos turėjo ir socialinį tikslą: mažinti nedarbą, stiprinti infrastruktūrą, pritraukti ilgalaikį ekonominį aktyvumą.

    Per kelerius metus šalia gamyklų kūrėsi elektrinės, geležinkelio atšakos, gyvenamieji kvartalai – iš esmės buvo statoma visa pramoniniam proveržiui būtina ekosistema. Šis „greitos industrializacijos“ modelis vėliau tapo svarbiu atspirties tašku ir pokario pramonei.

    Gamyklos, kurių vardai skamba iki šiol

    Vienas ryškiausių COP simbolių – Stalova Volia. Ten praktiškai nuo nulio buvo kuriamas miestas ir vadinamieji Pietų įmonių kompleksai, pradėję veiklą dar 1937 metų pradžioje. Prieš karą jie gamino artilerijos sistemas, įskaitant 37 mm prieštankinius pabūklus ir priešlėktuvinius ginklus.

    Šiandien šios investicijos tąsa laikoma Huta Stalowa Wola – viena svarbiausių Lenkijos gynybos pramonės įmonių. Straipsnyje pabrėžiama, kad be COP nebūtų susiformavęs toks pramoninis stuburas, kuris vėliau leido išlaikyti ir plėtoti ginkluotės gamybą.

    Kitas svarbus centras – Mielecas, kur COP rėmuose veikė Valstybinės aviacijos gamyklos. Prieš karą ten buvo gaminami kariniai orlaiviai, tarp jų ir bombonešis PZL.37 „Łoś“. Po Antrojo pasaulinio karo Mielecas išaugo į didžiausią Lenkijos aviacijos gamybos bazę.

    Tekste taip pat primenama, kad Ržešuve kūrėsi reikšminga pramoninė bazė, reikalinga kitų gamyklų aprūpinimui, o Dembicoje pradėjo veikti padangų gamykla, kuri veikia iki šiol. Naujojoje Dembicoje atsirado amunicijos gamybos tradicija, kuri vėlesniais dešimtmečiais buvo tęsiama kitų įmonių.

    Karo nutrauktas projektas, išlikęs beveik šimtmetį

    COP plėtra buvo planuojama ilgesniam laikui – numatyta, kad iki 1941 metų pramonė turėtų masiškai tiekti kariuomenei naujus ginklus ir techniką. Tačiau 1939-ųjų karas nutraukė projektą: dalį įmonių perėmė okupantai, dalis buvo sugriauta, o specialistai išblaškyti.

    Vis dėlto, kaip pabrėžiama tekste, 1930-ųjų pabaigoje padėti pamatai pasirodė esą itin tvarūs. COP įmonės tapo vienu svarbiausių pokario Lenkijos industrializacijos ramsčių, o jų istorinis palikimas išgyveno politinių ir ekonominių sistemų kaitą.

    Straipsnyje akcentuojama ir platesnė pamoka šiandienai: dideli pramonės projektai reikalauja vizijos, ryžto ir finansavimo, o jų nauda gali išlikti dešimtmečiais. Autoriai COP pateikia kaip pavyzdį, kad net ir ribotų išteklių valstybė, turėdama aiškų tikslą, gali sukurti ilgalaikę strateginę vertę.

  • Lenkija nespėjo parengti ginklo modulių tankams K2PL – kontraktas atiteko norvegų „Kongsberg“

    Lenkijos gynybos pramonė turėjo kelerius metus parengti nuotoliniu būdu valdomą ginklo modulį tankams K2PL, tačiau užsakymas galiausiai atiteko norvegų bendrovei „Kongsberg“.

    Kaip rodo Lenkijos kariuomenės dokumentai, kuriuos paviešino portalas WNP, vietinis sprendimas – ZM „Tarnów“ sukurtas modulis A3B – bandymuose pasirodė gerokai prasčiau, nei tikėtasi, o tai pakurstė diskusijas dėl viso K2PL diegimo proceso.

    Bandymuose 2026 metų vasario 2 dieną poligone netoli Nowa Dębos tikrintas A3B modulis su kulkosvaidžiu demonstravo labai žemą taiklumą, palyginti su kariuomenės reikalavimais. Dokumentuose jis įvertintas kaip neatitinkantis reikalavimų ir smarkiai atsiliekantis nuo lūkesčių.

    Kontekstas platesnis nei vienas nepavykęs bandymas: K2PL programoje dalis komponentų turi būti suprojektuoti, pagaminti, integruoti ir išbandyti iš anksto, kad planuojami 2028 metais numatyti pirmųjų K2PL pristatymai nevėluotų.

    Kas nutiko per A3B bandymus

    Kariškių dokumentuose nurodyta, kad šaudant iš vietos į nejudantį taikinį vidutinis pataikymas buvo mažesnis nei 27 proc. 500 metrų atstumu, 10 proc. 1 000 metrų atstumu ir 0 proc. 1 500 metrų atstumu.

    Tuo pat metu kariuomenės lūkesčiai buvo gerokai aukštesni: atitinkamai daugiau kaip 90 proc., 70 proc. ir 50 proc. Be to, pažymėta, kad didžiausiu atstumu šūviai net nepasiekė taikinių, o jų pėdsakai aptikti maždaug 25 metrais arčiau.

