CP v2

Tag: Lenkijos Vyriausybė

  • Lenkijoje įsteigtas Kovos su dezinformacija centras: jam vadovaus viceministras Pawelas Olszewskis

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pasirašė potvarkį dėl vyriausybinio Kovos su dezinformacija centro steigimo. Centro vadovu paskirtas skaitmenizacijos viceministras Pawelas Olszewskis, kuruojantis kibernetinį saugumą ir informacinį atsparumą.

    Apie sprendimą pranešta Varšuvoje vykusiame kibernetinio saugumo forume, kuriame skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis akcentavo, kad dokumentai jau pasirašyti. Taip pat patvirtinta, kad naujoji struktūra turės koordinuoti iki šiol skirtingose institucijose išskaidytas iniciatyvas.

    Naujo centro tikslas

    P. Olszewskis viešai pripažino, kad dezinformacijos visiškai panaikinti nepavyks, tačiau, jo teigimu, valstybė turi reaguoti greičiau ir veikti vieningiau. Centras turėtų stiprinti atsparumą ne tik technine prasme, bet ir visuomenės gebėjimą atpažinti manipuliacijas.

    „Dezinformacijos neišnaikinsime. Ji buvo, yra ir bus. Turime bendradarbiauti ir reaguoti kitu, veiksmingesniu būdu“, – sakė skaitmenizacijos viceministras Pawelas Olszewskis.

    Pasak jo, artimiausiu metu bus paskirtas centro sekretorius, o į institucijas bus išsiųsti prašymai deleguoti kontaktinius asmenis tiek operaciniame, tiek vadovų lygmenyje. Tai turėtų sudaryti pagrindą nuolatiniam informacijos apsikeitimui ir bendrų veiksmų planavimui.

    Kas dalyvaus centre?

    Skelbiama, kad į Kovos su dezinformacija centro veiklą bus įtraukti įvairių ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, civilinės saugos bei teisėsaugos institucijų atstovai. Taip pat numatytas bendradarbiavimas su kibernetinių incidentų valdymo komandomis ir kitomis nacionalinio saugumo grandimis.

    Prireikus į posėdžius galės būti kviečiami ir kitų viešojo sektoriaus įstaigų atstovai, nevyriausybinės organizacijos bei nepriklausomi ekspertai. Toks modelis atitinka Europos valstybių praktiką, kai dezinformacija vertinama kaip hibridinių grėsmių dalis.

    Strategija dar tik ruošiama

    Kartu su centro įkūrimu Lenkijoje atnaujintos ir diskusijos dėl nacionalinės kovos su dezinformacija strategijos. Skaitmenizacijos ministerija pranešė parengusi pirminį strategijos metmenų projektą, kurį ketinama aptarti su visuomeninėmis organizacijomis.

    Lenkijos valdžia pabrėžia, kad kovos su dezinformacija priemonės turi derėti su demokratijos principais ir žodžio laisve. P. Olszewskis akcentavo, kad laisvė reikšti nuomonę nereiškia teisės skleisti neapykantos ar informacijos, kuri sąmoningai kenkia valstybės saugumui.

    „Strategijoje pirmoje vietoje yra pilietinės laisvės, demokratija, teisės principai ir žodžio laisvė. Tačiau žodžio laisvė nereiškia laisvės skleisti neapykantą ar kartoti žinutes, kurios kenkia Lenkijai“, – teigė Pawelas Olszewskis.

    Naujoji struktūra kuriama tuo metu, kai daugelyje Europos valstybių stiprinami mechanizmai prieš užsienio informacinę įtaką. Praktikoje tai reiškia didesnį institucijų tarpusavio suderinamumą, greitesnę reakciją į koordinuotas kampanijas ir didesnį dėmesį visuomenės atsparumo ugdymui.

  • Parama energijai imlioms įmonėms Lenkijoje: kompensacija gali siekti iki 50 proc. elektros kainos

    Lenkijos Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuriuo numatoma parama energijai imlioms pramonės įmonėms, kad daliai sektorių būtų kompensuojama iki 50 proc. elektros energijos kainos. Apie sprendimą po posėdžio pranešė šalies finansų ministras Andrzejus Domańskis.

