Auditas: kas stringa?
Lenkijos Aukščiausioji audito institucija NIK įvertino Via Carpatia koridoriaus įgyvendinimą šalyje 2018–2025 metais ir nurodė sistemines problemas. Tarp svarbiausių priekaištų įvardyta aiškios investicinių užduočių hierarchijos stoka ir nepakankamai skaidrūs kriterijai, pagal kuriuos parenkami įgyvendinami kelio ruožai.
NIK akcentavo, kad kai kuriais atvejais vėliau buvo rengiami tie ruožai, kurių ekonominis efektyvumas, eismo intensyvumas ar avaringumas rodė didesnį prioritetą. Auditorių vertinimu, toks planavimas mažina strateginės trasos naudą, nes atkarpos ilgą laiką sprendžia tik lokalias problemas, o ne sukuria nenutrūkstamą tarptautinį koridorių.
Kas yra Via Carpatia?
Via Carpatia – šiaurės–pietų krypties kelių koridorius, turintis sujungti Baltijos regioną su Vidurio ir Pietryčių Europa. Lenkijoje šios trasos ilgis viršija 700 kilometrų, o projektas apima dešimtis skirtingų kelių ruožų per šalies šiaurės rytus, centrą ir pietryčius.
Iniciatyva pradėta 2006 metais, kai regiono šalys pasirašė vadinamąją Łańcuto deklaraciją dėl koridoriaus plėtros. Vėliau projektas buvo plečiamas, o 2024 metais visas maršrutas įtrauktas į Europos Sąjungos transeuropinį transporto tinklą TEN-T, kuris nustato strateginius terminus ir reikalavimus infrastruktūrai.
Skaičiai ir terminai
NIK nurodė, kad iki 2024 metų gruodžio 31 dienos eismui buvo atidaryta 26 atkarpos, iš viso 306 kilometrai. Tuo metu didžiajai daliai trasos jau buvo pasirašytos rangos sutartys, tačiau daliai ruožų sutarčių dar nebuvo, todėl koridorius išliko fragmentuotas.
Auditorių vertinimu, didelė problema yra ir ilgas parengiamasis ciklas. Vidutinis laikas nuo investicijų programos suderinimo iki sutarties pasirašymo projektavimo ir statybos principu viršijo 4 metus ir 10 mėnesių, o iki statybą leidžiančių sprendimų gavimo procesai užsitęsdavo dar ilgiau.
NIK taip pat atkreipė dėmesį į riziką, kad kol bus užbaigiami paskutiniai ruožai, anksčiausiai pastatytos atkarpos gali būti eksploatuojamos daugiau nei 20 metų ir jau reikalauti kapitalinio remonto ar modernizacijos. Tai, auditorių teigimu, kelia papildomą spaudimą biudžetui ir planavimui.
Aplinkosauga ir šiaurės rytų maršrutas
Ypač jautrus klausimas, pasak NIK, išlieka šiaurės rytų Lenkijoje, kur iki šiol sudėtinga suderinti transporto poreikius su aplinkosauga. Audito išvadose pabrėžta, kad maršruto parinkimas ir sprendimai dėl standartų kai kuriose atkarpose ilgai stringa būtent dėl poveikio aplinkai vertinimų ir derinimų.
Dalis diskusijų sukasi apie tai, ar visur būtina statyti ekspresinius kelius, ar kai kur efektyviau didinti esamų nacionalinių kelių pralaidumą neperkeliant jų į aukštesnį kategorijos standartą. NIK vertinimu, ilgos procedūros ir pakartotiniai poveikio aplinkai vertinimai tapo viena iš nuolatinių vėlavimų priežasčių.
Ministerijos atsakas
Po audito NIK rekomendavo imtis organizacinių ir valdymo priemonių, kurios sutrumpintų planavimo ir parengimo laiką. Tačiau Lenkijos infrastruktūros ministerija atsakyme pabrėžė, kad NIK nurodyti parengiamieji terminai esą nesiskiria nuo kitų šalies kelių investicijų, kurias įgyvendina GDDKiA.
„Ministerija, vertindama bendradarbiavimą su GDDKiA ir gaunamus visuomenės signalus, šiuo metu nemato valdymo srities, kuri leistų reikšmingai sutrumpinti parengimo procesą“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Ministerija taip pat pabrėžė, kad aplinkosauginės procedūros iš esmės yra Europos Sąjungos teisės perkėlimas, todėl jų supaprastinimas investuotojams turi aiškias ribas. Tai reiškia, kad greitesni sprendimai labiausiai priklausys nuo planavimo kokybės, institucijų pajėgumų ir sprendimų nuoseklumo, o ne vien nuo taisyklių pakeitimų.