Tag: Leonardo

  • Suomių „Iceye“ siūlo 2 mlrd. eurų už Italijos raketų gamintoją „Avio“

    Suomių „Iceye“ siūlo 2 mlrd. eurų už Italijos raketų gamintoją „Avio“

    Suomijos palydovų operatorė „Iceye“ pateikė 2 mlrd. eurų pasiūlymą įsigyti Italijos raketų gamintoją „Avio“ ir taip kurti integruotą Europos kosmoso bei gynybos bendrovę.

    Apie šį planą pranešė „Euronews“: „Iceye“ antradienį paskelbė siūlanti 41 eurą už akciją už visas „Avio“ paprastąsias akcijas. Pagal AFP skaičiavimą, tai įmonę įvertintų 2,05 mlrd. eurų.

    „Avio“ specializuojasi kosmoso variklių (propulsijos) ir paleidimo įrenginių srityje, o „Iceye“ tiekia palydovinius vaizdus gynybos ir žvalgybos sektoriams. Bendrovė pabrėžia, kad Europoje auga poreikis suvereniems kosmoso ir gynybos pajėgumams.

    „Iceye“ vadovas Rafalas Modrzewskis teigė, jog vyriausybėms svarbu kontroliuoti kritinę kosmoso infrastruktūrą. Bendrovės vertinimu, sujungus pajėgumus valstybės turėtų daugiau užtikrintumo dėl prieigos prie kosmoso.

    Pažadas investuoti Italijoje

    „Iceye“ aiškina, kad jungtinė grupė būtų vertikaliai integruota: vienoje įmonėje būtų sujungta palydovų gamyba, jų paleidimas ir misijų valdymas. Tokia struktūra, bendrovės teigimu, padidintų tiekimo ir pajėgumų tęstinumo garantijas.

    Pagal planus „Avio“ paleidimo ir propulsijos veikla liktų sutelkta Italijoje. „Iceye“ taip pat žada per penkerius metus šalyje investuoti 1 mlrd. eurų papildomai prie jau numatytų „Avio“ planų.

    Sandoriui dar reikėtų reguliuotojų pritarimo. Be to, pasiūlymas, tikėtina, sulauks atidesnio Italijos valdžios vertinimo.

    Kodėl sandoris gali sulaukti Romos dėmesio

    Skelbiama, kad Italijos valstybė turi apie 30 proc. gynybos rangovės „Leonardo“ akcijų. Būtent „Leonardo“ yra didžiausia „Avio“ akcininkė, valdanti 18 proc. akcijų paketą.

    Dėl šių ryšių ir strateginės „Avio“ veiklos srities sandoris gali tapti ne vien verslo, bet ir politiniu klausimu, kuriame svarbus nacionalinio saugumo aspektas.

  • „Leonardo“ užsakymų portfelis perkopė 60,4 mlrd. eurų: per devynis mėnesius augo 28 proc.

    „Leonardo“ užsakymų portfelis perkopė 60,4 mlrd. eurų: per devynis mėnesius augo 28 proc.

    Italijos gynybos ir aviacijos pramonės grupė „Leonardo“ pirmą kartą pranešė sulaukusi užsakymų, viršijančių 60 mlrd. eurų. Bendrovės teigimu, tai reikšmingas jos veiklos masto ir paklausos šuolis.

    Kaip skelbia „Euronews“, per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius užsakymų apimtis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 28 proc. ir pasiekė 60,4 mlrd. eurų.

    Bendrovės vadovas Lorenzo Mariani pareiškė, kad devynių mėnesių rezultatai patvirtina pasirinkto augimo krypties tvarumą: finansinį stabilumą, stiprų komercinį pasiūlymą, platų produktų portfelį ir didinamą gamybos pajėgumą.

    Jo teigimu, vienas artimiausių uždavinių – geriau paversti didelį užsakymų portfelį realia gamybos ir pristatymų apimtimi, nes to reikalauja dabartinė rinkos situacija.

    Kas lėmė užsakymų šuolį

    „Leonardo“ nurodo, kad užsakymų augimą skatino didėjančios pajamos visuose sektoriuose, kuriuose grupė veikia – gynyboje ir kosmoso bei aviacijos srityse.

    Prie portfelio padidėjimo prisidėjo ir sandoris: maždaug 6 mlrd. eurų siejami su „Iveco Group“ gynybos padalinio įsigijimu, kurį „Leonardo“ užbaigė praėjusių metų kovą.

    Įmonės valdyba trečiadienį patvirtino 2026 metų pirmųjų trijų ketvirčių rezultatus, o vadovybė teigia, kad jie suteikia prielaidų pozityviai žvelgti į artimiausią laikotarpį.

