CP v2

Tag: Lenkijos Vyriausybė

  • Lenkija griežtina taisykles po darbo finansų priežiūroje: karencija iki metų ir išmokamas atlygis

    Lenkijos Vyriausybė patvirtino įstatymų pataisas, kurios sugriežtina perėjimą iš finansų priežiūros institucijos į prižiūrimas įmones. Pagrindinis tikslas – sumažinti interesų konfliktų riziką ir užkirsti kelią situacijoms, kai pareigūnai iškart po darbo gali pereiti į sektorių, kurį patys kontroliavo.

    Pakeitimai susiję su Lenkijos finansų priežiūros komisija KNF ir jos biuru UKNF: nustatomi aiškesni „atvėsimo“ laikotarpiai, taip pat ribojama, kiek laiko iš viso galima eiti vadovaujančias pareigas. Tokie sprendimai siejami ir su ES reikalavimais, numatytais CRD VI ir CRR III pakete.

    Ribojamas vadovų kadencijų laikas

    Nors KNF vadovo kadencija išlieka penkerių metų, įvedamas bendras limitas, kiek laiko galima dirbti komisijos vadovybėje. Pagal patvirtintas pataisas, bendra trukmė negalės viršyti 14 metų, taip siekiant išvengti praktikos, kai vadovaujančios pozicijos iš esmės užimamos labai ilgą laiką.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir keičiantis pareigoms komisijos viduje, ilgalaikis „įsitvirtinimas“ vadovybėje bus apribotas. Šis pokytis pristatomas kaip papildomas nepriklausomumo stiprinimo elementas, mažinantis ir politinio, ir privataus spaudimo rizikas.

    Karencija po darbo priežiūroje

    Didžiausias pokytis – karencijos laikotarpiai tiems, kurie palieka darbą priežiūroje ir galėtų įsidarbinti anksčiau prižiūrėtose finansų sektoriaus įmonėse. KNF pirmininkui ir jo pavaduotojams numatomas vienerių metų laikotarpis, kurio metu jie negalės dirbti įmonėse, kurias prižiūrėjo arba kurios teikė paslaugas KNF.

    Kitiems UKNF darbuotojams, tiesiogiai dalyvavusiems rinkos priežiūroje, įvedamas šešių mėnesių draudimas dirbti anksčiau prižiūrėtose įmonėse. Atskirais atvejais, susijusiais su lobistine veikla teisėkūros procese, numatoma trumpesnė, trijų mėnesių trukmės karencija.

    Atlygis karencijos metu

    Numatyta, kad visą karencijos laikotarpį pareigūnams ir darbuotojams bus mokamas atlygis, atitinkantis iki išėjimo gautą darbo užmokestį. Kartu paliekama galimybė tam tikrais atvejais sutrumpinti draudimo dirbti laikotarpį iki trijų mėnesių, jeigu to prašo pats asmuo ir tam pritaria institucija.

    Teisininkai pažymi, kad tokios nuostatos sistemiškai sprendžia interesų konfliktų klausimą ir mažina paskatas piktnaudžiauti vidine informacija apie vykstančius ar planuojamus priežiūros veiksmus. Vis dėlto pabrėžiama, kad vien terminai ne visada panaikina rizikas, nes dalis priežiūros procesų yra ilgalaikiai.

    Lenkijos sprendimas atspindi platesnę Europos tendenciją aiškiau apibrėžti „sukamųjų durų“ taisykles finansų sektoriuje. Didėjant reguliavimo apimčiai ir jautrumui duomenims, tokie ribojimai vis dažniau vertinami kaip būtina priemonė pasitikėjimui priežiūra ir rinkos skaidrumui užtikrinti.

  • Lenkijos Vyriausybė ieško lėšų pigesniems degalams: per savaitę spręs dėl naujo mokesčio

    Lenkijos Vyriausybė ieško lėšų pigesniems degalams: per savaitę spręs dėl naujo mokesčio

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pranešė, kad degalų kainas mažinanti programa „Ceny Paliwa Niżej“ pratęsta iki gegužės pabaigos. Ji remiasi mažesniu pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizu degalams, todėl vairuotojai laikinai moka mažiau, o skirtumą dengia valstybės biudžetas.

