CP v2

Tag: Lenkijos rinka

  • „Holcim“ augina pardavimus, o pozicijos Lenkijoje išlieka itin tvirtos: ką rodo ketvirčio skaičiai

    Šveicarijos statybinių medžiagų grupė „Holcim“ antrąjį ketvirtį padidino pardavimo pajamas iki maždaug 8,4 mlrd. eurų, o grynasis pelnas siekė apie 1,0 mlrd. eurų. Bendrovė teigia, kad antrojo pusmečio perspektyvos išlieka palankios, todėl panašūs rezultatai per likusią metų dalį – realus scenarijus.

    Pajamos per metus augo nežymiai, tačiau įvertinus valiutų kursų įtaką ir vienkartinius veiksnius, organinis augimas buvo ryškesnis. Toks skirtumas įprastas tarptautinėms grupėms, kai stipresnė bazinė valiuta „suvalgo“ dalį nominalaus augimo, nors reali paklausa ir kainodara išlieka palanki.

    Grynasis pelnas kiek smuko dėl vienkartinių išlaidų, susijusių su dalies turto pardavimais, ir dėl brangusių energijos išteklių bei kuro. Cemento ir betono sektoriuje energijos kaina turi didelę reikšmę savikainai, todėl net ir stabilios apimtys ne visada reiškia tokį patį pelningumą kaip anksčiau.

    Didžiausi pardavimų augimai fiksuojami Lotynų Amerikoje, kur „Holcim“ stiprino pozicijas po didesnio sandorio Peru. Tuo pačiu Australijoje matomas palaipsnis paklausos didėjimas, siejamas su infrastruktūros pasirengimu 2032 metais Brisbene vyksiančioms vasaros olimpinėms žaidynėms.

    Lenkijoje „Holcim“ laikoma viena stipriausių rinkos dalyvių: šalyje veikia dvi cementinės – Małogoszcz ir Kujawy Bielove, taip pat platus betono gamyklų tinklas, viršijantis 30 padalinių. Grupė Lenkijoje taip pat turi karjerų ir laboratorijų bazę, kuri padeda užtikrinti žaliavų tiekimą bei produkcijos kokybės kontrolę.

    Tokios struktūros pranašumas – galimybė lanksčiau aptarnauti vietos statybų rinką ir greičiau reaguoti į paklausos svyravimus. Artimiausią kryptį cementui Europoje ir regione vis labiau formuoja energetikos kaštai, infrastruktūros projektų tempas ir griežtėjantys tvarumo reikalavimai, skatinantys investicijas į mažesnių emisijų technologijas.

  • Naujas obligacijų indeksas Lenkijoje: „PZU“ ir birža siekia daugiau skaidrumo ir likvidumo

    Lenkijos obligacijų rinkoje žengtas žingsnis, kuris gali pakeisti, kaip investuotojai vertina finansų sektoriaus skolą. Bendradarbiaujant „TFI PZU“ ir GPW Benchmark pristatytas Poland Corporate Bond Financials Index (POLCBF) indeksas, skirtas finansų įstaigų obligacijoms ir dengtiesiems vertybiniams popieriams.

    Iniciatoriai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra didesnis kainų skaidrumas ir geresnė prekybos apyvarta, nes likvidumas iki šiol laikomas viena silpniausių korporatyvinių obligacijų rinkos vietų. Praktikoje toks indeksas gali tapti aiškesniu orientyru tiek fondams, tiek privatiems investuotojams, vertinantiems riziką ir grąžą.

    Kas yra POLCBF indeksas?

    POLCBF yra pajamų indeksas, todėl jo pokytis atspindi ne tik obligacijų kainų svyravimus, bet ir sukauptas palūkanas bei kuponų reinvestavimo efektą. Tai svarbu, nes obligacijų grąža dažnai susideda iš kelių dalių, o vien kainos pokyčio nepakanka, norint tiksliai įvertinti rezultatą.