    Dronai, naikintuvas GCAP ir kosmoso aljansas

    Kalbėdamas apie strategines kryptis, L. Mariani akcentavo platformų integraciją ir skaitmeninimą, pramoninių partnerysčių plėtrą bei tikslinius įsigijimus ir susijungimus.

    Tarp konkrečių projektų jis įvardijo naujo naikintuvo GCAP programą, bendras įmones su „Rheinmetall“ ir „Baykar“ kuriant naujas transporto priemones bei dronus, taip pat aljansą su „Airbus“ ir „Thales“, kuriuo siekiama sukurti europinį kosmoso operatorių.

    Be to, paminėta ir technologinė „Michelangelo Dome“ vystymo kryptis, kuri, pasak vadovybės, yra dalis platesnio plano stiprinti pozicijas tarptautinėje aviacijos, gynybos ir saugumo pramonėje.

    Valstybės dalyvavimas ir bendrovės statusas

    „Leonardo“ yra biržoje listinguojama bendrovė, kurioje Italijos valstybė turi dalį akcijų per Ekonomikos ir finansų ministeriją.

    Bendrovė pabrėžia, kad didėjantis užsakymų portfelis ir gamybos pajėgumų plėtra turėtų padėti geriau reaguoti į kintančius gynybos ir kosmoso rinkos poreikius.

  • Europos palydovų susijungimas kelia klausimų: ar „Airbus“ sandoris stiprins nepriklausomybę kosmose?

    Europos palydovų susijungimas kelia klausimų: ar „Airbus“ sandoris stiprins nepriklausomybę kosmose?

    Europos Sąjunga atsidūrė keblioje situacijoje vertindama planuojamą „Airbus“, „Leonardo“ ir „Thales“ palydovų verslų susijungimą. Sandoris pristatomas kaip žingsnis link didesnės Europos strateginės autonomijos kosmose, tačiau konkurencijos priežiūros institucijoms kyla klausimų dėl kainų, tiekimo ir pasirinkimo.

    Pagal siūlomą modelį trijų bendrovių palydovų ir kosmoso sistemų veiklos būtų sujungtos į vieną struktūrą, kuri, viešai skelbtais duomenimis, generuotų apie 6,5 milijardo eurų metines pajamas ir turėtų apie 25 000 darbuotojų. Projektas, neoficialiai vadinamas „Bromo“, būtų orientuotas į Europos pozicijų stiprinimą žemosios Žemės orbitos palydovų rinkoje.

    Kas kelia didžiausią įtampą Briuselyje

    Didžiausia dilema susijusi su tuo, kad susijungimas galėtų sumažinti didžiųjų palydovų tiekėjų skaičių Europoje iki dviejų. Toks rinkos koncentracijos didėjimas paprastai reiškia didesnę derybinę galią tiekėjui, o tai gali virsti brangesniais užsakymais ir mažesniu alternatyvų pasirinkimu viešiesiems pirkėjams.

    Šios rizikos ypač jautrios dėl to, kad Europos Komisija lygiagrečiai vysto IRIS² – saugaus ryšio palydovinį tinklą, skirtą valstybinių institucijų ir kritinių tarnybų komunikacijai. Projektui numatyta apie 15,6 milijardo eurų, o pirmieji paleidimai planuojami nuo 2029 metų.

    IRIS² ir interesų konfliktų klausimas

    Planuojamas susijungimas tiesiogiai kerta su IRIS² tiekimo grandine, nes „Airbus“ ir „Thales Alenia Space“ jau turi svarbius vaidmenis programoje. Tai stiprina argumentą, kad konsolidacija galėtų padėti sutelkti pajėgumus ir užtikrinti įgyvendinimo drausmę, bet kartu silpnintų užsakovo galimybes spausti kainas ir reikalauti lankstesnių sąlygų.

    Situaciją komplikuoja ir tai, kad prie diskusijų prisideda Europos Komisijos gynybos ir kosmoso sritį kuruojantys padaliniai, kuriems svarbu turėti patikimus, europinius tiekėjus. Tuo pat metu konkurencijos priežiūra turi įvertinti, ar rinkos susiaurėjimas nepakenks viešajam interesui.

    Fonas: „Starlink“ tempas ir Europos atsakas

    Europos sprendimus spartina globali konkurencija, ypač „SpaceX“ valdoma „Starlink“ sistema, kuri diktuoja žemosios orbitos ryšio paslaugų tempą. Nors „Bromo“ nėra pristatomas kaip tiesioginis „Starlink“ analogas, ambicija aiški: Europai reikia didesnio masto ir greitesnio pramoninio ciklo, kad ji nepriklausytų nuo išorinių tiekėjų kritinėse ryšio grandyse.