    Ministras teigė, kad sprendimai dėl programos tęstinumo priklauso nuo padėties tarptautinėse rinkose. Pasak jo, Lenkija stebi naftos ir gatavų produktų kainas, taip pat geopolitines rizikas, įskaitant situaciją Hormūzo sąsiauryje, kuri gali staigiai paveikti tiekimą ir kainodarą.

    „Analizuojame padėtį degalų rinkose ir situaciją Hormūzo sąsiauryje. Mums svarbu, kad kainos degalinėse būtų kuo mažesnės, tačiau naftos kainų pasaulinėse rinkose nevaldome“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Kartu ministras patvirtino, kad per artimiausias septynias dienas bus paskelbti sprendimo kontūrai dėl naujo mokesčio, nukreipto į degalų sektoriaus įmonių viršpelnius. Vyriausybė šį instrumentą svarsto kaip būdą kompensuoti biudžeto išlaidas, patiriamas finansuojant pigesnių degalų paketą.

    Paklaustas, kiek ilgai biudžete pakaks lėšų programai, ministras konkretaus termino neįvardijo. Jis pabrėžė, kad priemonė yra brangi ir reikalauja atsargaus planavimo, nes didesnės išlaidos trumpuoju laikotarpiu gali reikšti spaudimą deficitui arba poreikį ieškoti papildomų pajamų šaltinių.

    „Tai nėra pigi programa. Ji biudžetui kainuoja apie 370 000 000 eurų per mėnesį, todėl mokesčių mokėtojų pinigus turime naudoti atsakingai“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Diskusijos dėl skaitmeninio mokesčio

    Ministras taip pat pakomentavo skaitmeninio mokesčio klausimą, kuris Lenkijoje vėl įtrauktas į politinę darbotvarkę. Pagal Vyriausybės planus, trečiąjį metų ketvirtį turėtų būti svarstomas projektas dėl 3 proc. skaitmeninio mokesčio, kurį koordinuoja Skaitmeninimo ministerija, o Finansų ministerija dalyvaus konsultacijose.

    Ši tema jautri tarptautiniu mastu, nes panašūs mokesčiai įvairiose šalyse dažnai paliečia didžiąsias technologijų bendroves ir sukelia partnerių reakciją. Lenkijos valdžia pabrėžia principą, kad mokesčių politika yra nacionalinės kompetencijos klausimas, tačiau investicinės aplinkos konkurencingumas išlieka svarbi derybų ašis.

    „Kokie mokesčiai galioja Lenkijoje, sprendžia Lenkijos Vyriausybė ir Lenkijos parlamentas. Norime sudaryti sąlygas užsienio investicijoms ir plėtrai, ypač pažangioms įmonėms, bet mokesčius mokėti reikia“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Dėmesys gynybos pramonei

    Kalbėdamas apie ekonomikos prioritetus, ministras išskyrė ir SAFE programą, akcentuodamas, kad Lenkijai svarbu turėti modernią gynybos pramonę. Jo teigimu, tai yra ne tik saugumo, bet ir ekonomikos augimo klausimas, nes investicijos į gamybą ir tiekimo grandines kuria naujas darbo vietas.

    Ministras pabrėžė, kad patirtis iš karo Ukrainoje rodo vietinės gamybos svarbą, kai greitas tiekimas ir pramoniniai pajėgumai tampa strateginiu pranašumu. Pasak jo, tikslas yra stiprinti gamybinę bazę šalies viduje, kad investicijos kuo daugiau vertės sukurtų Lenkijos įmonėms ir darbuotojams.

  • Lenkijos Vyriausybė plečia strateginių įmonių sąrašą: įtrauks PPL, CPK ir KDPW, numato pokyčius

    Lenkijos Vyriausybė planuoja atnaujinti ir išplėsti strateginę reikšmę valstybės ūkiui turinčių įmonių sąrašą. Apie tai skelbiama teisėkūros darbų plane, kuriame numatytos ministro pirmininko potvarkio pataisos.

    Pagal planą, į sąrašą ketinama įtraukti Polskie Porty Lotnicze (PPL), Centralny Port Komunikacyjny (CPK) ir Krajowy Depozyt Papierów Wartościowych (KDPW). Pakeitimai projektuojami 2026 metų antrąjį ketvirtį.

