CP v2

Tag: Lenovo

  • DI keičia 2026 metų pasaulio čempionatą: 3D žaidėjų modeliai, VAR ir teisėjų kameros

    DI keičia 2026 metų pasaulio čempionatą: 3D žaidėjų modeliai, VAR ir teisėjų kameros

    2026 metais pasaulio futbolo čempionatas vyks Kanadoje, JAV ir Meksikoje, o vienu ryškiausių turnyro akcentų taps technologijos. FIFA ir partneriai žada sprendimus, kurie turėtų pakeisti ne tik transliacijas, bet ir komandų analizę bei teisėjų darbą.

    Vienas pagrindinių naujovių variklių bus dirbtinis intelektas, kuris vis dažniau taikomas sporto analitikoje ir vaizdo apdorojime. Tokie sprendimai pastaraisiais metais sparčiai plinta elitiniame futbole, nes leidžia greičiau apdoroti didžiulius duomenų kiekius ir pateikti aiškias įžvalgas.

    „Lenovo“ vaidmuo ir Football AI Pro

    Oficialiu turnyro technologiniu partneriu įvardijama „Lenovo“, kuri kartu su FIFA pristatė „Football AI Pro“. Tai DI pagrįstas žinių asistentas, skirtas sporto organizacijoms, analitikams ir treneriams, kad šie galėtų greičiau palyginti žaidimo schemas ir sprendimus, remdamiesi skirtingų šaltinių duomenimis.

    Sistema orientuota ne vien į komandinę analizę. Skelbiama, kad futbolininkams ji turėtų padėti gauti individualizuotas įžvalgas apie savo rungtynių veiksmus, sprendimų pasirinkimą ir pasikartojančias situacijas, kurias treniruotėse galima koreguoti.

    „Tai personalizuotas, korporacinis žinių asistentas, kuris koordinuoja išmanių agentų darbą, ieško FIFA duomenyse ir greitai pateikia reikiamą informaciją“, – sakė „Lenovo“ atstovas Kenas Wongas.

    VAR kartojimai su tiksliais 3D modeliais

    Dar viena ryški naujovė susijusi su VAR pakartojimais ir situacijų atvaizdavimu. Planuojama naudoti itin detalius 3D žaidėjų modelius, kuriems sukurti futbolininkai bus skenuojami, o virtualūs atvaizdai atspindės realias kūno proporcijas.

    Toks metodas svarbus dėl vienos priežasties: greitose, chaotiškose ar nestandartinėse situacijose algoritmams lengviau tiksliai sekti žaidėjų judesius. Tai gali padidinti sprendimų aiškumą žiūrovams ir sumažinti ginčų, kai diskusijos kyla dėl centimetrų.

    Skelbiama, kad technologija jau buvo išbandyta realiomis sąlygomis FIFA tarpkontinentinėje taurėje. Tuomet detalius 3D modelius gavo CR „Flamengo“ ir „Pyramids“ futbolininkai, o sprendimas buvo testuotas transliacijose ir analizėje.

    Teisėjų kameros ir vaizdo stabilizavimas

    Turnyrui tobulinamas ir „Referee View“ sprendimas, kai žiūrovams rodoma pirmojo asmens perspektyva iš teisėjo kūno kameros. Tokia transliacija jau buvo demonstruota bandomuoju režimu, o 2026 metų čempionate turėtų tapti labiau ištobulinta.

    Esminis patobulinimas – realiu laiku stabilizuojamas vaizdas, kad jis būtų sklandesnis ir lengviau žiūrimas. Stabilizavimui numatoma naudoti DI pagrįstą programinę įrangą, kuri mažina kameros drebėjimo efektą ir pagerina bendrą vaizdo kokybę.

    „Stabilizuoti įrašai suteiks geresnės kokybės pirmojo asmens perspektyvą žiūrovams visame pasaulyje, didindami aiškumą, supratimą ir įsitraukimą rungtynių metu“, – teigiama FIFA pristatymuose apie šį sprendimą.