    Dokumentai taip pat aprašo technines problemas, kurios galėjo turėti įtakos rezultatams: prastą termovizinės kameros kokybę, chaotišką automatinio taikinio sekimo sistemos darbą, nepakankamą stabilizaciją ir netikslius lazerinio tolimačio matavimus.

    Numuštas dronas – su išlygomis

    Bandymų metu užfiksuotas ir nedidelio drono numušimas, sunaudojus devynis šovinius. Tačiau kariškių aprašyme pažymėta, kad šaulys atstumą įvedė rankiniu būdu, remdamasis paties bepiločio operatoriaus pateikta informacija.

    Be to, dronas buvo sunaikintas po to, kai sumažino greitį ir pakeitė skrydžio kryptį. Kariškiai tokį epizodą įvertino kaip netinkamą ugnies valdymo sistemos panaudojimą, todėl, jų teigimu, jis neleidžia patikimai patvirtinti, ar sistema veikė taip, kaip turėtų.

    Sprendimas dėl K2PL modulio turėjo būti priimtas anksčiau

    Dokumentuose nurodoma, kad tankų gamintojas 2025 metų spalio pabaigą buvo įvardijęs kaip terminą sprendimui dėl ginklo modulio pasirinkimo. Įspėta, kad vėlavimas gali paveikti 2028 metais planuotas K2PL tiekimo datas.

    Ginklo modulis – tik viena detalė, bet ji reikalauja ilgo pasirengimo: jį reikia užsakyti, pagaminti, pristatyti, integruoti į platformą ir išbandyti. Tokie darbai paprastai planuojami metais į priekį.

    Tuo metu ZM „Tarnów“ kuriamas modulis, skirtas K2PL poreikiams ir žymimas A3K, dar nebuvo parengtas, todėl vasario bandymams pasiūlytas senesnis A3B, kuris turėjo tapti pagrindu galutiniam sprendimui.

    Galiausiai 2026 metų spalį kontraktas dėl modulių K2PL programai pasirašytas su Norvegijos „Kongsberg“. Tai ir paliko esminį klausimą: kodėl vietinis sprendimas nebuvo paruoštas laiku ir kaip ateityje geriau suderinti kariuomenės poreikius, terminus bei pramonės pajėgumus.

  • „Honeywell Aerospace“ stiprina ryšius su Lenkijos gynybos pramone – svarstomi ir „Abrams“ tankai

    JAV aviacijos ir gynybos technologijų milžinė „Honeywell Aerospace“ plečia bendradarbiavimą su Lenkijos gynybos sektoriumi ir kartu kuria bazę „Abrams“ tankų variklių aptarnavimui.

    Apie tai interviu portalui WNP kalbėjo Michal Závišek, „Honeywell Aerospace“ viceprezidentas, atsakingas už inžineriją Europoje. Pasak jo, įmonė Lenkijoje mato ne tik pardavimų rinką, bet ir vietą talentams bei technologijoms auginti.

    Vienas ryškiausių projektų – kartu su Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr 1 kuriami pajėgumai aptarnauti, remontuoti ir atlikti kapitalinį AGT1500 variklių remontą. Būtent tokie varikliai naudojami „Abrams“ tankuose.

    Tuo pat metu „Honeywell“ stiprina technologinę veiklą Lenkijoje: Krokuvoje dirbantys inžinieriai vysto saugos sistemas civilinei aviacijai, o galimas Lenkijos oro bendrovės LOT parko atnaujinimas gali atverti naujų galimybių techninės priežiūros srityje.

    „Abrams“ varikliai: aptarnavimas Lenkijoje ir žvilgsnis į Europą

    Šiuo metu bendradarbiavimo esmė – sukurti vietinius pajėgumus AGT1500 variklių techninei priežiūrai, remontui ir kapitaliniam remontui. Įmonė pabrėžia, kad tai svarbu vietinių kompetencijų auginimui ir eksploatacijos palaikymui.

    „Honeywell Aerospace“ neatmeta, kad ateityje partnerystė galėtų apimti ir atsarginių dalių gamybą arba jų remontą. Taip pat svarstoma galimybė, kad Lenkijoje kuriamas serviso centras galėtų aptarnauti ir kitus „Abrams“ naudotojus Europoje – tačiau tai priklausytų nuo klientų poreikių bei partnerių susitarimų.

    Be šio projekto, įmonė nurodo matanti potencialo platesniam bendradarbiavimui su Lenkijos gynybos pramone. Teigiama, kad jau vyksta pokalbiai su vietos bendrovėmis, o kai kuriose srityse pasirašyti ir bendradarbiavimo susitarimai.

    Kaip vieną pavyzdžių „Honeywell“ mini „Honeywell 360 Display“ – sistemą, skirtą pagerinti įgulų situacinį suvokimą sausumos technikoje. Bendrovė ieško partnerių šiai technologijai ir rengia dar kelias konkrečias partnerystes, nors detalių kol kas neatskleidžia.

    Krokuvos inžinieriai kuria civilinės aviacijos saugos sprendimus

    Pasak M. Závišeko, „Honeywell“ tikslas – kad Krokuvos centras prisiimtų daugiau atsakomybės už konkrečių technologijų projektavimą ir vystymą, o ne būtų tik inžinerinių komandų tiekėjas. Kitaip tariant, svarbu, kad sprendimai dėl produktų ir technologijų būtų priimami vietoje.

