Tag: Lenkijos vėliava

  • Donaldas Tuskas atvyksta į Ščeciną: „Bursztyn Unity“ krikšto metu bus iškelta Lenkijos vėliava

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas lapkričio 11 dieną atvyksta į Ščeciną, kur dalyvaus iškilmingame kelto „Bursztyn Unity“ krikšte. Ceremonija vyks prie Chrobrego pylimų (Wały Chrobrego) ir taps vienu ryškiausių Nacionalinės nepriklausomybės dienos akcentų mieste.

    Renginys išskirtinis ne tik dėl premjero dalyvavimo, bet ir dėl simbolikos: per ceremoniją ant kelto pirmą kartą iškilmingai bus pakelta balta–raudona Lenkijos vėliava. Organizatoriai taip pat akcentuoja, kad didelis dėmesys skiriamas dalyvių saugumui.

    Apie D. Tusko dalyvavimą viešai kalbėjo Lenkijos infrastruktūros ministerijos atstovas Arkadiuszas Marchewka. Jo teigimu, tai bus svarbus įvykis ne tik Ščecino gyventojams, bet ir visam Vakarų Pomeranijos regionui.

    Pats premjeras savo dalyvavimą patvirtino dieną prieš tai Vyriausybės posėdyje, pabrėždamas, kad modernus keltas yra pastangų plėtoti lenkišką keltų laivybą rezultatas ir svarbus signalas apie sugrįžimą į Baltijos jūrą didesniu mastu.

    Vėliavos sugrįžimas po 22 metų

    Vyriausybės atstovams ir jūrinei bendruomenei svarbiausias ceremonijos momentas bus Lenkijos vėliavos iškėlimas. Pasak A. Marchewkos, nuo paskutinio atvejo, kai balta–raudona buvo nuleista nuo paskutinio Lenkijos jūrų laivybai priklausiusio laivo, praėjo 22 metai.

    Taip pat pabrėžiama, kad kelto „Bursztyn“ namų uostas bus Ščecinas – miestas, kuriame įsikūręs operatorius. Šį aspektą išskyrė ir Ščecino meras Piotras Krzystekas, sakydamas, jog tokia akimirka miestui ir regionui turi išskirtinę reikšmę.

    D. Tuskas priminė, kad keltą pastatė Gdansko laivų remonto laivų statykla (Gdańska Stocznia Remontowa), o laivą eksploatuos Lenkijos operatorius. Jo žodžiais, naujasis keltas daro didelį įspūdį, o vėliava virš jo bus aiškus simbolis Lenkijai ir pasauliui.

    Nepriklausomybės dienos akcentas Ščecine

    Organizatoriai teigia, kad kelto krikšto sutapimas su lapkričio 11-osios minėjimu nėra atsitiktinis. Ceremoniją lydės karinė atributika, o renginio vietoje dominuos nacionalinės spalvos.

    Vakarų Pomeranijos vaivada Adamas Rudawskis pabrėžė, kad renginys planuotas ilgą laiką ir bus integruotas į valstybinių minėjimų programą. Premjeras šį įvykį taip pat apibūdino kaip simbolinę dovaną lenkams Nepriklausomybės metinių proga.

    Daug dėmesio skiriama saugumui

    Konferencijoje atskirai aptartos saugumo priemonės – ypač atsižvelgiant į neseniai Krokuvoje įvykusius tragiškus įvykius. A. Rudawskis patikino, kad dalyvių saugumą užtikrins sustiprintos policijos ir kitų tarnybų pajėgos.

    Gyventojai ir renginio svečiai raginami būti budrūs ir apie įtartinas situacijas pranešti skubios pagalbos numeriu 112 arba artimiausiam pareigūnui. Vaivada tikino, kad renginys bus saugus, o į jį kviečiami visi norintys.

    Skelbiama, kad „Bursztyn Unity“ jau atplaukė į Ščeciną: beveik 200 metrų ilgio modernus keltas prisišvartavo prie Chrobrego pylimų, kur vyksta paskutiniai pasirengimo ceremonijai darbai. Būtent čia, dalyvaujant premjerui, valdžios atstovams ir miestiečiams, ant laivo pirmą kartą iškilmingai suplazdės Lenkijos vėliava.

