Tag: Lespedeza thunbergii

  • Rudenį šis krūmas virsta rožiniu kriokliu: kaip auginti Thunbergo lespedę, kad žydėtų gausiai

    Rudenį šis krūmas virsta rožiniu kriokliu: kaip auginti Thunbergo lespedę, kad žydėtų gausiai

    Krūmas, kuris rudenį tampa akcentu

    Thunbergo lespedė (Lespedeza thunbergii) – iš Kinijos ir Japonijos kilęs pupinių šeimos krūmas, mūsų klimato sąlygomis dažnai augantis tarsi didelė daugiametė žolė. Sumedėjusi augalo dalis lieka prie žemės, o viršutiniai ūgliai žiemą neretai apšąla ir pavasarį atželia iš naujo.

    Paprastai lespedė užauga iki 1–1,5 metro aukščio, tačiau gali gerokai išsiplėsti į šonus. Jauni ūgliai iš pradžių būna stačiai kylantys, o vėliau išlinksta ir ima svyruoti, todėl augalas sukuria kaskadinį, vandens krioklį primenantį siluetą.

    Didžiausias įspūdis pasirodo vasaros pabaigoje ir rudenį, kai nuo rugpjūčio iki rugsėjo, o šiltesniais metais ir iki spalio pradžios, krūmą padengia smulkūs rausvai violetiniai žiedai. Nors pavieniai žiedeliai nedideli, jų gausa ant šakų sudaro ryškią žydinčią masę, kuri ypač išryškėja, kai ūgliai laisvai svyra žemyn.

    Kur sodinti ir kokių sąlygų reikia

    Lespedei svarbiausia parinkti šiltą, saulėtą ir nuo vėjų apsaugotą vietą. Pusšešėlyje ji augs, tačiau pilnoje saulėje paprastai žydi gausiau, o prie įšylančios pastato sienos gali turėti šiek tiek palankesnį mikroklimatą.

    Dirvožemis nebūtinai turi būti labai derlingas, tačiau privalo būti lengvas ir laidus vandeniui. Sunkioje, įmirkstančioje žemėje, ypač žiemą, augalas dažniau nukenčia: drėgmės perteklius kartu su šalčiu didina apšalimo riziką.

    Sodinimui dažniausiai pasirenkamas pavasaris, kai augalas turi visą sezoną įsišaknyti. Jei sodinate kelis krūmus, verta palikti apie 1 metro tarpus, nes su laiku jie platėja, o lespedė nemėgsta dažnų persodinimų.

    Priežiūra, laistymas ir žiemojimas

    Pirmaisiais metais lespedę verta laistyti reguliariau, ypač per sausras, kad šaknynas sustiprėtų. Vėliau gerai įsišakniję augalai trumpus sausrų laikotarpius paprastai ištveria lengviau, tačiau užmirkimo jie netoleruoja.

    Tręšti reikėtų saikingai: per daug azoto gali skatinti vešlią lapiją, bet ne visada pagerina žydėjimą. Praktikoje dažnai pakanka pavasarį įterpti komposto ar lengvos organinės trąšos, ypač jei dirva nėra skurdi.

    Dažniausias iššūkis auginant lespedę – jos jautrumas šalčiui, todėl prieš žiemą verta apsaugoti augalo pagrindą. Padeda supilta žemių kauburėlis ir storesnis mulčio sluoksnis iš žievės, sausų lapų ar komposto, kad šaknų kaklelis būtų mažiau veikiamas šalčio.

    Pavasarį skubėti genėti nereikėtų, nes lespedė vegetaciją pradeda vėlai ir ilgokai gali atrodyti tarsi nebeatsigaunanti. Kai pasimato naujas augimas, aiškiau, kurie ūgliai peržiemojo, o apšalusius galima nukirpti žemai.

    Svarbu tai, kad lespedė žydi ant einamųjų metų ūglių, todėl net ir stipriau apgenėta ji gali puikiai pražysti tą patį sezoną. Jei peržiemoja augalo pagrindas, vasarą krūmas sparčiai atželia ir rudenį vėl suformuoja gausią rausvai violetinių žiedų kaskadą.