    Tarp Krokuvoje vystomų sprendimų minimos ACAS X ir SURF-A sistemos. SURF-A skirta padėti išvengti pavojingų situacijų ant kilimo ir tūpimo tako, įskaitant galimus orlaivių susidūrimus, o perspėjimas įgulai gali būti pateikiamas maždaug 30 sekundžių prieš galimą incidentą.

    ACAS X – pažangesnė oro susidūrimų vengimo sistema, paremta sudėtingesniais algoritmais ir plačiau vertinanti aplink vykstantį eismą. Tokie sprendimai, anot bendrovės, yra dalis ateities orlaivių aplinkos stebėjimo sistemų.

    LOT parko atnaujinimas ir automatizacija: kur juda rinka

    Interviu taip pat paliesta Lenkijos oro vežėjo LOT parko plėtra ir modernizacija – įskaitant „Boeing 737 MAX“ bei „Airbus A220“, kuriuose naudojamos ir „Honeywell“ technologijos. Įmonė pripažįsta, kad didesnis tokių orlaivių skaičius regione gali didinti poreikį techninės priežiūros ir palaikymo infrastruktūrai.

    Kalbėdamas apie ateitį, M. Závišek pabrėžė, kad sprendimus dėl pilotų skaičiaus kabinoje priima reguliuotojai, o technologijų kūrėjai fokusuojasi į įgulos darbo krūvio mažinimą ir saugos didinimą. „Honeywell“ vysto ir pilotų būsenos stebėjimo sprendimus, galinčius aptikti nuovargio ar mieguistumo požymius.

    Jo vertinimu, didesnės autonomijos pirmiausia galima tikėtis kariniame krovinių transporte ir civilinėje krovinių aviacijoje, o keleiviniuose skrydžiuose pokyčiai priklausys nuo to, kaip bus įrodytas visos sistemos (technologijų, procedūrų ir avarinių scenarijų) saugumas.

  • Lenkijos gynybos pramonė plečia įdarbinimą: patyrusiems specialistams – iki 20 tūkst. zl

    Lenkijos gynybos pramonė intensyvina darbuotojų paiešką – augant užsakymams ir investicijoms, įmonėms reikia vis daugiau žmonių įvairiose srityse. Patyrę specialistai sektoriuje, kaip nurodoma, gali uždirbti net iki 20 tūkst. zlotų bruto per mėnesį.

    Kaip skelbia Bankier.pl, didelės apimties atrankos matomos, pavyzdžiui, Lenkijos ginkluotės grupėje (Polska Grupa Zbrojeniowa), kur šiuo metu dirba apie 23,5 tūkst. darbuotojų. Įmonė, vykdydama naujas investicijas, nuosekliai didina komandą.

    Vien skiltyje „Kariera“ tuo metu buvo skelbiami 242 darbo pasiūlymai. Daugiausia jų – tokiose įmonėse kaip „Jelcz“ (65), „PIT-RADWAR S.A.“ (56) ir „PGZ Stocznia Wojenna“ (28).

    Darbuotojų ieško ir kiti sektoriaus žaidėjai: „Huta Stalowa Wola“, „ROSOMAK S.A.“, „Zakłady Mechaniczne Tarnów“ bei „MESKO“ – bendrai minima 89 pozicijų atranka.

    Kokių specialistų ieško įmonės

    Darbdavių paieškos apima ne tik inžinerines ar gamybines specialybes – sąrašas platus, o daliai pozicijų nebūtinai reikia techninio išsilavinimo. Tarp dažniausiai minimų pareigybių – CNC staklių operatoriai, įvairių specializacijų montuotojai, elektrikai, suvirintojai, automobilių mechanikai.

    Taip pat ieškomi konstruktoriai, projektų inžinieriai, programuotojai, kibernetinio saugumo specialistai, sistemų ir tinklų administratoriai, IT ir SAP analitikai.

    Be techninių vaidmenų, atrankose figūruoja ir kontrolingo, žmogiškųjų išteklių, pirkimų, logistikos, administracijos specialistai, teisininkai, sandėlininkai bei laborantai.

    Atlyginimai: nuo kelių tūkstančių iki 20 tūkst. zlotų

    Remiantis „Grupa Progres“ analize, kurią cituoja Bankier.pl, atlygis Lenkijos gynybos sektoriuje labiausiai priklauso nuo pareigų, patirties ir turimų kvalifikacijų. Minimi pavyzdiniai mėnesiniai bruto atlyginimų rėžiai.

    Gamybinėse pozicijose nurodomi 8–11 tūkst. zlotų bruto per mėnesį. Patyrusiems inžinieriams ir techniniams ekspertams atlygis gali svyruoti labai plačiai – nuo 2 iki 20 tūkst. zlotų bruto.

    Daugiau nei 14 tūkst. zlotų bruto, kaip teigiama, gali uždirbti specialistai, įtraukti į strateginių projektų įgyvendinimą. Didžiausi atlyginimai paprastai siejami su didesne patirtimi, reikalingais leidimais ar specifiniais įgūdžiais, kurių paklausa šiuo metu didžiausia.

  • Gynybos pramonės bumas Lenkijoje: Silezija gali tapti svarbia gamybos ir tiekimo baze

    Kas keičiasi gynybos sektoriuje?

