CP v2

Tag: Lenkijos skola

  • S&P perspėja: Lenkijos grynoji skola iki 2029-ųjų gali viršyti 70 proc. BVP

    Lenkijos viešųjų finansų padėtis sulaukė griežto tarptautinio įvertinimo: „S&P Global Ratings“ įspėja, kad šalies grynoji valstybės skola iki 2029 metų gali perkopti 70 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Agentūros vertinimu, skolos augimas per kelerius metus būtų labai spartus.

    Kaip pabrėžiama ataskaitoje, didėjantis įsiskolinimas ilgainiui gali apriboti valdžios galimybes reaguoti į ekonominius sukrėtimus ir neigiamai paveikti augimo perspektyvas. Šis signalas svarbus ir investuotojams, nes skolos dinamika yra viena esminių priežasčių, dėl kurių peržiūrimi reitingai.

    Neseniai agentūra paliko Lenkijos ilgalaikį reitingą užsienio valiuta „A-“, tačiau sumažino reitingą nacionaline valiuta nuo „A“ iki „A-“. Abiejų reitingų perspektyvos pakeistos iš stabilios į neigiamą, o tai reiškia, kad artimiausiu metu didėja tikimybė sulaukti dar vieno pabloginimo.

    „S&P“ nurodo, kad riziką reitingui didina užsitęsusios fiskalinės disproporcijos, skolos didėjimas ir politinė poliarizacija, kuri gali apsunkinti sprendimų priėmimą. Tokie veiksniai, agentūros vertinimu, kelia grėsmę tiek ekonomikos augimui, tiek viešųjų finansų tvarumui.

    Skolos augimas ir reitingo rizika

    „S&P“ prognozuoja, kad iki 2029 metų Lenkijos grynoji skola gali viršyti 70 proc. BVP. Ataskaitoje pažymima, kad tai reikštų daugiau nei 20 procentinių punktų šuolį per penkerius metus.

    Agentūra taip pat aiškiai įvardija, kada galėtų imtis dar griežtesnių žingsnių: reitingas gali būti mažinamas, jei fiskaliniai disbalansai taps ilgalaikiai, o skolos augimas ir politiniai nesutarimai padidins riziką ekonomikos plėtrai.

    Augimas gali išlikti, bet biudžetas – silpna vieta

    Nepaisant įspėjimų dėl skolos, „S&P“ tikisi, kad artimiausius dvejus ar trejus metus Lenkijos ekonomika vis dar galėtų augti maždaug 3 proc. tempu. Tokį augimą, agentūros vertinimu, palaikytų vidaus paklausa ir eksportas.

    Vis dėlto kartu pabrėžiama, kad įtempta biudžeto situacija artimiausiais metais išliks viena didžiausių šalies pažeidžiamumo vietų, o tai gali didinti spaudimą reitingams.

    „Credit Agricole“: be konsolidacijos – didesnės skolinimosi išlaidos

    „Credit Agricole“ ekonomistai vertina, kad jei po 2027 metų parlamento rinkimų nebus pradėta viešųjų finansų konsolidacija, Lenkijai gali grėsti tolesni reitingo perspektyvų ir paties reitingo mažinimai.

    Jų teigimu, tai galėtų reikšti didesnį valstybės obligacijų pajamingumą, o kartu – ir augančias skolos aptarnavimo išlaidas.

    Ekonomistai aiškina, kad fiskalinė konsolidacija praktiškai reiškia išlaidų ribojimą kartu didinant biudžeto pajamas, pavyzdžiui, griežtinant mokesčių sistemos kontrolę arba keliant mokesčius. Jų vertinimu, dėl rinkimų ciklo tokie sprendimai realiai galėtų startuoti ne anksčiau kaip 2028 metais.

    Tekste primenama ir ankstesnė patirtis: 2026 metų rugsėjį „Moody’s“ buvo sumažinusi Lenkijos ilgalaikį reitingą užsienio valiuta iš A2 į A3, kaip pagrindines priežastis nurodydama fiskalinės padėties pablogėjimą ir skolos aptarnavimo kaštus.

  • Lenkijos valdžia patvirtino skolos valdymo planą iki 2030 metų: rodikliai artėja prie 60 proc.

    Lenkijos Ministrų Taryba patvirtino 2027–2030 metų viešųjų finansų sektoriaus skolos valdymo strategiją. Dokumente numatoma, kad valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis artimiausiais metais didės, o vėliau turėtų stabilizuotis ir nežymiai mažėti.

    Lenkijos Finansų ministerija prognozuoja, kad valstybės skolos santykis su BVP 2026 metais sieks 55,3 proc., o 2027 metais padidės iki 55,9 proc. Didžiausia reikšmė strategijos laikotarpiu numatoma 2029 metais, kai rodiklis turėtų pasiekti 59,2 proc., o 2030 metais sumažėti iki 58,3 proc.

    Ką reiškia 55 proc. riba?

    Strategijoje pažymima, kad pagal ministerijos scenarijų 55 proc. BVP atsargumo riba, nustatyta viešųjų finansų taisyklėse, būtų peržengta 2028 metais. Tai reikštų, kad vėlesniais metais galėtų būti taikomos papildomos fiskalinės drausmės procedūros, priklausomai nuo faktinių vykdymo rezultatų.

    Tuo pačiu pabrėžiama, kad per visą strategijos laikotarpį skolos rodiklis turėtų išlikti žemiau 60 proc. BVP ribos, kuri dažnai laikoma svarbia orientyrine riba vertinant fiskalinį tvarumą. Lenkija taip pat turi atsižvelgti į nacionalines ir Europos Sąjungos fiskalines taisykles, įskaitant reikalavimus, taikomus esant perviršinio deficito procedūrai.

    Skolos struktūra ir skolinimosi kryptys

    Strategijoje numatytas ketverių metų horizontas apima ne tik valstybės iždo skolą, bet ir kitą viešųjų finansų sektoriaus skolą. Finansų ministerija nurodo, kad pagrindinis tikslas nesikeičia: finansuoti valstybės skolinimosi poreikius mažinant skolos aptarnavimo kainą ilguoju laikotarpiu, kartu valdant riziką.

    Planuojama, kad 2027–2030 metais pagrindinis skolinimosi šaltinis išliks vidaus rinka. Taip pat siekiama, kad skola užsienio valiutomis sudarytų mažiau nei 25 proc. valstybės iždo skolos, paliekant galimybę laikiniems nukrypimams, jei keistųsi rinkos ar biudžeto sąlygos.

    Strategijoje numatyta toliau didinti fiksuotų palūkanų obligacijų emisijas vidaus rinkoje ir tarptautinėse rinkose. Ministerija taip pat kelia tikslą išlaikyti vidutinę vidaus skolos trukmę apie 4,5 metų, o visos valstybės iždo skolos vidutinę trukmę užtikrinti ne trumpesnę nei penkerių metų.