Tag: Lenkijos pensijos

  • Lenkija prognozuoja 2027 metų indeksaciją: kai kurie priedai prie pensijų augs centais

    Lenkijoje skelbiamos 2027 metų prognozės rodo, kad priedų prie pensijų ir rentų indeksacija gali siekti 4,68 proc., tačiau realūs padidėjimai daugeliui bus vos pastebimi. Kai kurių išmokų augimas skaičiuojamas dešimtimis centų, o daliai gavėjų – keliais zlotais.

    Kaip nurodoma prognozėse, labiausiai paplitęs slaugos priedas, mokamas ir vyresniems nei 75 metų žmonėms, 2027 metais didėtų 17,16 zloto – nuo 366,68 iki 383,84 zloto per mėnesį. Šios sumos rodo, kad procentinis augimas nebūtinai reiškia apčiuopiamą finansinę naudą.

    Skirtumai atsiranda dėl to, kad indeksuojamos bazinės išmokų sumos: kai jos mažos, net ir tas pats procentas virsta simboliniais eurų ar centų atitikmenimis. Todėl vieniems padidėjimas sieks keliasdešimt zlotų, o kitiems – mažiau nei kainuoja kasdienės prekės.

    Tokios prognozės svarbios ir platesniame kontekste: jos parodo, kaip automatinis indeksavimo mechanizmas gali išlaikyti formalų „vienodą“ procentą, bet sukurti labai skirtingą efektą skirtingoms gavėjų grupėms.

    Didžiausias gavėjų ratas – slaugos priedas

    Slaugos priedas Lenkijoje priklauso, be kita ko, visiems asmenims, sulaukusiems 75 metų, taip pat tiems, kurie pripažinti visiškai nedarbingi ir nepajėgūs savarankiškai gyventi. Prognozuojama, kad 2027 metais jo dydis pasiektų 383,84 zloto per mėnesį.

    Toks pats – 17,16 zloto – augimas prognozuojamas dar kelioms išmokoms, kurių bazinė suma sutampa su slaugos priedu. Tarp jų minimi kombatanto priedas, priedas už slaptąjį mokymą bei piniginė išmoka vadinamiesiems kareiviams–kalnakasiams.

    Kai kuriems – mažiau nei 3 zlotai

    Prognozėse matyti ir beveik nepastebimų pokyčių. Pavyzdžiui, kompensacinis priedas didėtų tik 2,57 zloto – nuo 55,00 iki 57,57 zloto per mėnesį.

    Dar mažesni – centų lygio – padidėjimai numatomi vadinamosioms deportacinėms išmokoms, mokamoms asmenims, deportuotiems priverstiniam darbui arba kalintiems darbo stovyklose Trečiojo reicho ir SSRS laikotarpiu. Minimalus augimas šiuo atveju siektų 86 grašius per mėnesį: nuo 18,39 iki 19,25 zloto.

    Nurodoma, kad šių deportacinių išmokų dydis priklauso nuo nelaisvėje praleisto laiko, todėl skiriasi ir faktinė indeksacijos nauda. Net ir didžiausios šio tipo išmokos atveju prognozuojamas padidėjimas būtų 16,31 zloto.

    Didžiausias nominalus augimas – karo invalido rentos priedui

    Iš pateikiamų skaičiavimų išsiskiria priedas prie karo invalido rentos: jo nominalus augimas prognozuojamas didžiausias – 65,70 zloto. 2027 metais ši išmoka pasiektų 1 469,60 zloto, palyginti su dabartiniais 1 403,90 zloto.

    Šiek tiek daugiau nei 30 zloto didėjimo galėtų sulaukti ir visiškos našlaitės priedą gaunantys žmonės: nuo 689,17 iki 721,42 zloto per mėnesį, tai yra 32,25 zloto daugiau.

    Bendra išvada iš šių prognozių paprasta: nors 4,68 proc. indeksacija skamba kaip apčiuopiamas procentas, praktikoje daugeliui priedų gavėjų tai reikš tik simbolines sumas, kurios gali neatsverti pragyvenimo kaštų augimo.