    Europoje augant gynybos biudžetams, vis didesnę reikšmę įgauna ne vien ginkluotės pirkimai, bet ir gebėjimas ją gaminti, modernizuoti bei aptarnauti vietoje. Lenkijoje šią kryptį sustiprina sprendimai, plečiantys priemones, skirtas pritraukti investicijas į pramonę.

    Nuo 2025 metų liepos 11 dienos ginklų, amunicijos ir sprogmenų gamintojai gali pretenduoti į paramą per Lenkijos investicijų zonos mechanizmą. Praktikoje tai reiškia galimybę gauti pelno mokesčio lengvatą, susietą su konkrečia nauja investicija ir aiškiais reikalavimais, o ne automatinį finansavimą visiems.

    Augantys biudžetai ir Silezijos šansas

    Europos Sąjungos valstybės gynybai skiria vis daugiau lėšų, o tai kuria paklausą technikai, komponentams, šaudmenims ir pramoninėms paslaugoms. Kartu didėja konkurencija dėl užsakymų, todėl pranašumą įgyja regionai, turintys parengtą pramonės bazę ir darbuotojų kompetencijas.

    Silezija išsiskiria tuo, kad regione veikia tiek tradicinės sunkiosios pramonės, tiek automobilių pramonės įmonės ir jų tiekėjai. Šias kompetencijas galima pritaikyti karinei gamybai, ypač ten, kur reikalinga metalo apdirbimo, suvirinimo, mechanikos, automatikos, kokybės kontrolės ir gamybos inžinerijos patirtis.

    Konkrečios investicijos jau startuoja

    Katovicų specialioji ekonominė zona skelbia matanti ryškiai išaugusį gynybos sektoriaus įmonių susidomėjimą investicinės paramos sprendimais. Tai svarbu ne tik gynybos gamintojams, bet ir subrangovams, kurie tiekia detales, mazgus, konstrukcijas ar teikia pramonines paslaugas.

    Vienu iš apčiuopiamų pavyzdžių tapo investicija Semianovicų Šlionski mieste, kur įmonei „Rosomak“ buvo suteiktas sprendimas dėl investicijos, siekiančios apie 13 milijonų eurų. Projektas apima gamybos pajėgumų didinimą, įskaitant 4×4 transporto priemonių gamybos liniją, suvirinimo procesų robotizavimą ir gamybos skaitmeninimą.

    Dvigubos paskirties gamyba ir darbo rinka

    Gynybos pramonės plėtra vis dažniau remiasi dvigubos paskirties logika, kai civilinėse grandinėse sukauptos technologijos ir procesai pritaikomi kariniams užsakymams. Tai leidžia greičiau didinti pajėgumus, nes ne viską reikia kurti nuo nulio.

    Regionams, kuriuose dalis sektorių išgyvena transformaciją ar lėtėjimą, gynybos užsakymai gali tapti alternatyva darbuotojams ir tiekėjams. Vis dėlto, ilgalaikė nauda priklausys nuo to, kiek vietinės įmonės bus įtrauktos į tiekimo grandines, ar pajėgs laikytis terminų, sertifikavimo ir kokybės standartų.

    „Svarbu, kad šios investicijos kurtų šalies gamybinius pajėgumus, o tai, kas pagaminama virš vidaus poreikio, galėtų būti parduodama užsienio rinkose“, – sakė Katovicų specialiosios ekonominės zonos vadovas Rafalas Želaznas.

    Eksporto perspektyva čia tampa esmine: vidaus poreikiai gali paskatinti gamybos plėtrą, tačiau stabilumą užtikrina gebėjimas konkuruoti tarptautiniuose konkursuose. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama investicijoms į automatizavimą, skaitmeninimą ir produktyvumą.

  • „Jelcz“ dvigubina karinių sunkvežimių gamybą: 130 mln eurų investicijos ir planas B tiekimui

    Lengvata mokesčiams – postūmis plėtrai

    Lenkijos karinių sunkvežimių gamintoja „Jelcz“ skelbia apie spartų gamybos didinimą ir naują strateginį planą, kuris turėtų sumažinti riziką vėluoti pristatymus kariuomenei. Bendrovė gavo pelno mokesčio (CIT) lengvatą, kuri leis daugiau lėšų nukreipti į investicijas.

    Įmonės teigimu, ši priemonė aktuali vykdant plėtrą Racibože, kur iki 2029 metų planuojamos išlaidos viršija 570 mln. Lenkijos zlotų. Perskaičiavus, tai sudaro apie 130 mln. eurų, o investicijų apimtis, kaip pabrėžiama, priklausys ir nuo turto perėmimo sąlygų.

    Racibožas kaip planas B kariuomenei

    „Jelcz“ vadovas Mariuszas Ptakas aiškina, kad naujoji vieta Racibože numatoma ne tik kaip laikinas sprendimas gamybos pajėgumams padidinti. Pagrindinis tikslas – užtikrinti tiekimo tęstinumą Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms, jei vienoje gamybos vietoje kiltų sutrikimų.

    „Jei vienoje vietoje iškiltų problemų, Racibožas mums yra planas B. Iki šiol tokio saugiklio neturėjome, o tai atsiliepdavo tiekimų vykdymui“, – sakė „Jelcz“ vadovas Mariuszas Ptakas.

