Tag: Lenkijos rinka

  • „Orlen“ mažina benzino ir dyzelino kainas: nuo šeštadienio pokyčiai visose Lenkijos degalinėse

    Valstybinė energetikos grupė „Orlen“ pakoregavo didmenines degalų kainas – benzinas atpigo 0,03 zloto už litrą, o pigiau kainuoja ir dyzelinas. Tokie sprendimai paprastai greitai persikelia į degalinių švieslentes, nes didmena tiesiogiai lemia mažmenininkų savikainą.

    Skaičiuojant į eurus, benzino 95 didmeninė kaina Lenkijoje sumažėjo maždaug 0,007 euro už litrą, o dyzelino litras atpigo panašia apimtimi. Nors pokytis nedidelis, jis svarbus rinkai jautriu metu, kai dėl šventinio savaitgalio išauga vairuotojų srautai ir degalų paklausa.

    Ką reiškia vairuotojams?

    Didmeniniai įkainiai yra vienas pagrindinių veiksnių, nuo kurių priklauso galutinė kaina degalinėse, tačiau galutinis pokytis ne visada būna identiškas. Kainą papildomai veikia atsargų įsigijimo momentas, konkurencija konkrečiame regione, logistikos kaštai ir naftos produktų biržų svyravimai.

    Praktiškai tai reiškia, kad dalis degalinių kainas gali koreguoti jau artimiausiomis dienomis, ypač jei degalai perkami pagal naujus didmeninius tarifus. Kitur pokytis gali pasirodyti vėliau, jei dar parduodamos anksčiau įsigytos atsargos.

    Ryšys su valstybės reguliuojamomis kainomis

    Lenkijoje valdžia taiko laikiną degalų kainų reguliavimą – nustatomos maksimalios kainos, kurios galioja iki pirmadienio imtinai. „Orlen“ didmeninių kainų sumažinimas gali turėti įtakos tam, kokios maksimalios kainos bus patvirtintos artimiausiam laikotarpiui.

    Žiniasklaidoje skelbti skaičiavimai rodo, kad nauji „Orlen“ tarifai sudarytų prielaidas šiek tiek mažesnėms leistinoms riboms, todėl per šventinį savaitgalį vairuotojai galėtų mokėti mažiau nei ankstesnėmis dienomis. Vis dėlto galutinius sprendimus dėl maksimalių kainų priima atsakinga ministerija, todėl faktinės ribos priklausys nuo oficialaus paskelbimo.

  • „Archicom“ ruošia avansinę dividendą už 2026 metus: akcininkams išmokės apie 22 mln. eurų

    Lenkijos gyvenamojo būsto plėtotoja „Archicom“ pranešė planuojanti akcininkams išmokėti avansą būsimai 2026 metų dividendai. Bendra numatoma suma siekia apie 22 mln. eurų, o vienai akcijai tektų 1,63 zloto, tai yra maždaug 0,38 euro bruto.

    Bendrovė nurodo, kad teisę į avansinę išmoką turės tie investuotojai, kurie akcijas valdys nustatytą apskaitos dieną lapkričio 23 dieną. Išmokėjimą planuojama atlikti lapkričio 30 dieną, o sprendimas apimtų visas viešai biržoje esančias akcijas.

    Didžioji avanso dalis būtų finansuojama ne iš 2026 metų pelno, o iš ankstesniais metais sukaupto rezervinio, dividendoms skirto kapitalo. Iš pirmojo 2026 metų pusmečio pelno būtų skiriama tik simbolinė dalis, o tai rodo, kad bendrovė siekia išlaikyti lankstumą finansuojant projektus ir kartu pasiūlyti akcininkams pinigų srautą dar nepasibaigus finansiniams metams.

    „Išmokėjimas numatytas lapkričio 30 dieną, o pasiūlymas apima visas viešoje apyvartoje esančias akcijas“, – teigiama bendrovės pateiktoje informacijoje.

    „Archicom“ atveju svarbus ir akcininkų struktūros kontekstas: strateginis investuotojas „Echo Investment“ turi kontrolinį, 89,3 proc. siekiantį paketą. Tai reiškia, kad didelė dalis avanso realiai bus nukreipta pagrindiniam akcininkui, o mažiesiems investuotojams sprendimo reikšmė labiausiai susijusi su dividendų politikos nuoseklumu.