    Indekso skaičiavimui naudojami ne tik duomenys iš Catalyst platformos, bet ir sandoriai už biržos ribų, vadinamoje OTC rinkoje. Pasak rinkos dalyvių, būtent ten įvyksta didžioji dalis obligacijų sandorių, todėl įtraukus šiuos duomenis indeksas turėtų geriau atspindėti realias kainas.

    Kodėl tai svarbu obligacijų rinkai?

    Lenkijos korporatyvinių obligacijų rinka pastaraisiais metais augo: 2025 metų pabaigoje Catalyst buvo listinguojamos 338 obligacijų emisijų serijos, kurias išleido 88 bendrovės. Bendra įmonių obligacijų vertė siekė apie 24 milijardus eurų ir buvo beveik 20 proc. didesnė nei prieš metus, rodo viešai skelbti rinkos duomenys.

    Didelę šios rinkos dalį sudaro finansų sektoriaus emitentai, nes bankai, draudikai ir lizingo bendrovės obligacijas naudoja tiek verslo plėtrai, tiek reguliaciniams reikalavimams vykdyti. Tokia struktūra reiškia, kad būtent finansų sektoriaus skolos kainodara ir apyvarta dažnai lemia bendrą rinkos temperatūrą.

    „Kainų skaidrumas turėtų teigiamai paveikti prekybos likvidumą, o tai ilgainiui gali didinti investuotojų pasitikėjimą ir paskatinti daugiau įmonių ieškoti finansavimo obligacijų rinkoje“, – sakė „TFI PZU“ atstovas Jarosławas Leśniczakas.

    „Kadangi didelė prekybos dalis vyksta OTC rinkoje, duomenų panaudojimas iš vertybinių popierių registrų yra svarbus indekso reprezentatyvumui ir efektyvumui, o reguliariai skelbiamos kainos gali padaryti rinką skaidresnę“, – sakė „TFI PZU“ atstovas Jakubas Krawczykas.

    Ko tikėtis toliau?

    Indeksai obligacijų rinkoje dažnai tampa pagrindu pasyviems investavimo produktams, rizikos valdymui ir lyginamajai analizei, todėl POLCBF gali prisidėti prie tolesnio rinkos profesionalėjimo. Jei kainodara taps aiškesnė, emitentams gali atsirasti daugiau motyvų skolintis viešoje rinkoje, o investuotojams – lengviau įvertinti, ar siūloma palūkanų premija atitinka prisiimamą riziką.

    Kartu tai signalizuoja, kad Lenkijos obligacijų rinka siekia daugiau standartizacijos ir patikimesnių orientyrų, ypač ten, kur iki šiol dominavo ribotas matomumas ir fragmentuota prekyba. Indekso sėkmę lems tai, ar jis bus plačiai naudojamas kaip etalonas fondų strategijose ir ar paskatins didesnę antrinę obligacijų apyvartą.

  • „Erbud“ laimėjo didelės vertės būsto statybų kontraktą Vroclave: darbai ir sąlygos jau aiškūs

    Lenkijos statybų grupė „Erbud“ pasirašė sutartį dėl naujo gyvenamojo projekto Vroclave. Bendrovė skelbia, kad darbai apims daugiabučio su komercinėmis patalpomis ir požeminiu garažu statybas.

    Projektas numatytas kaip Browarna II etapo dalis, o konkretus pastatas įvardijamas kaip Altair. Sutartis su Vroclavo bendrove Projekt Browarna, anot „Erbud“, įsigaliojo gavus abiejų pusių pasirašytus dokumentus.

    Kontrakto vertė siekia kiek daugiau nei 14 700 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Taip pat nustatyta, kad bendra sutartinių baudų suma negalės viršyti 10 proc. sutartyje numatyto atlygio be mokesčių.

    „Erbud“ nurodo, kad projektą įgyvendins Vroclavo padalinys, o per pastaruosius 12 mėnesių su Projekt Browarna pasirašytų sutarčių vertė iš viso viršijo 24 400 000 eurų be mokesčių. Tokia apimtis rodo tęstinį bendradarbiavimą ir didėjantį užsakymų portfelį viename svarbiausių Lenkijos regioninių centrų.