    Pasak bendrovės, Racibože pradžioje bus vystomas surinkimas, tačiau ilgalaikis tikslas – pereiti prie pilnos gamybos. Tam būtina sąlyga – objekto, kuris šiuo metu nuomojamas, įsigijimas, nes tik tuomet planuojama pradėti didelės apimties modernizaciją.

    Ką apimtų investicijos ir gamybos tikslai

    Plėtros plane numatomas modernus įrangos parkas, suvirinimo cechai, mechaninio apdirbimo ir štampavimo pajėgumai, taip pat pilno masto dažykla. Įmonė akcentuoja, kad gamykla turėtų nuosekliai evoliucionuoti nuo surinkimo iki savarankiško visų transporto priemonių gamybos ciklo.

    „Jelcz“ tikslas Racibože – pasiekti maždaug 700 transporto priemonių per metus pajėgumą. Įmonė pripažįsta, kad šiuo metu yra susidariusių įsipareigojimų kariuomenei, kuriuos planuojama iš esmės sumažinti per artimiausius kelis ketvirčius.

    Be Racibožo, tęsiami ir kiti projektai: ruošiama nauja gamykla Milošycuose, o esamame padalinyje Jelče-Laskovicuose planuojama pertvarka. Pastaroji vieta ateityje galėtų tapti prototipų kūrimo ir bandymų baze, kad prototipai nebestabdytų pagrindinės gamybos ritmo.

    Spartus augimas ir eksporto ambicijos

    Įmonė skelbia, kad pernai pagamino apie 500 transporto priemonių, o šiemet taikosi į 900–1 000 vienetų. Tai reikštų maždaug dvigubą augimą per metus, kurį „Jelcz“ sieja ir su vidiniais gamybos pokyčiais, ir su bendradarbiavimu su kitais šalies tiekėjais.

    Vadovybė pabrėžia, kad iki šiol eksporto plėtrą ribojo ne produktas, o pajėgumai. Didėjant gamybos apimtims ir atsirandant papildomai gamybos vietai, bendrovė tikisi tapti labiau matoma ir užsienio rinkose, kartu plėsdama produktų portfelį.

    Gynybos pramonės kontekste įmonė taip pat kalba apie tiekimo grandinių trumpinimą ir didesnę komponentų gamybos dalį šalies viduje. Argumentas paprastas: mažiau priklausomybės nuo tarptautinių grandinių reiškia daugiau stabilumo, kai paklausa ir pristatymų terminai yra kritiškai svarbūs.

  • Lenkijos gynybos pramonėje vietinio turinio neužtenka: verslas ragina keisti visą valstybės politiką

    Lenkijoje įsibėgėjanti vietinio turinio politika gynybos pramonėje pristatoma kaip būdas didinti šalies atsparumą ir daugiau vertės palikti vietos ekonomikai. Vis dėlto konferencijoje Katovicuose vykusioje diskusijoje „Pramonė gynybai“ dalis pramonės atstovų įspėjo, kad vien reikalavimų dėl vietinių komponentų nepakaks, jei nebus iš esmės peržiūrėta valstybės pramonės politika.

    Valstybinė Lenkijos ginkluotės grupė PGZ pabrėžė, kad vietinio turinio idėja nėra nukreipta prieš užsienio tiekėjus. Pasak PGZ atstovės, esmė yra įtvirtinti tiekimo grandinėse mažas ir vidutines įmones, kad jos taptų nuolatiniais partneriais, o ne vienkartiniais subrangovais.

    Ne išstumti, o įtraukti

    PGZ atstovai akcentavo, kad gynybos pirkimuose svarbu žiūrėti ne tik į mažiausią kainą, bet ir į ilgalaikį poveikį ekonomikai bei technologiniam savarankiškumui. Vietinio turinio priemonės, jų teigimu, gali sutrumpinti tiekimo grandines ir sumažinti priklausomybę nuo trikdžių, kurie pastaraisiais metais tapo dažnesni visoje Europoje.

    PGZ nurodė, kad jau daugiau kaip metus įvairiuose miestuose rengia susitikimus su vietos verslu ir ieško potencialių tiekėjų. Valstybinė grupė teigė, jog daug jos įmonių po tokių susitikimų pradėjo bendradarbiauti su keliais naujais partneriais, nors patekimas į gynybos sektorių dažnai reiškia griežtus formalius barjerus.

    Verslas mato ploną ledą

    Privataus sektoriaus atstovai kalbėjo, kad vietinio turinio reikalavimai praktikoje gali tapti sunkiai įgyvendinami. PZL Sędziszów vadovas atkreipė dėmesį, jog daug įmonių, norinčių patekti į gynybos tiekimo grandines, susiduria su sertifikavimo, atitikties ir administracinėmis kliūtimis, o dalis jų gali neįvykdyti valstybės nustatytų kriterijų.

    PGZ poziciją ginantys dalyviai pabrėžė, kad vietinis turinys neturėtų būti suvokiamas kaip vartai į rinką, kurie atsiveria tik atitikus visus procentinius rodiklius. Valstybinė grupė akcentavo, jog gynybos pramonė nėra šimtaprocentiškai savarankiška, todėl partnerystė su išoriniais tiekėjais išliks, tačiau siekiama, kad daugiau darbų ir kompetencijų būtų kuriama šalies viduje.