    Futbolo industrijoje tai atspindi platesnę tendenciją: transliacijos tampa vis labiau paremtos duomenimis, o technologijos naudojamos ne vien pramogai, bet ir sprendimų skaidrumui. 2026 metais tai gali tapti vienu labiausiai aptariamų čempionato aspektų, ypač vertinant VAR epizodus.

  • „Google“ bėda: „Chrome“ Android planšetėse užstringa ir meta 5 langų klaidą – kada pataisys?

    „Google“ bėda: „Chrome“ Android planšetėse užstringa ir meta 5 langų klaidą – kada pataisys?

    Dalis Android planšečių naudotojų pastarosiomis dienomis susiduria su nemalonia problema: paspaudus „Chrome“ piktogramą naršyklė neatsidaro, o ekrane pasirodo pranešimas, kad galima turėti tik iki 5 langų. Paradoksas tas, kad klaida rodoma net tada, kai neatidarytas nė vienas „Chrome“ langas.

    Apie sutrikimą aktyviai pranešama naudotojų bendruomenėse ir „Chromium“ klaidų registravimo sistemoje. Iš pradžių daugiausia skundų buvo iš „Samsung“ planšečių savininkų, tačiau panašūs atvejai fiksuojami ir „Xiaomi“ bei „Lenovo“ įrenginiuose.

    Kas iš tiesų vyksta?

    Pagal aprašymus, klaida pasireiškia būtent planšetėse, kur „Chrome“ palaiko kelių langų režimą. Sistema tarsi klaidingai „mato“ jau pasiektą langų limitą ir dėl to neleidžia paleisti naujo „Chrome“ lango, nors realiai nėra ką uždaryti.

    Naudotojai teigia bandę įprastus veiksmus: perkrauti įrenginį, priverstinai sustabdyti programą ar išvalyti talpyklą. Vis dėlto daugeliu atvejų tai problemos neišsprendžia, o „Chrome“ ir toliau užsidaro iškart po bandymo ją atverti.

    „Google“ reaguoja, bet greito sprendimo dar nėra

    „Google“ atstovai viešose diskusijose prašo pateikti papildomos informacijos, kad būtų galima nustatyti tikslią priežastį. Tai rodo, kad problema yra žinoma, tačiau pataisa dar tik ruošiama ir gali būti diegiama palaipsniui per atnaujinimus.

    Kol oficialus pataisymas nepasiekė visų, praktiškiausias sprendimas yra laikinai naudotis alternatyvia naršykle. Taip pat verta pasitikrinti „Google Play“ parduotuvėje, ar „Chrome“ neturi laukiančio atnaujinimo, nes kritinės klaidos neretai taisomos būtent skubiais leidimais.

    Kodėl tai svarbu planšečių naudotojams?

    Planšetėse „Chrome“ dažnai naudojama kaip pagrindinis darbo ir mokymosi įrankis, ypač kai reikia kelių langų režimo, dokumentų peržiūros ar prisijungimų prie sistemų. Dėl tokio sutrikimo nukenčia ne tik patogumas, bet ir prieiga prie kasdienių paslaugų.

    Jei problema kartojasi, naudotojams pravartu fiksuoti įrenginio modelį, „Android“ versiją ir „Chrome“ versijos numerį. Tokie duomenys paprastai padeda kūrėjams greičiau atsekti, kurioje programos ar sistemos dalyje atsirado gedimas.

  • „Lenovo“ akcijos pašoko beveik 20 proc.: rekordinius rezultatus tempia DI pajamų šuolis

    „Lenovo“ akcijos pašoko beveik 20 proc.: rekordinius rezultatus tempia DI pajamų šuolis

    Technologijų grupės „Lenovo“ akcijos Honkongo biržoje vienos prekybos sesijos metu šoktelėjo beveik 20 proc., investuotojams įvertinus naujausius bendrovės ketvirčio ir visų finansinių metų rezultatus. Įmonė pranešė apie sparčiai augusias pajamas ir itin ryškų pelno šuolį, kurį didžiąja dalimi sustiprino DI kryptis.

