CP v2

Tag: Leonardo

  • Lenkai į „Wicher“ įdiegia ginklą prieš dronus: „Strales“ keičia žaidimo taisykles jūroje

    Lenkai į „Wicher“ įdiegia ginklą prieš dronus: „Strales“ keičia žaidimo taisykles jūroje

    Lenkijos karinio jūrų laivyno fregatos pagal programą Miecznik bus ginkluotos italų gamintojo „Leonardo“ 76/62 mm artilerijos sistema su „Strales“ paketu. Šis sprendimas laikomas svarbiu žingsniu, nes šiuolaikiniame kare vis daugiau grėsmių kelia dronai ir sparnuotosios bei priešlaivinės raketos.

    „Strales“ esmė yra valdoma DART amunicija ir speciali ugnies valdymo įranga, leidžianti artilerijos sistemai atlikti artimosios gynybos funkcijas. Tokia konfigūracija skirta ne tik paviršiniams taikiniams, bet ir manevruojantiems oro objektams, kuriuos tradicinei laivo artilerijai numušti gerokai sunkiau.

    Gamintojo ir viešai skelbiamuose techniniuose aprašymuose nurodoma, kad DART šaudmenys yra valdomi radijo ryšiu ir pasižymi dideliu greičiu bei manevringumu. Efektyvus nuotolis prieš manevruojančius oro taikinius siekia daugiau nei 8 kilometrus, o tai suteikia papildomą apsaugos sluoksnį tarp raketinės oro gynybos ir labai trumpo nuotolio sprendimų.

    Kas yra Miecznik fregatos

    Miecznik programos laivai statomi pagal „Babcock“ „Arrowhead 140“ bazinį projektą, o darbus vykdo konsorciumas PGZ-Miecznik Gdynėje. Pirmasis laivas ORP Wicher yra prototipas, kurio nuleidimas į vandenį planuojamas rugpjūčio 13 dieną, o perdavimas Lenkijos kariniam jūrų laivynui numatomas 2029 metų pabaigoje.

    Pagal skelbiamus planus antroji fregata ORP Burza turėtų būti nuleista į vandenį 2027 metais ir pradėti tarnybą 2030 metais. Trečiasis laivas ORP Huragan, kurio statyba jau pradėta, planuojamas 2028 metais, o tarnybos pradžia siejama su 2031 metais.

    Ginkluotė ir kaina

    Numatoma, kad fregatos bus apie 138–140 metrų ilgio, maksimali vandentalpa sieks apie 7 000 tonų, o maksimalus greitis bus iki 28 mazgų. Įguloje turėtų tarnauti nuo 120 iki 187 žmonių, taip pat paliekant vietos papildomiems specialistams ir misijų moduliams.

    Be 76 mm „Strales“ sistemos, viešai minimi ir kiti ginkluotės elementai, tarp jų Mk 41 vertikalios paleidimo sistemos šachtos bei priešlėktuvinės raketos „Sea Ceptor“ šeimos, taip pat priešlaiviniai sprendimai ir artimosios gynybos ginklai. Tokia komplektacija atspindi tendenciją Baltijos regione stiprinti laivų išgyvenamumą prieš masines, palyginti pigias atakas dronais.

    Lenkijos institucijų skelbiamais duomenimis, bendra trijų fregatų programos vertė po pakeitimų išaugo nedaug ir sudaro apie 3 500 000 000 eurų. Karinės laivybos analitikai atkreipia dėmesį, kad laivų ginkluotės ir sensorių integracija yra viena brangiausių programos dalių, o artimosios gynybos stiprinimas tampa prioritetu po pastarųjų metų konfliktų pamokų.