    Pasak ministro, aukštesnės elektros kainos Europoje silpnina regiono pramonės konkurencingumą, ypač lyginant su JAV ir Azijos rinkomis. Didžiausią poveikį tai daro plieno, chemijos, maisto pramonės ir kitiems energijai imliems sektoriams, kurių sąnaudos itin jautrios elektros kainų svyravimams.

    „Įvedame sprendimą, kuris leis kompensuoti iki 50 proc. elektros energijos kainos energijai imlioms įmonėms“, – sakė A. Domańskis.

    Numatoma, kad parama būtų susieta su investicijomis, kurios didintų įmonių energijos vartojimo efektyvumą ir spartintų modernizaciją. Vyriausybės pozicija – pagalba neturėtų tapti vien tik kompensacija už sąskaitas, o veikiau paskata mažinti energijos poreikį ir diegti pažangesnes technologijas.

    „Pusė šių lėšų bus skirta investicijoms į energetikos transformaciją, kad parama kartu skatintų efektyvumo didinimą“, – pridūrė finansų ministras.

    Kaip veiktų kompensavimo mechanizmas?

    Pagal anksčiau skelbtas prielaidas, parama būtų taikoma iki 50 proc. tinkamo finansuoti elektros suvartojimo. Taip pat numatytos apsaugos nuo perteklinio subsidijavimo: po paramos pritaikymo galutinė elektros kaina negalėtų kristi žemiau 50 eurų už megavatvalandę.

    Priemonė planuojama 2027–2030 metais, todėl ji būtų orientuota į vidutinės trukmės pramonės prisitaikymą prie naujų kainodaros realijų. Praktikoje tai reikštų, kad dalis įmonių galėtų stabilizuoti sąnaudas, bet kartu būtų skatinamos investuoti į energijos taupymą ir procesų pertvarką.

    Finansavimas ir platesnis kontekstas

    Lenkijos institucijos anksčiau svarstė, kad priemonės finansavimas galėtų būti siejamas su didesnėmis biudžeto įplaukomis iš didžiausių energetikos ir degalų bendrovių. Tuomet viešai buvo minėta, kad iki 2030 metų bendra priemonės apimtis galėtų siekti apie 1 100 000 000 eurų.

    Toks modelis atspindi bendrą Europos tendenciją: valstybės ieško būdų, kaip amortizuoti pramonės patiriamus energijos kainų šokus, tačiau vis dažniau kelia sąlygą, kad parama būtų derinama su efektyvumo didinimu, elektrifikacija ar kitomis transformacijos investicijomis.

  • Lenkijoje ryczałto mokestis kyla iki 17 proc.: kas ir kodėl nuo šiol mokės daugiau už nuomą ir teises

    Lenkijos Vyriausybė pritarė plataus masto pajamų mokesčių pakeitimų paketui, apimančiam gyventojų pajamų mokestį, pelno mokestį ir fiksuoto tarifo apmokestinimą. Viena ryškiausių siūlomų naujovių – 17 proc. ryczałto tarifas tam tikroms pajamoms iš nuomos, panaudos ir panašių sutarčių.

    Pakeitimai pirmiausia taikomi situacijoms, kai sutartys sudaromos su susijusiais asmenimis ar įmonėmis. Tai reiškia, kad didesnė našta gali tekti tiems, kurie vykdo individualią veiklą ir kartu yra bendrovės akcininkai ar partneriai, gaunantys pajamas iš sandorių su savo įmone.

    Nukreipta į IP schemą

    Pagal projektą 17 proc. ryczałto tarifas būtų taikomas ir pajamoms, gautoms už intelektinės nuosavybės suteikimą naudotis. Kalbama apie prekių ženklus, patentus, pramoninius dizainus, naudinguosius modelius, know-how ir kitas panašias teises.

    Tokiose schemose įmonė dažnai moka savo akcininkui už, pavyzdžiui, prekių ženklo nuomą ar licenciją. Įmonė šias išlaidas įtraukia į sąnaudas ir mažina pelno mokesčio bazę, o akcininkas pajamas deklaruoja ryczałtu, kuris iki šiol daugeliu atvejų buvo mažesnis.

    „Valdžia siekia apriboti konstrukcijas, kai susijusių šalių sandoriai leidžia sumažinti bendrą mokestinę naštą tiek įmonei, tiek jos akcininkui“, – aiškinama viešuose projekto pristatymuose.

    Kodėl keliama iki 17 proc.?