    Kodėl oro uostai laikomi kritiniais?

    Diskusijose dėl PPL įtraukimo akcentuojama, kad transporto infrastruktūra yra priskiriama kritinei infrastruktūrai. Oro uostai, pasak argumentų, dažnai gali būti naudojami dvejopai, tiek civiliniais, tiek karinės logistikos tikslais.

    Temą dar labiau išryškina geopolitinis neapibrėžtumas ir augantis dėmesys mobilumui bei atsparumui krizių metu. Tokiose situacijose valstybės siekia aiškiau apibrėžti, kurios įmonės yra strategiškai svarbios ir kokias teises bei pareigas jos turi.

    „Energetikos ir transporto infrastruktūra yra kritinė, todėl oro uostai taip pat turėtų būti taip traktuojami. Dalis jų turi dvejopą paskirtį, o prireikus gali būti panaudoti ir kariuomenei“, – sakė PPL vadovas Łukasz Chaberski.

    Ką suteikia strateginės įmonės statusas?

    PPL atstovų argumentuose taip pat minimi praktiniai tokio statuso privalumai: lengvesnis dalyvavimas valstybės iniciatyvose ir geresnės galimybės pritraukti paramą ar finansavimą. Tokios įmonės dažniau įtraukiamos į tarpžinybinius procesus, kuriuose formuojami investicijų ir pramonės politikos sprendimai.

    Kita svarbi dedamoji susijusi su dideliais investiciniais projektais ir procedūromis. Kai kuriais atvejais strateginis statusas gali reikšti galimybę greičiau įgyvendinti projektus, pasinaudojant specifinėmis išimtimis, pavyzdžiui, dėl viešųjų pirkimų taikymo.

    Pasak PPL, vienas iš motyvų yra ir instituciniai pokyčiai, įvykę pastaraisiais metais. Bendrovė primena, kad 2023 metais buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę, todėl ankstesnis „valstybinis“ infrastruktūros pobūdis nebebuvo automatiškai atspindėtas strateginių įmonių sąraše.

    Sąraše atnaujins duomenis po pertvarkų

    Planuojama pataisa numato ne tik papildyti sąrašą naujais subjektais, bet ir „sutvarkyti“ informaciją, kad ji atitiktų dabartinę įmonių struktūrą. Tai apimtų pastarųjų metų susijungimus, pavadinimų pasikeitimus ir buveinių perkėlimą.

    Tarp pokyčių, kurie turėtų būti sužymėti atnaujintuose duomenyse, įvardijami įvykę konsolidacijos procesai energetikos sektoriuje. Taip pat numatoma atspindėti kai kurių bendrovių pavadinimų ir registruotų buveinių pokyčius.

    Be to, projekto aprašyme nurodoma, kad atnaujinant sąrašą būtų pažymėta ir dalies valstybės valdomų žiniasklaidos bendrovių padėtis, susijusi su jų likvidavimo procesais. Tai laikoma bendru sąrašo „inventorizavimo“ elementu, siekiant, kad dokumentas neprasilenktų su teisine realybe.

  • Lenkijos Vyriausybė didins finansavimą savivaldybių keliams: žada paprastesnius remontus

    Lenkijos savivaldybės jau ne vienus metus prašo didesnio ir stabilesnio finansavimo vietiniams keliams – tiek naujoms investicijoms, tiek kasdieniam kelių tinklo palaikymui. Iš Vyriausybės pasigirsta signalų, kad šie lūkesčiai bus patenkinti, o dalis pokyčių įsigalios dar artimiausiu metu.

    Europos ekonomikos kongreso metu Katovicuose infrastruktūros viceministras Stanisławas Bukowiecas vietos žiniasklaidai patvirtino, kad 2025 metais savivaldybių keliams numatyta skirti apie 800 000 000 eurų. Šios lėšos būtų paskirstytos iš Kelių plėtros fondo ir bendrosios subvensijos rezervo.

