CP v2

Tag: Lenkijos reitingas

  • Lenkijai „Moody’s“ sumažino reitingą: brangstant skolinimuisi prasideda tikras 2027 metų biudžeto testas

    Lenkijos finansų rinkose sujudimas kilo po to, kai reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino šalies kredito reitingą vienu laipteliu – iki A3. Sprendimą lydėjo staigesnis 10 metų obligacijų pajamingumo šuolis, o tai signalizuoja, kad skolintis valstybei gali brangti net ir be akivaizdaus kapitalo bėgimo.

    Nors pirmomis dienomis nebuvo matyti panikos požymių nei obligacijų, nei valiutos rinkoje, pagrindinis klausimas lieka atviras: kaip atrodys 2027 metų biudžetas, jei pajamų planus mažins politiniai sprendimai, o rizikos premija už Lenkijos skolą išliks didesnė. Investuotojams svarbiausia ne pats reitingo pokytis, o tai, ar valdžia pateiks patikimą kelią deficitui ir skolai stabilizuoti.

    Kas lėmė reitingo mažinimą?

    „Moody’s“ argumentacijoje akcentuojama fiskalinė kryptis: didelis deficitas, auganti skola ir didėjanti jos aptarnavimo kaina. Agentūra prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2026 ir 2027 metais gali siekti apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto, o skolos santykis su bendruoju vidaus produktu gali kilti iki beveik 69 proc. 2027 metais.

    Kitas svarbus motyvas – politinės kliūtys fiskalinei konsolidacijai. Reitingų agentūra tiesiogiai neįvardija vieno sprendimo kaip priežasties, tačiau pabrėžia, kad šalies institucijoms vis sunkiau susitarti dėl priemonių, kurios leistų mažinti deficitą nepadidinant skolos dar sparčiau.

    2027 metų biudžetas: kur gali atsiverti skylė?

    2027 metų biudžeto projekte numatoma apie 153,2 mlrd. eurų pajamų, iš jų apie 137,3 mlrd. eurų turėtų sudaryti mokestinės pajamos. Plane pajamų didinimas remiasi ne vien išlaidų augimo ribojimu, bet ir naujomis ar didesnėmis mokestinėmis priemonėmis.

    Rinkos dalyviai įvardija riziką, kad politiniai veto ar neįgyvendintos mokestinės pataisos gali sumažinti biudžeto pajamas maždaug 2,2–3,3 mlrd. eurų. Toks pajamų praradimas pats savaime nebūtinai sukelia krizę, tačiau didina skolą, augina palūkanų išlaidas ir mažina valdžios manevro laisvę ekonomikai lėtėjant.

    Ką reiškia brangesnis skolinimasis?

    Reitingo sumažinimas nebūtinai automatiškai išprovokuoja ilgalaikį pajamingumų šuolį, nes dalis rizikos gali būti įkainota iš anksto. Vis dėlto, jei investuotojai reikalauja aukštesnės premijos už riziką, valstybės skolos aptarnavimas per kelerius metus pastebimai pabrangsta, ypač kai didelė dalis skolos turi būti refinansuojama.

    2027 metais poveikis labiausiai paliestų naujas emisijas, o pilnas brangesnių palūkanų persidavimas visam skolos portfeliui paprastai užtrunka. Dėl to rinkai svarbiausia ne vienadienė reakcija, o tai, ar padidėjusi rizikos premija taps ilgalaike norma.

    Lenkijos finansų ministerija viešai pabrėžė, kad sprendimą vertina rimtai, tačiau be panikos, ir akcentavo institucijų bendradarbiavimo svarbą. Prezidento kanceliarija savo ruožtu argumentuoja, kad vetuoti teisės aktai, jų vertinimu, buvo parengti nekokybiškai ir kėlė teisinių abejonių.

    Rinkos požiūriu lemiamas bus atsakymas į paprastą klausimą: ar valdžia pateiks aiškų atsarginį scenarijų, kuris užpildytų galimą pajamų trūkumą nepadidinant skolos daugiau, nei investuotojai pasirengę toleruoti. Kol tokio signalo nėra, 2027 metų biudžetas išlieka pagrindiniu testu Lenkijos kredito patikimumui.