    Raginimai platesnei reformai

    Ponar Wadowice vadovas diskusijoje teigė, kad vien vietinio turinio politika gali neduoti laukto rezultato be „kopernikiškos revoliucijos“ valstybės požiūryje į pramonę. Jo vertinimu, būtini radikalūs biurokratijos mažinimo sprendimai, kitaip mažoms ir vidutinėms įmonėms kelias į gynybos sektorių ir toliau bus pernelyg brangus bei lėtas.

    „Jeigu valstybė nepradės veikti visiškai kitaip, man kyla rimtų abejonių, ar vietinio turinio pastangos mums padės“, – sakė Marekas Warzecha.

    Diskusijoje nuskambėjo ir platesnė mintis, kad gynybos sektorius Lenkijoje turėtų tapti vienu ekonomikos bei technologinės pažangos variklių. Buvęs gynybos srities viceministras Tomaszas Zdzikotas teigė, jog viešajame sektoriuje reikia kultūrinio pokyčio, nes sprendimų priėmėjai dažnai renkasi globalius tiekėjus vien tam, kad išvengtų papildomų klausimų dėl vietinių sprendimų pasirinkimo.

    Kaip galimas sprendimas buvo įvardyta tarpinės institucijos arba „patikimos trečiosios šalies“ idėja, kuri padėtų suderinti kariuomenės poreikius su rinkos galimybėmis ir kartu apsaugotų jautrią informaciją. Kartu pabrėžta, kad tokios priemonės veiks tik tada, jei vietinio turinio kryptis turės ilgalaikį politinį palaikymą, nes gynybos kontraktai paprastai tęsiasi dešimtmečiais.

    Politinis stabilumas, anot dalyvių, yra ypač svarbus tada, kai kalbama apie priverstinės pramoninės partnerystės formas, kurios skirtingais laikotarpiais įgauna naujas išraiškas. Teisininkas Krzysztofas Wiateris pabrėžė, kad be politinio sutarimo vietinio turinio taisyklės gali tapti nepastovios, o tai stabdytų investicijas ir technologijų perkėlimą į šalies vidų.

    Buvęs PGZ vadovas Wojciechas Dąbrowskis priminė, kad panašios krypties politika kitose valstybėse davė rezultatų tik tada, kai buvo nuosekliai tęsiama ir koreguojama pagal rinkos realybę. Kaip pavyzdį jis nurodė Indijos „Make in India“ iniciatyvą, kuri, jo teigimu, per kelerius metus padėjo šaliai pereiti nuo didelio importo prie didesnės vietinės gamybos ir eksporto ambicijų.

    Lenkijos atvejis, pasak diskusijos dalyvių, priklausys nuo to, ar valstybė sugebės suderinti du tikslus: užtikrinti kariuomenei greitą ir patikimą aprūpinimą bei tuo pačiu sukurti sąlygas vietos įmonėms auginti kompetencijas. Jei vietinio turinio reikalavimai virs vien formaliais barjerais, dalis privataus sektoriaus gali likti už borto, o tai sumažintų pačios politikos efektą.

  • Lenkijos Niewiadów Polska Grupa Militarna turi naują vadovą: lemiamas 155 mm amunicijos gamyklos etapas

    Lenkijos gynybos pramonės įmonė Niewiadów Polska Grupa Militarna paskyrė naują prezidentą, o ankstesnis vadovas lieka dirbti valdyboje. Bendrovė pranešė, kad prezidento pareigas perėmė Andrzejus Kensbokas, o iki šiol įmonei vadovavęs Adamas Januszko tapo viceprezidentu.

    Įmonės valdybą sudaro prezidentas ir trys viceprezidentai. Kartu su Adamu Januszko šias pareigas eina Zygmuntas Spychała ir Radomiras Woźniakas, o pagrindinis akcentas artimiausiu metu siejamas su gamybos plėtra Niewiadówo vietovėje.

    Lūžis 155 mm amunicijos projekte

    Bendrovė nurodo, kad prieš ją prasideda esminis 155 mm kalibro amunicijos gamyklos statybų ir paleidimo etapas. Pasak įmonės, pirmosios dvi gamybos linijos jau pristatytos ir pradėtos montuoti, o tikslas yra pereiti nuo diegimo prie pramoninės gamybos.

    155 mm artilerijos šaudmenys per pastaruosius metus tapo vienu svarbiausių Europos gynybos pramonės prioritetų, nes šis kalibras yra plačiai naudojamas NATO standartą taikančiose pajėgose. Dėl išaugusios paklausos regiono šalys siekia didinti vietinę gamybą ir trumpinti tiekimo grandines.

    „Prieš mus lemiamas 155 mm amunicijos gamyklos statybų etapas. Pirmosios dvi linijos jau pristatytos ir vyksta jų montavimas, o pramoninės gamybos startas yra būtinas Lenkijos ir Europos saugumui“, – sakė Andrzejus Kensbokas.

    Naujojo vadovo patirtis

    Andrzejus Kensbokas turi daugiau kaip 30 metų patirtį strateginio valdymo, įmonių finansų ir didelių pramoninių investicijų projektuose. Anksčiau jis vadovavo Polska Grupa Zbrojeniowa, o vėliau dirbo KGHM Polska Miedź finansų viceprezidentu ir buvo susijęs su tarptautinėmis grupės veiklomis.

