Lenkijos Ministrų Taryba patvirtino 2027–2030 metų viešųjų finansų sektoriaus skolos valdymo strategiją. Dokumente numatoma, kad valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis artimiausiais metais didės, o vėliau turėtų stabilizuotis ir nežymiai mažėti.
Lenkijos Finansų ministerija prognozuoja, kad valstybės skolos santykis su BVP 2026 metais sieks 55,3 proc., o 2027 metais padidės iki 55,9 proc. Didžiausia reikšmė strategijos laikotarpiu numatoma 2029 metais, kai rodiklis turėtų pasiekti 59,2 proc., o 2030 metais sumažėti iki 58,3 proc.
Ką reiškia 55 proc. riba?
Strategijoje pažymima, kad pagal ministerijos scenarijų 55 proc. BVP atsargumo riba, nustatyta viešųjų finansų taisyklėse, būtų peržengta 2028 metais. Tai reikštų, kad vėlesniais metais galėtų būti taikomos papildomos fiskalinės drausmės procedūros, priklausomai nuo faktinių vykdymo rezultatų.
Tuo pačiu pabrėžiama, kad per visą strategijos laikotarpį skolos rodiklis turėtų išlikti žemiau 60 proc. BVP ribos, kuri dažnai laikoma svarbia orientyrine riba vertinant fiskalinį tvarumą. Lenkija taip pat turi atsižvelgti į nacionalines ir Europos Sąjungos fiskalines taisykles, įskaitant reikalavimus, taikomus esant perviršinio deficito procedūrai.
Skolos struktūra ir skolinimosi kryptys
Strategijoje numatytas ketverių metų horizontas apima ne tik valstybės iždo skolą, bet ir kitą viešųjų finansų sektoriaus skolą. Finansų ministerija nurodo, kad pagrindinis tikslas nesikeičia: finansuoti valstybės skolinimosi poreikius mažinant skolos aptarnavimo kainą ilguoju laikotarpiu, kartu valdant riziką.
Planuojama, kad 2027–2030 metais pagrindinis skolinimosi šaltinis išliks vidaus rinka. Taip pat siekiama, kad skola užsienio valiutomis sudarytų mažiau nei 25 proc. valstybės iždo skolos, paliekant galimybę laikiniems nukrypimams, jei keistųsi rinkos ar biudžeto sąlygos.
Strategijoje numatyta toliau didinti fiksuotų palūkanų obligacijų emisijas vidaus rinkoje ir tarptautinėse rinkose. Ministerija taip pat kelia tikslą išlaikyti vidutinę vidaus skolos trukmę apie 4,5 metų, o visos valstybės iždo skolos vidutinę trukmę užtikrinti ne trumpesnę nei penkerių metų.