Po kruvino išpuolio Krokuvos centre Lenkijoje aiškėja vis daugiau detalių apie 24 metų Michało Oksińskio motyvus ir pasirengimą. Tyrėjai patvirtino, kad jo kompiuteryje rasta intensyvaus domėjimosi Andersu Breiviku pėdsakų – kraštutinių dešiniųjų ekstremistu, 2011 metais surengusiu masines žudynes Norvegijoje.
Išpuolis Krokuvoje įvyko tada, kai pagrindinėje miesto aikštėje buvo daug žmonių: užpuolikas automobiliu rėžėsi į minią ir pradėjo šaudyti į atsitiktinius praeivius. Per ataką žuvo šeši žmonės, dar šešiolika buvo sužeista, tarp jų – du policijos pareigūnai.
Po atakos paaiškėjo ir dar viena tragiška aplinkybė: užpuoliko namuose Ostrovce Šventokšyskiame rasti nužudyti jo artimieji – motina, tėvas ir 21 metų sesuo. Pats užpuolikas buvo sužeistas, tačiau pirmadienį mirė ligoninėje.
Apie tai, kad užpuolikas domėjosi Breiviku, antradienį, lapkričio 10 dieną, pranešė Lenkijos teisingumo ministras Waldemaras Żurekas, cituotas Radijo Krokuva eteryje. Pasak jo, tarnybos, gavusios prieigą prie užpuoliko kompiuterio, mato lankytas interneto svetaines, susijusias su Breiviku ir jo įvykdyta masine žmogžudyste.
Kas įvyko Utiojos saloje
Utiojos salos žudynės laikomos kruviniausia diena šiuolaikinėje Norvegijos istorijoje. 2011 metų liepos 22 dieną Andersas Breivikas pirmiausia susprogdino bombą Oslo vyriausybiniame kvartale – žuvo 8 žmonės, apie 210 buvo sužeista.
Po sprogimo jis nebuvo sulaikytas ir nuvyko į už kelių dešimčių kilometrų nuo sostinės esančią Utiojos salą, kur vyko jaunimo vasaros stovykla. Joje, kaip nurodoma tekste, dalyvavo apie 560 žmonių, susijusių su centro kairės jaunimo organizacija AUF.
Saloje užpuolikas pradėjo šaudyti į dalyvius iš šautuvo: Utiojoje žuvo 69 žmonės, dar 110 buvo sužeista. Iš viso tą dieną Norvegijoje žuvo 77 žmonės – 69 Utiojoje ir 8 Osle.
Breivikas buvo sulaikytas maždaug po valandos nuo pirmųjų šūvių saloje, pasipriešinimo nekėlė. Po septynerių metų jis buvo nuteistas 21 metų laisvės atėmimo bausme.
Breiviko kalinimas ir tapatybės keitimai
Tekste atkreipiamas dėmesys, kad daliai visuomenės stebina ne tik bausmės trukmė, bet ir kalinimo sąlygos bei paties nuteistojo skundai. Breivikas periodiškai prašo lygtinio paleidimo ir teigia, kad jo teisės pažeidžiamos, nes jis neturi prieigos prie interneto ir jaučiasi izoliuotas.
Taip pat minima, kad jis ne kartą keitė tapatybę. 2026 metų balandį Norvegijos dienraštis „Aftenposten“ pranešė, jog 47 metų nuteistasis trečią kartą pakeitė vardą ir pavardę – civilinės registracijos duomenyse jis figūruoja kaip Jan Johansen.
Anksčiau jis pirmą kartą tapatybę pakeitė 2017 metais, o vėliau dar kartą – pasirinkdamas senovės skandinavų stilistiką primenantį vardą. Kalbininkai tokią konstrukciją, anot tekste cituojamos informacijos, vertino kaip dirbtinį, „nordiškai“ skambėti siekiantį, bet aiškios struktūros ir prasmės neturintį junginį.