  • Lenkijoje vidutinė ZUS pensija nuo 2026 metų pradžios paaugo beveik 300 zlotų

    Lenkijoje vidutinė ZUS mokama pensija nuo 2026 metų pradžios pastebimai padidėjo – rugsėjį ji buvo beveik 300 zlotų didesnė nei sausį. Tai rodo šalies socialinio draudimo sistemos duomenys.

    Kaip nurodoma, 2026 metų sausį vidutinė pensija siekė 4 233,64 zloto, o 2026 metų rugsėjį – 4 525,41 zloto. Skirtumas sudaro 291,77 zloto.

    Kartu augo ir pensijų gavėjų skaičius. 2026 metų rugsėjį ZUS pensijas mokėjo 6 mln. 459,8 tūkst. žmonių – tai 34,3 tūkst. daugiau nei sausį.

    Šie skaičiai aktualūs ne tik Lenkijos senjorams, bet ir Lietuvoje gyvenantiems ar su Lenkija dirbantiems žmonėms, kurie domisi kaimyninės šalies pensijų sistema ir tendencijomis.

    Per devynis mėnesius – 6,9 proc. augimas

    Portalas „PulsHR“ atkreipia dėmesį, kad vidutinės pensijos augimas per devynis 2026 metų mėnesius sudarė apie 6,9 proc. Kitaip tariant, pensijų didėjimas fiksuotas ne vienkartiniu šuoliu, o nuosekliai per laikotarpį.

    Tekste taip pat pabrėžiama, kad didėjo ne tik išmokų dydis, bet ir žmonių, gaunančių pensijas, skaičius. Tai rodo, kad sistema aptarnauja vis didesnę gavėjų grupę.

    Daug senjorų pensiją derina su darbu

    Dar viena tendencija – reikšminga dalis senjorų ir toliau išlieka darbo rinkoje. ZUS duomenimis, 2025 metų gruodį 879,5 tūkst. žmonių, jau turinčių teisę į pensiją, buvo draudžiami sveikatos draudimu kitu pagrindu nei vien pensijos gavimas.

    Šioje grupėje dominavo moterys – jos sudarė 58,2 proc. dirbančių pensininkų. Vidutinis pensiją su darbu derinančių žmonių amžius siekė 67,8 metų.

    Tekste cituojami ir tyrimų duomenys apie norą dirbti po pensinio amžiaus. Pavyzdžiui, „SD Worx“ ataskaitoje nurodoma, kad 51,9 proc. vyresnių darbuotojų norėtų dirbti ir pasiekę pensinį amžių.

    Taip pat minima „SW Research“ apklausa „Job Impulse“ užsakymu: joje teigiama, kad du trečdaliai vyresnių nei 60 metų žmonių norėtų dirbti. Kaip pagrindinis argumentas tęsti darbą dažniausiai įvardijamos papildomos pajamos.

  • 13-oji ir 14-oji pensijos Lenkijoje gali atsidurti po didinamuoju stiklu: sprendimo gali imtis Europos Komisija

    Lenkijoje vėl kilo diskusijos dėl vadinamųjų 13-osios ir 14-osios pensijų ateities – šie papildomi išmokėjimai gali atsidurti Europos Komisijos akiratyje. Priežastis – itin didelis biudžeto deficitas ir sparčiai auganti viešoji skola, galintys išprovokuoti Briuselio reakciją.

    Kaip teigia Konfederacijos „Lewiatan“ vyriausiasis ekonomistas Mariusz Zielonka, nė viena Lenkijos vyriausybė savo noru nesiryžtų mažinti socialinių pervedimų. Jo vertinimu, tokie sprendimai galėtų tapti realūs tik tuo atveju, jei šaliai būtų pritaikytas Europos Komisijos spaudimas per vadinamąją perviršinio deficito procedūrą.