    Bendrovė taip pat pateikė naujausius grupės finansinius rodiklius. 2026 metų pirmąjį ketvirtį „Erbud“ grupė gavo apie 136 200 000 eurų pardavimo pajamų, bendrasis pelnas iš pardavimo siekė apie 8 500 000 eurų, o grynasis rezultatas buvo apie 4 700 000 eurų nuostolio.

    Palyginimui, 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu pajamos sudarė apie 170 400 000 eurų, bendrasis pelnas iš pardavimo buvo apie 8 600 000 eurų, o grynasis nuostolis siekė apie 3 600 000 eurų. Tai rodo mažesnes pajamas, bet panašų bendrojo pelno lygį, kas dažnai signalizuoja pokyčius projektų struktūroje, kainodaroje ar sąnaudų dinamikoje.

  • Prekybos tinklai Lenkijoje ieško tūkstančių darbuotojų: kai kur siūlo iki 2 200 eurų algą

    Lenkijos mažmeninės prekybos sektorius susiduria su ryškiu darbuotojų trūkumu: profesinių sąjungų vertinimu, rinkai gali stigti apie 200 000–300 000 žmonių. Didžiausias poreikis jaučiamas klientų aptarnavime ir logistikoje, todėl kasininkų, pardavėjų bei sandėlininkų atrankos vyksta beveik nuolat.

    Situaciją aštrina naujų parduotuvių atidarymai, investicijos į logistikos centrus ir didėjantys pirkėjų srautai, ypač didmiesčiuose bei sparčiai augančiuose priemiesčiuose. Tuo pat metu dalis darbuotojų viešai kelia klausimą, ar atlyginimų augimas spėja paskui darbo krūvio ir reikalavimų didėjimą.

    Kodėl trūksta žmonių?

    Prekyboje daug pozicijų reikalauja darbo pamainomis, savaitgaliais, o dalis užduočių yra fiziškai sudėtingos. Dėl to darbuotojų kaita tradiciškai išlieka didesnė nei kituose sektoriuose, o darbdaviams tenka nuolat pildyti tas pačias grandis.

    Profesinės sąjungos pabrėžia, kad svarbus veiksnys yra ir atlygio konkurencingumas, palyginti su kitomis šakomis. Jų teigimu, jei ne atvykstantys darbuotojai iš užsienio, daliai parduotuvių ir sandėlių būtų sudėtinga išlaikyti įprastą darbo tempą.

    „Jeigu ne darbuotojai iš užsienio, daugelyje vietų tiesiog nebūtų kam dirbti prekyboje“, – sakė „Solidarność“ prekybos sektoriaus atstovas Alfredas Bujara.

    Kiek siūlo didieji tinklai?

    Siūlomi atlyginimai skelbimuose skiriasi pagal miestą, etato dydį, patirtį ir darbo grafiką. Pavyzdžiui, dalyje pozicijų nurodomi nepilno etato rėžiai, todėl sumos gali atrodyti mažesnės, tačiau pilnu etatu jos dažnai būna reikšmingai didesnės.

    Pagal viešai skelbiamas atlygio rėžius „Kaufland“ kai kurioms sandėlio pareigoms nurodo maždaug 1 300–2 100 eurų per mėnesį, o techniko automatikos pozicijose – apie 1 800–2 200 eurų per mėnesį. „Biedronka“ skelbimuose dažnai pateikia aiškius rėžius, o parduotuvės vadovų startiniai atlyginimai kai kuriose vietose artėja prie maždaug 1 700 eurų per mėnesį.

    „Aldi“ dalyje skelbimų už parduotuvės vadovo darbą mini apie 1 800 eurų per mėnesį, o sandėlio komplektavimo pozicijose prie bazinio atlygio gali būti numatomi priedai. „Lidl“ nurodo, kad sandėliuose, ypač dirbant naktimis, atlygis gali būti didesnis ir kai kuriais atvejais priartėti prie maždaug 1 700–1 800 eurų per mėnesį.