    Ankstesniais metais bendrovė jau mokėjo dividendus: už 2025 finansinius metus išmoka akcininkams buvo pervesta liepos 31 dieną ir siekė 1,80 zloto už akciją, tai yra apie 0,42 euro. Toks palyginimas leidžia vertinti, kad naujasis avansas būtų panašaus masto, tik išmokamas anksčiau ir su aiškiai įvardytu tikslu – kaip įskaitymas į būsimą 2026 metų dividendą.

    Finansiniai rodikliai rodo, kad „Archicom“ 2026 metų pirmąjį pusmetį dirbo didesnėmis apimtimis. Bendrovė skelbė apie 1,26 mlrd. zlotų grynąsias pajamas, tai yra maždaug 289 mln. eurų, ir 74,45 mln. zlotų konsoliduotą grynąjį pelną, kuris sudaro apie 17 mln. eurų.

    Įmonė taip pat kartojo operacinius tikslus 2026 metams: planuojama parduoti 3 200–3 500 būstų ir perduoti pirkėjams 3 000–3 200 objektų. Bendrovės vadovybė akcentuoja, kad antrasis metų pusmetis tradiciškai būna intensyvesnis, nes tuomet spartėja naujų projektų paleidimas, pardavimai ir būstų perdavimas.

  • Kinijos įmonės veržiasi į ES sandėlius: Lenkija pritraukė daugiausia nuomos, auga spaudimas rinkai

    Kinijos bendrovės pastaraisiais metais spartina plėtrą Europos sandėliavimo ir logistikos nekilnojamojo turto rinkoje, o ryškiausia kryptimi ES išsiskiria Lenkija. „Cushman & Wakefield“ ataskaitoje „Future Flows“ skaičiuojama, kad nuo 2024 metų pradžios iki 2026 metų birželio pabaigos Kinijos įmonės Europoje rezervavo apie 2,5 mln. kv. m sandėliavimo ir logistikos ploto.

    Vien Lenkijoje per tą patį laikotarpį išnuomota 695 000 kv. m, o tai yra didžiausias rezultatas visoje Europos Sąjungoje. Antras pagal mastą rezultatas regione fiksuotas Jungtinėje Karalystėje, kur Kinijos bendrovės rezervavo 757 000 kv. m sandėlių ir logistikos centrų.

    Kas nuomojasi daugiausia?

    Ataskaitoje pažymima, kad didžiausi sandėliavimo plotų nuomininkai yra logistikos operatoriai ir prekybos bei e. komercijos sektoriaus bendrovės. Logistikos operatoriams tenka apie 1,3 mln. kv. m, o prekybai ir e. komercijai – 820 000 kv. m, tai sudaro atitinkamai apie 50 proc. ir 32 proc. viso Kinijos įmonių rezervuoto ploto.

    Gamintojai sudaro mažesnę dalį – apie 17 proc., arba 422 000 kv. m, tačiau jų sprendimai ypač koncentruojasi Vidurio ir Rytų Europoje. Skaičiuojama, kad net 95 proc. gamybos įmonių nuomos sandorių sudaryta būtent šiame regione, kur lengviau derinti tiekimo grandines ir aptarnauti kelias rinkas vienu metu.

    „Gamybos investicijos telkiasi tokiose šalyse kaip Lenkija, Vengrija, Čekija ar Slovakija, kurios siūlo kvalifikuotą darbo jėgą, išvystytas tiekimo grandines ir konkurencingas veiklos sąnaudas“, – sakė Sally Bruer, „Cushman & Wakefield“ logistikos ir pramonės rinkos tyrimų vadovė Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje.

    Kodėl Lenkija tapo pagrindiniu tašku?

    Analitikai Lenkijos šuolį aiškina jos vaidmeniu kaip konsolidacijos ir paskirstymo mazgu, leidžiančiu greitai aptarnauti klientus ne tik pačioje Lenkijoje, bet ir Vokietijoje bei platesniame Vidurio ir Rytų Europos regione. Toks geografinis ir infrastruktūrinis pranašumas ypač svarbus e. komercijos srautams, kuriems būtinas trumpas pristatymo laikas ir lankstus sandėlių tinklas.

    Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad pastaraisiais mėnesiais įmonės iš Azijos sugeneravo apie 20 proc. visos sandėliavimo paklausos Lenkijoje. Tai rodo platesnę tendenciją: Europos sandėliai vis dažniau tampa strategine grandimi tarp gamybos, importo kanalų ir galutinio vartotojo rinkų.

    Auganti paklausa kelia įtampą

    Kartu su augančiu susidomėjimu ryškėja ir ribojantys veiksniai. „Cushman & Wakefield“ ekspertai kaip didžiausius iššūkius įvardija didelių sklypų trūkumą, ribotas elektros tinklų prijungimo galias ir darbuotojų stoką, kurią dar labiau paaštrina sandėlių automatizavimo tempas.

    Pasak Lenkijos „Cushman & Wakefield“ pramonės ir logistikos patalpų padalinio vadovo Szczepano Gowino, 78 proc. analizuotų Kinijos įmonių pagrindiniu plėtros motyvu laiko greitą priėjimą prie naujų klientų. Jo teigimu, beveik pusė bendrovių tikisi pradėti veiklą per mažiau nei metus nuo investicinio sprendimo, o maždaug kas penkta – per trumpesnį nei 6 mėnesių laikotarpį.

    Gowinas taip pat atkreipė dėmesį, kad 71 proc. apklaustų Kinijos bendrovių didžiausia investavimo Europoje kliūtimi įvardija atitiktį vietos reguliavimui ir teisiniams reikalavimams. Tai reiškia, kad augant aktyvumui didėja ir konsultacijų, atitikties bei rizikų valdymo svarba, ypač įmonėms, kurios į ES ateina pirmą kartą.

    „Cushman & Wakefield“ yra komercinio nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė, teikianti turto valdymo, nuomos tarpininkavimo, sandorių konsultavimo ir vertinimo paslaugas. Įmonė veikia 60 šalių ir joje dirba apie 53 000 darbuotojų.

  • „FM Logistic“ perima vokiečių „Schäflein“: ką šis sandoris reiškia Lenkijos logistikos rinkai

    Prancūzijos logistikos grupė „FM Logistic“ patvirtino įsigijusi kontrolinį Vokietijos logistikos grupės Schäflein akcijų paketą. Sandoris aktualus ir Lenkijai, nes abi įmonės veikia šioje rinkoje ir aptarnauja tarptautinius klientų srautus.

    Įsigijimas galutinai užbaigtas 2026 metų rugpjūčio 31 dieną, kai buvo įvykdytos visos privalomos reguliavimo sąlygos. Tarp jų buvo ir Vokietijos Federalinės kartelių tarnybos sprendimas, įregistruotas 2026 metų birželio 19 dieną.

    Integracija trimis kryptimis

    Bendrovės teigia, kad tai svarbus žingsnis integruojant dvi šeimos valdomas logistikos grupes. „FM Logistic“ taip įžengia į Vokietijos rinką, laikomą viena stipriausių Europoje pagal logistikos apimtis, infrastruktūrą ir pramonės klientų koncentraciją.

    Schäflein valdo daugiau nei 35 logistikos objektų tinklą Vokietijoje, Austrijoje ir Lenkijoje. Todėl tikimasi, kad susijungus bus greičiau kuriama bendra pasiūla Vokietijos klientams, sujungiant „FM Logistic“ tarptautinę patirtį ir Schäflein operacinį tinklą.

    Kita numatyta kryptis – Europos transporto koridorių stiprinimas, palaipsniui įtraukiant „FM Logistic“ tarptautinius krovinių srautus į Schäflein dalinių krovinių tinklą. Praktikoje tai gali reikšti didesnius konsolidavimo srautus ir daugiau reguliarumo tarp Vokietijos, Lenkijos bei kitų regiono centrų.

    Technologijos ir automatizacija regione

    Trečiasis integracijos ramstis – Schäflein technologinių sprendimų diegimas visoje grupėje. Didžiausias dėmesys numatomas automatizavimo sprendimams, kuriuos plėtoja LOCIT, ir uždaro ciklo konteinerių sistemai „SprintBOX“.

