CP v2

Tag: Lenkijos pasienis

  • Rusų smūgis vos 2 km nuo Lenkijos sienos: puolė nauju Geran-5, kyla nerimas dėl eskalacijos

    Rusų smūgis vos 2 km nuo Lenkijos sienos: puolė nauju Geran-5, kyla nerimas dėl eskalacijos

    Per naują Rusijos masinę ataką Ukrainoje netoli Dorohusko–Jagodino pasienio punkto nukrito reaktyvinis dronas. Incidentas įvyko Ukrainos teritorijoje, maždaug už 2 kilometrų nuo sienos su Lenkija, todėl pasienyje kilo įtampa ir trumpalaikė panika.

    Lenkijos gynybos institucijos pranešė, kad šalis pakėlė parengtį ir į orą pakilo naikintuvai, tačiau oro erdvė nebuvo pažeista. Pasibaigus pavojaus signalui, orlaiviai grįžo į bazes, o stebėjimas buvo tęsiamas sustiprintu režimu.

    Ukrainos pasieniečiai nurodė, kad pats perėjimo punktas Jagodine nebuvo pataikytas, tačiau sprogimas fiksuotas netoliese. Įvykio aplinkybes papildomai analizavo ir atvirųjų šaltinių žvalgyba, vertinanti vaizdo įrašus bei kitus viešai prieinamus duomenis.

    Kas yra reaktyvinis „Geran-5“

    Pagal turimus duomenis, atakai panaudotas „Geran-5“ – reaktyvinė smogiamųjų dronų versija, kuri pastarosiomis savaitėmis tampa vis didesniu iššūkiu Ukrainos oro gynybai. Ši platforma siejama su anksčiau naudotais „Shahed“ tipo sprendimais, tačiau reaktyvinis variklis iš esmės keičia grėsmės pobūdį.

    Teigiama, kad „Geran-5“ gali pasiekti apie 600 kilometrų per valandą greitį, o nuotolis siekia maždaug 950–1 000 kilometrų. Kovinės galvutės masė nurodoma apie 90 kilogramų, o dėl didesnio greičio perėmimas tampa sudėtingesnis nei lėtesnių ankstesnių variantų.

    Ukrainos karinių šaltinių vertinimais, tokių taikinių numušimo efektyvumas gali būti apie 60 proc., kai tuo metu lėtesnių dronų perėmimo rodikliai dažnai viršydavo 90 proc. Tai reiškia, kad oro gynybai reikia kitokių priemonių derinio ir trumpesnio reagavimo laiko.

    Smūgiai prie sienos kartojasi

    Pirmadienio incidentas vertinamas kaip dar vienas eskalacijos ženklas, nes smūgiai arti Lenkijos sienos kartojasi. Pastaruoju metu fiksuota daugiau atvejų, kai objektai sprogdavo kelių kilometrų atstumu nuo pasienio arba krisdavo netoli infrastruktūros, susijusios su judėjimu į Lenkiją.

    Lenkijos pusė anksčiau skelbė planus stiprinti rytinio pasienio oro erdvės apsaugą, įskaitant dažnesnį F-16 patruliavimą, sraigtasparnių įtraukimą ir didesnį dėmesį priešlėktuvinei bei antidroninei gynybai prie perėjimo punktų. Taip pat diegiamos procedūros, kaip greitai reaguoti į oro pavojų pasienio zonoje.

    Šio tipo incidentai didina riziką, kad net ir nepažeidus NATO oro erdvės gali kilti pavojingų situacijų dėl nuolaužų, klaidų navigacijoje ar nenuspėjamų trajektorijų. Dėl to regione svarbiausiais veiksniais tampa ankstyvas aptikimas, aiški komunikacija visuomenei ir greitas karinių pajėgų sprendimų priėmimas.

  • Iš jo šaipėsi internete, bet tai rimtas standartas: kas yra HESCO įtvirtinimai prie sienos?

    Iš jo šaipėsi internete, bet tai rimtas standartas: kas yra HESCO įtvirtinimai prie sienos?

    Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministras Marcinas Kierwińskis pranešė, kad pasienio kontrolės punkte Dorohuske pastatytos HESCO tipo konstrukcijos. Paviešintos nuotraukos daliai interneto vartotojų pasirodė juokingos, nes įtvirtinimai esą atrodo laikini ir menkai patikimi.

    Vis dėlto HESCO nėra atsitiktinis ar improvizuotas sprendimas, o plačiai pasaulyje naudojamas greitai montuojamų įtvirtinimų standartas. Tokios konstrukcijos sukurtos ne kaip nuolatiniai gelžbetoniniai bunkeriai, o kaip greitai įrengiama apsauga situacijose, kai svarbus laikas ir mobilumas.

    Kas yra HESCO sistema?

    HESCO sistemą gamina Jungtinės Karalystės bendrovė „Hesco Bastion Limited“, turinti gamybos pajėgumų ir Lenkijoje. Ši technologija pradėta vystyti dar 1989 metais, o jos esmė paprasta: sulankstomi vielinio tinklo „krepšiai“ su tvirta geotekstile išskleidžiami vietoje ir užpildomi smėliu, žvyru ar gruntu.

    Užpildytos sekcijos tampa masyviomis barjerų sienomis, kurias galima jungti tarpusavyje ir formuoti skirtingas konfiguracijas. Dėl moduliškumo HESCO tinka tiek perimetrinei apsaugai, tiek laikiniems postams ar priedangoms, kuriose žmonės gali saugiau laukti pavojaus metu.

    Kokią apsaugą jos suteikia?

    Tokios įtvirtinimų sistemos dažniausiai skirtos sumažinti riziką nuo smulkiakalibrės ginkluotės ugnies, skeveldrų ir smūgio bangos poveikio po netolimo sprogimo. Praktikoje didelę apsaugos dalį lemia ne „konstrukcijos išvaizda“, o masė ir užpildo storis, todėl užpildytos sekcijos veikia kaip efektyvus barjeras.

    Svarbu atskirti paskirtį: HESCO neturi pakeisti ilgalaikių gelžbetoninių slėptuvių, kai kalbama apie aukšto intensyvumo apšaudymą ar tiesioginį pataikymą. Tačiau ten, kur reikia greitai sukurti priedangą pareigūnams ar civiliams, tai laikoma racionaliu ir plačiai taikomu sprendimu.

    Kodėl tai atsirado Dorohuske?

    HESCO įrengimas Dorohusko pasienio punkte siejamas su padidėjusiu saugumo poreikiu po incidento, kai netoli sienos buvo fiksuotas Rusijos drono smūgis. Tokiais atvejais tikslas paprastai yra suteikti priedangą pasienio pareigūnams ir žmonėms, laukiantiems patikros ar judantiems per kontrolės punktą.

    Pasienio infrastruktūroje tokie sprendimai dažnai pasirenkami dėl greito įrengimo ir galimybės prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos. Jei grėsmės lygis mažėja, konstrukcijas galima perkelti ar perkonfigūruoti, o prireikus sustiprinti, didinant užpildą ir keičiant išdėstymą.

    HESCO tipo įtvirtinimus naudoja įvairių šalių ginkluotosios pajėgos ir saugumo institucijos, o tokios sistemos buvo taikomos ir tarptautinėse misijose. Tai viena priežasčių, kodėl, nepaisant memų socialiniuose tinkluose, šis sprendimas laikomas ne keistenybe, o praktiniu apsaugos standartu.