    Pastarųjų metų geopolitika parodė, kad palydovinis ryšys tapo ne tik komercine paslauga, bet ir saugumo infrastruktūra. Būtent dėl to IRIS² ir panašios iniciatyvos vertinamos kaip strateginės, o bet kokie galimi tiekimo sutrikimai ar kainų šuoliai gali turėti tiesioginių pasekmių viešajam saugumui.

    Europos Komisijai dar teks apsispręsti, ar susijungimas gali būti patvirtintas su papildomomis sąlygomis, pavyzdžiui, įpareigojant dalies veiklų ar gamybos pajėgumų atsisakyti. Kol kas signalai rodo, kad derybos gali užtrukti, o galutinis sprendimas priklausys nuo to, ar bus rastas balansas tarp kosmoso nepriklausomybės ir realios konkurencijos išsaugojimo.

  • Lenkijos kariuomenė renkasi naujus sraigtasparnius: varžosi „Leonardo“ Švidnike ir „Airbus“ pasiūlymas

    Lenkijos gynybos ministerija artėja prie sprendimo dėl naujų mokomųjų–kovinių sraigtasparnių, kurie būtų skirti pilotams rengti ir būsimai eksploatuoti modernizuojamą sraigtasparnių parką. Varžybų epicentre atsidūrė ne tik techniniai parametrai, bet ir klausimas, kiek pirkimas turi stiprinti gamybą bei aptarnavimą pačioje Lenkijoje.

    Šalyje veikia dvi svarbiausios sraigtasparnių gamyklos: Švidnike dirbanti PZL-Świdnik, priklausanti italų grupei „Leonardo“, ir Mielece įsikūrusi PZL Mielec, valdoma JAV koncerno „Lockheed Martin“. Nors abu objektai turi užsienio savininkus, jie yra reikšminga Lenkijos pramonės ir gynybos ekosistemos dalis.

    Gamyba šalyje tampa argumentu

    Lenkijos valdžia pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad gynybos pirkimuose svarbu ne vien įsigijimo kaina ar skrydžio charakteristikos. Lygiai taip pat vertinama ilgalaikė logistika, atsarginių dalių tiekimas, remonto pajėgumai ir modernizavimo galimybės per visą technikos tarnavimo laiką, kuris dažnai siekia kelis dešimtmečius.

    Šią kryptį sustiprino ir politinės deklaracijos. „PZL-Świdnik ir PZL Mielec bus traktuojamos kaip lenkiškos gamyklos, nes jos gamina Lenkijoje ir čia kuria darbo vietas“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Toks požiūris reiškia, kad konkursuose papildomą svorį įgauna ne tik pats sraigtasparnio modelis, bet ir realus pramoninis pėdsakas: vietinė surinkimo linija, tiekimo grandinė, darbuotojų kompetencijos ir galimybė užtikrinti technikos parengtį krizės ar karo metu.

    Švidnikas, Mielecas ir didieji kontraktai

    PZL-Świdnik istoriškai yra vienas svarbiausių sraigtasparnių kompetencijų centrų šalyje. Ši gamykla siejama su keliomis lenkiškomis konstrukcijomis, o šiandien joje vykdomas ir vienas iš didžiausių pastarojo meto programų: 2022 metais Lenkija užsakė 32 daugiafunkcius AW149 sraigtasparnius su logistiniu ir mokymo paketu, įskaitant treniruoklius.

    Sutarties vertė, nurodyta zlotais, perskaičiuojant ir apvalinant sudaro apie 1,8 mlrd. eurų. Pagal vykdymo schemą pirmieji vienetai buvo pagaminti „Leonardo“ gamyklose Italijoje, o vėlesnės mašinos turėtų būti surenkamos Lenkijoje, plečiant vietos gamybos apimtį.

    PZL Mielec, priklausanti „Lockheed Martin“, yra svarbi dėl S-70i „Black Hawk“ gamybos bei kitų aviacijos komponentų tiekimo. Šis objektas Lenkijai svarbus ir kaip eksporto platforma, taip pat kaip potencialus techninio aptarnavimo centras skirtingoms specializuotoms sraigtasparnių versijoms.

    Konkursas: vietinė linija ar importas?

    Lenkijos gynybos ministerija planuoja įsigyti 24 mokomuosius–kovinius sraigtasparnius. Šie orlaiviai laikomi būtinais rengiant įgulas ir instruktorius tiek daugiafunkciams sraigtasparniams, tiek atakos platformoms, kurioms reikalingas aukšto lygio perėjimo mokymas ir standartizuota infrastruktūra.

    Pagrindinė konkurencija minima tarp Švidnike siūlomo AW109 tipo sraigtasparnio, kurio gamybą ir priežiūrą ketinama koncentruoti Lenkijoje, ir alternatyvos iš „Airbus Helicopters“, siūlančios H145M. Pastaruoju atveju didesnė dalis pridėtinės vertės būtų kuriama už Lenkijos ribų, o vietinis indėlis labiau sietųsi su mokymo sistemos elementais bei partnerių paslaugomis.