    Įmonės akcentuoja, kad technologijų perkėlimas numatomas ne tik Vokietijoje, bet ir „FM Logistic“ tinkle Prancūzijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje. Tai svarbu regiono rinkoms, nes automatizacija ir pakartotinai naudojamos taros sprendimai tampa vienais pagrindinių kaštų ir tvarumo valdymo įrankių logistikoje.

    „Sandorio užbaigimas reiškia, kad esame pasirengę naudoti bendrus išteklius ir kompetencijas, kad klientams suteiktume apčiuopiamos verslo ir technologinės naudos“, – sakė „FM Logistic“ vadovas Jean-Christophe Machet.

    Schäflein tinklo plėtra taip pat numatoma Vokietijoje, įtraukiant naujus logistinius centrus Rūro regione ir Leipcigo apylinkėse. Tokie mazgai gali turėti reikšmės ir Lenkijos rinkai, nes didina pasirinkimą maršrutams tarp Vokietijos gamybos regionų ir Lenkijos sandėliavimo bei paskirstymo centrų.

    „FM Logistic“ grupė nurodo turinti apie 27 500 darbuotojų ir valdanti apie 4 000 000 kvadratinių metrų sandėliavimo ploto. Didesnis mastas kartu su Schäflein tinklu gali sustiprinti konkurenciją dėl pramonės klientų, ypač ten, kur svarbus greitas pristatymas, dalinių krovinių sprendimai ir automatizuotos sandėliavimo operacijos.

  • Saulės elektrinių ir šilumos siurblių tiekėjas „Nasz Prąd“ atšaukė IPO Varšuvos biržoje: kodėl

    Sprendimas priimtas po prospekto patvirtinimo

    Vroclave įsikūrusi saulės elektrinių ir šilumos siurblių įrangos tiekėja „Nasz Prąd“ atsisakė planų vykdyti pirminį viešą akcijų siūlymą ir listinguotis Varšuvos vertybinių popierių biržoje. Bendrovė sprendimą priėmė nepaisydama to, kad prospektą buvo patvirtinusi Lenkijos finansų priežiūros institucija.

    Įmonė buvo planavusi pritraukti naujo kapitalo plėtrai, o dalį akcijų turėjo parduoti ir esami akcininkai. Vis dėlto galutiniame etape bendrovės vadovybė nusprendė, kad sandoris dabartinėmis sąlygomis nebūtų palankus.

    „Po konsultacijų su patarėjais priėmėme sprendimą atsisakyti viešo akcijų siūlymo, nes nematėme galimybės įgyvendinti jo bendrovei ir dabartiniams akcininkams priimtina kaina“, – sakė bendrovės vadovas Marcin Frączek.

    Pasak jo, įmonė nenori įsileisti naujų akcininkų tuo metu, kai rinkos vertinimai, vadovybės požiūriu, neatspindi bendrovės augimo tempo. Tai dažnas argumentas atidedant IPO, ypač kai kapitalo rinkose vyrauja atsargesnės nuotaikos.

    Plėtrą finansuos bankų paskolomis

    „Nasz Prąd“ teigia, kad plėtros planų neatsisako ir reikalingas lėšas ketina užsitikrinti bankų finansavimu. Toks pasirinkimas leidžia greičiau gauti kapitalą ir išvengti viešo siūlymo kaštų bei su listingu susijusių įsipareigojimų.

    Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad atsinaujinančios energetikos įmonės vis dažniau balansuoja tarp dviejų finansavimo kelių: kapitalo rinkų ir skolinto kapitalo. Augant palūkanų normų nepastovumui ir investuotojų reikalavimams, sprendimą dažnai lemia kainodara ir prognozuojama paklausa IPO metu.

    Durų kapitalo rinkoms neužtrenkia

    Bendrovės valdyba pabrėžia, kad IPO atšaukimas nereiškia galutinio pasitraukimo iš kapitalo rinkų planų. Jei rinkos aplinkybės taps palankesnės, tema gali būti svarstoma iš naujo.