  • Moody’s sumažino Lenkijos reitingą: įvardijo silpną vietą ir prognozuoja augantį deficitą

    Reitingas sumažintas iki A3

    Reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino Lenkijos ilgalaikį kredito reitingą nuo A2 iki A3 ir nustatė stabilią perspektyvą. Agentūra sprendimą grindžia, jos vertinimu, ilgalaikiu šalies fiskalinės padėties silpnėjimu ir sparčiai augančia valstybės skolos našta.

    „Moody’s“ nurodo, kad dideli biudžeto deficitai, nepaisant ekonomikos augimo, pastaraisiais metais reikšmingai padidino viešąją skolą. Kartu augančios skolinimosi išlaidos, pasak agentūros, blogina skolos aptarnavimo rodiklius.

    Prognozės: deficitas apie 7 proc.

    Agentūra prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2026–2027 metais išliks apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto. Toks lygis, „Moody’s“ vertinimu, laikysis nepaisant to, kad Lenkijos ekonomika turėtų augti sparčiau nei vidutiniškai.

    Skolos našta, agentūros skaičiavimu, taip pat didės: valdžios sektoriaus skola 2027 metais galėtų pasiekti 68,9 proc. bendrojo vidaus produkto, kai 2025 metais ji, pagal agentūros minėtą trajektoriją, sudarė 59,7 proc. Bendrą vaizdą, anot „Moody’s“, lemia didesnės išlaidos sveikatai, viešosios investicijos ir tęstiniai socialiniai bei gynybos įsipareigojimai.

    Silpnoji vieta: fiskalinės taisyklės ir skolos apskaita

    „Moody’s“ teigimu, Lenkijoje silpnėja fiskalinės politikos efektyvumas, nes ji pastaraisiais metais buvo procykliška, o valdžios noras arba gebėjimas atkurti fiskalinius rezervus palankiomis ekonominėmis sąlygomis buvo ribotas. Agentūra pabrėžia, kad deficitai išliko aukšti net esant žemam nedarbui ir dideliam Europos Sąjungos lėšų srautui.

    Agentūra taip pat atkreipia dėmesį į skolos augimą už nacionalinių fiskalinių taisyklių ribų. Dalis įsipareigojimų, sukauptų per valstybės valdomas struktūras, gali nebūti įtraukiami į nacionalinę skolos apibrėžtį, tačiau pagal Europos Sąjungos metodiką jie patenka į valdžios sektoriaus skolą, todėl bendras skolos lygis vertinamas kaip didesnis.

    Politika ir rinkimai gali atidėti korekcijas

    „Moody’s“ nurodo, kad politiniai veiksniai, įskaitant įtampas tarp valdžios ir prezidento institucijos bei artėjantį rinkimų ciklą, mažina reikšmingos fiskalinės konsolidacijos tikimybę artimiausiu laikotarpiu. Agentūra mano, kad tai gali atidėti sprendimus, kurie greičiau mažintų deficitą.

    Vis dėlto stabili perspektyva, agentūros aiškinimu, reiškia subalansuotas rizikas esamame A3 lygyje. „Moody’s“ tikisi, kad ekonomikos augimą palaikys investicijos, taip pat privataus vartojimo ir grynojo eksporto dinamika, nors kartu išlieka padidėjusi geopolitinė įtampa dėl karo Ukrainoje.

    Finansų ministras ragina bendradarbiauti

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis pareiškė, kad agentūros sprendimą vertina rimtai, tačiau ramiai. Jis pabrėžė, kad Vyriausybė ketina stiprinti viešuosius finansus, tačiau tam, jo teigimu, reikalingas visų valstybės institucijų, įskaitant prezidentą, bendradarbiavimas.

    „Šį sprendimą vertiname rimtai, bet ramiai. Lenkijos ekonomika sparčiai auga, o jos pagrindai išlieka tvirti. Nuosekliai stiprinsime viešuosius finansus, tačiau tam reikia visų valstybės institucijų bendradarbiavimo, įskaitant prezidentą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Po sprendimo „Moody’s“ reitingas A3 su stabilia perspektyva sutampa su kitų didžiųjų agentūrų reitingų lygiu, kuris Lenkijai šiuo metu taip pat yra toje pačioje kategorijoje. Tai reiškia, kad rinkos dalyviai, vertindami Lenkijos skolinimosi riziką, gaus nuoseklų signalą iš pagrindinių reitinguotojų, tačiau dideli deficitai ir skolos trajektorija išliks esminiais stebimais rodikliais.

  • S&P paliko Lenkijos reitingą A- su stabilia perspektyva: kas gali pakeisti sprendimą?

