CP v2

Tag: Lenkijos nekilnojamas turtas

  • Lenkijoje ryškiai lėtėja būsto pirkimai: pardavimai smuko, o pasiūla didžiuosiuose miestuose auga

    Lenkijoje ryškiai lėtėja būsto pirkimai: pardavimai smuko, o pasiūla didžiuosiuose miestuose auga

    Lenkijos naujos statybos būsto rinka balandį parodė aiškų sulėtėjimą: pirkėjai tapo atsargesni, o dalis sandorių persikėlė į vėlesnį laiką. Nors pasiūla didmiesčiuose išlieka gausi, aukštos kainos ir brangus finansavimas vis dar riboja paklausą.

    Skaičiuojama, kad balandį plėtotojai pardavė apie 4 000 butų, tai yra 22 proc. mažiau nei kovą. Vis dėlto, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, rezultatas buvo maždaug 28 proc. geresnis, todėl rinkos dinamika išlieka nevienareikšmė.

    Pasiūla didmiesčiuose nemažėja

    Duomenys rodo, kad septyniuose didžiausiuose Lenkijos miestuose pirkėjai galėjo rinktis iš daugiau nei 59 200 parduodamų butų. Per tą patį laiką į rinką papildomai atėjo dar apie 4 300 naujų būstų, tad pasiūla iš esmės nemažina spaudimo kainoms.

    Kovo mėnesį fiksuotas trumpalaikis suaktyvėjimas, anot analitikų, greičiau buvo susijęs su dalies pirkėjų baime, kad vėliau būsto įsigijimo sąlygos blogės. Balandžio rodikliai rodo, kad tas impulsas neišsilaikė, o sprendimų priėmimas vėl pailgėjo.

    Kainos auga, bet ne visur

    Didžiuosiuose miestuose kainų kryptis išlieka auganti, tačiau tempai skiriasi: labiausiai brango būstas Gdanske, Varšuvoje ir Poznanėje. Išimtimi tapo Katovicai, kur vidutinės kainos per metus mažėjo.

    Varšuvoje vidutinė buto kaina viršijo apie 252 000 eurų, Gdanske artėjo prie 230 000 eurų, o Krokuvoje perkopė maždaug 213 000 eurų. Mažiausia vidutinė kaina tarp minimų miestų fiksuota Lodzėje – apie 134 000 eurų.

    Ar kreditai taps lengviau prieinami?

    Papildomos intrigos rinkai suteikia bankų elgsena: Lenkijos centrinio banko apklausos signalizuoja, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį finansų įstaigos planavo švelninti būsto paskolų teikimo sąlygas. Pastaruoju metu dalis bankų mažino maržas, tačiau kartu griežčiau vertino rizikingesnius klientus.

    Šiame fone rinka balansuoja tarp didelės pasiūlos ir vis dar ribotos perkamosios galios. Artimiausi mėnesiai parodys, ar švelnesnės kreditavimo sąlygos paskatins pirkėjus grįžti, ar pirkimo sprendimai ir toliau bus atidedami.

  • Būsto kainos Lenkijoje auga lėčiau nei algos: kur už vidutinį atlyginimą įperkamas 1 kv. m?

    Būsto kainos Lenkijoje auga lėčiau nei algos: kur už vidutinį atlyginimą įperkamas 1 kv. m?

    Kainos kyla, bet atlyginimai dažnai sparčiau

    Lenkijos būsto rinka pastaraisiais metais brango, tačiau dalyje didžiųjų miestų atlyginimų augimas pradėjo vytis ir net lenkti butų kainų kilimą. Tai reiškia, kad nominaliai būstas vis dar brangus, bet įperkamumo rodikliai kai kur gerėja, ypač ten, kur kainos stabilizavosi arba šiek tiek smuko.

    Tokias išvadas leidžia daryti Lenkijos centrinio banko duomenys apie sandorių kainas pirminėje rinkoje ir nacionalinės statistikos pateikiami vidutinio darbo užmokesčio skaičiai. Svarbu, kad lyginami ne skelbimų, o realių sandorių įkainiai, todėl vaizdas artimesnis tam, kas vyksta rinkoje iš tiesų.

    Vienas miestas išsiskiria: 1 kv. m už mėnesio algą

    Ryškiausias pavyzdys – Žalioji Gūra, kur vidutinio atlyginimo ir kvadratinio metro kainos santykis tapo išskirtinis. Pagal skaičiavimus, šiame mieste vidutinė mėnesio alga jau leidžia įsigyti apie 1,01 kvadratinio metro būsto, o tai – vienintelis toks atvejis tarp didžiausių analizuotų miestų.

    Įperkamumą čia pagerino dvi aplinkybės: atlyginimai augo pastebimai, o kvadratinio metro kaina kilo palyginti nedaug. Tai nekeičia fakto, kad realiame gyvenime visos algos atidėti būstui beveik neįmanoma, tačiau rodiklis aiškiai parodo, kur gyventojų perkamoji galia būsto atžvilgiu stiprėja.

    Kur situacija gerėja greičiausiai, o kur – blogėja

    Analizuojant 50 kv. m buto „kainą atlyginimais“, kai kuriuose miestuose per metus reikalingų vidutinių algų skaičius sumažėjo. Ypač išsiskiria Žešuvas, kuriame kvadratinio metro kainos per metus krito labiausiai tarp didžiųjų miestų, o atlyginimai augo, todėl gyventojų galimybės įsigyti būstą pagerėjo sparčiausiai.

    Kita medalio pusė – miestai, kuriuose kainos augo greičiau nei vidutiniai atlyginimai. Tarp tokių dažniausiai minimi Gdanskas ir Gdynė, kur būsto kainų šuolis buvo vienas didžiausių, o algų augimas jo nekompensavo. Tokiose vietovėse pirkėjams tenka dar labiau kliautis paskolomis, o įperkamumas prastėja.

    Didmiesčiuose, kurie tradiciškai laikomi brangiausiais, matomas mišrus vaizdas: kai kur kainos kilo minimaliai, o algos augo sparčiau, todėl reikalingų „atlyginimų skaičius“ 50 kv. m būstui sumažėjo. Tačiau bendras lygis išlieka aukštas, o net ir nedideli kainų pokyčiai, esant didelėms sumoms, pirkėjų biudžetams turi apčiuopiamą poveikį.

    Šie skirtumai rodo, kad kalbant apie būsto įperkamumą vien nacionalinių vidurkių nepakanka: lemiami tampa konkretaus miesto atlyginimų dinamika, realios sandorių kainos ir tai, ar rinka auga iš inercijos, ar jau pereina į lėtesnio kilimo fazę.