Tag: Lenkijos verslas

  • Mįslinga milijonieriaus Wojciecho Klimaso mirtis: prokuratūra tęs tyrimą po laidotuvių

    Lenkijos verslo pasaulį sukrėtė 66 metų verslininko Wojciecho Klimaso mirtis po šautinės galvos žaizdos. Jis mirė lapkričio 11 dieną, o aplinkybės iki šiol kelia daug klausimų.

    Kaip skelbia portalas o2.pl, atsisveikinimas su KLIMAS Wkręt-met įkūrėju įvyko lapkričio 17 dieną Čenstachovoje. Į laidotuves susirinko minios artimųjų, bičiulių ir bendradarbių.

    Pranešama, kad tragedija įvyko Kuźnica Lechowa vietovėje netoli Čenstachovos. Verslininkas buvo rastas sunkios būklės, į įvykio vietą iškviestas sraigtasparnis, kuriuo jis skubiai nugabentas į ligoninę, tačiau medikams jo išgelbėti nepavyko.

    Tyrimą atlieka Čenstachovos prokuratūra. Nurodoma, kad procesas pradėtas lapkričio 12 dieną, o artimiausiu metu planuojamos liudytojų apklausos ir papildomi tyrimai, kurie turėtų padėti tiksliau nustatyti įvykio aplinkybes.

    Paskutinė kelionė Čenstachovoje

    Laidotuvių ceremonija prasidėjo 12 valandą gedulingomis Mišiomis bažnyčioje, esančioje Kule kapinėse Čenstachovoje, Cmentarna gatvėje. Po pamaldų karstas su velionio palaikais buvo palaidotas tose pačiose kapinėse.

    Šeima ir artimieji atsisveikino su žmogumi, kuris vietos bendruomenei ir verslo aplinkai buvo gerai žinomas kaip ilgametis pramonės sektoriaus lyderis.

    Ką apie mirtį aiškinasi prokuratūra

    Prokuratūra informuoja, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal įprastą tokių atvejų praktiką – vertinant galimą kurstymą ar pagalbą nusižudyti. Kartu pabrėžiama, jog pirminiai duomenys kol kas nerodo, kad mirtis būtų susijusi su kitų asmenų veiksmais.

    Siekiant išsklaidyti abejones, numatytos papildomos procesinės priemonės: liudytojų apklausos ir kiti tyrimo veiksmai, kurie gali patikslinti, kas vyko prieš lemtingą įvykį.

    Verslo imperija ir netikėta sėkmės perdavimo pabaiga

    Wojciechas Klimasas buvo KLIMAS Wkręt-met (anksčiau – Wkręt-met) bendraįkūrėjas, verslą su žmona Joanna pradėjęs 1990 metais. Įmonė per kelis dešimtmečius išaugo į vieną didesnių statybinių tvirtinimo sprendimų gamintojų Europoje.

    Viešai skelbta, kad bendrovė kasdien pagamina apie 30 mln. įvairių tvirtinimo elementų, o produkcija eksportuojama į beveik 70 šalių. Įmonės kataloge – daugiau nei 6,5 tūkst. pozicijų.

    Žinia apie verslininko mirtį ypač nustebino dėl to, kad vos keliomis dienomis anksčiau įmonėje buvo įvykdyta vadovų kaita. Lapkričio 2 dieną valdymo vairą perėmė vaikai: sūnus Pawełas Klimasas tapo valdybos prezidentu, o dukra Joanna Klimas – viceprezidente.

    Skelbta, kad įmonės veikla po įkūrėjo mirties tęsiama toliau, o jo pradėtas sėkmės perdavimo procesas buvo suplanuotas iš anksto.

  • Putino įtaka Afrikoje auga, o Lenkija taikosi į milijardinius projektus: ką planuoja KUKE

    Rusija aktyviai stiprina savo įtaką Afrikoje, derindama politiką, prieigą prie žaliavų ir karinį bendradarbiavimą. Tuo pat metu ir Lenkija siekia didesnio vaidmens žemyne – projektų, kuriuose ji derasi dėl dalyvavimo per eksporto kreditų draudiką KUKE, vertė per artimiausius dvejus metus gali siekti bent 10 mlrd. JAV dolerių.