    S&P paliko Lenkijos reitingą A- su stabilia perspektyva: kas gali pakeisti sprendimą?

    Tarptautinė reitingų agentūra S&P patvirtino Lenkijos ilgalaikį kredito reitingą A- ir paliko stabilią perspektyvą. Tai vienas pirmųjų tokio lygio vertinimų po įtampos Artimuosiuose Rytuose suintensyvėjimo ir tuo metu, kai viešųjų finansų rodikliai rodo didesnį biudžeto deficito spaudimą.

    S&P aiškina, kad stabili perspektyva atspindi pusiausvyrą tarp gana tvirtų ekonomikos augimo galimybių artimiausiais metais ir rizikos, jog augantis valstybės įsiskolinimas didins ekonomikos pažeidžiamumą. Agentūra pabrėžia, kad reitingas remiasi ir instituciniu stabilumu bei ekonomikos atsparumo vertinimu.

    Agentūra taip pat įspėjo, kad reitingas galėtų būti mažinamas, jei vidutinės trukmės augimo perspektyvos reikšmingai suprastėtų. Tokį scenarijų, pasak S&P, gali lydėti didėjančios makroekonominės pusiausvyros problemos arba išoriniai sukrėtimai, įskaitant ilgalaikes geopolitinių konfliktų pasekmes.

    „Reitingas galėtų būti sumažintas, jei pablogėtų augimo perspektyvos ir didėtų ekonomikos disbalansai arba sugrįžtų stiprūs išoriniai šokai“, – nurodė S&P.

    Atskirai pažymima ir saugumo rizika: reitingo spaudimą galėtų didinti Rusijos karo prieš Ukrainą eskalacija, jei tai turėtų didesnį poveikį viešiesiems finansams, investicijoms ar ekonomikos augimui. Tokiu atveju, S&P vertinimu, išaugtų ir papildomos rizikos nacionaliniam bei regioniniam saugumui.

    Kartu S&P paliko atviras duris ir teigiamam scenarijui. Reitingo kilimas būtų labiau tikėtinas, jei valdžia imtųsi nuoseklių veiksmų mažinti didelį biudžeto deficitą, o tai vidutiniu laikotarpiu stabilizuotų arba mažintų valstybės skolą.

    „Tvari institucinė pažanga, apdairesnė fiskalinė politika, kartu su ES lėšų srautų ir tiesioginių užsienio investicijų išlaikymu galėtų teigiamai paveikti reitingą“, – teigiama S&P vertinime.

    Ką rodo kitų agentūrų signalai

    Lenkijos reitingus vertina ir kitos vadinamosios didžiojo trejeto agentūros, tačiau jų perspektyvos pastaruoju metu buvo atsargesnės. „Moody’s“ buvo palikusi šalies reitingą A2 su neigiama perspektyva, nurodydama pablogėjusias viešųjų finansų perspektyvas.

    Tuo metu „Fitch“ yra patvirtinusi A- reitingą su neigiama perspektyva. Agentūra akcentavo patikimą pinigų ir valiutos kurso politiką, tačiau neigiama perspektyva siejama su užsitęsiančiais aukštais fiskaliniais deficitais, kurie didina skolos augimo tempą.

    Rizika: deficitas ir energijos kainos

    Rinkos dalyviai prieš S&P peržiūrą buvo atkreipę dėmesį, kad S&P ilgą laiką išsiskyrė neutralesne laikysena nei kitos agentūros. Dėl to buvo nemažai svarstymų, ar ji nepakeis perspektyvos į neigiamą, net ir palikdama patį reitingą nepakeistą.

    Platesniame regiono kontekste reitingų agentūros dažnai pabrėžia energijos kainų šokų riziką, ypač jei geopolitinė įtampa ilgina aukštų kainų periodą. Tokie veiksniai gali veikti infliaciją, ekonomikos augimą ir biudžetą, o per juos ir skolinimosi kainą valstybės finansams.

    Praktiškai investuotojams reitingas ir jo perspektyva yra vienas svarbių orientyrų, vertinant valstybės skolos riziką. Stabilios perspektyvos išlaikymas paprastai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu agentūra nemato pakankamai priežasčių keisti reitingą, tačiau akcentuojamos sąlygos rodo, kur bus nukreiptas dėmesys per būsimus vertinimus.