    Toks požiūris atitinka ir platesnę tendenciją regione: dalis įmonių, ypač susijusių su fotovoltika ir šilumos siurbliais, stebi investuotojų lūkesčius bei energetikos politikos pokyčius, ir sprendimus dėl biržos renkasi priimti oportunistiškai.

    Finansiniais duomenimis, „Nasz Prąd“ 2025 metais gavo 169,9 mln. zlotų grynųjų pajamų, tai sudaro apie 39 mln. eurų. 2026 metų pirmąjį pusmetį pajamos siekė 116 mln. zlotų, arba apie 27 mln. eurų, o EBITDA – 27,1 mln. zlotų, arba apie 6 mln. eurų.

  • „Arlen“ išplėtė gamyklą Tarnove: investicija už daugiau nei 2 mln. eurų ir ambicingi planai

    Lenkijos apsauginės ir techninės aprangos gamintojas „Arlen“ užbaigė gamyklos Tarnove plėtrą. Bendrovė pranešė pasirašiusi galutinio statybos darbų priėmimo protokolą su rangovu „Stalbau“ iš Vadovicų.

    Kartu gautas ir sprendimas dėl leidimo naudoti pastatą, tad išplėsta infrastruktūra gali būti pradėta eksploatuoti be papildomų teisinių procedūrų. Įmonė nurodo, kad projektas turi sustiprinti jos gamybinius pajėgumus.

    Kiek kainavo plėtra?

    Bendra investicijų į „Arlen“ gamyklą Tarnove vertė siekė 9,5 mln. Lenkijos zlotų be mokesčių, tai yra apie 2,2 mln. eurų. Tokios apimties projektai paprastai apima ne tik papildomas patalpas, bet ir inžinerinių sistemų atnaujinimą bei gamybos srautų perplanavimą.

    Bendrovės teigimu, pagrindinis tikslas yra padidinti apsauginės ir techninės aprangos gamybos apimtis. Ši produkcija reikalinga įvairioms tarnyboms ir pramonės šakoms, kuriose taikomi griežti saugos bei patvarumo reikalavimai.

    Plėtra – po sudėtingo ketvirčio

    Investicija į gamybą vykdoma bendrovei fiksuojant prastesnius finansinius rezultatus. „Arlen“ nurodė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį patyrė 11,95 mln. Lenkijos zlotų konsoliduotą grynąjį nuostolį, priskirtą patronuojančios bendrovės akcininkams.

    Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu bendrovė buvo uždirbusi 1,1 mln. Lenkijos zlotų pelno. Pardavimo pajamos siekė 21,3 mln. Lenkijos zlotų, kai prieš metus buvo 58,5 mln. Lenkijos zlotų, tai yra kritimas 63 proc. per metus.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Gamybos plėtra dažnai vertinama kaip bandymas pasiruošti didesnei paklausai arba efektyviau įvykdyti ilgalaikius užsakymus, ypač kai kalbama apie apsauginę aprangą, kurios pirkimai dažnai planuojami iš anksto. Kita vertus, silpnesni pardavimai ir nuostolis rodo, kad įmonei svarbu greitai paversti investiciją apčiuopiama grąža.

    Artimiausiu metu daug lems tai, ar „Arlen“ pavyks stabilizuoti pardavimus, išlaikyti maržas ir užsitikrinti naujus kontraktus. Išplėsta gamykla Tarnove suteikia tam daugiau techninių galimybių, tačiau finansinių rodiklių atsigavimas priklausys nuo užsakymų portfelio ir veiklos efektyvumo.

  • „Holcim“ augina pardavimus, o pozicijos Lenkijoje išlieka itin tvirtos: ką rodo ketvirčio skaičiai

    Šveicarijos statybinių medžiagų grupė „Holcim“ antrąjį ketvirtį padidino pardavimo pajamas iki maždaug 8,4 mlrd. eurų, o grynasis pelnas siekė apie 1,0 mlrd. eurų. Bendrovė teigia, kad antrojo pusmečio perspektyvos išlieka palankios, todėl panašūs rezultatai per likusią metų dalį – realus scenarijus.