  • Lenkija po 30 metų grąžina nacionalinę vėliavą prekybiniams laivams: ruošia mokesčių reformą

    Lenkija po 30 metų grąžina nacionalinę vėliavą prekybiniams laivams: ruošia mokesčių reformą

    Lenkijos Vyriausybė balandžio pabaigoje pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama sustiprinti laivybos bendroves ir sudaryti sąlygas daugiau komercinių laivų registruoti su Lenkijos vėliava. Tai būtų reikšmingas pokytis po kelių dešimtmečių, kai dalis laivų buvo registruojami užsienio jurisdikcijose dėl palankesnių sąnaudų ir mokesčių.

    Infrastruktūros viceministras Arkadiusz Marchewka teigė, kad projektas artimiausiu metu turėtų pasiekti Seimą, o pagrindinės mokestinės nuostatos įsigaliotų nuo kitų metų pradžios. Pasak jo, be konkurencingų taisyklių Lenkijos laivybos įmonėms sudėtinga varžytis su rinkomis, kuriose galioja patrauklesni režimai, pavyzdžiui, Maltoje ar Kipre.

    „Po 30 metų Lenkijos vėliava vėl galės sugrįžti į Lenkijos prekybinius laivus“, – sakė Arkadiusz Marchewka.

    Trys pagrindiniai pokyčiai

    Projekte numatytos trys kryptys: įprastą pelno mokestį įmonėms keisti tonažiniu mokesčiu, kuris priklauso nuo laivo dydžio, taip pat mažinti darbo apmokestinimą. Tonažinis mokestis daugelyje Europos šalių taikomas kaip laivybai pritaikytas modelis, leidžiantis prognozuoti mokestinę naštą ir mažinti paskatas registruotis vadinamosiose patogios vėliavos valstybėse.

    Antrasis elementas – jūrininkų pajamų apmokestinimo pakeitimai, kad jų padėtis būtų panašesnė į dirbančiųjų su kitų valstybių vėliavomis. Trečiasis – bendras darbo kaštų mažinimas, įskaitant socialinio draudimo įmokų lengvatas, kurios turėtų padėti išlaikyti įgulas ir didinti šalies patrauklumą laivybos darbdaviams.

    Registravimas ir skaitmenizavimas

    Kartu su mokestiniais pakeitimais žadama pertvarkyti ir administracinę dalį, kad laivų registravimo procedūros būtų greitesnės ir aiškesnės. Ministerijos vertinimu, procesai turi persikelti į skaitmeninę erdvę ir tapti panašūs į modernių jūrinių registrų praktiką, kur sprendimai priimami operatyviai, o dokumentų tvarkymas nėra paremtas rankiniu darbu.

    Viceministras pabrėžė, kad XXI amžiaus laivyba remiasi skaitmeninėmis sistemomis ir greitu reagavimu, todėl registrų ir leidimų tvarka turi ne atsilikti, o padėti verslui. Šis aspektas svarbus ne tik savininkams, bet ir finansuotojams bei draudikams, kuriems reikalingas teisinis aiškumas ir greitai patikrinami duomenys.

    Kada įsigalios naujos taisyklės?

    Numatoma, kad naujos nuostatos pradėtų galioti nuo naujo mokestinio laikotarpio, tačiau galutinis grafikas priklausys nuo procedūrų eigos. Kai kurios mokestinės lengvatos gali būti siejamos su Europos Komisijos pritarimu valstybės pagalbos suderinamumui, nes laivybos apmokestinimo režimai ES dažnai vertinami per konkurencijos taisyklių prizmę.

    Projektu taip pat siūloma išplėsti tonažinio mokesčio taikymą ne tik laivų savininkams, bet ir laivų valdytojams. Be to, numatoma suderinti taisykles su naujausiais jūrininkų darbo standartų pakeitimais, įskaitant praktinius reikalavimus dėl gerovės laivuose.

    Tarp planuojamų pataisų – ir su laivų aprūpinimu susiję klausimai, pavyzdžiui, aiškesnis mechanizmas laivų vaistinėlėms ir vaistams įsigyti, kad neliktų kliūčių, kylančių dėl bendrųjų farmacijos taisyklių. Taip pat numatomos nuostatos dėl finansinių garantijų jūrininkams, kai jie laikinai netenka darbingumo.