    Vyriausybės logika paprasta: kai mokestinės naudos atsiranda ne dėl realios ekonominės veiklos, o dėl sandorių struktūravimo tarp susijusių subjektų, tokias spragas norima uždaryti. 17 proc. tarifas pasirinktas kaip kompromisas tarp iki šiol taikytų mažesnių ryczałto tarifų ir standartinių apmokestinimo formų.

    Praktikoje tai gali reikšti, kad daliai mokesčių mokėtojų nebeapsimokės perkelti bendrovės uždarbio į akcininko pajamas per nuomos ar licencines sutartis. Tokiu atveju dažnesnė alternatyva būtų dividendai, kurie Lenkijoje apmokestinami 19 proc., o įmonei nėra leidžiami kaip sąnaudos.

    Kol kas tai – projektas, todėl galutinės formuluotės, įsigaliojimo data ir pereinamosios nuostatos gali keistis. Vis dėlto kryptis aiški: ryczałto taisyklės susijusių šalių sandoriuose griežtinamos, o intelektinės nuosavybės „nuomos“ modeliai atsiduria didžiausio dėmesio centre.

  • Lenkija svarsto trumpesnį darbo laiką vyresniems: ką planuoja Vyriausybė ir kam tai galiotų

    Lenkijos Vyriausybė svarsto galimybę nuo tam tikro amžiaus taikyti trumpesnį darbo laiką vyresniems darbuotojams, siekiant sudaryti daugiau galimybių poilsiui ir atsigavimui. Šią kryptį viešai įvardijo šeimos, darbo ir socialinės politikos ministrė Agnieszka Dziemianowicz-Bąk, pabrėždama, kad darbo rinka turėtų labiau prisitaikyti prie senstančios visuomenės.

    Ministrė taip pat akcentavo, kad įstatyminis pensinis amžius nebus didinamas, o viešojoje erdvėje pasirodantys siūlymai šia tema esą tėra pavienės nuomonės. Pasak jos, valstybės tikslas yra ne prievarta, o paskatos, kad žmonės, jei nori, galėtų išlikti darbo rinkoje ilgiau.

    Kol kas nėra aišku, kaip praktiškai atrodytų trumpesnio darbo laiko modelis, nuo kokio amžiaus jis būtų taikomas ir ar apimtų visas profesijas. Vis dėlto užsimenama, kad sprendimas galėtų būti įgyvendinamas palaipsniui, o prieš priimant politinį sprendimą būtų vykdomas bandomasis projektas.

    „Jeigu darbo laikas galėtų būti trumpesnis, o poilsio būtų daugiau, galbūt žmonės būtų labiau linkę ilgiau išlikti aktyvūs darbo rinkoje. Paskatos – taip, prievarta – ne“, – sakė Agnieszka Dziemianowicz-Bąk.

    Verslo atstovai akcentuoja, kad vyresnių darbuotojų įsitraukimas tampa vis svarbesnis dėl demografinių pokyčių ir darbuotojų trūkumo. Organizacija Pracodawcy RP pažymi, kad patyrę specialistai suteikia įmonėms stabilumo ir žinių, o kartų įvairovė darbo vietose padeda jaunesniems greičiau mokytis.

    Diskusijoje apie trumpesnį darbo laiką neišvengiamai kils klausimas, kas ir kaip finansuotų tokį pokytį: ar mažėtų atlyginimas, ar dalį kaštų kompensuotų valstybė, ar būtų numatytos mokesčių lengvatos darbdaviams. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip būtų sprendžiama darbuotojų trūkumo problema sektoriuose, kuriuose pamaininis darbas ar fizinis krūvis yra didelis.

    Ilgalaikėje perspektyvoje tokie sprendimai galėtų būti vertinami kaip priemonė didinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą ir atidėti ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos. Tačiau galutinis poveikis priklausys nuo konkretaus modelio, jo taikymo apimties ir to, ar paskatos bus pakankamai patrauklios tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.

  • Už važiavimą per raudoną geležinkelio pervažoje – 3 mėnesiai be teisių: valdžia griežtina bausmes

    Už važiavimą per raudoną geležinkelio pervažoje – 3 mėnesiai be teisių: valdžia griežtina bausmes

    Lenkijos Vyriausybė svarsto griežtinti atsakomybę vairuotojams, kurie pavojingai elgiasi geležinkelio pervažose. Susisiekimo ministerijos parengtame projekte numatyta, kad už važiavimą per raudoną signalą gali grėsti trijų mėnesių vairuotojo pažymėjimo atėmimas.