  • Lenktynės dėl šeštos kartos naikintuvo: GCAP sprendimas iki 2026 pabaigos, Lenkijai laikas senka

    Europos ir Japonijos kuriamas šeštos kartos naikintuvas GCAP artėja prie svarbaus termino: projekto partneriai signalizuoja, kad naujų valstybių prisijungimo sprendimai turėtų būti priimti ne vėliau kaip iki 2026 metų pabaigos. Tai reikšminga žinia Lenkijai, kuri pastaraisiais metais viešai svarsto apie galimą dalyvavimą programoje, tačiau formalių žingsnių dar nėra.

    GCAP, arba Global Combat Air Programme, yra Jungtinės Karalystės, Italijos ir Japonijos bendra iniciatyva, kurios tikslas – sukurti naujos kartos kovinę aviacijos sistemą. Pramoninę projekto ašį sudaro „BAE Systems“, „Leonardo“ ir „Mitsubishi Heavy Industries“, o ambicija – užtikrinti technologinę persvarą sparčiai kintančioje saugumo aplinkoje.

    Kodėl 2026 metai svarbūs?

    „Leonardo“ vadovas Lorenzo Mariani viešai įvardijo 2026 metų pabaigą kaip ribą, iki kurios realistiškai galima apsispręsti dėl papildomų partnerių priėmimo. Tokia laiko žyma dažniausiai siejama su projekto valdymu, darbų pasidalijimu, intelektinės nuosavybės klausimais ir ilgalaikėmis tiekimo grandinėmis, kurios privalo būti sutvarkytos ankstyvoje programos fazėje.

    „Manau, kad galutinis terminas yra 2026 metai, daugiausia per metus nuo dabar“, – sakė Lorenzo Mariani.

    Šis terminas svarbus ir todėl, kad GCAP deklaruojamas įvedimas į tarnybą siejamas su 2035 metais, nors viešai užsimenama ir apie galimą grafiko spartinimą. Kuo vėliau prisijungiama prie tokio masto programų, tuo mažesnė įtaka sprendimams, siauresnės pramoninio dalyvavimo galimybės ir didesnė rizika likti tik galutiniu vartotoju.

    GCAP nėra tik naujas lėktuvas

    GCAP koncepcija pristatoma kaip visos ateities oro mūšio architektūros kūrimas, o ne vieno orlaivio pakeitimas. Šeštos kartos platforma numatoma kaip tinklo centras, sujungiantis pilotuojamas sistemas, bepiločius, įvairius jutiklius, ryšio infrastruktūrą, ginkluotę ir duomenų apdorojimą realiuoju laiku.

    Tokio tipo programose vis didesnį vaidmenį įgauna programinė įranga, pažangūs ryšio sprendimai, kibernetinis atsparumas ir DI pagrįstas sprendimų palaikymas. Dėl to šalių pasirinkimas prisijungti ar likti nuošalyje lemia ne tik būsimą naikintuvų parką, bet ir pramonės kompetencijas, darbo vietas bei galimybes įsilieti į tarptautines tiekimo grandines keliems dešimtmečiams.

    Ką tai reiškia Lenkijai?

    Lenkijos atveju signalas aiškus: jei Varšuva nori realiai dalyvauti kuriant Europos ir Japonijos šeštos kartos sprendimą, langas sprendimams siaurėja. Viešojoje erdvėje buvo minėta, kad vyksta kontaktai su Italijos ir Japonijos pramonės atstovais, tačiau Lenkijos gynybos institucijos nėra paskelbusios apie oficialų prisijungimo procesą.

    GCAP pasirinkimas Lenkijai būtų strateginis klausimas apie laikotarpį po 2040 metų: ar šalies karinės oro pajėgos ir pramonė taps šios ekosistemos bendraautoriais, ar tik naudotojais. Kartu tai būtų ir politinis sprendimas, kaip subalansuoti jau vykdomus pajėgumų atnaujinimo projektus su investicijomis į ateities sistemų kūrimą.

    Tuo pat metu programa plečiasi ir diplomatine prasme: 2025 metais Kanada prisijungė prie GCAP stebėtojo teisėmis, o toks formatas kai kuriais atvejais tampa tarpine stotele prieš gilesnį įsitraukimą. Tai rodo, kad projektas išlieka atviras, bet laiko rėmai sprendimams, kaip pabrėžia pramonės lyderiai, tampa vis griežtesni.