    Pajamos per metus augo nežymiai, tačiau įvertinus valiutų kursų įtaką ir vienkartinius veiksnius, organinis augimas buvo ryškesnis. Toks skirtumas įprastas tarptautinėms grupėms, kai stipresnė bazinė valiuta „suvalgo“ dalį nominalaus augimo, nors reali paklausa ir kainodara išlieka palanki.

    Grynasis pelnas kiek smuko dėl vienkartinių išlaidų, susijusių su dalies turto pardavimais, ir dėl brangusių energijos išteklių bei kuro. Cemento ir betono sektoriuje energijos kaina turi didelę reikšmę savikainai, todėl net ir stabilios apimtys ne visada reiškia tokį patį pelningumą kaip anksčiau.

    Didžiausi pardavimų augimai fiksuojami Lotynų Amerikoje, kur „Holcim“ stiprino pozicijas po didesnio sandorio Peru. Tuo pačiu Australijoje matomas palaipsnis paklausos didėjimas, siejamas su infrastruktūros pasirengimu 2032 metais Brisbene vyksiančioms vasaros olimpinėms žaidynėms.

    Lenkijoje „Holcim“ laikoma viena stipriausių rinkos dalyvių: šalyje veikia dvi cementinės – Małogoszcz ir Kujawy Bielove, taip pat platus betono gamyklų tinklas, viršijantis 30 padalinių. Grupė Lenkijoje taip pat turi karjerų ir laboratorijų bazę, kuri padeda užtikrinti žaliavų tiekimą bei produkcijos kokybės kontrolę.

    Tokios struktūros pranašumas – galimybė lanksčiau aptarnauti vietos statybų rinką ir greičiau reaguoti į paklausos svyravimus. Artimiausią kryptį cementui Europoje ir regione vis labiau formuoja energetikos kaštai, infrastruktūros projektų tempas ir griežtėjantys tvarumo reikalavimai, skatinantys investicijas į mažesnių emisijų technologijas.

  • Naujas obligacijų indeksas Lenkijoje: „PZU“ ir birža siekia daugiau skaidrumo ir likvidumo

    Lenkijos obligacijų rinkoje žengtas žingsnis, kuris gali pakeisti, kaip investuotojai vertina finansų sektoriaus skolą. Bendradarbiaujant „TFI PZU“ ir GPW Benchmark pristatytas Poland Corporate Bond Financials Index (POLCBF) indeksas, skirtas finansų įstaigų obligacijoms ir dengtiesiems vertybiniams popieriams.

    Iniciatoriai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra didesnis kainų skaidrumas ir geresnė prekybos apyvarta, nes likvidumas iki šiol laikomas viena silpniausių korporatyvinių obligacijų rinkos vietų. Praktikoje toks indeksas gali tapti aiškesniu orientyru tiek fondams, tiek privatiems investuotojams, vertinantiems riziką ir grąžą.

    Kas yra POLCBF indeksas?

    POLCBF yra pajamų indeksas, todėl jo pokytis atspindi ne tik obligacijų kainų svyravimus, bet ir sukauptas palūkanas bei kuponų reinvestavimo efektą. Tai svarbu, nes obligacijų grąža dažnai susideda iš kelių dalių, o vien kainos pokyčio nepakanka, norint tiksliai įvertinti rezultatą.

    Indekso skaičiavimui naudojami ne tik duomenys iš Catalyst platformos, bet ir sandoriai už biržos ribų, vadinamoje OTC rinkoje. Pasak rinkos dalyvių, būtent ten įvyksta didžioji dalis obligacijų sandorių, todėl įtraukus šiuos duomenis indeksas turėtų geriau atspindėti realias kainas.

    Kodėl tai svarbu obligacijų rinkai?

    Lenkijos korporatyvinių obligacijų rinka pastaraisiais metais augo: 2025 metų pabaigoje Catalyst buvo listinguojamos 338 obligacijų emisijų serijos, kurias išleido 88 bendrovės. Bendra įmonių obligacijų vertė siekė apie 24 milijardus eurų ir buvo beveik 20 proc. didesnė nei prieš metus, rodo viešai skelbti rinkos duomenys.