    Sprendimą gali lemti ir mobilizaciniai bei tiekimo saugumo argumentai. Švidniko gamykla yra įtraukta į Lenkijos ginkluotųjų pajėgų užtikrinimo planus, todėl, kilus grėsmei ar karo metu, jai gali būti taikomi įpareigojimai palaikyti gamybos, remonto ir aptarnavimo pajėgumus šalies viduje.

    Lenkijos politikų viešuose pasisakymuose vis dažniau kartojama nuostata, kad pirkimas turi „palikti“ technologiją, darbo vietas ir viso gyvavimo ciklo kompetencijas. Dėl to šio konkurso baigtis bus svarbi ne tik kariuomenės poreikiams, bet ir kaip signalas, kokiu keliu Lenkija eis formuodama ilgalaikę sraigtasparnių pramonės strategiją.

  • „Airbus“ svarsto parduoti kosminį verslą JAV: gamykla Floridoje gali atverti nišą Europos tiekėjams

    Europos aviacijos ir gynybos koncernas „Airbus“ svarsto galimybę parduoti savo kosminio verslo padalinį Jungtinėse Valstijose. Kaip skelbiama tarptautinėje verslo žiniasklaidoje, ieškomas pirkėjas gamyklai Merritt Island Floridoje, netoli Kennedy kosmoso centro.

    Potencialaus sandorio vertė vertinama keliais šimtais milijonų JAV dolerių, o tai sudarytų maždaug 200–500 mln. eurų, priklausomai nuo galutinės kainos ir valiutų kursų. Pardavimas reikštų, kad „Airbus“ dar labiau koncentruotųsi į Europoje vystomus palydovų projektus ir pramonės konsolidaciją.

    Ką gamina Floridos padalinys

    Floridoje „Airbus“ gamina „Arrow“ palydovų šeimą, kuri buvo projektuota serijinei gamybai. Šie aparatai skirti žemės paviršiaus stebėjimui ir objektų vaizdinimui, taip pat ryšio užduotims, kurios pastaraisiais metais tapo itin paklausios tiek civiliniame, tiek gynybos sektoriuje.

    Šalia palydovų gamybos minimas ir antrasis JAV projektas: modulinės, standartizuotos platformos, leidžiančios greičiau surinkti palydovą ir integruoti naudingąją apkrovą. Tokie sprendimai paprastai siejami su bandymu mažinti palydovų parengimo laiką ir bendrą misijos kainą.

    Fokusas persikelia į Europą

    „Airbus“ sprendimas galėtų būti susijęs su platesne europinės kosmoso pramonės konsolidacijos kryptimi. 2025 metų spalį „Airbus“ paskelbė apie bendradarbiavimą su Italijos „Leonardo“ ir Prancūzijos „Thales“, siekiant sukurti naują, stipresnį palydovų rinkos žaidėją civiliniams ir kariniams užsakymams.

    Pasirašytas memorandumas numato techninių padalinių sujungimą bendros įmonės formatu. Skelbiama, kad toks junginys visoje Europoje galėtų turėti apie 25 000 darbuotojų ir generuoti maždaug 6,5 mlrd. eurų metinių pajamų.

    Kodėl tai svarbu tiekėjams

    Jei „Airbus“ atsisakytų dalies veiklos JAV, keistųsi tiekimo grandinių architektūra: pirkėjas galėtų peržiūrėti esamus tiekėjus, o europiniai partneriai tikėtina siektų daugiau gamybos ir inžinerijos pajėgumų perkelti ar sutelkti Europoje. Tai paprastai atveria langą įmonėms, kurios tiekia elektronikos komponentus, kompozitines medžiagas, mechanikos mazgus, programinę įrangą ar testavimo paslaugas.

    Vis dėlto tokie sandoriai kosmoso pramonėje paprastai užtrunka dėl reguliacinių ir nacionalinio saugumo patikrų. „Airbus“ ir partneriai yra nurodę, kad, gavus reikalingus leidimus, bendra europinė veikla galėtų startuoti 2027 metų viduryje.

  • Lenkai į „Wicher“ įdiegia ginklą prieš dronus: „Strales“ keičia žaidimo taisykles jūroje

    Lenkai į „Wicher“ įdiegia ginklą prieš dronus: „Strales“ keičia žaidimo taisykles jūroje

    Lenkijos karinio jūrų laivyno fregatos pagal programą Miecznik bus ginkluotos italų gamintojo „Leonardo“ 76/62 mm artilerijos sistema su „Strales“ paketu. Šis sprendimas laikomas svarbiu žingsniu, nes šiuolaikiniame kare vis daugiau grėsmių kelia dronai ir sparnuotosios bei priešlaivinės raketos.