    Pagrindinis pokytis nukreiptas į pačius pavojingiausius pažeidimus: apvažiavimą nuleistų ar besileidžiančių užtvarų, įvažiavimą, kai dega raudonas signalas, taip pat situacijas, kai vairuotojas įvažiuoja į pervažą neturėdamas vietos išvažiuoti kitoje pusėje. Tokiais atvejais transporto priemonė gali likti ant bėgių ir sukelti itin didelę riziką susidūrimui su traukiniu.

    Projektas numato, kad dabartinės finansinės ir administracinės sankcijos būtų paliktos, tačiau papildomai būtų taikomas laikinas teisės vairuoti atėmimas. Iki šiol už tokio pobūdžio pažeidimus įprastai skiriama bauda ir baudos taškai, o nauja priemonė turėtų sustiprinti prevencinį poveikį.

    Pokyčiai rengiami po tragiškos avarijos Mazovijos regione, kai į pervažą įvažiavęs sunkvežimis susidūrė su tolimojo susisiekimo traukiniu. Per incidentą nuo bėgių nuvažiavo lokomotyvas ir pirmieji vagonai, nukentėjo keleiviai, žuvo viena moteris, o dalis žmonių buvo išvežti į ligonines.

    Prie pervažų planuoja daugiau kontrolės

    Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad vien tik griežtesnės bausmės problemos neišspręs, todėl kartu numatoma stiprinti pažeidimų fiksavimą. Viena krypčių – glaudesnis geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio apsaugos tarnybų ir automatinės kelių eismo kontrolės sistemos bendradarbiavimas.

    Daug dėmesio skiriama vadinamosioms raudono signalo fiksavimo sistemoms, kurios automatiškai užfiksuoja į pervažą įvažiavusį automobilį degant draudžiamam signalui. Lenkijoje tokių įrenginių yra vos kelios dešimtys, o didžioji dalis pervažų apskritai nėra nuolat stebimos, todėl reali pažeidimų išaiškinimo tikimybė dažnai priklauso nuo atsitiktinumo.

    Ministerijos atstovai nurodo, kad problemos mastą atskleidžia ir atskirų vietų statistika: vienoje Varšuvos pervažoje per kelis mėnesius fiksuota apie 1 300 atvejų, kai vairuotojai įvažiavo degant raudonam signalui. Tokiose vietose, pasak pareigūnų, papildomos techninės priemonės gali duoti greitesnį efektą nei vien tik raginimai laikytis taisyklių.

    Kodėl svarbiausias yra raudonas signalas

    Specialistai primena, kad pervažose pagrindinis draudimas yra raudonas šviesoforo signalas, o ne užtvarai. Raudona šviesa dažniausiai įsijungia anksčiau, o užtvarai leidžiasi kiek vėliau tam, kad vairuotojas, jau padaręs klaidą ir atsidūręs ant bėgių, nebūtų ten „įkalintas“.

    Taip pat pabrėžiama, kad išvažiuoti leidžiama tik tada, kai raudonas signalas užgęsta ir užtvarai būna visiškai pakilę. Automatizuotose pervažose užtvarai gali vėl pradėti leistis, jei sistema aptinka kitą artėjantį traukinį, todėl orientuotis vien į užtvarų padėtį yra pavojinga.

    Griežtesnės pasekmės už sukeltas nelaimes

    Projektas numato ir griežtesnę atsakomybę, kai pervažoje padarytas pažeidimas sukelia sunkias pasekmes. Jei teismas pripažintų kaltę dėl transporto katastrofos ar eismo įvykio pervažoje, būtų numatytas privalomas draudimas vairuoti, kurio minimalus terminas siektų trejus metus.

    Jeigu veiksmai sukurtų tiesioginį katastrofos pavojų, minimalus draudimo vairuoti laikotarpis siektų vienerius metus. Ministerija teigia, kad tokie rėžiai turėtų užtikrinti nuoseklesnę praktiką ir aiškesnį signalą, jog pervažos yra viena pavojingiausių kelių infrastruktūros vietų.