  • S&P paliko Lenkijos reitingą A-: kokias rizikas mato dėl energijos kainų ir geopolitikos

    Tarptautinė reitingų agentūra S&P Global Ratings paliko Lenkijos ilgalaikį skolos reitingą užsienio valiuta ties A- lygiu ir išlaikė stabilią perspektyvą. Agentūra pabrėžė, kad vertinime susiduria palankesnės artimiausių metų augimo prielaidos ir didėjantys fiskaliniai bei išoriniai rizikos veiksniai.

    S&P sprendime atkreipė dėmesį, kad rizika ekonominėms perspektyvoms padidėjo dėl brangstančios energijos ir įtampos Artimuosiuose Rytuose. Agentūros vertinimu, tokie veiksniai gali didinti infliacijos ir sąnaudų spaudimą, o tai jautriai atsiliepia tiek namų ūkiams, tiek pramonei.

    „Stabili perspektyva atspindi pusiausvyrą tarp žadančių augimo perspektyvų ir didėjančio pažeidžiamumo dėl sparčiai augančios viešosios skolos“, – nurodė S&P Global Ratings.

    Agentūra taip pat įspėjo, kad reitingas galėtų būti mažinamas, jei vidutinio laikotarpio augimo perspektyvos reikšmingai suprastėtų arba atsinaujintų didesni makroekonominiai disbalansai. Papildomu neigiamu scenarijumi įvardyta galimų išorinių šokų grėsmė, susijusi su užsitęsusiais geopolitiniais konfliktais.

    „Reitingas galėtų būti sumažintas ir tuo atveju, jei eskaluotų Rusijos karas prieš Ukrainą, tai labiau paveiktų viešuosius finansus ir ekonomikos augimą bei didintų saugumo rizikas“, – teigiama agentūros vertinime.

    Kada reitingas galėtų kilti?

    S&P nurodė, kad reitingo didinimas būtų labiau tikėtinas, jei valdžia imtųsi aiškių veiksmų mažinti aukštą biudžeto deficitą ir stabilizuoti skolos trajektoriją. Agentūrų praktikoje tai paprastai reiškia ne vien trumpalaikes priemones, o nuoseklų fiskalinį planą, paremtą patikimomis pajamų ir išlaidų prielaidomis.

    Teigiama įtaka, pasak S&P, galėtų būti siejama ir su institucijų valdymo stiprinimu, atsargesne biudžeto politika bei stabiliu ES lėšų srautu. Reitingų agentūros taip pat vertina, ar šalis išlaiko investuotojų pasitikėjimą ir geba pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, kurios didina potencialų augimą.

    Augimo prognozės ir skolos rizika

    S&P vertinimu, Lenkijos ekonomika ir toliau turėtų augti tvirtu tempu, o reikšmingą vaidmenį čia vaidina investicijos, finansuojamos ES lėšomis. Agentūra prognozuoja, kad 2026 metais Lenkijos bendrasis vidaus produktas galėtų augti 3,3 proc.

    Kartu agentūra pabrėžė, kad politinės darbotvarkės poliarizacija gali apsunkinti sprendimų priėmimą dėl fiskalinės drausmės ir institucinių reformų. Tokia aplinka dažnai didina neapibrėžtumą dėl to, kaip greitai valstybė galėtų grįžti prie mažesnio deficito.

    Pagal S&P scenarijų, viešoji skola Lenkijoje artimiausiais metais gali didėti sparčiai, o grynoji skola iki 2029 metų priartėti prie 70 proc. bendrojo vidaus produkto. Agentūra taip pat prognozuoja, kad reikšmingesnės fiskalinės konsolidacijos prieš 2027 metų parlamento rinkimus gali nebūti, o deficitas 2026 metais gali siekti 6,9 proc., 2027 metais – 6,4 proc.

    Finansų ministro komentaras

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis sprendimą įvertino kaip signalą apie ekonomikos atsparumą. Jo teigimu, net ir esant geopolitinei įtampai bei brangstant energijos ištekliams, augimą palaiko investicijos ir vidaus paklausa.

    „Tai patvirtina mūsų ekonomikos atsparumą. Nepaisant geopolitinės įtampos, augančių naftos kainų ir silpnesnės Europos aplinkos, Lenkija išlaiko aukštą augimo tempą, kurį remia investicijos ir stipri vidaus paklausa“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Trys didžiosios reitingų agentūros Lenkiją vertina panašiai, tačiau skirtingais laipteliais. Pagal viešai skelbiamus vertinimus, „Moody’s“ Lenkijai yra suteikusi A2, o „Fitch“ ir S&P – A- reitingą.