  • Lenkijos F-35 jau kyla Italijoje: atskleista, kiek „Husarz“ netrukus pasieks bazes

    Lenkijos F-35 jau kyla Italijoje: atskleista, kiek „Husarz“ netrukus pasieks bazes

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradėjo realų perėjimą prie penktosios kartos naikintuvų: birželio 12 dieną oficialiai priimti pirmieji trys F-35A. Tiekimai tik įsibėgėja, o šiemet planuojama perduoti dar 11 orlaivių, todėl Lenkijos oro pajėgų struktūra artimiausiais mėnesiais keisis iš esmės.

    Naujame etape dėmesį patraukė dar vienas lėktuvas: į orą pakilo lenkiškas F-35 su borto numeriu 3517. Pirmojo skrydžio akimirkas užfiksavo aviacijos entuziastas Diego Mor, o pats skrydis vyko virš Cameri aerodromo Italijoje, kur veikia galutinio surinkimo ir patikros linija.

    Šis faktas svarbus tuo, kad dalis lenkiškų F-35 gaminami ne tik „Lockheed Martin“ gamykloje Fort Verte Teksase, bet ir Italijoje. Cameri gamybos ir priežiūros centras valdomas „Leonardo“ kartu su „Lockheed Martin“, o pagal sutartį reikšminga dalis užsakymo turėtų būti įgyvendinta būtent čia.

    Lenkija 32 F-35A įsigijimą įformino 2020 metų sausio 31 dieną, o sandorio vertė siekė apie 4,3 mlrd. eurų. Visi orlaiviai turi būti pristatyti iki 2029 metų pabaigos, o Lenkijos kariuomenėje šiems naikintuvams suteiktas pavadinimas „Husarz“.

    Šiuo metu pirmieji trys F-35 dislokuojami 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Laskoje ir įtraukiami į 11-ąją taktinės aviacijos eskadrilę. Nurodoma, kad ateityje F-35 taip pat bus dislokuojami 21-ojoje taktinės aviacijos bazėje Švidvine, taip formuojant dviejų pagrindinių dislokacijos taškų schemą.

    Kas keičiasi su F-35 „Husarz“

    F-35 „Lightning II“ laikomas daugiafunkciu penktosios kartos naikintuvu, sukurtu mažo pastebimumo principu, kad būtų sunkiau aptinkamas radarais ir galėtų veikti didelės priešlėktuvinės gynybos prisotinimo sąlygomis. Praktikoje tai reiškia didesnes išgyvenamumo galimybes tiek žvalgybos, tiek smūgių, tiek oro gynybos užduotyse.

    Ne mažiau svarbi ir jutiklių bei duomenų sujungimo logika: F-35 renka informaciją iš įvairių sensorių ir gali ją perduoti kitoms pajėgoms ore, jūroje ir sausumoje. Tokia sąveika didina situacinį suvokimą, o Lenkijos atveju tai ypač aktualu Baltijos regiono oro erdvės stebėjimui ir greitai reagavimo grandinei.

    Naujausia modernizacija ir programinė įranga

    Lenkija pasirinko F-35A versiją, pritaikytą kilti ir leistis įprastuose kilimo ir tūpimo takuose. Skelbiama, kad Lenkijos orlaiviai turėtų būti pristatomi su naujausia Block 4 modernizacijos kryptimi, kuri remiasi TR-3 (Technical Refresh 3) architektūra.

    TR-3 paketas siejamas su didesniais skaičiavimo pajėgumais, atnaujintais ekranų sprendimais ir didesne atmintimi, o tai sudaro prielaidas integruoti naujesnes ginkluotės ir misijų funkcijas. Kitaip tariant, tai ne tik techninė atnaujinimo detalė, bet ir bazė tolesniam F-35 gebėjimų plėtimui viso eksploatavimo laikotarpiu.