    Apie tai rašo Lenkijos portalas WNP, apžvelgdamas Maskvoje vykusį trečiąjį Rusijos ir Afrikos šalių viršūnių susitikimą. Jame dalyvavo 48 Afrikos valstybių delegacijos, o renginio metu pasirašyta 146 dokumentai – 92 susitarimai ir 54 memorandumai.

    Susitikime priimta baigiamoji deklaracija, dokumentas dėl bendradarbiavimo civilinėse dirbtinio intelekto taikymo srityse ir 2027–2029 metų veiksmų planas. Susitarimų paketas apėmė prekybą, investicijas, energetiką, infrastruktūrą, švietimą ir saugumą.

    Nors politinis mobilizavimas atrodo įspūdingai, ekonominėje konkurencijoje Rusija Afrikoje gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos ir Kinijos. Vis dėlto Maskva bando atsiremti į istorinius ryšius bei dalies Afrikos šalių skeptišką požiūrį į buvusias kolonijines valstybes.

    Maskvos kortos: žaliavos, energetika ir balsai JT

    Rusijos strategijoje ryškiai matomas žaliavų ir energetikos komponentas, įskaitant branduolinės energetikos kryptį. Maskva siekia įsitvirtinti sektoriuose, kurie Afrikos valstybėms laikomi strateginiais, o tai kartu reiškia ir didesnę politinę įtaką.

    Vienas iš konkrečių susitikimo padarinių – susitarimai su Mali dėl mineralinių išteklių žvalgybos. Rusijos valstybinė įmonė „Rosgeologija“ per dukterinę bendrovę pasirašė sutartis dėl dviejų teritorijų skaitmeninių geologinių žemėlapių parengimo ir sistemos, skirtos geologiniams duomenims, licencijoms bei kasybos sektoriaus priežiūrai valdyti.

    Mali yra tarp svarbiausių Afrikos aukso gamintojų, taip pat plėtoja su ličio gavyba susijusius projektus – šis metalas svarbus baterijų gamybai. Nors minėti susitarimai dar nesuteikia tiesioginių teisių eksploatuoti telkinių, jie gali palengvinti kelią vėlesniems dalyvavimo kasybos projektuose žingsniams.

    Rusija akcentuoja ir geopolitinę Afrikos svarbą: tai 54 Jungtinių Tautų narės, kurių balsai reikšmingi tarptautinėse institucijose. Be to, Afrikos Sąjunga, vienijanti visas žemyno valstybes, neseniai tapo G20 nare.

    Lenkijos ambicijos: KUKE vaidmuo ir 10 mlrd. dolerių riba

    Augant Afrikos investiciniams poreikiams, ypač transporto, energetikos, sveikatos apsaugos ir švietimo infrastruktūros srityse, šansų mato ir Lenkijos įmonės. Jų plėtroje vis didesnę reikšmę įgauna Eksporto kreditų draudimo korporacija KUKE.

    Tekste nurodoma, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį pagal programą „Shop in Poland“ KUKE padidino įsitraukimą Afrikoje beveik 7 mlrd. zlotų. Dabar institucija derasi dėl keliolikos sandorių, kurių bendra vertė per artimiausius dvejus metus gali siekti mažiausiai 10 mlrd. JAV dolerių.

    Programos mechanizmas grindžiamas užsienio investicijų finansavimo grąžinimo draudimu, kartu keliant sąlygą, kad projektus įgyvendinant dalyvautų ir Lenkijos įmonės – kaip tiekėjai ar subrangovai. Tokiu būdu firmoms paprasčiau įsitraukti į didelius tarptautinius projektus, kuriuos vienoms pasiekti būtų gerokai sudėtingiau.