    „Lenovo“ skelbė, kad per finansinių metų ketvirtąjį ketvirtį, pasibaigusį kovo mėnesį, grupės pajamos siekė apie 20 mlrd. eurų ir buvo maždaug 27 proc. didesnės nei prieš metus. Grynasis pelnas išaugo beveik šešis kartus ir sudarė apie 480 mln. eurų, o visų metų rezultatai tapo rekordiniai.

    DI pajamos tapo varikliu

    Didžiausiu išskirtiniu veiksniu tapo su DI susijusios pajamos, kurios ketvirtąjį ketvirtį paaugo apie 84 proc. ir sudarė daugiau nei trečdalį visų grupės pajamų. Į šią kategoriją įmonė įtraukia įrenginius su neuroniniais skaičiavimo moduliais, serverius su galingais grafikos procesoriais bei DI paslaugas verslui.

    Bendrovė pastaraisiais metais pabrėžia hibridinio DI kryptį, kai dalis skaičiavimų atliekama pačiame įrenginyje, o kita dalis perkeliama į duomenų centrus ar debesijos infrastruktūrą. Tokia architektūra rinkoje siejama su mažesniu vėlavimu, geresne duomenų kontrole ir galimybe sumažinti dalies užduočių kaštus, kai nereikia nuolat siųsti visų duomenų į debesiją.

    Ambicingas tikslas ir PC rinkos pozicija

    „Lenovo“ vadovas Yuanqing Yang investuotojams nurodė, kad įmonė siekia per artimiausius dvejus metus tapti 100 mlrd. JAV dolerių vertės bendrove, o didelė dalis augimo planų susieta būtent su DI. Perskaičiavus, tai būtų maždaug 93 mlrd. eurų įvertis, gerokai viršijantis dabartinį bendrovės rinkos kapitalizacijos lygį.

    „Mūsų tikslas aiškus: per ateinančius dvejus metus tapti maždaug 93 mlrd. eurų vertės bendrove, o pagrindinė augimo kryptis bus DI“, – sakė Yuanqing Yang.

    Kartu „Lenovo“ išlaikė vieno didžiausių pasaulio asmeninių kompiuterių gamintojų poziciją. Bendrovė skelbė, kad ketvirtąjį ketvirtį jos pasaulinė PC rinkos dalis siekė apie 24,4 proc., o tai sustiprina jos vaidmenį tuo metu, kai rinka iš naujo persigrupuoja dėl vadinamųjų DI kompiuterių bangos.

    Kodėl rinka reagavo taip audringai

    Stiprus akcijų šuolis dažniausiai rodo, kad rezultatai viršijo rinkos lūkesčius arba investuotojai įžvelgė aiškesnį augimo kelią ateičiai. Šiuo atveju signalas yra dvigubas: sparčiai augantis DI segmentas ir atsigaunanti įrenginių paklausa, kurią skatina naujų kompiuterių atnaujinimo ciklai bei verslų investicijos į našesnę infrastruktūrą.

    Vis dėlto analitikai atkreipia dėmesį, kad DI bumas didina konkurenciją tiek įrenginių, tiek serverių rinkose, o maržas gali spausti komponentų kainų svyravimai ir agresyvus kainodaros žaidimas. „Lenovo“ atvejis rodo, kad gebėjimas sujungti įrenginius, duomenų centrus ir paslaugas į vieną pasiūlą tampa esminiu argumentu, dėl kurio rinka pasirengusi mokėti daugiau.

  • Biržos kilo, bet nerimas nemažėja: konfliktas su Iranu kelia naftą, šauna „Lenovo“

    Biržos kilo, bet nerimas nemažėja: konfliktas su Iranu kelia naftą, šauna „Lenovo“

    Pasaulio finansų rinkos gegužės 22 dieną judėjo aukštyn, investuotojams kabinantis į viltį, kad JAV ir Irano derybose gali atsirasti proveržis. Tačiau optimizmą toliau slopina sutrikęs laivybos srautas Hormūzo sąsiauryje ir virš 90 eurų už barelį laikanti Brent naftos kaina.