  • Europa ruošia lazerinį ginklą: „DragonFire“ jau 2027 metais gali pasirodyti britų laivuose

    Europa ruošia lazerinį ginklą: „DragonFire“ jau 2027 metais gali pasirodyti britų laivuose

    Europa artėja prie istorinio lūžio gynybos technologijose: Jungtinė Karalystė siekia pirmoji žemyne į tarnybą įvesti aukštos energijos lazerinį ginklą „DragonFire“. Projektą vysto „QinetiQ“ kartu su britų padaliniais „MBDA“ ir „Leonardo“, o tikslas aiškus – sistemą pritaikyti realiam naudojimui jūroje.

    Apie programos pažangą viešai kalbėta ir gynybos žiniasklaidoje: šiuo metu daug dėmesio skiriama viso lazerinio komplekso mažinimui. Kuo kompaktiškesnė sistema, tuo lengviau ją integruoti į karo laivus, užtikrinti aušinimą, elektros tiekimą ir veikimą sudėtingomis jūrinėmis sąlygomis.

    Kas žinoma apie „DragonFire“?

    Oficialiai skelbiama, kad „DragonFire“ galia viršija 50 kW. Toks lygis leidžia kalbėti ne apie optikos trikdymą, o apie realų taikinių pažeidimą, kai energijos spindulys gali įkaitinti ir ardyti medžiagas.

    Viešai nurodoma ir sistemos tikslumo kartelė: teigiama, kad ginklas gali pataikyti į monetos dydžio objektą maždaug 1 kilometro atstumu. Taip pat minima, jog potencialus veikimo nuotolis gali siekti apie 2 kilometrus, nors reali taktika priklausys nuo oro, taikinio ir platformos sąlygų.

    Kodėl lazeris laikomas lūžiu?

    Pagrindinis argumentas – kaina už vieną panaudojimą. Skaičiuojama, kad vienas lazerio šūvis gali kainuoti apie 12 eurų, nes iš esmės mokama už energiją ir sistemos eksploataciją.

    Palyginimui, laivų oro gynyboje naudojamos raketos yra nepalyginamai brangesnės: kai kurių tipų moderni priešlėktuvinė amunicija gali kainuoti apie 1 200 000 eurų ar daugiau už vienetą. Kai pigus dronas ar sviedinys numušamas labai brangia raketa, ekonomika tampa tokia pat svarbi kaip ir ugnies galia.

    Ką tai keičia jūrų gynyboje?

    Lazeriai ypač patrauklūs kaip atsakas į masines pigių dronų atakas, kai taikinių daug, o reakcijos laikas trumpas. Tokiomis situacijomis svarbu turėti priemonę, kuri gali veikti greitai, tiksliai ir nepalūžti nuo raketų atsargų ribotumo.

    Vis dėlto lazerinė ginkluotė turi ir apribojimų: efektyvumą gali mažinti rūkas, lietus, aerozoliai ar dūmai, o didelė galia reikalauja patikimo energijos tiekimo bei aušinimo. Dėl to kūrėjams tenka spręsti ne vien spindulio klausimą, bet ir visos laivui pritaikytos infrastruktūros užduotis.

    Jungtinė Karalystė planuoja „DragonFire“ integraciją į Karališkojo laivyno platformas, o viešai minimas terminas – 2027 metais. Jei planai bus įgyvendinti, Europa turės vieną ambicingiausių savo lazerinės oro gynybos projektų, galintį pakeisti požiūrį į kovą su dronais ir kitomis artimo nuotolio grėsmėmis.

  • „Leonardo“ pasirašė 320 mln. eurų sandorį: kuo svarbūs Kuveito patruliniai laivai Italijai?

    „Leonardo“ pasirašė 320 mln. eurų sandorį: kuo svarbūs Kuveito patruliniai laivai Italijai?