    Kol kas projektas dar tik keliauja svarstymams, todėl galutinės formuluotės gali kisti. Vis dėlto kryptis aiški: už važiavimą per raudoną geležinkelio pervažoje gali grėsti ne tik bauda, bet ir realus, apčiuopiamas teisių praradimas.

  • Energetikos įmonėms planuojami didesni koncesiniai mokesčiai: Vyriausybė tikisi milijardų biudžetui

    Lenkijos Vyriausybė parengė Energetikos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma reikšmingai didinti koncesinius ir prieškoncesinius mokesčius energetikos įmonėms. Tikslas – užkamšyti teisines spragas, suvienodinti taisykles ir padidinti įplaukas į valstybės biudžetą.

    Projektą paskelbė Rządowe Centrum Legislacji, o iniciatoriumi nurodoma energetikos ministro kuruojama ministerija. Pataisos apimtų mokesčius, kuriuos iš energetikos bendrovių renka reguliuotojas Urząd Regulacji Energetyki.

    Didesnė minimali įmoka

    Pagrindinis siūlymas – minimalią koncesinio ir prieškoncesinio mokesčio sumą kelti nuo 227 eurų iki 1 136 eurų. Projekte pabrėžiama, kad dabartinis minimalus dydis nebuvo keistas nuo 2018 metų.

    Numatoma, kad minimalios įmokos būtų indeksuojamos pagal metinį vartotojų kainų indeksą, kurį skelbia Główny Urząd Statystyczny. Tai reikštų, kad ateityje mokesčiai automatiškai prisitaikytų prie infliacijos ir realių administravimo sąnaudų.

    Lubų atsisakymas ir nauja skaičiavimo logika

    Kita reikšminga naujovė – siūloma atsisakyti viršutinės mokesčių ribos, kad jų dydis labiau atspindėtų didžiausias pajamas gaunančių rinkos dalyvių mastą. Taip pat projektu numatoma dešimteriopai padidinti koeficientus, pagal kuriuos skaičiuojamas mokestis.

    Be to, dalį taisyklių – pavyzdžiui, apie mokesčio sumokėjimo tvarką ir terminus – ketinama perkelti iš Vyriausybės nutarimų į patį įstatymą. Tokiu būdu siekiama mažinti interpretacijas ir sustiprinti teisinį aiškumą.

    Spragos dėl atsinaujinančios energetikos

    Projekte siūloma tikslinti ir atsinaujinančios energetikos išimtis. Numatyta, kad prieškoncesinis ar koncesinis mokestis nebūtų taikomas, kai bendra įrengtoji galia neviršija 5 MW, tačiau ši riba būtų vertinama sumuojant visus to paties subjekto valdomus įrenginius.

    Tokiu būdu valdžia tikisi apriboti praktiką, kai veikla formaliai „išskaidoma“ į kelias mažesnes elektrines ar net kelias įmones, kad kiekviena atskirai tilptų į 5 MW slenkstį. Projekte taip pat numatyti papildomi saugikliai, turintys mažinti dirbtinį bendrovių skaidymą į specialios paskirties įmones.

    Pagal pateiktus skaičiavimus, vien minimalios įmokos pakėlimas galėtų atnešti apie 2 milijonus eurų per metus. Atsisakius viršutinės ribos, prognozuojamas papildomas maždaug 636 milijonų eurų efektas, o koeficientų atnaujinimas – dar apie 171 milijoną eurų.

    Taigi bendrai, projektu vertinimu, naujos taisyklės galėtų padidinti valstybės biudžeto pajamas daugiau nei 795 milijonais eurų per metus. Tolimesnis pataisų likimas priklausys nuo derinimų ir teisėkūros proceso, įskaitant galimas korekcijas po konsultacijų su rinka ir institucijomis.

  • Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerijoje – naujas viceministras: į vyriausybę ateina Sławomir Ćwik

    Kas paskirtas ir kada

    Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerija pranešė, kad nauju viceministru taps Seimo narys Sławomir Ćwik. Jis pareigas pradės eiti rugsėjo 14 dieną, o jo statusas ministerijoje bus valstybės sekretoriaus.

    Ministerija kol kas nenurodė, už kurias konkrečias sritis ar programas bus atsakingas naujasis viceministras. Tokia praktika Lenkijos vyriausybėje nėra reta – atsakomybės dažnai paskirstomos vėliau, po vidinių sprendimų ir portfelių peržiūros.