    „Strales“ esmė yra valdoma DART amunicija ir speciali ugnies valdymo įranga, leidžianti artilerijos sistemai atlikti artimosios gynybos funkcijas. Tokia konfigūracija skirta ne tik paviršiniams taikiniams, bet ir manevruojantiems oro objektams, kuriuos tradicinei laivo artilerijai numušti gerokai sunkiau.

    Gamintojo ir viešai skelbiamuose techniniuose aprašymuose nurodoma, kad DART šaudmenys yra valdomi radijo ryšiu ir pasižymi dideliu greičiu bei manevringumu. Efektyvus nuotolis prieš manevruojančius oro taikinius siekia daugiau nei 8 kilometrus, o tai suteikia papildomą apsaugos sluoksnį tarp raketinės oro gynybos ir labai trumpo nuotolio sprendimų.

    Kas yra Miecznik fregatos

    Miecznik programos laivai statomi pagal „Babcock“ „Arrowhead 140“ bazinį projektą, o darbus vykdo konsorciumas PGZ-Miecznik Gdynėje. Pirmasis laivas ORP Wicher yra prototipas, kurio nuleidimas į vandenį planuojamas rugpjūčio 13 dieną, o perdavimas Lenkijos kariniam jūrų laivynui numatomas 2029 metų pabaigoje.

    Pagal skelbiamus planus antroji fregata ORP Burza turėtų būti nuleista į vandenį 2027 metais ir pradėti tarnybą 2030 metais. Trečiasis laivas ORP Huragan, kurio statyba jau pradėta, planuojamas 2028 metais, o tarnybos pradžia siejama su 2031 metais.

    Ginkluotė ir kaina

    Numatoma, kad fregatos bus apie 138–140 metrų ilgio, maksimali vandentalpa sieks apie 7 000 tonų, o maksimalus greitis bus iki 28 mazgų. Įguloje turėtų tarnauti nuo 120 iki 187 žmonių, taip pat paliekant vietos papildomiems specialistams ir misijų moduliams.

    Be 76 mm „Strales“ sistemos, viešai minimi ir kiti ginkluotės elementai, tarp jų Mk 41 vertikalios paleidimo sistemos šachtos bei priešlėktuvinės raketos „Sea Ceptor“ šeimos, taip pat priešlaiviniai sprendimai ir artimosios gynybos ginklai. Tokia komplektacija atspindi tendenciją Baltijos regione stiprinti laivų išgyvenamumą prieš masines, palyginti pigias atakas dronais.

    Lenkijos institucijų skelbiamais duomenimis, bendra trijų fregatų programos vertė po pakeitimų išaugo nedaug ir sudaro apie 3 500 000 000 eurų. Karinės laivybos analitikai atkreipia dėmesį, kad laivų ginkluotės ir sensorių integracija yra viena brangiausių programos dalių, o artimosios gynybos stiprinimas tampa prioritetu po pastarųjų metų konfliktų pamokų.

  • Lenktynės dėl šeštos kartos naikintuvo: GCAP sprendimas iki 2026 pabaigos, Lenkijai laikas senka

    Europos ir Japonijos kuriamas šeštos kartos naikintuvas GCAP artėja prie svarbaus termino: projekto partneriai signalizuoja, kad naujų valstybių prisijungimo sprendimai turėtų būti priimti ne vėliau kaip iki 2026 metų pabaigos. Tai reikšminga žinia Lenkijai, kuri pastaraisiais metais viešai svarsto apie galimą dalyvavimą programoje, tačiau formalių žingsnių dar nėra.

    GCAP, arba Global Combat Air Programme, yra Jungtinės Karalystės, Italijos ir Japonijos bendra iniciatyva, kurios tikslas – sukurti naujos kartos kovinę aviacijos sistemą. Pramoninę projekto ašį sudaro „BAE Systems“, „Leonardo“ ir „Mitsubishi Heavy Industries“, o ambicija – užtikrinti technologinę persvarą sparčiai kintančioje saugumo aplinkoje.

    Kodėl 2026 metai svarbūs?

    „Leonardo“ vadovas Lorenzo Mariani viešai įvardijo 2026 metų pabaigą kaip ribą, iki kurios realistiškai galima apsispręsti dėl papildomų partnerių priėmimo. Tokia laiko žyma dažniausiai siejama su projekto valdymu, darbų pasidalijimu, intelektinės nuosavybės klausimais ir ilgalaikėmis tiekimo grandinėmis, kurios privalo būti sutvarkytos ankstyvoje programos fazėje.

