Lenkų kompozitorius, dirigentas ir prodiuseris Radzimiras Dębskis, žinomas kaip Jimek, savo karjeroje nuosekliai jungia klasikinę muziką ir hiphopą. 2026 metų birželio 12 dieną jis išleido albumą „Études for Piano, Sampler, Orchestra and Friends“, kuriame skamba dvylikos lenkų reperių balsai ir simfoninio orkestro partijos.
Šis leidinys nėra atsitiktinis eksperimentas, o kryptingas tęsinys projektų, kuriais Jimek išplėtė hiphopo koncertų formą iki didelio masto sceninių pastatymų. 2026 metų rugsėjo 12 dieną Varšuvos Bemowo rajone planuojamas koncertas, kuriame albumo kūrėjai turėtų pasirodyti kartu su orkestru.
Tarptautinis pripažinimas
Jimek vardas tarptautinėje erdvėje plačiau nuskambėjo dar 2012 metais, kai jis laimėjo „Beyoncé“ dainos „End of Time“ remikso konkursą, kuriame dalyvavo daugiau nei 3 000 kūrėjų iš 25 šalių. Pasak muzikanto, būdamas Berlyne jis sulaukė pačios atlikėjos skambučio, atvėrusio kelią naujiems pasiūlymams už Lenkijos ribų.
Vėliau jis bendradarbiavo su JAV hiphopo žvaigždėmis ir pasirodė didelio matomumo renginiuose, o projektas „2015“, sukurtas kartu su Miłoszu „MIUOSH“ Borycki ir įrašytas su Lenkijos radijo nacionaliniu simfoniniu orkestru, tapo vienu ryškiausių jo sintezės pavyzdžių. Šios krypties vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose sulaukė plačios sklaidos, o Jimek koncertavo ir Azijoje bei Afrikoje.
Kodėl vėl renkasi Lenkiją
Nors klasikinė muzika lengvai peržengia kalbos barjerus, Jimek pabrėžia sąmoningai grįžtantis prie kūrybos namuose. Jam tai susiję ne tik su logistika ar patogumu, bet ir su tapatybe bei vidine pusiausvyra.
„Buvimas namuose, grįžimas ten, iš kur esi kilęs, man tapo poreikiu ir būdu ieškoti pusiausvyros. Jei mano tapatybė išsikreipia, man tai pavojinga. O kartu tai didžiulis malonumas ir palengvėjimas“, – sakė Jimek.
Jis priduria, kad vasaros Varšuvoje jam yra viena mėgstamiausių patirčių, o Lenkija apskritai suteikia kūrybai aiškų atspirties tašką. Šis sugrįžimas į vietinį kontekstą svarbus ir todėl, kad naujas albumas užbaigia jo hiphopo ir klasikinės muzikos trilogijos idėją.
Albumas kaip protestas prieš „nupoliruotą“ garsą
„Études for Piano, Sampler, Orchestra and Friends“ sąmoningai paliktas gyvas, ne iki galo nugludintas: girdėti studijos pokalbiai, pastabos, tarpusavio reakcijos. Jimek sako, kad toks sprendimas yra reakcija į laikmetį, kuriame muzika dažnai siekia sterilumo, o kūrybinis procesas paslepiamas.
„Šie laikai dabar labai nupoliruoti. Tai protestas prieš tai, tam tikra reakcija ir maištas“, – sakė Jimek.
Jis šią „žalią“ estetiką sieja ir su senąja hiphopo tradicija, kai albumuose skambėdavo trumpi intarpai, sukuriantys užkulisių atmosferą. Šiandien, kai klausymas dažnai persikelia į atskirus kūrinius, tokia struktūra tampa sąmoningu pasirinkimu kurti vientisą pasakojimą.
Lenkų hiphopas ir kalbos svoris
Jimek atvirai teigia, kad lenkų hiphopą laiko vienu stipriausių Europoje, ir tai grindžia ne vien emocija. Jo teigimu, skambesį stiprina vietinė semplavimo tradicija, paremta senais lenkų įrašais, džiazu, kino muzika ir populiariosios muzikos palikimu.
„Tai šališka, ir aš net neketinu už tai atsiprašyti. Lenkų hiphopas yra vienas geriausių Europoje. Jis labai stiprus muzikaliai, o tai ateina ir iš semplų, nes jis užaugo iš senų lenkiškų įrašų, lenkų džiazo, kino muzikos ir populiariosios scenos“, – sakė Jimek.
Jis taip pat pabrėžia, kad lenkų hiphopas nuo pat pradžių nesistengė tapti amerikietiška kopija, todėl išlaikė savitą tapatybę. Pasak muzikanto, užsienio klausytojus dažnai nustebina tekstų turinys, kai jis pats verčia dainų žodžius draugams, o kalbos struktūra suteikia papildomų prasmių ir niuansų.
Albume dalyvauja dvylika reperių ir visi jie vyrai, o Jimek šį faktą aiškina kaip natūraliai susiklosčiusį kūrybinį pasirinkimą, kurį nusprendė paversti temos dalimi. Jo teigimu, šiuolaikiniame repe vis dažniau atsiranda refleksijų apie vyriškumą, jautrumą ir tai, ką reiškia būti vyru besikeičiančiame pasaulyje.