    Politinis kontekstas – koalicijos rokiruotės

    Šis paskyrimas vyksta tęsiantis koalicinės vyriausybės kadrų pokyčiams, kai į vykdomąją valdžią pereina vis daugiau su Unia Centrum siejamų politikų. Ćwik priklauso šiai politinei jėgai ir yra jos vadovybės narys.

    Pastarosiomis savaitėmis tai jau antras panašaus lygmens paskyrimas: anksčiau paskelbta, kad į Energetikos ministeriją viceministru pereina senatorius Piotr Masłowski. Jam viešai įvardyta viena iš krypčių – elektromobilumas, o pareigas jis turėtų pradėti eiti rugsėjo 7 dieną.

    Pokytis po atsistatydinimo

    Naujas viceministras skiriamas po to, kai iš pareigų pasitraukė Mikołaj Dorożała – jis ministerijoje ėjo viceministro pareigas ir buvo vyriausiasis gamtos konservatorius. Pastarojo atsakomybės apėmė ir miškininkystės klausimus, todėl sprendimas paskirti naują politinę figūrą vertinamas kaip bandymas stabilizuoti darbų tęstinumą.

    Kol nėra paskelbta Ćwik kuruojamų sričių, neaišku, ar jis perims dalį buvusio viceministro portfelio, ar ministerija pasirinks naują kompetencijų pasidalijimą. Praktikoje tai gali reikšti ir prioritetų perskirstymą klimato politikos, aplinkosaugos priežiūros bei energetinės transformacijos temose.

    Kas žinoma apie Sławomirą Ćwiką

    Sławomir Ćwik parlamente yra pirmą kadenciją – mandatą gavo X kadencijos Seime, pradėjus dirbti 2023 metais. Anksčiau jis į parlamentą kandidatavo iš Polska 2050 sąrašų, tačiau po skilimo prisijungė prie Unia Centrum.

    Ministerijos pateiktame aprašyme nurodoma, kad jis yra baigęs teisę Marijos Kiuri-Sklodovskos universitete Liubline, taip pat turi podiplomines mokesčių studijas Varšuvos Ekonomikos mokykloje. Profesionalioje veikloje jis dirbo teisininku ir vadovavo komercinės teisės bendrovėms.

  • Automobilių techninės apžiūros laukia pokyčiai: nuotraukos, 30 dienų taisyklė ir griežtesnė kontrolė

    Lenkijos Vyriausybė į darbotvarkę įtraukė teisės aktų pakeitimus, kurie iš esmės keistų privalomų automobilių techninių apžiūrų tvarką. Pagrindinis tikslas – sugriežtinti sistemą ir sumažinti piktnaudžiavimo rizikas, susijusias tiek su pačiomis apžiūromis, tiek su transporto priemonių registravimu.

    Vienas praktiškiausių pakeitimų vairuotojams – galimybė techninę apžiūrą atlikti iki 30 dienų anksčiau neprarandant galiojimo termino. Tai reikštų, kad naujas galiojimas būtų skaičiuojamas ne nuo apžiūros dienos, o nuo ankstesnės apžiūros galiojimo pabaigos, todėl žmonės galėtų patogiau planuoti vizitus stotyse.

    Kartu siūloma įvesti privalomą transporto priemonės buvimo apžiūroje fotofiksaciją. Tokia dokumentacija turėtų tapti papildomu įrodymu, kad automobilis realiai buvo stotyje, o apžiūra nebuvo atlikta „popieriuje“.

    Valdžia taip pat numato griežtesnę priežiūrą diagnostams ir techninės apžiūros stotims. Didesnį vaidmenį gautų savivaldos lygmens administracija, kuri turėtų skirti pinigines baudas už pažeidimus, vykdyti tiesioginę priežiūrą ir tvarkyti diagnostų registrą, įskaitant įrašymą, teisių sustabdymą ar panaikinimą.

    „Starostoms pavedama skirti pinigines baudas techninės apžiūros stotis vykdantiems verslininkams ir diagnostams, taip pat vykdyti tiesioginę apžiūrų priežiūrą bei tvarkyti diagnostų registrą“, – nurodoma projekto prielaidose.