    Tarp KUKE remiamų iniciatyvų minimi Tanzanijoje statoma geležinkelio linija ir Lagos uostų modernizacija Nigerijoje. Taip pat įvardijami projektai medicinos infrastruktūrai Dramblio Kaulo Krante ir švietimo infrastruktūrai Angoloje.

    Ką lemia kolonijinės praeities nebuvimas ir valstybės parama

    Tarptautinių santykių ekspertė dr. Małgorzata Bonikowska pabrėžia, kad Rusijos aktyvumas Afrikoje turi istorinių paralelių – dar Šaltojo karo laikais Sovietų Sąjunga žemyne buvo itin aktyvi, ypač dekolonizacijos laikotarpiu. Pasak jos, tuomet, kaip ir dabar, už veiksmų pirmiausia stovėjo geopolitinis interesas.

    Lenkijai vienu iš privalumų įvardijamas kolonijinės praeities nebuvimas, kuris kai kuriose Afrikos valstybėse vis dar apsunkina Vakarų Europos šalių įvaizdį. Tačiau, anot ekspertės, to nepakanka – Vakarų konkurentai turi gilias istorines ekonomines jungtis, stiprius prekės ženklus, nuolatinį vietinį buvimą ir gerai veikiančius kontaktų kanalus.

    Dar viena kliūtis, kurią akcentuoja pašnekovė, – nepakankamai stiprus valstybės paramos „paketas“ dideliems kontraktams. Jos vertinimu, vien finansinių instrumentų neužtenka: reikalinga aktyvi ekonominė diplomatija ir politinė parama tiek valstybinėms, tiek privačioms įmonėms.

    Ekspertė atkreipia dėmesį, kad didžiosiose Europos ekonomikose valstybės institucijų įsitraukimas į įmonių užsienio plėtrą yra įprasta praktika. O Lenkijos atveju KUKE augantis aktyvumas Afrikoje rodo, jog įrankių daugėja, bet sėkmę, jos teigimu, nulems ir platesnė strategija.

  • Ukraina ruošia keturias dideles privatizacijas: Lenkijos verslas pirmas ES atvirai rodo susidomėjimą

    Privatizacija karo sąlygomis

    Ukraina planuoja iki spalio pabaigos užbaigti bent keturis didelio masto privatizavimo sandorius, teigia Valstybinio turto fondo vadovas Dmytro Natalukha. Pasak jo, procesas nesustojo net vykstant plataus masto karui, o dalis sandorių jau anksčiau siekė šimtus milijonų eurų.

    Didelio masto privatizacija Ukrainoje apima aukcionus, kurių pradinė kaina prasideda maždaug nuo 5 000 000 eurų. Kartu kas savaitę vyksta ir mažesnio masto privatizavimo aukcionai, kurie, anot pareigūnų, administracine prasme vykdomi greičiau.

    Kokie objektai ruošiami pardavimui?

    Į šių metų rudens privatizavimo paketą patenka keli pramoniniai aktyvai, susiję su chemijos, trąšų ir žaliavų sektoriumi. Tarp jų minimas amoniako gamybos objektas netoli Odesos, strategiškai svarbioje Juodosios jūros pakrantės zonoje.

    Taip pat įvardijami chemijos pramonės pajėgumai Sumų regione, automobilių variklių cilindrų gamykla Konotopo apylinkėse ir įmonė, veikianti titano žaliavų bei komponentų grandinėje. Pareigūnų teigimu, kai kurie objektai orientuoti į eksportą ir turi ilgalaikius tarptautinius klientus.

    Nacionalizuotas Rusijos turtas ir teisinė rizika

    Ukraina taip pat aktyviau parduoda sankcionuotą ir nacionalizuotą turtą, perimtą iš Rusijos subjektų bei asmenų. Tokie aktyvai paprastai realizuojami atviruose internetiniuose aukcionuose, o surinktos lėšos, valdžios teigimu, nukreipiamos valstybės poreikiams.