    Taip pat jis yra ėjęs pareigas Agencja Rozwoju Przemysłu, dirbęs infrastruktūros sektoriuje bei vadovavęs stebėtojų taryboms. Tarptautinės vadybos patirties, įmonės teigimu, jis įgijo dirbdamas „PepsiCo“ ir strateginių konsultacijų bendrovėje „Bain & Company“.

    Finansiniai rezultatai ir augimo kaina

    Įmonė skelbia, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį konsoliduotos pajamos augo 59,5 proc., iki maždaug 10,3 mln. eurų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu pajamos siekė apie 6,5 mln. eurų, todėl augimas išlieka ryškus.

    Vis dėlto kartu didėjo ir nuostoliai: EBITDA nuostolis sudarė apie 14,2 mln. eurų, o grynasis nuostolis siekė apie 14,0 mln. eurų. Tokie skaičiai dažnai lydi intensyvią investicijų fazę, kai kaštai patiriami anksčiau, nei projektai pradeda generuoti stabilias pajamas.

    Bendrovė tikisi, kad pramoninės gamybos paleidimas taps svarbiu lūžio tašku, leidžiančiu sustiprinti pozicijas tiek Lenkijos ginkluotosiose pajėgose, tiek platesnėje sąjungininkų tiekimo grandinėje. Rinkoje konkurencija auga, tačiau poreikis 155 mm šaudmenims išlieka vienas didžiausių.

  • Lenkijos gynybos pramonė taikosi į ateities ginklus: lazeriai, mikrobangos ir kova su dronais

    Lenkijos gynybos pramonė plečia ambicijas

    Lenkijos gynybos pramonė, išgarsėjusi tokiais produktais kaip nešiojamieji oro gynybos kompleksai Piorun, savaeigės haubicos Krab ar žvalgybiniai dronai FlyEye, vis aktyviau investuoja į naujos kartos technologijas. Kare Ukrainoje aiškiai matyti, kad net ir veiksmingi ginklai per kelerius metus, o kartais ir per kelis mėnesius, turi būti modernizuojami, nes priešas prisitaiko.

    Todėl šalia patikrintų sprendimų Lenkijoje daugėja projektų, kurie dar visai neseniai skambėjo kaip mokslinė fantastika: kryptingos energijos sistemos, lazeriniai sprendimai, mikrobangų technologijos ir autonominiai kovos elementai. Pagrindinis tikslas – pigiau ir greičiau reaguoti į sparčiai augančią dronų grėsmę.

    Mikrobangos ir lazeriai prieš dronus

    Vienas ryškesnių krypčių pavyzdžių – autonominis išskaidytas sprendimas, skirtas kovai su bepiločiais orlaiviais, kurį pristatė Zakłady Mechaniczne Tarnów. Šis projektas siejamas su programa Rozmaryn ir apjungia kelių institucijų bei įmonių kompetencijas, įskaitant Wojskowa Akademia Techniczna, Instytut Techniczny Wojsk Lotniczych, taip pat technologijų bendroves, dirbančias su specialiaisiais sprendimais.

    Sistemos idėja paprasta: taikiniai aptinkami radaru ir optoelektronika, o neutralizavimas vyksta ne kinetiniu smūgiu ar ryšio slopinimu, bet didelės galios mikrobangų impulsu. Toks impulsas gali išvesti iš rikiuotės drono elektroniką, o zoninio poveikio principas teoriškai leidžia vienu veikimu veikti ir prieš kelis taikinius, pavyzdžiui, dronų spiečių.

    Lygiagrečiai Lenkijoje vykdomi ir lazerinės ginkluotės darbai. Vienas žinomiausių – Autonomiczny System Broni Laserowej, finansuojamas pagal programą Perun, kuriame dalyvauja Wojskowa Akademia Techniczna, PIT-Radwar, Politechnika Warszawska ir CRW Telesystem-Mesko. Tokie sprendimai pirmiausia orientuojami į bazės ir kritinės infrastruktūros apsaugą nuo bepiločių orlaivių.

    Ekonominis argumentas čia esminis: lazerio panaudojimo kaina dažnai įvardijama kaip keliasdešimt eurų už vieną veikimą, kai tuo metu raketinis perėmimas gali kainuoti nepalyginamai brangiau. Būtent kaina ir efektyvumas prieš masiškai naudojamus dronus tampa pagrindiniu motyvu ieškoti alternatyvų.

    Nauji žaidėjai ir greitėjantis ginklavimosi ciklas

    Lenkijos ginkluotės agentūra taip pat analizuoja kryptingos energijos sprendimus, kurie ateityje galėtų būti skirti ne tik dronams, bet ir raketoms ar artilerijos sviediniams. Skelbiama, kad konsultacijose dalyvavo apie 20 subjektų, tarp jų ir Lenkijos mokslo bei pramonės atstovai.

    Išskirtinis signalas rinkai – į lazerinių sprendimų lauką žengia ne vien tradicinės gynybos pramonės įmonės. Pavyzdžiui, Kimla, anksčiau labiau sieta su CNC staklėmis ir automatika, atsidūrė tarp besidominčiųjų lazerine ginkluote. Tai rodo, kad kryptingos energijos technologijos tampa platesnės aukštųjų technologijų ekosistemos dalimi, o ne vien siauras karinės pramonės segmentas.

    Grėsmės pobūdis taip pat keičiasi. Regiono saugumo diskusijose vis dažniau minima, kad Rusija tobulina bepiločius sprendimus, o didesnį nerimą kelia ir greitesni, sudėtingesni dronai, verčiantys spartinti tiek aptikimo, tiek perėmimo priemonių kūrimą.