    Dar viena numatoma kryptis – diagnostų rengimo kokybės kontrolė. Siūloma aiškiau reglamentuoti mokymo centrų veiklą, kuri iki šiol esą buvo menkai prižiūrima, o priežiūros funkcijos būtų sutelktos Transporto techninės priežiūros institucijose ir su jomis susijusiose įstaigose.

    Pokyčiai pristatomi kaip dalis europinių reikalavimų perkėlimo į nacionalinę teisę ir bandymas užkamšyti spragas, kurios leidžia atsirasti schemoms. Tarp minimų problemų – atvejai, kai užsienio gyventojai, pasitelkę tarpininkus, registruoja transporto priemones Lenkijoje dėl mažesnių kaštų, o fotofiksacija turėtų apsunkinti fiktyvų techninės apžiūros „patvirtinimą“.

  • Lenkija tvarkys valstybės įmonių portfelį: stiprins PGZ, akcijų neparduos, tikisi didesnių dividendų

    Lenkijos vyriausybė planuoja pertvarkyti valstybės valdomų bendrovių portfelį taip, kad įmonės dažniau veiktų kaip viena sistema ir generuotų daugiau sinergijos. Apie tai viešai pranešė valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas, pristatydamas artimiausių metų kryptį.

    Pagrindinis akcentas bus konsolidacija: numatoma, kad dalį valstybės įmonių perims kitos valstybės valdomos bendrovės. Pasak ministro, tokie sprendimai būtų priimami ne vienkartinei finansinei naudai, o strateginiams tikslams įgyvendinti ir efektyvumui didinti.

    Kartu pabrėžta, kad akcijų pardavimo planų nėra. Tai reiškia, jog valdžia renkasi ne privatizavimo kelią, o vidinį portfelio pergrupavimą, kuriuo siekiama sutelkti kompetencijas, sumažinti dubliavimąsi ir aiškiau paskirstyti atsakomybes sektoriuose.

    PGZ numatomas didesnis vaidmuo

    Atskiras dėmesys skirtas Polska Grupa Zbrojeniowa (PGZ) stiprinimui. Ministerija nurodo, kad bus siekiama sutvarkyti PGZ akcininkų struktūrą taip, kad joje liktų įmonės, kurios realiai kurtų grupės vertę ir stiprintų patikimumą.

    Toks žingsnis atitinka platesnę Europos tendenciją, kai dėl saugumo situacijos ir gynybos finansavimo augimo valstybės peržiūri gynybos pramonės grandines. Paprastai tai reiškia daugiau koordinacijos, greitesnį gamybos pajėgumų didinimą, aiškesnį užsakymų planavimą ir didesnį dėmesį tiekimo saugumui.

    Dividendų lūkesčiai ir biudžeto logika

    Ministras taip pat teigė, kad valstybė tikisi didesnių dividendų iš valstybės įmonių artimiausiu laikotarpiu, o 2027 metais – reikšmingesnių įplaukų. Tokios pajamos dažnai vertinamos kaip vienas iš būdų stabilizuoti biudžetą, ypač kai kartu didėja išlaidos strateginiams prioritetams.

    Vis dėlto dividendų augimas paprastai priklauso nuo kelių veiksnių: įmonių pelningumo, investicinių planų ir to, kiek pelno paliekama plėtrai. Todėl portfelio konsolidacija dažniausiai siejama ir su siekiu sukurti didesnius, finansiškai atsparesnius subjektus, kurie gali ir investuoti, ir mokėti dividendus.

  • Lenkija svarsto laikinai mažinti PVM degalams: naujas mokestis paliestų ir dujų tiekėjus

    Lenkijos vyriausybė svarsto trumpam sumažinti pridėtinės vertės mokestį degalams, kad kelionės namo vasaros pabaigoje ir darbai laukuose kainuotų mažiau. Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis patvirtino, kad analizuojamas dviejų savaičių laikotarpis per paskutines atostogų savaites. Šįkart svarstoma apsiriboti tik PVM korekcija, nekeičiant akcizų.

    Tokios priemonės Lenkijoje jau buvo taikytos, tačiau jos turi aiškią kainą biudžetui ir kelia klausimą, kas už tai turėtų sumokėti. Ankstesnė schema, kai PVM degalams buvo laikinai sumažintas nuo 23 iki 8 proc., o akcizai nuleisti iki ES minimumo, viešiesiems finansams kainavo apie 1 100 000 000 eurų. Todėl valdžia ieško būdo, kaip dalį praradimų atgauti.