    Europoje didieji indeksai prekybos pradžioje fiksavo prieaugį: Vokietijos DAX, Prancūzijos CAC 40 ir Euro Stoxx 50 kilo, o investuotojai jautriai reagavo į bet kokius signalus apie galimą įtampos mažėjimą. Kartu rinkos išlieka nervingos dėl infliacijos ir palūkanų normų perspektyvų, kurios priklauso ir nuo energijos kainų.

    Papildomos teigiamos nuotaikos Europoje atėjo iš Vokietijos, kur pirmojo ketvirčio ekonomikos augimo rodikliai atitiko lūkesčius, o vartotojų pasitikėjimas birželiui gerėjo. Tai svarbu rinkoms, nes euro zonos didžiausios ekonomikos atsigavimas pastaraisiais metais buvo trapus, o vidaus paklausa vis dar laikoma silpna grandimi.

    Azija tęsė ralį

    Azijos biržose taip pat dominavo teigiamos nuotaikos: Japonijos Nikkei 225 ūgtelėjo apie 2,7 proc., o regiono indeksai sekė iš paskos. Rinkos akcentavo lėtėjančią Japonijos infliaciją, kuri balandį, remiantis paskelbtais duomenimis, buvo nusileidusi iki žemiausio lygio per ketverius metus.

    Švelnėjanti infliacija investuotojams reiškia daugiau erdvės centriniams bankams neskubėti griežtinti politikos, nors energijos kainos dėl geopolitikos išlieka pagrindiniu rizikos veiksniu. Tarp augusių rinkų buvo Taivanas, Honkongas, Kinijos žemyninė rinka, Pietų Korėja, Australija ir Indija.

    Nafta brangi dėl Hormūzo

    Naftos kainas aukštyn stumia besitęsiantys sutrikimai Hormūzo sąsiauryje, kuriuo, pagal plačiai cituojamus tarptautinių energetikos institucijų vertinimus, keliauja reikšminga pasaulinės jūrinės naftos prekybos dalis. Dėl to bet koks nestabilumas regione greitai persiduoda degalų kainoms ir infliacijos lūkesčiams.

    Europos prekybos valandomis Brent nafta buvo pakilusi iki maždaug 91 euro už barelį, o JAV etaloninė nafta artėjo prie 85 eurų ribos. Palyginimui, prieš konflikto eskalaciją nafta buvo gerokai pigesnė, todėl dabartinis šuolis ypač jautrus transporto, aviacijos, pramonės ir vartojimo sektoriams.

    Auganti nafta tiesiogiai veikia obligacijų rinkas: kylant infliacijos lūkesčiams, dažnai kyla ir ilgalaikių obligacijų pajamingumai, o tai didina finansavimo kainą verslui ir gyventojams. JAV 10 metų obligacijų pajamingumas penktadienį buvo apie 4,57 proc., kiek atslūgęs nuo aukštesnių savaitės lygių.

    Valiutų rinkoje euras ir svaras JAV dolerio atžvilgiu ryškių pokyčių nerodė, o jenos kursą veikė ir infliacijos duomenys, ir rizikos apetitas pasaulio rinkose. Tokiose sąlygose investuotojai dažniau balansuojasi tarp saugių aktyvų ir augimo akcijų, priklausomai nuo naujienų srauto.

    „Lenovo“ šuolis po rezultatų

    Tarp ryškiausių dienos įvykių įmonių segmente išsiskyrė „Lenovo“ akcijų šuolis Honkongo biržoje, kai paskelbti ketvirčio rezultatai viršijo analitikų prognozes. Bendrovė nurodė, kad ketvirčio pajamos siekė apie 18,7 mlrd. eurų ir buvo maždaug 27 proc. didesnės nei prieš metus.

    Didžiausią impulsą augimui suteikė asmeninių kompiuterių, planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų segmentas, kurio pajamos, kaip skelbta, augo apie penktadalį. Rinka tai vertina kaip signalą, kad po kelių metų svyravimų vartotojų elektronikos paklausa stabilizuojasi, o įmonės geriau suvaldo atsargų ciklus.

