CP v2

Tag: Lenkijos pensijos

  • 14-oji pensija Lenkijoje: apie 200 tūkst. senjorų jos negavo dėl fiksuoto pajamų limito

    Išmokos pabaiga ir mažėjantis gavėjų skaičius

    Lenkijos socialinio draudimo institucija ZUS baigia šių metų vadinamosios 14-osios pensijos išmokėjimą. Papildoma išmoka pasiekė apie 6,3 mln. pensininkų ir neįgaliųjų pensijų gavėjų, tačiau gavėjų skaičius per metus sumažėjo maždaug 200 tūkst.

    Pokytis siejamas ne su vėlavimais ar klaidomis, o su taisyklėmis, pagal kurias dalis senjorų prarado teisę į išmoką arba gavo gerokai mažesnę sumą. ZUS informaciją apie išmokėjimų pabaigą sieja su įprastu pervedimų grafiku, kuris apima skirtingas gavėjų grupes.

    Kodėl dalis senjorų 14-osios negavo?

    Pagrindinė priežastis yra įstatyme nustatytas fiksuotas pajamų slenkstis: visa 14-oji pensija mokama tik tiems, kurių bazinė mėnesio pensija ar renta neviršija 2 900 zlotų bruto. Viršijus šią ribą taikomas principas, pagal kurį išmoka mažinama tiek, kiek pajamos peržengia slenkstį.

    Kadangi kasmet vyksta pensijų indeksavimas, bazinės išmokos didėja, o slenkstis ilgą laiką išlieka nepakitęs. Dėl to vis daugiau žmonių „peržengia“ ribą ir arba gauna mažesnę 14-osios dalį, arba negauna jos visai.

    Kiek tai sudaro ir kokia kryptis toliau?

    Šių metų 14-osios pensijos dydis siekė 1 978,49 zlotų bruto, tai yra suma, prilyginama minimaliai pensijai. Perskaičiavus į eurus pagal apvalintą 1 zloto ir 0,23 euro santykį, tai sudaro apie 455 eurus bruto.

    Numatyta ir minimali išmokos riba: jei po sumažinimo apskaičiuota suma būtų per maža, taikoma mažiausia 50 zlotų bruto išmoka, tai yra apie 12 eurų. Toks modelis reiškia, kad daliai gavėjų 14-oji tampa simboline, o dalis jos negauna dėl pajamų „nukirtimo“ mechanizmo.

    „Kadangi indeksuojamos pensijos, o slenkstis lieka fiksuotas, natūraliai mažėja žmonių, kuriems priklauso visa išmoka“, – sakė ZUS atstovas, komentuodamas išmokų statistiką.

    Lenkijos viešojoje erdvėje akcentuojama, kad pasirinktas mechanizmas iš anksto buvo suvokiamas kaip palaipsniui „išsikvėpiantis“: kuo didesnės bazinės pensijos, tuo mažiau žmonių telpa į nekeičiamos ribos rėmus. Jei slenkstis ir toliau nebus indeksuojamas, kitais metais gavėjų skaičius gali vėl sumažėti.

  • Lenkijos pensijų indeksavimas 2027 metais: minimalios išmokos gavėjams – iki 1 000 eurų daugiau per metus

    Kodėl vėl kalbama apie didesnį indeksavimą?

    Lenkijoje viešojoje erdvėje aptariamos naujausios prielaidos, kad 2027 metais pensijos ir rentos gali būti indeksuojamos labiau, nei prognozuota anksčiau. Tai siejama su atnaujintomis makroekonominėmis prognozėmis, ypač infliacijos ir darbo užmokesčio pokyčiais.

    Pensijų indeksavimas Lenkijoje paprastai remiasi praėjusių metų kainų augimu ir dalimi realaus darbo užmokesčio didėjimo, todėl infliacijos svyravimai greitai persikelia į išmokų dydį. Kuo didesnis kainų augimas ir atlyginimų dinamika, tuo labiau kyla bazinės socialinio draudimo išmokos.

    Kiek gali paaugti minimali pensija?

    Pagal viešai skelbiamus skaičiavimus, 2027 metais indeksavimo koeficientas gali siekti apie 3,96 proc. Tai reikštų, kad minimali senatvės pensija galėtų didėti nuo 1 978,49 Lenkijos zlotų iki 2 056,84 zlotų.

    Perskaičiavus į eurus pagal apytikslį 0,23 euro už 1 zlotą kursą, tai būtų augimas nuo maždaug 455 eurų iki apie 473 eurų per mėnesį prieš mokesčius. Mėnesinis skirtumas sudarytų apie 18 eurų, o per metus vien dėl pagrindinės pensijos padidėjimo susidarytų maždaug 216 eurų.

    „Kuo didesnė pensija ar renta, tuo daugiau papildomų pinigų po indeksavimo pasiekia senjorų pinigines“, – pabrėžiama Lenkijos žiniasklaidos skaičiavimuose.

    Kas keisis dėl 13-osios ir 14-osios pensijos?