    Kas mokėtų už pigesnį kurą?

    Anksčiau dalį biudžeto netekties ketinta kompensuoti vadinamuoju „viršpelnių“ mokesčiu degalų bendrovėms. Buvo skaičiuota, kad jis galėtų atnešti apie 930 000 000 eurų, tačiau įstatymo įsigaliojimas sustojo, kai prezidentas Karolis Nawrockis jį perdavė Konstituciniam Teismui išankstinei patikrai. Pagrindinis argumentas buvo tai, kad mokestis būtų taikomas už laikotarpį iki įstatymo įsigaliojimo.

    Dabar rengiama nauja mokesčio versija, kuri, priklausomai nuo pasirinkto modelio, galėtų apimti ne tik degalų gamintojus ir importuotojus, bet ir dujų sektorių. Svarstoma, kad tarifas siektų 60 proc., tačiau būtų taikomas tik viršijus nustatytą atskaitos lygį. Degalų atveju atskaitos tašku galėtų tapti 2024–2025 metų rafinavimo maržų vidurkis, padidintas 20 proc. ir indeksuotas pagal infliaciją.

    Dujos ir SGD importas – naujas taikinys

    Platesnis scenarijus reikštų, kad mokestis paliestų ir dujų gamybą bei importą, įskaitant suskystintų gamtinių dujų tiekimą. Tokiu atveju skaičiavimai būtų paremti referencine žaliavos kaina, o ne marža, kaip naftos produktų rinkoje. Lenkijos diskusijose tai pristatoma kaip bandymas užtikrinti, kad energetikos sektoriaus „viršnorminiai“ rezultatai prisidėtų prie vartotojams skirtų lengvatų finansavimo.

    Vertinama, kad platesnis variantas biudžetui galėtų sugeneruoti apie 1 900 000 000–2 300 000 000 eurų pajamų. Tikėtina, kad didžiausia našta tektų „Orlen“ grupei, kuri yra viena svarbiausių rinkos žaidėjų tiek degalų, tiek energetikos grandinėje. Tačiau galutinė įtaka priklausytų nuo tikslios „viršijimo“ formulės ir laikotarpio, kuriam būtų skaičiuojami rodikliai.

    Kodėl kritikuojamas visuotinis kainų mažinimas?

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad visuotinis degalų atpiginimas dažnai reiškia, jog didžiausią naudą gauna daugiausia važinėjantys ir daugiau suvartojantys, o ne pažeidžiamiausi. Todėl vis dažniau siūloma alternatyva – tikslesnė, tikslinė parama, pavyzdžiui, laikinas degalų kompensavimas mažesnes pajamas gaunantiems arba intensyviai nuo degalų priklausomiems sektoriams. Tarptautinė praktika rodo, kad tokie sprendimai leidžia geriau suvaldyti biudžeto kainą ir sumažina iškraipymus rinkoje.

    Lenkijos diskusijose atskirai minimi ir ūkininkai, kuriems degalų brangimas ypač juntamas per javapjūtę ir transporto darbus. Valdžia paraleliai svarsto ir kitas priemones, susijusias su akcizo grąžinimu žemės ūkiui, tačiau tai neišsprendžia klausimo dėl trumpalaikių degalų kainų svyravimų visoje ekonomikoje. Dėl to mokesčio idėja pristatoma kaip finansinis „buferis“ galimam naujam energetikos kainų šokui.

    „Teisė negali įsigalioti rugpjūtį, o mokestis apimti pajamas, gautas nuo kovo pradžios – tai reikštų apmokestinimą atgaline data“, – sakė prezidentas Karolis Nawrockis, argumentuodamas sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

    Jei ir atnaujintas mokestinis modelis susidurtų su konstituciniais ar politiniais barjerais, Lenkijai tektų ieškoti kitų būdų finansuoti intervencijas į energijos kainas. Viena aptariamų krypčių – didesnis ES fiskalinių taisyklių lankstumas energijos išlaidoms, ypač jei šalis tuo pat metu privalo laikytis griežtesnių deficito ribojimų. Tokiu atveju sprendimas būtų ne naujos pajamos, o daugiau erdvės išlaidoms krizės metu.