    Vis dėlto investuotojai vertina ir teisinę riziką: buvę savininkai gali ginčyti nacionalizaciją teismuose, o Rusija gali siekti tarptautinių ieškinių. Ukrainos pusė argumentuoja, kad taikomi mechanizmai remiasi tarptautine praktika, naudota konfliktų metu, ir sieja ją su tarptautinėmis rezoliucijomis, kurios Rusiją įvardija agresore.

    Lenkijos įmonės – aktyviausios ES

    D. Natalukhos teigimu, Lenkijos įmonės šiuo metu yra pirmos Europos Sąjungoje, kurios tiesiogiai signalizuoja susidomėjimą didelio masto privatizacija Ukrainoje. Pasak jo, domėjimasis siejamas ne vien su pavieniais objektais, bet ir su platesniu ekonominiu abiejų šalių susiejimu.

    Ukrainos atstovai išskiria tris sritis, kuriose, jų vertinimu, Lenkijos verslas rodo daugiausia entuziazmo: sunkioji technika, chemijos pramonė ir farmacijos sektorius. Anot jo, dalis planuojamų investicijų būtų didelio masto, o viena galėtų patekti į mažesnės apimties privatizavimo kategoriją.

    Ko tikisi iš Europos Komisijos?

    Ukrainos pusė ragina Europos Komisiją aktyviau remti ES įmonių dalyvavimą privatizacijoje, ypač per rizikos pasidalijimo priemones. Svarbiausias prašymas – karo ir politinės rizikos draudimas, kuris, pasak pareigūnų, galėtų sumažinti investuotojų atsargumą.

    Ukraina argumentuoja, kad Europa turi finansinių instrumentų, galinčių prisidėti prie investicijų saugumo, įskaitant tarptautines plėtros ir investicijų institucijas. Kijevas tikisi, kad didesnis ES bendrovių įsitraukimas privatizavimo aukcionuose sustiprintų ekonominę integraciją ir prisidėtų prie šalies atsigavimo.

  • Chinų robotizacija lenkia Europą: ekspertai įvardijo, kodėl Lenkija pralaimi ir ką daryti

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose verslo lyderiai ir ekonomistai diskutavo, kaip Lenkijos įmonėms augti demografinio spaudimo ir aštrėjančios pasaulinės konkurencijos sąlygomis. Pokalbio ašimi tapo klausimas, kodėl dalis pramonės šakų praranda tempą, kai Kinija sparčiai didina gamybos automatizaciją ir mastą.

    Diskusiją lydėjo pristatytas tyrimas apie Lenkijos įmonių augimo potencialą, kuriame remtasi interviu su 30 vadovų ir verslo organizacijų atstovų. Dalyviai akcentavo tris susijusius veiksnius: darbuotojų trūkumą, santykinai atsargias investicijas į našumą ir lėtą technologijų diegimą.

    Kinijos pranašumas robotizacijoje

    Robotikos sektoriaus atstovas Jakubas Bartoszekas teigė, kad Kinija robotizacijos srityje lenkia ne tik Lenkiją, bet ir visą Europą. Jo vertinimu, skirtumą lemia ne vien technologijų lygis, o viso modelio veikimas: kryptinga pramonės politika, greitesni sprendimai ir didesnis mastas.

    Diskusijoje pabrėžta, kad Kinijos gamintojai dėl didelių apimčių lengviau pasiekia žemesnius kainų slenksčius, o automatizacija ir skaitmeninimas tampa jų konkurencingumo pagrindu. Europoje, anot pašnekovų, procesus apsunkina brangesnė reguliacinė aplinka, suskaidytos rinkos ir lėtesnis sprendimų priėmimas.

    „Kinija laimi ne vien technologijomis, o visu sisteminiu požiūriu: valstybė dideliu mastu remia pramonę, o robotizacija jau daugiau kaip dešimtmetį yra prioritetas“, – sakė Jakubas Bartoszekas.

    Kodėl įmonėms sunku augti?

    Verslo atstovai kaip vieną svarbiausių problemų įvardijo darbo rinką: mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui ir augant darbo kaštams, senas konkuravimo „pigiomis rankomis“ modelis tampa vis mažiau veiksmingas. Tai verčia ieškoti produktyvumo šuolio per automatizaciją, procesų tvarkymą ir duomenų panaudojimą.