    Pasak viceministro, ministerija ketina toliau didinti fondo apimtį ir pakeisti taisykles taip, kad didesnė pinigų dalis galėtų būti nukreipta būtent rajonų kelių remontui. Tokių sprendimų ypač siekė apskričių vadovai, pabrėžę, kad būklės prastėjimas dažniausiai matomas ne naujų projektų stygiumi, o nuolat atidedamais remonto darbais.

    Speciali kvota rajonų keliams

    Viena iš planuojamų naujovių – atskira lėšų kvota liepos mėnesio paraiškų teikimo etape, skirta rajonų ir savivaldybių kelių remontams. Ministerija argumentuoja, kad retai apgyvendintose teritorijose ne visada būtina įgyvendinti plačios apimties sprendinius, pavyzdžiui, papildomą apšvietimą, naujus šaligatvius ar perėjas, jei to nepagrindžia vietos eismo situacija.

    Toks požiūris reikštų didesnį lankstumą projektuojant darbus ir galimybę daugiau pinigų nukreipti į pačią dangą, pagrindus ir saugų pravažumą. Praktikoje tai leistų greičiau sutvarkyti daugiau kilometrų kelių, ypač ten, kur didžiausia problema yra nusidėvėjusi infrastruktūra, o ne kompleksinių miesto gatvės elementų trūkumas.

    Supaprastins aplinkosaugines procedūras

    Kartu planuojama supaprastinti dalį aplinkosauginių procedūrų. Šiuo metu sprendimas dėl poveikio aplinkai paprastai nereikalingas, jei darbai vykdomi dviejų krypčių vienos važiuojamosios dalies kelyje iki 1 kilometro ruožo.

    Po pakeitimų sprendimo nebereikėtų vien tik remontuojant iki 4 kilometrų ruožą, o rekonstruojant ar plečiant kelio juostą – iki 2 kilometrų atkarpoje. Ministerija šiuos pokyčius sieja su tikslu greičiau pradėti darbus ir mažinti administracinę naštą, kai projektai yra aiškiai lokalūs ir nedidelės apimties.

    Daugiau galimybių ir miestams

    Nauji teisės aktų pakeitimai taip pat turėtų atverti kelią valstybės paramai projektams valstybinės reikšmės keliuose miestuose, turinčiuose apskrities teises. Iki šiol dalis savivaldybių negalėjo pasinaudoti Vyriausybės programomis vien dėl to, kad jų teritorijoje esanti probleminė atkarpa formaliai priskiriama valstybinės reikšmės keliui.

    „Iki šiol miestas negalėjo pasinaudoti valstybės lėšomis, nes tai valstybinis kelias, todėl naujose nuostatose tokią galimybę numatysime“, – sakė Stanisławas Bukowiecas.

    Infrastruktūros ministerija pabrėžia, kad tikslas – suderinti finansavimo taisykles su realiais kelių naudojimo poreikiais, o ne vien administracine klasifikacija. Jei pakeitimai bus patvirtinti, savivaldybės tikisi ne tik daugiau pinigų, bet ir greitesnių sprendimų tais atvejais, kai kelių būklė reikalauja neatidėliotinų remonto darbų.

  • Lenkijos vyriausybė patvirtino apsaugos priemones JSW: kas laukia darbuotojų ir biudžeto

    Lenkijos vyriausybė patvirtino apsaugos priemones JSW: kas laukia darbuotojų ir biudžeto

    Lenkijos Ministrų Taryba balandžio 28 dieną pritarė nutarimo projektui, kuriuo atveriamas kelias paramos programai koksinės akmens anglies kasybos sektoriui. Dokumentas numato, kad Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) galės taikyti darbuotojams įstatyme numatytas apsaugos priemones.

    Vyriausybės atstovas Adamas Szłapka po posėdžio teigė, kad sprendimo tikslas yra stabilizuoti padėtį bendrovėje ir sušvelninti galimus užimtumo pokyčius. Priemonės orientuotos į socialiai saugesnį restruktūrizavimo procesą, kai rinkos sąlygos prastėja, o sąnaudos išlieka didelės.

    „Siekiame įvesti JSW darbuotojams specialias apsaugos išmokas, kad padėtume žmonėms ir stabilizuotume situaciją įmonėje“, – sakė Adamas Szłapka.