    Modernizacija apima ne vien lazerius

    Be kryptingos energijos, Lenkijos įmonės ir institutai dirba su radarais, pasyvios detekcijos priemonėmis, optoelektronika, lazeriniu taikinių apšvietimu ir ryšio sprendimais, kurie turėtų būti atsparesni trikdymui. Parodose demonstruojami ir autonominiai priešlėktuviniai sprendimai, kai raketiniai kompleksai integruojami su beįgulėmis platformomis.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – Piorun sistemos modernizavimo kryptis ir naujesnės versijos pristatymai, orientuoti į geresnį mažos šiluminės signatūros taikinių, įskaitant mažus dronus, aptikimą. Modernizacijos poreikį didina tai, kad rinka ir mūšio laukas evoliucionuoja greičiau nei tradiciniai ginkluotės įsigijimo ciklai.

    Kodėl lazeriai svarbūs, bet nėra stebuklingas sprendimas

    Lazerinė ginkluotė turi ir aiškių ribojimų: jos efektyvumą silpnina rūkas, lietus, dūmai ar dulkės, o realūs nuotoliai dažnai būna mažesni, nei tikisi visuomenė. Dėl to tokios sistemos greičiau laikomos papildomu sluoksniu, o ne klasikinių raketinių sprendimų pakaitalu.

    Vis dėlto lazeriai ir kitos kryptingos energijos technologijos gynybai patrauklios dėl mažesnės vieno panaudojimo kainos, mažesnės logistikos naštos ir potencialo gintis nuo pigių dronų spiečių. Kartu tai investicija į kompetencijas, kurios gali būti pritaikomos ir civiliniuose sektoriuose, nuo optoelektronikos iki ryšio ar kosmoso technologijų.

    Lenkijos atveju matomas aiškus siekis neatsilikti nuo valstybių, kurios jau kuria ateities mūšio lauką apibrėžiančius sprendimus. Ši kryptis tampa ne tik prestižo, bet ir ilgalaikės nacionalinės saugumo bei pramonės konkurencingumo strategijos klausimu.

  • „PGZ“ plečia gynybos gamybą: beveik 2,3 mlrd. eurų investicijų ir 155 mm amunicijos užsakymai iki 2030

    Lenkijos valstybės valdoma gynybos pramonės grupė „PGZ“ skelbia spartinanti investicijas, kuriomis siekiama sukurti naujus ir išplėsti esamus gamybos pajėgumus. Valstybės turto ministerija nurodė, kad šių projektų bendra vertė siekia apie 2 320 000 000 eurų.

    Ministerija aiškina, kad investicijos vykdomos „PGZ“ ir jos grupės įmonėse, o dalis jų finansuojama iš Kapitalo investicijų fondo. Toks modelis leidžia valstybei nukreipti kapitalą į strateginius projektus, ypač tais atvejais, kai reikalingas greitas pajėgumų didinimas.

    155 mm amunicija iki 2030

    Didelė investicijų dalis siejama su 155 mm kalibro artilerijos amunicijos gamyba – tai NATO standartas, tapęs ypač paklausus po Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje. Pasak ministerijos, dėl produkcijos realizavimo amunicijos srityje sudarytos dvi vykdomosios sutartys, numatančios 155 mm amunicijos tiekimą iki 2030 metų.

    „Bendra šiuo metu „PGZ“ ir „PGZ“ grupės įmonių investicijų vertė, skirta naujiems pajėgumams sukurti ir esamiems padidinti, siekia apie 2,32 mlrd. eurų, o amunicijos srityje sudarytos dvi sutartys dėl 155 mm amunicijos tiekimo iki 2030 metų“, – nurodė Valstybės turto ministerija.

    Ką reiškia Kapitalo investicijų fondas

    Kapitalo investicijų fondas yra valstybinis tikslinis fondas, kurio lėšas administruoja Valstybės turto ministerija. Jo esmė – valstybei, per ministeriją, įsigyjant ar pasirašant akcijas ir dalis, sustiprinti valstybei priklausančių įmonių finansinį pagrindą.

    Praktiškai tai reiškia, kad investiciniai projektai gali būti finansuojami ne vien per įmonių pelną ar skolinimąsi, bet ir per papildomą valstybės kapitalą. Tokia schema dažnai taikoma, kai kalbama apie kritinę infrastruktūrą, tiekimo saugumą ir ilgalaikius pajėgumus, kuriuos sudėtinga greitai sukurti vien rinkos priemonėmis.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Europos gynybos pramonė pastaraisiais metais susiduria su užduotimi didinti gamybos apimtis ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų, ypač amunicijos ir komponentų srityse. 155 mm šaudmenų segmentas tapo vienu svarbiausių dėl didelio sunaudojimo ir poreikio užtikrinti tiek kariuomenių atsargas, tiek ilgalaikius kontraktus.

    „PGZ“ sprendimas investuoti į pajėgumus ir turėti ilgalaikį produkcijos realizavimo pagrindą iki 2030 metų rodo, kad Lenkija gynybos pramonę vertina kaip strateginę sritį. Tai taip pat gali stiprinti regiono tiekimo grandines, jei dalis pajėgumų bus orientuota į platesnius NATO poreikius.