    Protestai ir atlygio lūkesčiai

    Didelį darbuotojų poreikį lydi ir įtampa dėl darbo sąlygų. Kai kuriose įmonėse profesinės sąjungos tęsia kolektyvinius ginčus, o dalis darbuotojų teigia, kad realus krūvis, atsakomybė ir reikalaujamas lankstumas turėtų atsispindėti atlyginimuose labiau.

    „Tai yra nepritarimas tam, kad įmonės uždirbtų darbuotojų sąskaita. Visi norime, kad tinklas uždirbtų, bet jis turėtų geriau pasirūpinti darbuotojais“, – sakė „Solidarność“ atstovė Anna Gonera.

    Vis dėlto rinka nėra vienalytė: kol vieni tinklai agresyviai samdo, kiti mažina apimtis ar keičia veiklos modelį. Pavyzdžiui, „Eurocash“ yra skelbusi apie restruktūrizaciją, kurioje numatomi ir reikšmingi darbuotojų skaičiaus mažinimai, siekiant supaprastinti struktūrą po ankstesnių įsigijimų ir prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos.

  • „Enefit“ pertvarko veiklą Lenkijoje: atsinaujinanti energetika jungiama į vieną modelį

    Estijos energetikos grupė „Enefit“ pranešė pertvarkanti veiklą Lenkijoje ir stiprinanti atsinaujinančios energetikos segmentą. Bendrovė nurodo, kad pokyčiai yra platesnės visos grupės reorganizacijos dalis, vykdomos skirtingose rinkose.

    Naujajame veiklos modelyje atsinaujinančių išteklių projektų plėtra ir valdymas bus telkiami „Enefit“ struktūroje. Pasak bendrovės, tai turėtų padėti geriau sujungti kompetencijas ir klientams pasiūlyti nuoseklesnius, labiau integruotus energijos sprendimus.

    Kas keičiasi Lenkijos rinkoje

    „Enefit“ pabrėžia, kad Lenkijoje plėtrą papildo „Enefit Green“ atsinaujinančios energijos generacijos pajėgumai. Įmonės portfelyje šalyje yra 21 atsinaujinančios energetikos objektas, kurių bendra įrengtoji galia siekia apie 33 megavatus.

    Be to, vystomi ir vėjo energetikos projektai: bendrovė nurodo plėtojanti 8 vėjo parkų projektus, kurių bendra planuojama galia gali siekti iki 360 megavatų. Tokie mastai atspindi rinkos kryptį, kurioje įmonės vis dažniau siekia ilgalaikių žaliosios elektros tiekimo sprendimų.

    10 metų Lenkijoje ir dėmesys verslui

    „Enefit“ Lenkijos rinkoje veikia nuo 2016 metais ir skelbia, kad šis laikotarpis sutampa su naujo plėtros etapo pradžia. Bendrovė per šį laiką formavo partnerystes su verslo klientais, siūlydama elektros ir dujų tiekimą bei skirtingus atsiskaitymo modelius.

    Įmonė taip pat pažymi, kad Lenkijoje dirba su daugiau nei 2 500 įmonių iš įvairių sektorių, įskaitant prekybą, pramonę, logistiką, sveikatos paslaugas bei viešbučių ir maitinimo verslą. Reorganizacija turėtų padėti greičiau pritaikyti sprendimus įmonėms, siekiančioms mažinti išmetimus ir stabilizuoti energijos kainų rizikas.

    „Pastaruosius 10 metų nuosekliai plėtėme „Enefit“ veiklą Lenkijoje, o dabar pradedame kitą etapą, kuriame norime dar stipriau padėti įmonėms energetikos transformacijoje ir tiekti sprendimus, paremtus žaliąja energija“, – sakė už veiklą Lenkijoje atsakingas vadovas Łukasz Musiałkiewicz.

    „Enefit“ Lenkijoje yra Estijos valstybinės energetikos grupės Eesti Energia dalis. Pastaraisiais metais regiono energetikos sektoriuje ypač ryškėja tendencija konsoliduoti atsinaujinančių išteklių plėtrą ir klientų aptarnavimą vienoje organizacinėje struktūroje, kad būtų paprasčiau valdyti projektų rizikas, finansavimą ir elektros tiekimo sutartis.