    320 mln. eurų sandoris Persijos įlankoje

    Italijos gynybos ir aviacijos pramonės grupė „Leonardo“ pranešė pasirašiusi maždaug 320 mln. eurų vertės sutartį su Abu Dabio laivų statybos bendrove Abu Dhabi Ship Building, priklausančia „EDGE Group“.

    Sutartis numato naujausios kartos Kuveito patruliniams laivams tiekti jūrinių kovos sistemų paketą, taip stiprinant Italijos pramoninį ir karinį pėdsaką Persijos įlankoje.

    Ką gaus Kuveito laivai

    Sandoris siejamas su „Al Dorra“ programa, pagal kurią Kuveitas modernizuoja jūrines pajėgas ir užsakė aštuonis FALAJ 3 klasės atviroje jūroje veikti pritaikytus patrulinius laivus, statomus Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

    „Leonardo“ turėtų tiekti kovos valdymo sistemą, jūrinį radarą „KRONOS NAVAL HP“ ir 76 mm laivų pabūklą „SUPER RAPIDO“, komplektuojamą su „STRALES“ sprendiniais, skirtais didesniam taiklumo ir reagavimo greičio lygiui.

    Platesnis Italijos ir Kuveito bendradarbiavimas

    Šis užsakymas tęsia platesnę Italijos ir Kuveito karinę partnerystę. Pastaraisiais metais šalys atnaujino bendradarbiavimą dėl „Eurofighter Typhoon“ programos, apimančios personalo rengimą, techninį palaikymą ir elektroninės kovos kompetencijas.

    Kuveitas dar 2016 metais buvo užsakęs 28 pažangius Italijoje pagamintus orlaivius, o dalis „Eurofighter Typhoon“ jau naudojami šioje valstybėje. Paslaugos, susijusios su logistiniu palaikymu ir mokymais vietoje, siejamos su veikla Ali al Salem oro bazėje iki 2029 metų pabaigos.

    „Šie projektai rodo, kad gynybos pramonėje vis dažniau perkamos ne pavienės platformos, o integruoti sprendimai su ilgalaike priežiūra, mokymais ir atnaujinimais“, – sakė gynybos sektorių stebintys analitikai, vertinantys pastarųjų metų rinkos tendencijas.

    Italijos karinis buvimas ir regiono įtampa

    Italija Kuveite taip pat turi aktyvų karinį kontingentą Ali al Salem bazėje. Ten vykdomos stebėjimo, žvalgybos ir duomenų rinkimo užduotys, kurios siejamos su saugumo užtikrinimu regione ir parama operacijoms prieš teroristines grupuotes.

    Pranešimuose minima, kad 2026 metais regione fiksuota įtampos eskalacija, o vienas bazėje buvęs MQ-9A tipo nuotoliniu būdu valdomas orlaivis buvo apgadintas per ataką, tačiau apie sužeistus Italijos karius neskelbta.

    Partnerystė su „EDGE Group“ ir bendra įmonė

    „Leonardo“ ir „EDGE Group“ bendradarbiavimas, kaip teigiama, tęsiasi apie du dešimtmečius ir per tą laiką buvo įgyvendinti projektai, apimantys maždaug 30 jūrinių vienetų aprūpinimą.

    Be šio kontrakto, abi pusės planuoja spartinti bendros įmonės kūrimą Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Skelbiama, kad ji turėtų pradėti veikti 2026 metais, o nuosavybė būtų paskirstyta 51 proc. „EDGE Group“ ir 49 proc. „Leonardo“.

    Numatoma, kad ši struktūra apims veiklas nuo projektavimo ir gamybos iki mokymų, taip pat licencijavimo ir vietos specialistų rengimo. Gynybos rinkoje tai vertinama kaip modelis, kai technologijų tiekėjas įsitvirtina regione ne vien pardavimu, bet ir ilgalaikiu dalyvavimu.