    Ši procedūra taikoma, kai valstybės finansai nukrypsta nuo ES fiskalinių taisyklių, o institucijos pradeda atidžiau vertinti, ar šalis imasi priemonių deficitui ir skolai suvaldyti. Tokiu atveju gali būti keliamas reikalavimas koreguoti biudžeto politiką – įskaitant ir išlaidų mažinimą.

    M. Zielonka taip pat atkreipia dėmesį, kad egzistuoja būdų „apeiti“ skolos ribas, tačiau tai neišsprendžia pačios problemos – didėjančių įsipareigojimų valstybės finansams. Dėl to, pasak ekonomisto, auganti skola ir deficitas ilgainiui gali priversti ieškoti taupymo šaltinių.

    Kodėl tai kelia įtampą Varšuvoje

    13-oji ir 14-oji pensijos Lenkijoje yra papildomi pervedimai pensininkams, kurie tapo reikšminga socialinės politikos dalimi. Todėl bet kokie svarstymai apie jų ribojimą ar atsisakymą yra politiškai jautrūs ir gali sulaukti stiprios visuomenės reakcijos.

    Vis dėlto, jeigu Europos Komisija pradėtų griežčiau vertinti Lenkijos fiskalinę padėtį, diskusija gali pereiti iš politinių pareiškimų į konkrečius sprendimų scenarijus. Tai reikštų didesnį spaudimą ieškoti būdų sumažinti biudžeto išlaidas arba didinti pajamas.

    Lietuvos skaitytojams ši tema aktuali kaip platesnio ES požiūrio į valstybių skolas ir deficitą pavyzdys: kai viešieji finansai prastėja, socialinės išmokos neretai atsiduria tarp pirmųjų priemonių, dėl kurių pradedama diskutuoti.

    Kol kas kalbama apie galimą Europos Komisijos sprendimą ir galimas jo pasekmes, tačiau pati situacija rodo, kad Lenkijos socialinės išmokos ateityje gali tapti ne tik vidaus politikos, bet ir europinio fiskalinio vertinimo klausimu.

  • Našlių pensija Lenkijoje didės nuo 2027 metų: kai kuriems išmokos gali augti apie 70 eurų per mėnesį

    Lenkijoje galutinai patvirtinti pokyčiai, susiję su vadinamąja našlių pensija. Nuo 2027 metų sausio 1 dienos daliai našlių ir našlių našlaičių (našlių ir našlių) mėnesinės išmokos didės, nes keisis antrosios išmokos dalies apskaičiavimo taisyklė.

    Našlių pensijos modelis Lenkijoje leidžia gauti savo pensiją ar netekto darbingumo išmoką kartu su dalimi mirusio sutuoktinio našlių (šeimos) pensijos. Iki šiol gavėjai gali rinktis vieną iš dviejų schemų: gauti 100 proc. našlių pensijos ir 15 proc. savo išmokos arba 100 proc. savo išmokos ir 15 proc. našlių pensijos.

    Kas keisis nuo 2027 metų?

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos antrosios išmokos dalis didės nuo 15 iki 25 proc. Praktikoje tai reiškia, kad pasirinkus kombinuotą variantą prie pagrindinės išmokos bus pridedama didesnė antroji dalis, todėl bendras mėnesinis mokėjimas kai kuriems žmonėms taps pastebimai didesnis.

    Lenkijos žiniasklaidoje pateikiami pavyzdžiai rodo, kad didėjimas gali siekti nuo kelių dešimčių iki maždaug 70 eurų per mėnesį, priklausomai nuo konkrečių sumų ir pasirinkto derinimo. Kuo didesnė bazinė pensija ir našlių pensija, tuo labiau juntamas 25 proc. priedas.

    Kada pinigai pasieks sąskaitas?

    Nors didesnės sumos oficialiai įsigalios nuo 2027 metų pradžios, dalis gavėjų pinigus gali pamatyti dar 2026 metų pabaigoje. Tai susiję su mokėjimų kalendoriumi: jei išmokos įprastai pervedamos pirmą mėnesio dieną, o ji sutampa su nedarbo diena, pervedimas gali būti atliktas anksčiau.

