CP v2

Tag: Lenkijos investicijų zona

  • Gynybos pramonės bumas Lenkijoje: Silezija gali tapti svarbia gamybos ir tiekimo baze

    Kas keičiasi gynybos sektoriuje?

    Europoje augant gynybos biudžetams, vis didesnę reikšmę įgauna ne vien ginkluotės pirkimai, bet ir gebėjimas ją gaminti, modernizuoti bei aptarnauti vietoje. Lenkijoje šią kryptį sustiprina sprendimai, plečiantys priemones, skirtas pritraukti investicijas į pramonę.

    Nuo 2025 metų liepos 11 dienos ginklų, amunicijos ir sprogmenų gamintojai gali pretenduoti į paramą per Lenkijos investicijų zonos mechanizmą. Praktikoje tai reiškia galimybę gauti pelno mokesčio lengvatą, susietą su konkrečia nauja investicija ir aiškiais reikalavimais, o ne automatinį finansavimą visiems.

    Augantys biudžetai ir Silezijos šansas

    Europos Sąjungos valstybės gynybai skiria vis daugiau lėšų, o tai kuria paklausą technikai, komponentams, šaudmenims ir pramoninėms paslaugoms. Kartu didėja konkurencija dėl užsakymų, todėl pranašumą įgyja regionai, turintys parengtą pramonės bazę ir darbuotojų kompetencijas.

    Silezija išsiskiria tuo, kad regione veikia tiek tradicinės sunkiosios pramonės, tiek automobilių pramonės įmonės ir jų tiekėjai. Šias kompetencijas galima pritaikyti karinei gamybai, ypač ten, kur reikalinga metalo apdirbimo, suvirinimo, mechanikos, automatikos, kokybės kontrolės ir gamybos inžinerijos patirtis.

    Konkrečios investicijos jau startuoja

    Katovicų specialioji ekonominė zona skelbia matanti ryškiai išaugusį gynybos sektoriaus įmonių susidomėjimą investicinės paramos sprendimais. Tai svarbu ne tik gynybos gamintojams, bet ir subrangovams, kurie tiekia detales, mazgus, konstrukcijas ar teikia pramonines paslaugas.

    Vienu iš apčiuopiamų pavyzdžių tapo investicija Semianovicų Šlionski mieste, kur įmonei „Rosomak“ buvo suteiktas sprendimas dėl investicijos, siekiančios apie 13 milijonų eurų. Projektas apima gamybos pajėgumų didinimą, įskaitant 4×4 transporto priemonių gamybos liniją, suvirinimo procesų robotizavimą ir gamybos skaitmeninimą.

    Dvigubos paskirties gamyba ir darbo rinka

    Gynybos pramonės plėtra vis dažniau remiasi dvigubos paskirties logika, kai civilinėse grandinėse sukauptos technologijos ir procesai pritaikomi kariniams užsakymams. Tai leidžia greičiau didinti pajėgumus, nes ne viską reikia kurti nuo nulio.

    Regionams, kuriuose dalis sektorių išgyvena transformaciją ar lėtėjimą, gynybos užsakymai gali tapti alternatyva darbuotojams ir tiekėjams. Vis dėlto, ilgalaikė nauda priklausys nuo to, kiek vietinės įmonės bus įtrauktos į tiekimo grandines, ar pajėgs laikytis terminų, sertifikavimo ir kokybės standartų.

    „Svarbu, kad šios investicijos kurtų šalies gamybinius pajėgumus, o tai, kas pagaminama virš vidaus poreikio, galėtų būti parduodama užsienio rinkose“, – sakė Katovicų specialiosios ekonominės zonos vadovas Rafalas Želaznas.

    Eksporto perspektyva čia tampa esmine: vidaus poreikiai gali paskatinti gamybos plėtrą, tačiau stabilumą užtikrina gebėjimas konkuruoti tarptautiniuose konkursuose. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama investicijoms į automatizavimą, skaitmeninimą ir produktyvumą.

  • Australų „PWR“ investuoja apie 6,4 mln. eurų į gamyklą Krošne: gamyba startuos 2027 metais

    Australijos bendrovė „PWR“, dirbanti aušinimo sprendimų ir technologijų srityje aviacijai, automobilių pramonei ir gynybai, planuoja plėtrą Lenkijoje. Į naują gamybinį padalinį Krošno mieste numatoma investuoti apie 6,4 mln. eurų, o veiklos pradžia planuojama 2027 metų vasarį.

    Projektas bus įgyvendinamas išnuomotose naujai pastatytose gamybinėse patalpose, kurios pritaikytos pramoninei veiklai. Ši investicija taps ketvirtąja „PWR“ veiklos vieta pasaulyje po Australijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės.

    Paramos mechanizmas ir plėtros planai

    Investuotojas gavo sprendimą dėl paramos Lenkijos investicijų zonoje, kuri paprastai suteikia galimybę taikyti pelno mokesčio lengvatą daliai tinkamų projekto išlaidų. Pagal paskelbtą informaciją, lengvata gali siekti iki 50 proc. tinkamų kaštų, o laikotarpis – iki 15 metų, priklausomai nuo regiono sąlygų ir įsipareigojimų.

    Įmonė nurodo, kad pirmojo etapo išlaidos bus skirtos techninei infrastruktūrai, staklėms ir įrangai, taip pat modernioms technologijoms, įskaitant 3D spausdinimo sprendimus. Kartu svarstoma ir tolesnė pastato plėtra, jei augtų gamybos apimtys.

    Kiek darbuotojų planuojama samdyti?

    „PWR“ Krošno padalinyje darbo vietos turėtų būti kuriamos palaipsniui: pradžioje planuojama suburti apie 20 žmonių komandą, o per artimiausius kelerius metus ją didinti. Ilgesnėje perspektyvoje įmonė mato potencialą pasiekti iki 100 darbuotojų.

    Daugiausia dėmesio ketinama skirti kvalifikuotiems specialistams, ypač CNC staklių operatoriams ir programuotojams. Įmonė taip pat signalizuoja apie ketinimus bendradarbiauti su profesinėmis mokyklomis ir aukštosiomis mokyklomis, kad būtų lengviau rengti reikiamų kompetencijų darbuotojus.

    Ką gamins Krošno gamykla?

    Pradiniame etape Krošno gamykla turėtų gaminti pažangius komponentus ir šilumokaičių mazgus, kurie vėliau būtų naudojami galutiniam surinkimui kituose „PWR“ padaliniuose. Tokie gaminiai paprastai taikomi elektronikos ir radarų aušinimo sistemoms aviacijoje ir gynybos sektoriuje, taip pat didelio efektyvumo transporto sprendimuose.

    Vėliau, plečiant pajėgumus, numatoma pereiti prie platesnės apimties gamybos, įskaitant ir pilnos komplektacijos produktus. Bendrovė pabrėžia ilgalaikę investicijų logiką ir galimą papildomų lėšų nukreipimą į įrangą bei technologijas per artimiausius metus.

    „Riziką vertiname kaip labai nedidelę, Krošne ir Lenkijoje jaučiamės saugiai, o mūsų investicijos visada yra ilgalaikės“, – sakė „PWR“ atstovas Kees Weel.

    Šis projektas rodo platesnę tendenciją, kai tarptautinės pramonės grupės renkasi Vidurio ir Rytų Europą dėl kvalifikuotos darbo jėgos, tiekimo grandinių artumo ir investicinių paskatų. Tuo pat metu įmonės vis dažniau akcentuoja automatizaciją ir skaitmeninę gamybą, nes tai leidžia greičiau didinti našumą ir valdyti kaštus.