  • „Leonardo“ 320 mln. eurų sandoris Kuveite: Italija stiprina karinius raumenis Persijos įlankoje

    „Leonardo“ 320 mln. eurų sandoris Kuveite: Italija stiprina karinius raumenis Persijos įlankoje

    Italijos gynybos pramonės grupė „Leonardo“ plečia veiklą Persijos įlankos regione: pasirašyta maždaug 320 mln. eurų vertės sutartis su Abu Dabio laivų statybos bendrove ADSB, priklausančia EDGE grupei. Pagal susitarimą „Leonardo“ tieks jūrų kovos sistemas naujos kartos patruliniams laivams, kuriuos Kuveitas užsakė pagal programą Al Dorra.

    Kuveitas šia programa siekia modernizuoti savo karines jūrų pajėgas, užsakydamas aštuonis FALAJ 3 tipo pakrantės patrulinius laivus. Laivai statomi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o itališkos sistemos turėtų sustiprinti jų kovinius ir stebėjimo pajėgumus, ypač jūrinės infrastruktūros apsaugos užduotims.

    Kas bus įdiegta į laivus

    Pagal sutartį „Leonardo“ numatyta tiekti kovos valdymo sistemą, jūrinį radarą KRONOS NAVAL HP ir 76 mm SUPER RAPIDO artilerijos sistemą. Taip pat į komplektą įtraukiami STRALES valdomi šaudmenys, skirti didesniam taiklumui ir greitesnei reakcijai į greitai kintančias grėsmes.

    Tokio tipo integruotos sistemos gynybos rinkoje vertinamos kaip vienas svarbiausių laivo modernumo kriterijų, nes leidžia apjungti jutiklius, ginkluotę ir ryšio kanalus į vieną valdymo architektūrą. Dėl to didėja laivo situacinis suvokimas, o įgulos sprendimai priimami greičiau.

    Platesnis Italijos ir Kuveito bendradarbiavimas

    Gynybos ryšiai tarp Italijos ir Kuveito pastaraisiais metais stiprėja ne tik jūroje. Skelbiama, kad Italijos ir Kuveito karinės oro pajėgos atnaujino trejų metų bendradarbiavimo susitarimą, apimantį personalo rengimą, paramą elektroninės kovos srityje ir bendrą veiklų koordinavimą.

    Kuveitas dar 2016 metais užsakė 28 pažangius Italijoje pagamintus orlaivius, o dalis „Eurofighter Typhoon“ jau naudojami šalies pajėgose. Be to, iki 2029 metų pabaigos numatytos integruotos logistinės priežiūros ir mokymų paslaugos, kurios turi užtikrinti ilgalaikį technikos parengtį ir personalo kompetencijas.

    Karinė situacija regione ir planai 2026 metams

    Italija regione palaiko ir tiesioginį karinį buvimą Kuveite, Ali Al Salem bazėje dislokuodama apie 320 karių bei įvairius oro pajėgumus. Šis kontekstas ypač reikšmingas, nes Persijos įlanka pastaraisiais metais išlieka viena jautriausių pasaulio zonų, kur karinės rizikos persidengia su energetikos ir laivybos saugumu.

    „Leonardo“ ir EDGE bendradarbiavimas, trunkantis apie du dešimtmečius, jau siejamas su maždaug 30 jūrinių vienetų pristatymu. Abi pusės taip pat spartina bendros įmonės kūrimą, kuri, kaip skelbiama, 2026 metais turėtų pradėti veiklą Jungtiniuose Arabų Emyratuose, apimdama projektavimo, gamybos ir mokymų kryptis bei intelektinės nuosavybės licencijavimą.

    Tokie projektai atspindi platesnę pasaulinę tendenciją gynybos pramonėje, kai dideli kontraktai vis dažniau siejami su vietinės kompetencijos auginimu, technologijų perdavimo modeliais ir mokymų infrastruktūra. Tai leidžia pirkėjams mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekimo grandinių, o gamintojams užsitikrinti ilgalaikę priežiūros bei modernizavimo rinką.