    Dėl šios priežasties kai kuriems žmonėms, kurių išmokos mokamos mėnesio pirmą dieną, pervedimas už sausį gali būti atliktas dar gruodžio pabaigoje. Už išmokų organizavimą atsakingai institucijai teks atitinkamai suderinti grafikus ir techninį pasirengimą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad realus padidėjimas kiekvienu atveju priklauso nuo to, kokias sumas žmogus gauna iš abiejų šaltinių ir kurį kombinavimo variantą pasirenka. Prieš priimant sprendimą svarbu įsivertinti, ar naudingiau imti 100 proc. vienos išmokos ir 25 proc. kitos, nes optimalus pasirinkimas skiriasi priklausomai nuo individualios situacijos.

  • 14-oji pensija Lenkijoje: apie 200 tūkst. senjorų jos negavo dėl fiksuoto pajamų limito

    Išmokos pabaiga ir mažėjantis gavėjų skaičius

    Lenkijos socialinio draudimo institucija ZUS baigia šių metų vadinamosios 14-osios pensijos išmokėjimą. Papildoma išmoka pasiekė apie 6,3 mln. pensininkų ir neįgaliųjų pensijų gavėjų, tačiau gavėjų skaičius per metus sumažėjo maždaug 200 tūkst.

    Pokytis siejamas ne su vėlavimais ar klaidomis, o su taisyklėmis, pagal kurias dalis senjorų prarado teisę į išmoką arba gavo gerokai mažesnę sumą. ZUS informaciją apie išmokėjimų pabaigą sieja su įprastu pervedimų grafiku, kuris apima skirtingas gavėjų grupes.

    Kodėl dalis senjorų 14-osios negavo?

    Pagrindinė priežastis yra įstatyme nustatytas fiksuotas pajamų slenkstis: visa 14-oji pensija mokama tik tiems, kurių bazinė mėnesio pensija ar renta neviršija 2 900 zlotų bruto. Viršijus šią ribą taikomas principas, pagal kurį išmoka mažinama tiek, kiek pajamos peržengia slenkstį.

    Kadangi kasmet vyksta pensijų indeksavimas, bazinės išmokos didėja, o slenkstis ilgą laiką išlieka nepakitęs. Dėl to vis daugiau žmonių „peržengia“ ribą ir arba gauna mažesnę 14-osios dalį, arba negauna jos visai.

    Kiek tai sudaro ir kokia kryptis toliau?

    Šių metų 14-osios pensijos dydis siekė 1 978,49 zlotų bruto, tai yra suma, prilyginama minimaliai pensijai. Perskaičiavus į eurus pagal apvalintą 1 zloto ir 0,23 euro santykį, tai sudaro apie 455 eurus bruto.

    Numatyta ir minimali išmokos riba: jei po sumažinimo apskaičiuota suma būtų per maža, taikoma mažiausia 50 zlotų bruto išmoka, tai yra apie 12 eurų. Toks modelis reiškia, kad daliai gavėjų 14-oji tampa simboline, o dalis jos negauna dėl pajamų „nukirtimo“ mechanizmo.

    „Kadangi indeksuojamos pensijos, o slenkstis lieka fiksuotas, natūraliai mažėja žmonių, kuriems priklauso visa išmoka“, – sakė ZUS atstovas, komentuodamas išmokų statistiką.

    Lenkijos viešojoje erdvėje akcentuojama, kad pasirinktas mechanizmas iš anksto buvo suvokiamas kaip palaipsniui „išsikvėpiantis“: kuo didesnės bazinės pensijos, tuo mažiau žmonių telpa į nekeičiamos ribos rėmus. Jei slenkstis ir toliau nebus indeksuojamas, kitais metais gavėjų skaičius gali vėl sumažėti.

  • Lenkijos pensijų indeksavimas 2027 metais: minimalios išmokos gavėjams – iki 1 000 eurų daugiau per metus

    Kodėl vėl kalbama apie didesnį indeksavimą?

    Lenkijoje viešojoje erdvėje aptariamos naujausios prielaidos, kad 2027 metais pensijos ir rentos gali būti indeksuojamos labiau, nei prognozuota anksčiau. Tai siejama su atnaujintomis makroekonominėmis prognozėmis, ypač infliacijos ir darbo užmokesčio pokyčiais.

    Pensijų indeksavimas Lenkijoje paprastai remiasi praėjusių metų kainų augimu ir dalimi realaus darbo užmokesčio didėjimo, todėl infliacijos svyravimai greitai persikelia į išmokų dydį. Kuo didesnis kainų augimas ir atlyginimų dinamika, tuo labiau kyla bazinės socialinio draudimo išmokos.

    Kiek gali paaugti minimali pensija?

    Pagal viešai skelbiamus skaičiavimus, 2027 metais indeksavimo koeficientas gali siekti apie 3,96 proc. Tai reikštų, kad minimali senatvės pensija galėtų didėti nuo 1 978,49 Lenkijos zlotų iki 2 056,84 zlotų.

    Perskaičiavus į eurus pagal apytikslį 0,23 euro už 1 zlotą kursą, tai būtų augimas nuo maždaug 455 eurų iki apie 473 eurų per mėnesį prieš mokesčius. Mėnesinis skirtumas sudarytų apie 18 eurų, o per metus vien dėl pagrindinės pensijos padidėjimo susidarytų maždaug 216 eurų.

    „Kuo didesnė pensija ar renta, tuo daugiau papildomų pinigų po indeksavimo pasiekia senjorų pinigines“, – pabrėžiama Lenkijos žiniasklaidos skaičiavimuose.

    Kas keisis dėl 13-osios ir 14-osios pensijos?

    Lenkijoje papildomos 13-oji ir 14-oji pensijos yra reikšminga metinių pajamų dalis, o jų dydžiai siejami su minimalia pensija. Dėl to didesnis indeksavimas paprastai automatiškai kelia ir šių išmokų „bazę“.

    13-oji pensija įprastai mokama pavasarį ir atitinka minimalią pensiją, tačiau galutinė suma „į rankas“ mažėja dėl privalomų atskaitymų. 14-oji pensija priklauso nuo pagrindinės pensijos dydžio ir taikomų ribų, todėl ne visi gauna pilną sumą.

    „Galutinis indeksavimo rodiklis paaiškėja tik tada, kai suvedami visi metų duomenys, pirmiausia metinė infliacija“, – akcentuoja ekspertai, primindami, kad prognozės gali kisti.

    Kiek per metus gali susidaryti papildomai?

    Lenkijos žiniasklaidoje pateikiama išvada, kad minimalios pensijos gavėjui per metus papildomos pajamos, susumavus indeksavimo poveikį ir susijusias išmokas, gali priartėti prie 4 383 zlotų. Perskaičiavus į eurus, tai sudarytų apie 1 000 eurų per metus.

    Vis dėlto tai nėra garantuota suma kiekvienam, nes galutinį rezultatą lemia ne tik indeksavimo procentas, bet ir 13-osios bei 14-osios pensijos mokėjimo taisyklės, ribos bei atskaitymai. Aiškesnis vaizdas susiformuoja tik priartėjus oficialiam sprendimui ir paskelbus galutinius rodiklius.

  • Našlio pensija Lenkijoje nuo 2027 metų didės: dalis antros išmokos kils iki 25 proc.

    Kas keičiasi nuo 2027 metų?

    Lenkijoje planuojama didinti vadinamąją našlio pensiją, kuri leidžia derinti savo senatvės pensiją su išmoka po mirusio sutuoktinio. Nuo 2027 metų sausio antros išmokos dalis, kuri pridedama prie pagrindinės, turėtų augti nuo 15 iki 25 proc.

    Toks pokytis reikštų didesnes mėnesines išmokas našlėms ir našliams, kurie atitinka nustatytas sąlygas. Praktikoje tai yra mechanizmas, skirtas sumažinti pajamų kritimą netekus sutuoktinio, kai namų ūkis lieka su vienu pajamų šaltiniu.

    Kiek daugiau gali gauti gavėjai?

    Remiantis viešai skelbtais Lenkijos socialinio draudimo įstaigos ZUS duomenimis, vidutinė bendra išmoka, apskaičiuojama taikant dabartinę formulę, pastaruoju metu siekė apie 920 eurų per mėnesį. Iš šios sumos vidutinis priedas, atsirandantis priskaičiuojant 15 proc. antros išmokos, sudarė apie 90 eurų per mėnesį.

    Padidinus pridedamos antros išmokos dalį iki 25 proc., analogiškoje situacijoje mėnesinis priedas galėtų augti iki maždaug 150 eurų. Tai reikštų apie 720 eurų didesnes pajamas per metus, nors galutinė suma priklausys nuo konkrečių žmogaus pensijų dydžių ir nuo to, kokią kombinaciją jis pasirinks.

    Kaip veikia našlio pensijos principas?

    Svarbu suprasti, kad našlio pensija nėra atskira nauja išmoka. Tai teisė sujungti dvi išmokas į vieną mokėjimą, pasirenkant palankesnį derinį: arba gauti 100 proc. našlio (šeimos) pensijos ir dalį savo pensijos, arba 100 proc. savo pensijos ir dalį našlio (šeimos) pensijos.

    Iki 2027 metų ta dalis sudaro 15 proc., o nuo 2027 metų sausio planuojama, kad ji sieks 25 proc. Tai reiškia, kad žmogus ir toliau gauna vieną pagrindinę išmoką visa apimtimi, o antroji yra pridedama tik dalinai, bet didesniu tarifu nei dabar.

    „Didesnė antros išmokos dalis yra apčiuopiamas pokytis našlių ir našlių biudžetuose: mėnesinis priedas gali augti maždaug nuo 90 iki 150 eurų“, – teigė mokesčių konsultantas Piotr Juszczyk.

    Kiek realiai į kišenę atneš pokyčiai, priklausys ir nuo kitų veiksnių, įskaitant 2027 metų pensijų indeksavimą, kuris Lenkijoje paprastai atliekamas pavasarį. Dėl to faktinės išmokos po 2027 metų pradžios gali kisti ne tik dėl naujo 25 proc. tarifo, bet ir dėl bendro pensijų didinimo.

  • Lenkijoje 2027 metais augs pensijos ir rentos: Vyriausybė nusprendė dėl indeksavimo dalies

    Lenkijoje 2027 metais planuojamas pensijų ir rentų didėjimas, tačiau tiksli būsimos indeksacijos apimtis paaiškės tik vėliau, kai bus paskelbti 2026 metų ekonominiai rodikliai. Vis dėlto Vyriausybė jau apsisprendė dėl vienos svarbiausių formulės dalių.

    Nuspręsta palikti įstatyme numatytą minimalų indeksavimo priedą, susietą su realiu vidutinio darbo užmokesčio augimu. Tai reiškia, kad prie indeksavimo skaičiavimo bus pridedama ne daugiau kaip privalomas minimumas, o ne didesnė dalis, dėl kurios paprastai deramasi socialiniame dialoge.

    Kas nuspręsta dėl indeksavimo?

    Pensijų ir rentų indeksavimo mechanizmas Lenkijoje remiasi dviem pagrindiniais veiksniais: metine infliacija ir realiu darbo užmokesčio augimu. Pagal taikomą taisyklę indeksavimo rodiklis skaičiuojamas iš praėjusių metų vidutinio vartojimo prekių ir paslaugų kainų augimo, papildomai pridedant ne mažiau kaip 20 proc. realaus vidutinio atlyginimo augimo.

    Vyriausybė nusprendė, kad būtent ši papildoma dalis ir liks ties įstatymo nustatyta riba, tai yra 20 proc. realaus darbo užmokesčio augimo. Tokia kryptis reiškia konservatyvesnį požiūrį į indeksavimą, ypač jei 2026 metais atlyginimai realiai augs sparčiau.