    Kartu akcentuota investicijų dilema: daugelis įmonių, ypač gamyboje, linkusios augti organiškai ir finansuotis iš nuosavų lėšų, todėl investicijos į modernizaciją gali būti atidedamos. Dėl to technologijos diegiamos lėčiau, o atotrūkis nuo agresyviai investuojančių konkurentų didėja.

    Trečias dažnai minėtas barjeras yra kompetencijų trūkumas. Vien nusipirkti robotus ar programinę įrangą neužtenka: reikia standartizuotų procesų, kokybiškų duomenų ir specialistų, galinčių sistemas integruoti bei prižiūrėti.

    Plėtra į užsienį ir vietinės stiprybės

    Kalbant apie tarptautinę plėtrą, diskusijos dalyviai akcentavo, kad daugeliui įmonių sėkmė užsienyje prasideda namų rinkoje. Didelė vidaus rinka leidžia išbandyti produktus, sukaupti kapitalą, sustiprinti vadybą ir tik tuomet mažesne rizika žengti į kitas šalis.

    Finansų sektoriaus atstovai taip pat priminė, kad veikla užsienyje beveik visada kainuoja daugiau, nei planuojama: didėja komunikacijos klaidų, kultūrinių skirtumų, logistikos ir valdymo rizikos. Todėl įmonėms rekomenduota turėti finansinę „pagalvę“ ir realistiškai vertinti, kada vidaus rinka jau išnaudota.

    Konkurencijoje su Kinijos gamintojais Vakarų Europoje kaip galimas kelias įvardytas vietinių prekių ženklų stiprinimas. Tokia strategija, anot diskusijos dalyvių, padeda kurti emocinį ryšį su vartotojais ir didinti lojalumą ten, kur vien kaina tampa lemiamu faktoriumi.

    „Jei nori konkuruoti su globaliais žaidėjais, reikia turėti tai, ko jie neturi: regioninį, emocinį ryšį su prekės ženklu“, – sakė Robertas Stobińskis.

    Diskusijoje nuskambėjo ir kritiškas požiūris į paprastus sprendimus, paremtus vien ribojimais ar barjerais importui. Pašnekovai pabrėžė, kad ilgalaikė išeitis yra našumo augimas, investicijos į modernizaciją ir rinkos paklausą stiprinančios priemonės, o ne vien gynybinė politika.

    Statybų sektoriaus atstovai atkreipė dėmesį į ryškėjantį darbuotojų trūkumą ir mažėjantį jaunų specialistų srautą. Kaip realios kryptys įvardytos skaitmeninimas, procesų modernizavimas ir, kai kuriuose segmentuose, darbuotojų pritraukimas iš užsienio, ypač didelės apimties projektuose.

    Galiausiai dalis vadovų akcentavo ir dirbtinio intelekto svarbą procesų automatizavimui, klientų aptarnavimui bei sprendimų priėmimui. Tačiau pabrėžta, kad DI nauda atsiskleidžia tik tada, kai įmonė turi tvarkingus duomenis, aiškias atsakomybes ir geba keisti veiklos modelį, o ne vien įsidiegti pavienes priemones.

  • Kas stabdo Lenkijos įmonių augimą: po EEC – aiškios rekomendacijos dėl leidimų, mokslo ir eksporto

    Europos ekonomikos kongrese (EEC) daug dėmesio skirta klausimui, kodėl Lenkijos įmonės, net turėdamos kapitalo ir ambicijų, auga lėčiau, nei galėtų. Diskusijose kartojosi dvi kryptys: administracinių procesų greitinimas ir stipresnė valstybės pagalba verslui, kuris taikosi į užsienio rinkas.

    Ekspertai pabrėžė, kad verslui kliūtimi tampa ne vien atskiri reikalavimai, o visos sistemos fragmentacija. Kai skirtingos viešojo sektoriaus grandys veikia nesuderintai, sprendimai ilgėja, o investicijų kaštai auga, ypač dideliuose infrastruktūros ir pramonės projektuose.

