Tag: Lenkijos ir Ukrainos santykiai

  • Sikorskis siūlo 5 metų Šeremetos draudimą: sprendimas paliestų visą Šengeno erdvę

    Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pasirašė prašymą įtraukti Ukrainos politiką Sviatoslavą Šeremetą į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Jei sprendimas būtų patvirtintas, jam būtų siūloma penkerius metus uždrausti atvykti ne tik į Lenkiją, bet ir į visą Šengeno erdvę. Ginčas kilo po Lvivo srities tarybos iniciatyvų dėl istorinių asmenybių ir UPA įamžinimo.

    Apie pasirašytą prašymą Sikorskis pranešė socialiniame tinkle X, pabrėždamas, kad kalbama apie draudimą visai Šengeno zonai penkerių metų laikotarpiui. Ministras teigė, jog tokios iniciatyvos didina įtampą ir menkina pasitikėjimą tarp artimų partnerių, ypač kai Ukraina siekia išlaikyti tvirtą europinę paramą.

    Vis dėlto pasirašytas prašymas automatiškai nereiškia, kad asmuo jau įrašytas į sąrašą. Lenkijoje nepageidaujamų užsieniečių sąrašą administruoja Užsieniečių reikalų institucija, o Užsienio reikalų ministerija yra viena iš institucijų, galinčių pateikti motyvuotą siūlymą dėl konkretaus asmens įtraukimo.

    Kas yra Sviatoslavas Šeremeta

    Sviatoslavas Šeremeta yra Lvivo srities tarybos narys, dirbantis politinėje aplinkoje, siejamoje su buvusio Ukrainos prezidento Petro Porošenkos stovykla. Jis taip pat siejamas su istorijos atminimo ir komunikacijos klausimais, o Lenkijos pusė būtent šioje srityje įžvelgia daugiausia jautrumo.

    Lenkijos viešojoje erdvėje akcentuojama, kad Šeremeta dalyvavo procesuose, susijusiuose su įamžinimo politika ir istorinių vertinimų formavimu. Dėl to Varšuva šį atvejį pristato kaip politinį signalą, skirtą sustabdyti sprendimus, kurie, jos vertinimu, kursto konfliktus dėl praeities interpretacijų.

    Šeremetos pavardė Lenkijoje jau buvo siejama su panašiais ginčais anksčiau. Viešai minėta, kad jis buvo sulaukęs ribojimų atvykti į Lenkiją dar ankstesniais metais, kai tarp šalių kilo aštri įtampa dėl paieškų, ekshumacijų ir atminimo ženklų klausimų.

    Kas sukėlė naują įtampą

    Naujausia krizė kilo po to, kai Lvivo srities taryba priėmė politinį sprendimą dėl 2027 metų skyrimo UPA ir jos vadams bei susijusioms figūroms įamžinti. Lenkijoje tokie sprendimai vertinami kaip provokuojantys, nes Varšuva OUN ir UPA veiksmus prieš lenkų civilius gyventojus istoriniame kontekste laiko itin sunkiais nusikaltimais.

    Ukrainoje tuo pat metu dalis visuomenės ir politikų UPA vertina kaip pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir kovos dėl valstybingumo simbolį. Skirtingi istorinės atminties naratyvai ir jų politizavimas tampa viena jautriausių dvišalių santykių temų, ypač karo sąlygomis, kai strateginė vienybė laikoma kritiškai svarbia.

    Varšuvos signalas ir pasekmės Šengeno erdvei

    Jeigu Lenkijos prašymas būtų patvirtintas ir įgyvendintas, reali pasekmė būtų ne tik ribojimas atvykti į Lenkiją, bet ir praktinis judėjimo apribojimas visoje Šengeno erdvėje. Tokie sprendimai paprastai daro įtaką diplomatinėms nuotaikoms, ypač kai Ukraina siekia spartesnės integracijos į Europos struktūras ir nori išlaikyti tvirtą paramą gynybai.

    Į šią situaciją reagavo ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, perspėjęs, kad viešos istorinių figūrų įamžinimo demonstracijos gali smarkiai pakenkti Ukrainos interesams Lenkijoje.

    „Tokio tipo demonstracijos kenkia tik Ukrainai“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Ukrainos pusėje taip pat pasigirdo raginimų atsargumui, nes bet koks papildomas konfliktas su Lenkija silpnina bendrą regiono poziciją ir gali būti naudingas Rusijai. Abi valstybės pastaraisiais metais bandė ieškoti pragmatiško sprendimų kelio, tačiau istorinės atminties klausimai išlieka lengviausiai užsideganti dvišalių santykių tema.