    Vis dėlto bendra kryptis rinkose išlieka priklausoma nuo geopolitikos ir energijos kainų: net ir kylant indeksams, investuotojai vertina scenarijus, kuriais nafta gali išlikti brangi ilgiau, o tai reikštų didesnį spaudimą kainoms ir lėtesnį palūkanų mažinimo tempą. Artimiausiu metu lemiami gali būti tiek JAV ir Irano derybų signalai, tiek realūs laivybos srautų pokyčiai Hormūzo sąsiauryje.

  • „Google“ skelbia „Googlebook“: DI valdomi nešiojamieji iš „Acer“ ir „Lenovo“ jau rudenį

    „Google“ skelbia „Googlebook“: DI valdomi nešiojamieji iš „Acer“ ir „Lenovo“ jau rudenį

    „Google“ per „Android Show“ pristatė naują nešiojamųjų kompiuterių kryptį – „Googlebook“. Bendrovė teigia, kad šie įrenginiai kuriami taip, kad kuo geriau išnaudotų „Gemini“ DI galimybes kasdienėms užduotims, nuo rašymo iki paieškos ar turinio kūrimo.

    Pasak „Google“, „Googlebook“ idėja – sujungti kokybišką aparatinę įrangą, aukštesnės klasės medžiagas ir programinę įrangą, kuri suteiktų greitą prieigą prie DI funkcijų. Taip įmonė siekia pasiūlyti aiškiai išskiriamą „premium“ kategorijos „Android“ ekosistemos nešiojamųjų segmentą.

    Kaip veiks DI kasdienybėje?

    Vienas labiausiai akcentuojamų sprendimų – „Magic Pointer“. „Google“ aiškina, kad DI asistentą bus galima iškviesti gestu ar kryptingu žymeklio judesiu ekrane, o tai turėtų pagreitinti veiksmus, kai reikia paaiškinti, apibendrinti ar sugeneruoti turinį tiesiai darbo lange.

    Funkcijos kūrime, kaip nurodoma pristatyme, dalyvavo ir „Google DeepMind“ komanda. Bendrovė tvirtina, kad toks sąveikos modelis iš esmės keičia, kaip vartotojai bendrauja su kompiuteriu, nes DI tampa ne atskira programa, o nuolat pasiekiamu darbo įrankiu.

    Akcentas – ekosistemos integracija

    Kitas „Googlebook“ elementas – gilesnė integracija su „Android“ įrenginiais, kad užduotys sklandžiau persikeltų tarp telefono ir nešiojamojo kompiuterio. Pristatymo metu taip pat minėta galimybė patogiau pasiekti telefone esančius failus ir tęsti darbus didesniame ekrane.

    „Google“ taip pat akcentuoja personalizuojamus valdiklius, kuriuos padėtų kurti DI, kad vartotojas galėtų greičiau susidėlioti jam reikalingą darbo aplinką. Ši kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI funkcijos vis dažniau integruojamos tiesiai į operacinę sistemą ir pagrindines programas.

    Kada pasirodys ir kas gamins?

    Skelbiama, kad pirmieji „Googlebook“ nešiojamieji turėtų pasirodyti rudenį. „Google“ nurodo bendradarbiaujanti su partneriais, tarp kurių įvardijami „Acer“, „Asus“, „Dell“, „HP“ ir „Lenovo“.

    Teigiama, kad įrenginiai bus skirtingų formų ir dydžių, todėl pasirinkimą ras ir ieškantys kompaktiško, ir norintys didesnio ekrano sprendimo. Kainos kol kas neatskleidžiamos, tačiau „Google“ signalizuoja siekį konkuruoti ne vien specifikacijomis, bet ir išskirtiniu naudojimo patyrimu.

    Vizualiai „Googlebook“ turėtų išsiskirti ir dizaino detale – ant dangčio integruota apšviesta juosta. „Google“ teigimu, tai ne tik estetinis elementas, bet ir funkcionalus indikatorius, galintis padėti informuoti apie būsenas ar DI veikimą.