    „Manau, kad galutinis terminas yra 2026 metai, daugiausia per metus nuo dabar“, – sakė Lorenzo Mariani.

    Šis terminas svarbus ir todėl, kad GCAP deklaruojamas įvedimas į tarnybą siejamas su 2035 metais, nors viešai užsimenama ir apie galimą grafiko spartinimą. Kuo vėliau prisijungiama prie tokio masto programų, tuo mažesnė įtaka sprendimams, siauresnės pramoninio dalyvavimo galimybės ir didesnė rizika likti tik galutiniu vartotoju.

    GCAP nėra tik naujas lėktuvas

    GCAP koncepcija pristatoma kaip visos ateities oro mūšio architektūros kūrimas, o ne vieno orlaivio pakeitimas. Šeštos kartos platforma numatoma kaip tinklo centras, sujungiantis pilotuojamas sistemas, bepiločius, įvairius jutiklius, ryšio infrastruktūrą, ginkluotę ir duomenų apdorojimą realiuoju laiku.

    Tokio tipo programose vis didesnį vaidmenį įgauna programinė įranga, pažangūs ryšio sprendimai, kibernetinis atsparumas ir DI pagrįstas sprendimų palaikymas. Dėl to šalių pasirinkimas prisijungti ar likti nuošalyje lemia ne tik būsimą naikintuvų parką, bet ir pramonės kompetencijas, darbo vietas bei galimybes įsilieti į tarptautines tiekimo grandines keliems dešimtmečiams.

    Ką tai reiškia Lenkijai?

    Lenkijos atveju signalas aiškus: jei Varšuva nori realiai dalyvauti kuriant Europos ir Japonijos šeštos kartos sprendimą, langas sprendimams siaurėja. Viešojoje erdvėje buvo minėta, kad vyksta kontaktai su Italijos ir Japonijos pramonės atstovais, tačiau Lenkijos gynybos institucijos nėra paskelbusios apie oficialų prisijungimo procesą.

    GCAP pasirinkimas Lenkijai būtų strateginis klausimas apie laikotarpį po 2040 metų: ar šalies karinės oro pajėgos ir pramonė taps šios ekosistemos bendraautoriais, ar tik naudotojais. Kartu tai būtų ir politinis sprendimas, kaip subalansuoti jau vykdomus pajėgumų atnaujinimo projektus su investicijomis į ateities sistemų kūrimą.

    Tuo pat metu programa plečiasi ir diplomatine prasme: 2025 metais Kanada prisijungė prie GCAP stebėtojo teisėmis, o toks formatas kai kuriais atvejais tampa tarpine stotele prieš gilesnį įsitraukimą. Tai rodo, kad projektas išlieka atviras, bet laiko rėmai sprendimams, kaip pabrėžia pramonės lyderiai, tampa vis griežtesni.

  • Lenkijos F-35 jau kyla Italijoje: atskleista, kiek „Husarz“ netrukus pasieks bazes

    Lenkijos F-35 jau kyla Italijoje: atskleista, kiek „Husarz“ netrukus pasieks bazes

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradėjo realų perėjimą prie penktosios kartos naikintuvų: birželio 12 dieną oficialiai priimti pirmieji trys F-35A. Tiekimai tik įsibėgėja, o šiemet planuojama perduoti dar 11 orlaivių, todėl Lenkijos oro pajėgų struktūra artimiausiais mėnesiais keisis iš esmės.

    Naujame etape dėmesį patraukė dar vienas lėktuvas: į orą pakilo lenkiškas F-35 su borto numeriu 3517. Pirmojo skrydžio akimirkas užfiksavo aviacijos entuziastas Diego Mor, o pats skrydis vyko virš Cameri aerodromo Italijoje, kur veikia galutinio surinkimo ir patikros linija.

    Šis faktas svarbus tuo, kad dalis lenkiškų F-35 gaminami ne tik „Lockheed Martin“ gamykloje Fort Verte Teksase, bet ir Italijoje. Cameri gamybos ir priežiūros centras valdomas „Leonardo“ kartu su „Lockheed Martin“, o pagal sutartį reikšminga dalis užsakymo turėtų būti įgyvendinta būtent čia.

    Lenkija 32 F-35A įsigijimą įformino 2020 metų sausio 31 dieną, o sandorio vertė siekė apie 4,3 mlrd. eurų. Visi orlaiviai turi būti pristatyti iki 2029 metų pabaigos, o Lenkijos kariuomenėje šiems naikintuvams suteiktas pavadinimas „Husarz“.

    Šiuo metu pirmieji trys F-35 dislokuojami 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Laskoje ir įtraukiami į 11-ąją taktinės aviacijos eskadrilę. Nurodoma, kad ateityje F-35 taip pat bus dislokuojami 21-ojoje taktinės aviacijos bazėje Švidvine, taip formuojant dviejų pagrindinių dislokacijos taškų schemą.