    Didelę šios rinkos dalį sudaro finansų sektoriaus emitentai, nes bankai, draudikai ir lizingo bendrovės obligacijas naudoja tiek verslo plėtrai, tiek reguliaciniams reikalavimams vykdyti. Tokia struktūra reiškia, kad būtent finansų sektoriaus skolos kainodara ir apyvarta dažnai lemia bendrą rinkos temperatūrą.

    „Kainų skaidrumas turėtų teigiamai paveikti prekybos likvidumą, o tai ilgainiui gali didinti investuotojų pasitikėjimą ir paskatinti daugiau įmonių ieškoti finansavimo obligacijų rinkoje“, – sakė „TFI PZU“ atstovas Jarosławas Leśniczakas.

    „Kadangi didelė prekybos dalis vyksta OTC rinkoje, duomenų panaudojimas iš vertybinių popierių registrų yra svarbus indekso reprezentatyvumui ir efektyvumui, o reguliariai skelbiamos kainos gali padaryti rinką skaidresnę“, – sakė „TFI PZU“ atstovas Jakubas Krawczykas.

    Ko tikėtis toliau?

    Indeksai obligacijų rinkoje dažnai tampa pagrindu pasyviems investavimo produktams, rizikos valdymui ir lyginamajai analizei, todėl POLCBF gali prisidėti prie tolesnio rinkos profesionalėjimo. Jei kainodara taps aiškesnė, emitentams gali atsirasti daugiau motyvų skolintis viešoje rinkoje, o investuotojams – lengviau įvertinti, ar siūloma palūkanų premija atitinka prisiimamą riziką.

    Kartu tai signalizuoja, kad Lenkijos obligacijų rinka siekia daugiau standartizacijos ir patikimesnių orientyrų, ypač ten, kur iki šiol dominavo ribotas matomumas ir fragmentuota prekyba. Indekso sėkmę lems tai, ar jis bus plačiai naudojamas kaip etalonas fondų strategijose ir ar paskatins didesnę antrinę obligacijų apyvartą.

  • „Erbud“ laimėjo didelės vertės būsto statybų kontraktą Vroclave: darbai ir sąlygos jau aiškūs

    Lenkijos statybų grupė „Erbud“ pasirašė sutartį dėl naujo gyvenamojo projekto Vroclave. Bendrovė skelbia, kad darbai apims daugiabučio su komercinėmis patalpomis ir požeminiu garažu statybas.

    Projektas numatytas kaip Browarna II etapo dalis, o konkretus pastatas įvardijamas kaip Altair. Sutartis su Vroclavo bendrove Projekt Browarna, anot „Erbud“, įsigaliojo gavus abiejų pusių pasirašytus dokumentus.

    Kontrakto vertė siekia kiek daugiau nei 14 700 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Taip pat nustatyta, kad bendra sutartinių baudų suma negalės viršyti 10 proc. sutartyje numatyto atlygio be mokesčių.

    „Erbud“ nurodo, kad projektą įgyvendins Vroclavo padalinys, o per pastaruosius 12 mėnesių su Projekt Browarna pasirašytų sutarčių vertė iš viso viršijo 24 400 000 eurų be mokesčių. Tokia apimtis rodo tęstinį bendradarbiavimą ir didėjantį užsakymų portfelį viename svarbiausių Lenkijos regioninių centrų.

    Bendrovė taip pat pateikė naujausius grupės finansinius rodiklius. 2026 metų pirmąjį ketvirtį „Erbud“ grupė gavo apie 136 200 000 eurų pardavimo pajamų, bendrasis pelnas iš pardavimo siekė apie 8 500 000 eurų, o grynasis rezultatas buvo apie 4 700 000 eurų nuostolio.

    Palyginimui, 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu pajamos sudarė apie 170 400 000 eurų, bendrasis pelnas iš pardavimo buvo apie 8 600 000 eurų, o grynasis nuostolis siekė apie 3 600 000 eurų. Tai rodo mažesnes pajamas, bet panašų bendrojo pelno lygį, kas dažnai signalizuoja pokyčius projektų struktūroje, kainodaroje ar sąnaudų dinamikoje.