    Lenkijoje papildomos 13-oji ir 14-oji pensijos yra reikšminga metinių pajamų dalis, o jų dydžiai siejami su minimalia pensija. Dėl to didesnis indeksavimas paprastai automatiškai kelia ir šių išmokų „bazę“.

    13-oji pensija įprastai mokama pavasarį ir atitinka minimalią pensiją, tačiau galutinė suma „į rankas“ mažėja dėl privalomų atskaitymų. 14-oji pensija priklauso nuo pagrindinės pensijos dydžio ir taikomų ribų, todėl ne visi gauna pilną sumą.

    „Galutinis indeksavimo rodiklis paaiškėja tik tada, kai suvedami visi metų duomenys, pirmiausia metinė infliacija“, – akcentuoja ekspertai, primindami, kad prognozės gali kisti.

    Kiek per metus gali susidaryti papildomai?

    Lenkijos žiniasklaidoje pateikiama išvada, kad minimalios pensijos gavėjui per metus papildomos pajamos, susumavus indeksavimo poveikį ir susijusias išmokas, gali priartėti prie 4 383 zlotų. Perskaičiavus į eurus, tai sudarytų apie 1 000 eurų per metus.

    Vis dėlto tai nėra garantuota suma kiekvienam, nes galutinį rezultatą lemia ne tik indeksavimo procentas, bet ir 13-osios bei 14-osios pensijos mokėjimo taisyklės, ribos bei atskaitymai. Aiškesnis vaizdas susiformuoja tik priartėjus oficialiam sprendimui ir paskelbus galutinius rodiklius.

  • Našlio pensija Lenkijoje nuo 2027 metų didės: dalis antros išmokos kils iki 25 proc.

    Kas keičiasi nuo 2027 metų?

    Lenkijoje planuojama didinti vadinamąją našlio pensiją, kuri leidžia derinti savo senatvės pensiją su išmoka po mirusio sutuoktinio. Nuo 2027 metų sausio antros išmokos dalis, kuri pridedama prie pagrindinės, turėtų augti nuo 15 iki 25 proc.

    Toks pokytis reikštų didesnes mėnesines išmokas našlėms ir našliams, kurie atitinka nustatytas sąlygas. Praktikoje tai yra mechanizmas, skirtas sumažinti pajamų kritimą netekus sutuoktinio, kai namų ūkis lieka su vienu pajamų šaltiniu.

    Kiek daugiau gali gauti gavėjai?

    Remiantis viešai skelbtais Lenkijos socialinio draudimo įstaigos ZUS duomenimis, vidutinė bendra išmoka, apskaičiuojama taikant dabartinę formulę, pastaruoju metu siekė apie 920 eurų per mėnesį. Iš šios sumos vidutinis priedas, atsirandantis priskaičiuojant 15 proc. antros išmokos, sudarė apie 90 eurų per mėnesį.

    Padidinus pridedamos antros išmokos dalį iki 25 proc., analogiškoje situacijoje mėnesinis priedas galėtų augti iki maždaug 150 eurų. Tai reikštų apie 720 eurų didesnes pajamas per metus, nors galutinė suma priklausys nuo konkrečių žmogaus pensijų dydžių ir nuo to, kokią kombinaciją jis pasirinks.

    Kaip veikia našlio pensijos principas?

    Svarbu suprasti, kad našlio pensija nėra atskira nauja išmoka. Tai teisė sujungti dvi išmokas į vieną mokėjimą, pasirenkant palankesnį derinį: arba gauti 100 proc. našlio (šeimos) pensijos ir dalį savo pensijos, arba 100 proc. savo pensijos ir dalį našlio (šeimos) pensijos.

    Iki 2027 metų ta dalis sudaro 15 proc., o nuo 2027 metų sausio planuojama, kad ji sieks 25 proc. Tai reiškia, kad žmogus ir toliau gauna vieną pagrindinę išmoką visa apimtimi, o antroji yra pridedama tik dalinai, bet didesniu tarifu nei dabar.

    „Didesnė antros išmokos dalis yra apčiuopiamas pokytis našlių ir našlių biudžetuose: mėnesinis priedas gali augti maždaug nuo 90 iki 150 eurų“, – teigė mokesčių konsultantas Piotr Juszczyk.

    Kiek realiai į kišenę atneš pokyčiai, priklausys ir nuo kitų veiksnių, įskaitant 2027 metų pensijų indeksavimą, kuris Lenkijoje paprastai atliekamas pavasarį. Dėl to faktinės išmokos po 2027 metų pradžios gali kisti ne tik dėl naujo 25 proc. tarifo, bet ir dėl bendro pensijų didinimo.

  • Lenkijoje 2027 metais augs pensijos ir rentos: Vyriausybė nusprendė dėl indeksavimo dalies

    Lenkijoje 2027 metais planuojamas pensijų ir rentų didėjimas, tačiau tiksli būsimos indeksacijos apimtis paaiškės tik vėliau, kai bus paskelbti 2026 metų ekonominiai rodikliai. Vis dėlto Vyriausybė jau apsisprendė dėl vienos svarbiausių formulės dalių.

    Nuspręsta palikti įstatyme numatytą minimalų indeksavimo priedą, susietą su realiu vidutinio darbo užmokesčio augimu. Tai reiškia, kad prie indeksavimo skaičiavimo bus pridedama ne daugiau kaip privalomas minimumas, o ne didesnė dalis, dėl kurios paprastai deramasi socialiniame dialoge.

    Kas nuspręsta dėl indeksavimo?

    Pensijų ir rentų indeksavimo mechanizmas Lenkijoje remiasi dviem pagrindiniais veiksniais: metine infliacija ir realiu darbo užmokesčio augimu. Pagal taikomą taisyklę indeksavimo rodiklis skaičiuojamas iš praėjusių metų vidutinio vartojimo prekių ir paslaugų kainų augimo, papildomai pridedant ne mažiau kaip 20 proc. realaus vidutinio atlyginimo augimo.

    Vyriausybė nusprendė, kad būtent ši papildoma dalis ir liks ties įstatymo nustatyta riba, tai yra 20 proc. realaus darbo užmokesčio augimo. Tokia kryptis reiškia konservatyvesnį požiūrį į indeksavimą, ypač jei 2026 metais atlyginimai realiai augs sparčiau.

    Kodėl sprendimą priėmė Vyriausybė?

    Kasmet šis indeksavimo priedo dydis paprastai tampa derybų objektu tarp Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų Socialinio dialogo taryboje. Tačiau teisės aktuose numatyta, kad jei susitarti nepavyksta, Vyriausybė privalo pati nustatyti dydį reglamentu.

    Šįkart kompromiso pasiekti nepavyko, todėl sprendimas priimtas vienašališkai, remiantis minimaliais įstatymo reikalavimais. Tai leidžia iš anksto apibrėžti vieną iš 2027 metų indeksacijos dedamųjų, nors galutinis indeksavimo procentas vis tiek priklausys nuo 2026 metų infliacijos ir realaus darbo užmokesčio pokyčių.

    Kada paaiškės, kiek didės išmokos?

    Galutinis 2027 metų pensijų ir rentų indeksavimo rodiklis bus nustatytas tik tada, kai bus žinomi visi 2026 metų statistiniai duomenys. Praktikoje tai reiškia, kad aiškus atsakymas dėl konkretaus didinimo dydžio atsiras tik po oficialių infliacijos ir darbo užmokesčio rodiklių paskelbimo.

    Kol kas sprendimas dėl minimalios „atlyginimų“ dalies leidžia prognozuoti kryptį: indeksavimas įvyks, tačiau papildomas priedas nuo realaus algų augimo bus skaičiuojamas pagal žemiausią leistiną ribą. Dėl to galutinis didėjimas gali būti mažesnis, nei tikėtųsi dalis gavėjų, jei ekonomika 2026 metais augs sparčiau.

  • 14-oji pensija Lenkijoje ne visiems: dalis senjorų rugsėjį pervedimo nesulauks

    14-oji pensija Lenkijoje ne visiems: dalis senjorų rugsėjį pervedimo nesulauks

    Rugsėjį dalis Lenkijos pensininkų turėtų sulaukti vadinamosios 14-osios pensijos, tačiau papildomas pervedimas pasieks ne kiekvieną. Išmokos dydis priklauso nuo gaunamos pagrindinės pensijos ar rentos, o kai kuriems žmonėms ji apskritai nebus pervesta.

    2026 metais 14-osios pensijos bazė sieks 1 978,49 Lenkijos zlotų bruto, tai yra apie 460 eurų. Pilna suma numatyta tiems, kurių pagrindinė pensija ar renta neviršija 2 900 zlotų bruto, arba maždaug 670 eurų.

    Viršijus šią ribą taikoma taisyklė, kai išmoka mažinama proporcingai: kuo didesnė pagrindinė pensija, tuo mažesnė 14-osios pensijos dalis. Tokia sistema iš esmės reiškia, kad dalis senjorų gaus tik simbolinę priemoką, o ne pilną sumą.

    Numatyta ir minimali riba: jei paskaičiuota 14-osios pensijos suma nesiekia 50 zlotų bruto, tai yra maždaug 12 eurų, išmoka apskritai nemokama. Dėl šios taisyklės žmonės, kurių pensijos po indeksavimo peržengė nustatytus slenksčius, gali likti be papildomų pinigų.

    Skaičiavimai rodo, kad 2026 metais 14-osios pensijos negaus tie, kurių pagrindinė išmoka viršys apie 4 828,49 zlotų bruto, tai yra maždaug 1 120 eurų. Be to, išmoka nepriklauso ir tam tikroms grupėms, pavyzdžiui, asmenims, kuriems konkrečiu laikotarpiu sustabdyta ankstesnės pensijos ar rentos išmoka dėl papildomų pajamų limitų viršijimo.

    Lenkijoje ši priemoka pirmą kartą buvo išmokėta 2021 metais, vėliau kartota, o vėliau įtvirtinta kaip nuolatinė priemonė. Nuo 14-osios pensijos taip pat skaičiuojamos privalomos įmokos ir mokesčiai, todėl galutinė suma į rankas būna mažesnė nei nurodoma bruto.