    Kas keičiasi su F-35 „Husarz“

    F-35 „Lightning II“ laikomas daugiafunkciu penktosios kartos naikintuvu, sukurtu mažo pastebimumo principu, kad būtų sunkiau aptinkamas radarais ir galėtų veikti didelės priešlėktuvinės gynybos prisotinimo sąlygomis. Praktikoje tai reiškia didesnes išgyvenamumo galimybes tiek žvalgybos, tiek smūgių, tiek oro gynybos užduotyse.

    Ne mažiau svarbi ir jutiklių bei duomenų sujungimo logika: F-35 renka informaciją iš įvairių sensorių ir gali ją perduoti kitoms pajėgoms ore, jūroje ir sausumoje. Tokia sąveika didina situacinį suvokimą, o Lenkijos atveju tai ypač aktualu Baltijos regiono oro erdvės stebėjimui ir greitai reagavimo grandinei.

    Naujausia modernizacija ir programinė įranga

    Lenkija pasirinko F-35A versiją, pritaikytą kilti ir leistis įprastuose kilimo ir tūpimo takuose. Skelbiama, kad Lenkijos orlaiviai turėtų būti pristatomi su naujausia Block 4 modernizacijos kryptimi, kuri remiasi TR-3 (Technical Refresh 3) architektūra.

    TR-3 paketas siejamas su didesniais skaičiavimo pajėgumais, atnaujintais ekranų sprendimais ir didesne atmintimi, o tai sudaro prielaidas integruoti naujesnes ginkluotės ir misijų funkcijas. Kitaip tariant, tai ne tik techninė atnaujinimo detalė, bet ir bazė tolesniam F-35 gebėjimų plėtimui viso eksploatavimo laikotarpiu.

  • Europa ruošia lazerinį ginklą: „DragonFire“ jau 2027 metais gali pasirodyti britų laivuose

    Europa ruošia lazerinį ginklą: „DragonFire“ jau 2027 metais gali pasirodyti britų laivuose

    Europa artėja prie istorinio lūžio gynybos technologijose: Jungtinė Karalystė siekia pirmoji žemyne į tarnybą įvesti aukštos energijos lazerinį ginklą „DragonFire“. Projektą vysto „QinetiQ“ kartu su britų padaliniais „MBDA“ ir „Leonardo“, o tikslas aiškus – sistemą pritaikyti realiam naudojimui jūroje.

    Apie programos pažangą viešai kalbėta ir gynybos žiniasklaidoje: šiuo metu daug dėmesio skiriama viso lazerinio komplekso mažinimui. Kuo kompaktiškesnė sistema, tuo lengviau ją integruoti į karo laivus, užtikrinti aušinimą, elektros tiekimą ir veikimą sudėtingomis jūrinėmis sąlygomis.

    Kas žinoma apie „DragonFire“?

    Oficialiai skelbiama, kad „DragonFire“ galia viršija 50 kW. Toks lygis leidžia kalbėti ne apie optikos trikdymą, o apie realų taikinių pažeidimą, kai energijos spindulys gali įkaitinti ir ardyti medžiagas.

    Viešai nurodoma ir sistemos tikslumo kartelė: teigiama, kad ginklas gali pataikyti į monetos dydžio objektą maždaug 1 kilometro atstumu. Taip pat minima, jog potencialus veikimo nuotolis gali siekti apie 2 kilometrus, nors reali taktika priklausys nuo oro, taikinio ir platformos sąlygų.

    Kodėl lazeris laikomas lūžiu?

    Pagrindinis argumentas – kaina už vieną panaudojimą. Skaičiuojama, kad vienas lazerio šūvis gali kainuoti apie 12 eurų, nes iš esmės mokama už energiją ir sistemos eksploataciją.

    Palyginimui, laivų oro gynyboje naudojamos raketos yra nepalyginamai brangesnės: kai kurių tipų moderni priešlėktuvinė amunicija gali kainuoti apie 1 200 000 eurų ar daugiau už vienetą. Kai pigus dronas ar sviedinys numušamas labai brangia raketa, ekonomika tampa tokia pat svarbi kaip ir ugnies galia.

    Ką tai keičia jūrų gynyboje?

    Lazeriai ypač patrauklūs kaip atsakas į masines pigių dronų atakas, kai taikinių daug, o reakcijos laikas trumpas. Tokiomis situacijomis svarbu turėti priemonę, kuri gali veikti greitai, tiksliai ir nepalūžti nuo raketų atsargų ribotumo.

