CP v2

Tag: Lenkijos kinas

  • Paaiškėjo, kaip atrodo „Vabank“ žvaigždės Leonardo Pietraszako kapas – ilsisi šalia mamos

    Artėjant Vėlinių laikui, Lenkijoje vėl prisimenamas aktorius Leonardas Pietraszakas – vienas ryškiausių šalies kino ir televizijos veidų. Jis mirė 2023 metais, būdamas 86 metų, o gerbėjai iki šiol aplanko jo amžino poilsio vietą Bydgoščiuje.

    Pietraszakas žiūrovams labiausiai įsiminė dėl vaidmenų kultiniuose filmuose ir serialuose. Daugelis jį atpažįsta iš serialo „Czterdziestolatek“, kuriame jis sukūrė Karolio Stelmacho personažą, taip pat iš „Czarne chmury“, kur pasirodė kaip pulkininkas Krzysztofas Dowgirdas.

    Didžiajame ekrane jis paliko ryškų pėdsaką kriminalinėje komedijoje „Vabank“, kuri Lenkijoje laikoma vienu žanro etalonų. Aktoriaus filmografijoje buvo ir kiti plačiai žinomi projektai, o jo elegantiška laikysena bei savitas braižas tapo atpažįstami kelioms kartoms.

    Amžino poilsio vieta Bydgoščiuje

    Skelbiama, kad Leonardas Pietraszakas mirė naktį iš sausio 31 dienos į vasario 1 dieną, paskutines akimirkas leisdamas namuose. Po žinios apie netektį kultūros bendruomenė pabrėžė, kad išėjo aktorius, kurio darbai formavo lenkiško kino aukso fondą.

    Atsisveikinimas su aktoriumi įvyko 2023 metų vasario 7 dieną Bydgoščiuje. Jis buvo palaidotas Senosios parapijos kapinėse, šalia mamos Janinos, taip įgyvendinant paties aktoriaus valią.

    Praėjus maždaug dviem mėnesiams po laidotuvių ant kapo pastatytas paminklas. Vietos žiniasklaida pabrėžia, kad kapą lanko ne tik artimieji, bet ir žiūrovai, kuriems Pietraszako vaidmenys iki šiol siejasi su klasikiniu lenkiško kino laikotarpiu.

    Kodėl jo kūryba vis dar aktuali

    Pastaraisiais metais Lenkijoje ryškėja tendencija iš naujo atrasti senesnius filmus per skaitmenines platformas ir televizijų retrospektyvas. Tokios peržiūros dažnai sugrąžina į viešąją erdvę ir aktorius, kurių darbai buvo sukurti gerokai anksčiau, tačiau išlaikė žiūrovišką vertę.

    Pietraszako atvejis dažnai minimas kaip pavyzdys, kaip vienas aktorius gali tapti epochos simboliu: jo personažai buvo ir charizmatiški, ir žmogiški, o dialogai daugeliui iki šiol skamba atmintyje. Dėl to apsilankymai jo kape tampa ne tik asmenine pagarba, bet ir savotišku kultūros atminties ženklu.

  • Lenkių aktorės ryžosi legendų vaidmenims: kodėl šios transformacijos kainuoja brangiai?

    Biografiniai filmai ir serialai apie kultūros ikonas pastaraisiais metais tampa vienu ryškiausių Lenkijos kino reiškinių. Artėjant juostai apie Violettą Villas, dėmesys krypsta į aktorių pasirinkimus ir įtampą, kurią kelia bandymas įkūnyti legendą ekrane. Tokie vaidmenys reikalauja ne tik talento, bet ir ilgų pasirengimo mėnesių, o kartais ir visuomenės bei artimųjų verdikto.

    Vienas labiausiai aptariamų projektų yra filmas apie Violettą Villas, kurio premjeros Lenkijoje laukiama šį rudenį. Pirmieji pranešimai apie kūrimą pasirodė dar 2016 metais, tačiau darbai buvo sustoję, kol projektas vėl sugrįžo į gamybą po kelerių metų.

    Villas vaidmuo patikėtas Sandrai Drzymalskai. Kūrėjų teigimu, sprendimas buvo derintas ne tik su režisierine komanda, bet ir su dainininkės artimaisiais, todėl atranka tapo jautriu procesu, kuriame svarbus buvo ne vien išorinis panašumas.

    Vaidmuo, kurio neįmanoma „suvaidinti“

    Violettos Villas fenomenas Lenkijoje iki šiol kelia aistras dėl jos balso, sceninio įvaizdžio ir audringo asmeninio gyvenimo. Dėl to biografinis pasakojimas neišvengiamai balansuoja tarp pagarbos ir rizikos supaprastinti sudėtingą asmenybę iki skambių antraščių.

    Dar prieš patvirtinant Drzymalską, viešojoje erdvėje buvo aptarinėjama, kad į projektą galėtų būti kviečiama atlikėja Margaret. Ji yra patvirtinusi, kad pasiūlymas vaidinti buvo realus, tačiau nusprendė jo atsisakyti, nes nejautė asmeninio ryšio su Villas ir manė, kad šis etapas jai nėra artimas.

    „Jaučiau, kad tai ne mano istorija ir ne mano laikas, todėl nenorėjau imtis vaidmens vien dėl skambaus vardo“, – yra sakiusi Margaret.

    Kai legenda tampa karjeros lūžiu

    Lenkijos kine panašūs vaidmenys ne kartą tapo proveržiu. Ryškus pavyzdys yra Kalinos Jędrusik istorija: 2021 metais pasirodžiusiame filme „Bo we mnie jest seks“ ją suvaidinusi Maria Dębska sulaukė itin daug dėmesio ir įsitvirtino pagrindinių vaidmenų lygoje.

    Jędrusik įvaizdis visuomet skaldė publiką, o šiandien ji dažnai pristatoma kaip moteriškos nepriklausomybės ir meninės drąsos simbolis. Tokia reputacija aktoriui reiškia papildomą spaudimą atitikti lūkesčius ir kartu sukurti gyvą, ne vien paminklinį portretą.

    Šios istorijos rodo bendrą tendenciją: biografiniai filmai dažnai atgaivina susidomėjimą archyvine medžiaga, dainomis, senais interviu ir net mados detalėmis. Kuo ryškesnė legenda, tuo daugiau ginčų kyla dėl to, kas yra „tikra“, o kas tik kino interpretacija.

    Serialai, kurie atgaivina ikonas

    Biografinių pasakojimų banga Lenkijoje stipriai jaučiama ir televizijoje. 2013 metais debiutavęs serialas „Anna German. Tajemnica białego anioła“ vėl iškėlė į viršų Annos German vardą, o pagrindinį vaidmenį atlikusiai Joannai Moro tapo lūžiu karjeroje.

    Kitu pavyzdžiu dažnai minimas serialas „Osiecka“, kuriame prisiminta aktorė Elżbieta Czyżewska. Ją įkūnijusi Barbara Garstka atkreipė dėmesį ne tik vaidyba, bet ir muzikine interpretacija, o susidomėjimas personažu persikėlė ir į teatro sceną.

    Ekspertai pastebi, kad biografiniai projektai vis dažniau kuriami bendradarbiaujant su artimaisiais ar teisių turėtojais, tačiau tai ne visada garantuoja ramų priėmimą. Publika dažnai reikalauja ir autentiškumo, ir drąsos, o šių dviejų dalykų suderinimas tampa didžiausiu iššūkiu kiekvienam, bandančiam ekrane prikelti legendą.