    Kodėl sprendimą priėmė Vyriausybė?

    Kasmet šis indeksavimo priedo dydis paprastai tampa derybų objektu tarp Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų Socialinio dialogo taryboje. Tačiau teisės aktuose numatyta, kad jei susitarti nepavyksta, Vyriausybė privalo pati nustatyti dydį reglamentu.

    Šįkart kompromiso pasiekti nepavyko, todėl sprendimas priimtas vienašališkai, remiantis minimaliais įstatymo reikalavimais. Tai leidžia iš anksto apibrėžti vieną iš 2027 metų indeksacijos dedamųjų, nors galutinis indeksavimo procentas vis tiek priklausys nuo 2026 metų infliacijos ir realaus darbo užmokesčio pokyčių.

    Kada paaiškės, kiek didės išmokos?

    Galutinis 2027 metų pensijų ir rentų indeksavimo rodiklis bus nustatytas tik tada, kai bus žinomi visi 2026 metų statistiniai duomenys. Praktikoje tai reiškia, kad aiškus atsakymas dėl konkretaus didinimo dydžio atsiras tik po oficialių infliacijos ir darbo užmokesčio rodiklių paskelbimo.

    Kol kas sprendimas dėl minimalios „atlyginimų“ dalies leidžia prognozuoti kryptį: indeksavimas įvyks, tačiau papildomas priedas nuo realaus algų augimo bus skaičiuojamas pagal žemiausią leistiną ribą. Dėl to galutinis didėjimas gali būti mažesnis, nei tikėtųsi dalis gavėjų, jei ekonomika 2026 metais augs sparčiau.

  • 14-oji pensija Lenkijoje ne visiems: dalis senjorų rugsėjį pervedimo nesulauks

    14-oji pensija Lenkijoje ne visiems: dalis senjorų rugsėjį pervedimo nesulauks

    Rugsėjį dalis Lenkijos pensininkų turėtų sulaukti vadinamosios 14-osios pensijos, tačiau papildomas pervedimas pasieks ne kiekvieną. Išmokos dydis priklauso nuo gaunamos pagrindinės pensijos ar rentos, o kai kuriems žmonėms ji apskritai nebus pervesta.

    2026 metais 14-osios pensijos bazė sieks 1 978,49 Lenkijos zlotų bruto, tai yra apie 460 eurų. Pilna suma numatyta tiems, kurių pagrindinė pensija ar renta neviršija 2 900 zlotų bruto, arba maždaug 670 eurų.

    Viršijus šią ribą taikoma taisyklė, kai išmoka mažinama proporcingai: kuo didesnė pagrindinė pensija, tuo mažesnė 14-osios pensijos dalis. Tokia sistema iš esmės reiškia, kad dalis senjorų gaus tik simbolinę priemoką, o ne pilną sumą.

    Numatyta ir minimali riba: jei paskaičiuota 14-osios pensijos suma nesiekia 50 zlotų bruto, tai yra maždaug 12 eurų, išmoka apskritai nemokama. Dėl šios taisyklės žmonės, kurių pensijos po indeksavimo peržengė nustatytus slenksčius, gali likti be papildomų pinigų.

    Skaičiavimai rodo, kad 2026 metais 14-osios pensijos negaus tie, kurių pagrindinė išmoka viršys apie 4 828,49 zlotų bruto, tai yra maždaug 1 120 eurų. Be to, išmoka nepriklauso ir tam tikroms grupėms, pavyzdžiui, asmenims, kuriems konkrečiu laikotarpiu sustabdyta ankstesnės pensijos ar rentos išmoka dėl papildomų pajamų limitų viršijimo.

    Lenkijoje ši priemoka pirmą kartą buvo išmokėta 2021 metais, vėliau kartota, o vėliau įtvirtinta kaip nuolatinė priemonė. Nuo 14-osios pensijos taip pat skaičiuojamos privalomos įmokos ir mokesčiai, todėl galutinė suma į rankas būna mažesnė nei nurodoma bruto.