    Pagal vyriausybės planą, įmonė galėtų naudotis tokiais instrumentais kaip kalnakasių atostogos, atostogos anglies mechaninio apdorojimo padalinių darbuotojams ir vienkartinės piniginės išeitinės išmokos. Programos įgyvendinimo laikotarpis numatytas 2026–2031 metais.

    Energetikos ministerijos skaičiavimai rodo, kad apsaugos programų kasybos sektoriui kaina valstybės biudžetui šiemet gali siekti apie 467 000 000 eurų. Iš jų JSW daliai preliminariai tektų maždaug 131 000 000 eurų, todėl sprendimas turi ir aiškią fiskalinę reikšmę.

    Anksčiau taip pat skelbta, kad pati JSW šių metų paramos poreikį vertino didesnį – apie 152 000 000 eurų. Skaičiuojama, kad 2026 metais kalnakasių ir pramoninių padalinių atostogomis galėtų pasinaudoti 5 639 darbuotojai, o vienkartines išeitines išmokas gautų apie 2 150 žmonių.

    Šis sprendimas priimtas tuo metu, kai Europoje tęsiamos diskusijos dėl sunkiosios pramonės konkurencingumo, energijos kainų ir perėjimo prie mažiau taršios ekonomikos. Koksinė anglis tebėra svarbi plieno gamybai, tačiau sektorius susiduria su didėjančiu reguliaciniu spaudimu ir investicijų poreikiu, todėl socialinės apsaugos mechanizmai tampa vienu iš būdų mažinti restruktūrizavimo rizikas.

  • Lenkijos Vyriausybė patvirtino: apsaugos paketas daugiau kaip 4 000 JSW kalnakasių 2026–2031 metais

    Lenkijos Ministrų Taryba patvirtino Energetikos ministerijos parengtą programą, numatančią socialines apsaugos priemones koksuojamosios akmens anglies kasybos sektoriui. Ji pirmiausia skirta Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) darbuotojams ir apima daugiau kaip 4 000 žmonių.

    Programos tikslas – užtikrinti didesnį stabilumą pertvarkos laikotarpiu, kai įmonė turi prisitaikyti prie rinkos sąlygų ir keičiamo užimtumo poreikio. Numatyta, kad priemonės bus taikomos 2026–2031 metais, o finansavimas būtų skiriamas iš valstybės biudžeto.

    Kas numatyta darbuotojams

    Pagrindinės priemonės apima vadinamuosius kalnakasių atostogų mechanizmus, analogiškas pereinamojo laikotarpio schemas anglies paruošimo darbuotojams ir vienkartines pinigines išeitines išmokas. Tokie instrumentai Lenkijoje siejami su ilgalaikiu kasybos sektoriaus reguliavimu ir anksčiau taikytais socialiniais sprendimais.

    Pagal pateiktus programos skaičius, parama galėtų apimti 4 270 JSW darbuotojų. Iš jų 3 011 asmenų būtų nukreipiami į kalnakasių atostogų schemą, 103 darbuotojams numatytos analogiškos priemonės anglies paruošimo grandyje, o 1 156 žmonėms planuojamos vienkartinės išeitinės išmokos.

    Kodėl šis sprendimas priimtas dabar

    Programa pristatoma kaip bandymas suderinti socialinį saugumą su būtinybe pertvarkyti kasybos sektorių. Koksuojamoji anglis svarbi metalurgijai, tačiau įmonėms tenka veikti svyruojančių žaliavų kainų, griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų ir ilgalaikių energetikos pokyčių sąlygomis.

    „Kasybos sektoriaus transformacija turi būti vykdoma atsakingai ir nuspėjamai. Pokyčių laikotarpiu svarbu, kad darbuotojams būtų užtikrinta valstybės parama ir saugumas“, – sakė energetikos ministras Miłosz Motyka.

    Vyriausybės teigimu, priemonės turėtų sustiprinti darbuotojų ir jų šeimų socialinį saugumą, kartu sudarant sąlygas bendrovei planuoti darbo jėgos pokyčius be staigių sukrėtimų. Praktikoje tai reiškia, kad daliai žmonių būtų suteiktas laikas persiorientuoti, o daliai – finansinė pagalba pasitraukiant iš darbo.