    Vis dėlto lazerinė ginkluotė turi ir apribojimų: efektyvumą gali mažinti rūkas, lietus, aerozoliai ar dūmai, o didelė galia reikalauja patikimo energijos tiekimo bei aušinimo. Dėl to kūrėjams tenka spręsti ne vien spindulio klausimą, bet ir visos laivui pritaikytos infrastruktūros užduotis.

    Jungtinė Karalystė planuoja „DragonFire“ integraciją į Karališkojo laivyno platformas, o viešai minimas terminas – 2027 metais. Jei planai bus įgyvendinti, Europa turės vieną ambicingiausių savo lazerinės oro gynybos projektų, galintį pakeisti požiūrį į kovą su dronais ir kitomis artimo nuotolio grėsmėmis.

  • „Leonardo“ pasirašė 320 mln. eurų sandorį: kuo svarbūs Kuveito patruliniai laivai Italijai?

    „Leonardo“ pasirašė 320 mln. eurų sandorį: kuo svarbūs Kuveito patruliniai laivai Italijai?

    320 mln. eurų sandoris Persijos įlankoje

    Italijos gynybos ir aviacijos pramonės grupė „Leonardo“ pranešė pasirašiusi maždaug 320 mln. eurų vertės sutartį su Abu Dabio laivų statybos bendrove Abu Dhabi Ship Building, priklausančia „EDGE Group“.

    Sutartis numato naujausios kartos Kuveito patruliniams laivams tiekti jūrinių kovos sistemų paketą, taip stiprinant Italijos pramoninį ir karinį pėdsaką Persijos įlankoje.

    Ką gaus Kuveito laivai

    Sandoris siejamas su „Al Dorra“ programa, pagal kurią Kuveitas modernizuoja jūrines pajėgas ir užsakė aštuonis FALAJ 3 klasės atviroje jūroje veikti pritaikytus patrulinius laivus, statomus Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

    „Leonardo“ turėtų tiekti kovos valdymo sistemą, jūrinį radarą „KRONOS NAVAL HP“ ir 76 mm laivų pabūklą „SUPER RAPIDO“, komplektuojamą su „STRALES“ sprendiniais, skirtais didesniam taiklumo ir reagavimo greičio lygiui.

    Platesnis Italijos ir Kuveito bendradarbiavimas

    Šis užsakymas tęsia platesnę Italijos ir Kuveito karinę partnerystę. Pastaraisiais metais šalys atnaujino bendradarbiavimą dėl „Eurofighter Typhoon“ programos, apimančios personalo rengimą, techninį palaikymą ir elektroninės kovos kompetencijas.

    Kuveitas dar 2016 metais buvo užsakęs 28 pažangius Italijoje pagamintus orlaivius, o dalis „Eurofighter Typhoon“ jau naudojami šioje valstybėje. Paslaugos, susijusios su logistiniu palaikymu ir mokymais vietoje, siejamos su veikla Ali al Salem oro bazėje iki 2029 metų pabaigos.

    „Šie projektai rodo, kad gynybos pramonėje vis dažniau perkamos ne pavienės platformos, o integruoti sprendimai su ilgalaike priežiūra, mokymais ir atnaujinimais“, – sakė gynybos sektorių stebintys analitikai, vertinantys pastarųjų metų rinkos tendencijas.

    Italijos karinis buvimas ir regiono įtampa

    Italija Kuveite taip pat turi aktyvų karinį kontingentą Ali al Salem bazėje. Ten vykdomos stebėjimo, žvalgybos ir duomenų rinkimo užduotys, kurios siejamos su saugumo užtikrinimu regione ir parama operacijoms prieš teroristines grupuotes.

    Pranešimuose minima, kad 2026 metais regione fiksuota įtampos eskalacija, o vienas bazėje buvęs MQ-9A tipo nuotoliniu būdu valdomas orlaivis buvo apgadintas per ataką, tačiau apie sužeistus Italijos karius neskelbta.

    Partnerystė su „EDGE Group“ ir bendra įmonė

    „Leonardo“ ir „EDGE Group“ bendradarbiavimas, kaip teigiama, tęsiasi apie du dešimtmečius ir per tą laiką buvo įgyvendinti projektai, apimantys maždaug 30 jūrinių vienetų aprūpinimą.

    Be šio kontrakto, abi pusės planuoja spartinti bendros įmonės kūrimą Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Skelbiama, kad ji turėtų pradėti veikti 2026 metais, o nuosavybė būtų paskirstyta 51 proc. „EDGE Group“ ir 49 proc. „Leonardo“.

    Numatoma, kad ši struktūra apims veiklas nuo projektavimo ir gamybos iki mokymų, taip pat licencijavimo ir vietos specialistų rengimo. Gynybos rinkoje tai vertinama kaip modelis, kai technologijų tiekėjas įsitvirtina regione ne vien pardavimu, bet ir ilgalaikiu dalyvavimu.