    Leidimai ir pirkimai ilgina investicijas

    „Budimex“ vadovas Arturas Popko akcentavo, kad viešųjų pirkimų procedūros užsitęsia dėl skundų nagrinėjimo, o tai išbalansuoja projektų grafikus. Jo teigimu, dar jautresnė vieta yra leidimų statybai grandinė, kuri apima kelių institucijų sprendimus nuo poveikio aplinkai iki realios statybų pradžios.

    „Vienas iš iššūkių viešojo sektoriaus veikloje yra užsitęsęs viešųjų pirkimų procesas dėl skundų. Antrasis – leidimų statybai ir visas investicijų procesas nuo aplinkos sprendimų iki darbų starto“, – sakė A. Popko.

    Diskusijų dalyviai pažymėjo, kad tokie vėlavimai tiesiogiai mažina investicijų patrauklumą ir didina riziką rangovams bei užsakovams. Praktikoje tai reiškia brangesnį finansavimą, daugiau rezervų nenumatytiems darbams ir mažesnį projektų skaičių, kuriuos įmonės ryžtasi pradėti.

    Mokslas, verslas ir gynyba vis dar kalba skirtingai

    JIVE-ERIC direktorė ir Mikalojaus Koperniko universiteto atstovė Agnieszka Słowikowska pabrėžė, kad inovacijų grandinėje trūksta bendros kalbos tarp mokslo, verslo ir gynybos sektoriaus. Pasak jos, net viešųjų pirkimų dokumentuose vartojama terminija neretai tampa barjeru, kai institucijos ir tyrėjai skirtingai interpretuoja poreikius.

    „Mes kalbame skirtingomis kalbomis. Perskaitę konkurso specifikaciją turime suprasti, ko joje iš tikrųjų prašoma“, – sakė A. Słowikowska.

    Ji taip pat akcentavo, kad Europoje yra daug aukščiausio lygio mokslinių infrastruktūrų ir kompetencijų, tačiau jos išskaidytos. Viena iš rekomendacijų – inventorizuoti infrastruktūras ir parengti aiškų paslaugų katalogą, kuris leistų verslui lengviau rasti partnerius, ypač dualios paskirties technologijų srityse.

    Diplomatinė pagalba eksportui ir investicijoms

    Diskusijose skambėjo ir siūlymai aktyviau įtraukti diplomatines atstovybes į eksporto bei investicijų skatinimą. Buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Markas Brzezinskis teigė, kad augimui reikalingas kryptingesnis vyriausybės palaikymas, kai įmonės planuoja plėtrą Jungtinėse Valstijose ar kitose didelėse rinkose.

    „Jūs turite milžiniškų galimybių, tačiau Lenkijos verslui reikia vyriausybės palaikymo, kai kalbama apie investicijas Jungtinėse Valstijose“, – sakė M. Brzezinskis.

    Jo vertinimu, Lenkija gali stiprinti pozicijas energetikoje ir technologijose, įskaitant DI bei duomenų centrų ekosistemą. Tačiau tam, pasak kongreso dalyvių, būtina mažinti biurokratines trintis, gerinti institucijų tarpusavio komunikaciją ir turėti aiškesnius mechanizmus, kaip valstybė padeda įmonėms tarptautinėje plėtroje.

    Lenkijos senatorė Halina Bieda akcentavo, kad ministerijos ne visada žino, ką daro kitos, todėl reikėtų didesnio dėmesio koordinavimui. Tai svarbu ne tik spartinant sprendimus, bet ir kuriant nuoseklią pramonės, inovacijų bei eksporto politiką, kuri įmonėms suteiktų daugiau prognozuojamumo.

    „Atskiri ministerijų padaliniai ne visada žino, prie ko dirba kiti. Daugiau dėmesio skirčiau komunikacijai. Šių metų EEC šūkis Siła Dialogu šiame kontekste yra labai svarbus“, – sakė H. Bieda.