  • Lenkijos prezidentas siūlo atimti iš Zelenskio Baltąjį Erelį: įtampa dėl UPA vardo

    Lenkijos prezidentas siūlo atimti iš Zelenskio Baltąjį Erelį: įtampa dėl UPA vardo

    Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis pareiškė ketinantis kreiptis į Baltosios Erelio ordino kapitulą su siūlymu atimti šį aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio. Sprendimą jis aiškina Kijevo žingsniu pervadinti elitinį Specialiųjų operacijų pajėgų dalinį, siejant jį su Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) tradicija.

    Volodymyras Zelenskis gegužės 27 dieną pasirašė dekretą, kuriuo naujasis dalinio pavadinimas pristatytas kaip bandymas atkurti istorines nacionalinės kariuomenės tradicijas ir įvertinti karių indėlį ginant Ukrainos teritorinį vientisumą bei nepriklausomybę. Lenkijoje toks sprendimas sutiktas kaip jautrus ir skaldantis dėl Antrojo pasaulinio karo laikotarpio istorinių interpretacijų.

    „Taip nekurti santykiai tarp tautų“, – sakė Karolis Navrockis, teigdamas, kad UPA glorifikavimas suteikia papildomo pagrindo Rusijos dezinformacijai. Lenkijos vadovas pabrėžė, jog atminties politika yra valstybės kompetencija, o visuomenės ir politikų raginimus jis vertina rimtai.

    Kapituloje klausimas turėtų būti svarstomas birželio 8 dieną. Baltosios Erelio ordinas Volodymyrui Zelenskiui buvo įteiktas 2023 metais balandžio 5 dieną, kai Lenkijos prezidento pareigas ėjo Andrzejus Duda, pabrėžęs Ukrainos vaidmenį stabdant Rusijos imperializmą ir ginant žmogaus teises.

    Į konfliktą sureagavo ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, raginęs „atvėsinti emocijas“ abipus sienos. Jo teigimu, istorija išlieka skausminga tema, tačiau dabartinėje saugumo situacijoje esminis tikslas turėtų būti vienybės išsaugojimas, nes pagrindinis regiono priešininkas yra Rusija.

    Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pareiškė nusivylimą, kad nebuvo atsižvelgta į Lenkijos istorinius jautrumus. Užsienio reikalų ministerija sprendimą įvertino vienareikšmiškai neigiamai, o diplomatiniais kanalais perdavė protestą ir išsikvietė Ukrainos atstovus aptarti situacijos.

    Ukrainos pusėje viena pirmųjų viešų reakcijų pasigirdo iš Lvivo mero Andrijaus Sadovojo. Jis akcentavo, kad kiekviena valstybė turi savus herojus, o karo akivaizdoje Ukraina ir Lenkija yra toje pačioje barikadų pusėje, kovodamos prieš Rusijos agresiją, kuri, jo žodžiais, kelia grėsmę demokratijai ne tik Ukrainoje.

    Istorinis ginčas sukasi apie UPA, kuri veikė 1942–1949 metais ir siejama su Ukrainos nacionalistiniu judėjimu. Lenkijoje UPA laikoma atsakinga už masines lenkų civilių žudynes Voluinėje ir Rytų Galicijoje 1943–1945 metais, o šie įvykiai Lenkijos politiniu lygmeniu yra pripažinti nusikaltimais, turinčiais genocido požymių.

    Istorikų vertinimai dėl aukų skaičiaus ir įvykių kvalifikavimo skiriasi, tačiau Lenkijos atminties politikoje tai išlieka vienas skaudžiausių XX amžiaus epizodų. Ukrainos viešojoje erdvėje UPA dažnai pristatoma pirmiausia kaip pasipriešinimo jėga, kovojusi už nepriklausomybę prieš nacistinę Vokietiją ir Sovietų Sąjungą, nors dalies UPA narių dalyvavimas nusikaltimuose taip pat pripažįstamas.

    Tokie istorijos klausimai ne kartą veikė Varšuvos ir Kijevo santykius net ir glaudaus bendradarbiavimo laikotarpiu. Pastaraisiais metais abi pusės ieškojo susitaikymo kelių per bendrus minėjimus ir sprendimus dėl istorinių tyrimų, tačiau simboliniai žingsniai, susiję su atmintimi ir pavadinimais, vis dar gali greitai tapti politinės įtampos katalizatoriumi.