  • Prekybos tinklai Lenkijoje ieško tūkstančių darbuotojų: kai kur siūlo iki 2 200 eurų algą

    Lenkijos mažmeninės prekybos sektorius susiduria su ryškiu darbuotojų trūkumu: profesinių sąjungų vertinimu, rinkai gali stigti apie 200 000–300 000 žmonių. Didžiausias poreikis jaučiamas klientų aptarnavime ir logistikoje, todėl kasininkų, pardavėjų bei sandėlininkų atrankos vyksta beveik nuolat.

    Situaciją aštrina naujų parduotuvių atidarymai, investicijos į logistikos centrus ir didėjantys pirkėjų srautai, ypač didmiesčiuose bei sparčiai augančiuose priemiesčiuose. Tuo pat metu dalis darbuotojų viešai kelia klausimą, ar atlyginimų augimas spėja paskui darbo krūvio ir reikalavimų didėjimą.

    Kodėl trūksta žmonių?

    Prekyboje daug pozicijų reikalauja darbo pamainomis, savaitgaliais, o dalis užduočių yra fiziškai sudėtingos. Dėl to darbuotojų kaita tradiciškai išlieka didesnė nei kituose sektoriuose, o darbdaviams tenka nuolat pildyti tas pačias grandis.

    Profesinės sąjungos pabrėžia, kad svarbus veiksnys yra ir atlygio konkurencingumas, palyginti su kitomis šakomis. Jų teigimu, jei ne atvykstantys darbuotojai iš užsienio, daliai parduotuvių ir sandėlių būtų sudėtinga išlaikyti įprastą darbo tempą.

    „Jeigu ne darbuotojai iš užsienio, daugelyje vietų tiesiog nebūtų kam dirbti prekyboje“, – sakė „Solidarność“ prekybos sektoriaus atstovas Alfredas Bujara.

    Kiek siūlo didieji tinklai?

    Siūlomi atlyginimai skelbimuose skiriasi pagal miestą, etato dydį, patirtį ir darbo grafiką. Pavyzdžiui, dalyje pozicijų nurodomi nepilno etato rėžiai, todėl sumos gali atrodyti mažesnės, tačiau pilnu etatu jos dažnai būna reikšmingai didesnės.

    Pagal viešai skelbiamas atlygio rėžius „Kaufland“ kai kurioms sandėlio pareigoms nurodo maždaug 1 300–2 100 eurų per mėnesį, o techniko automatikos pozicijose – apie 1 800–2 200 eurų per mėnesį. „Biedronka“ skelbimuose dažnai pateikia aiškius rėžius, o parduotuvės vadovų startiniai atlyginimai kai kuriose vietose artėja prie maždaug 1 700 eurų per mėnesį.

    „Aldi“ dalyje skelbimų už parduotuvės vadovo darbą mini apie 1 800 eurų per mėnesį, o sandėlio komplektavimo pozicijose prie bazinio atlygio gali būti numatomi priedai. „Lidl“ nurodo, kad sandėliuose, ypač dirbant naktimis, atlygis gali būti didesnis ir kai kuriais atvejais priartėti prie maždaug 1 700–1 800 eurų per mėnesį.

    Protestai ir atlygio lūkesčiai

    Didelį darbuotojų poreikį lydi ir įtampa dėl darbo sąlygų. Kai kuriose įmonėse profesinės sąjungos tęsia kolektyvinius ginčus, o dalis darbuotojų teigia, kad realus krūvis, atsakomybė ir reikalaujamas lankstumas turėtų atsispindėti atlyginimuose labiau.

    „Tai yra nepritarimas tam, kad įmonės uždirbtų darbuotojų sąskaita. Visi norime, kad tinklas uždirbtų, bet jis turėtų geriau pasirūpinti darbuotojais“, – sakė „Solidarność“ atstovė Anna Gonera.

    Vis dėlto rinka nėra vienalytė: kol vieni tinklai agresyviai samdo, kiti mažina apimtis ar keičia veiklos modelį. Pavyzdžiui, „Eurocash“ yra skelbusi apie restruktūrizaciją, kurioje numatomi ir reikšmingi darbuotojų skaičiaus mažinimai, siekiant supaprastinti struktūrą po ankstesnių įsigijimų ir prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos.