Tag: Lesyklėlės

  • Karmyklą paukščiams iš pieno pakelio pasigaminsite per minutes: ką svarbu įsidėmėti žiemą

    Karmyklą paukščiams iš pieno pakelio pasigaminsite per minutes: ką svarbu įsidėmėti žiemą

    Tuščias pieno ar sulčių pakelis žiemą gali virsti paprastu, ekologišku lesyklėlės variantu, kuris padeda lesinti paukščius ir kartu mažina buitinių atliekų kiekį. Toks „pasidaryk pats“ sprendimas užtrunka vos kelias minutes ir nereikalauja specialių priemonių.

    Pirmiausia pakelį reikia gerai išplauti ir visiškai išdžiovinti. Tuomet trijose šoninėse sienelėse išpjaunami didesni angos tipo langeliai, paliekant maždaug 4 cm nuo apatinės briaunos, kad lesalas taip greitai neišbyrėtų.

    Po angomis galima įsmeigti medinius pagaliukus ar tvirtesnes šakeles – jos paukščiams tarnaus kaip patogi vieta nutūpti. Viršutinėje pakuotės dalyje padaromos dvi mažos skylutės, per kurias perveriamas virvutės galas pakabinimui.

    Kad lesalas nesušlaptų, pakuotės apačioje verta įdurti kelias nedideles skylutes vandeniui nutekėti – jos pravers, jei į vidų pateks lietaus ar sniego. Pieno pakeliai paprastai yra atsparūs drėgmei, todėl grūdai ir sėklos turi daugiau šansų ilgiau išlikti sausi, o viršutinė dalis veikia kaip stogelis.

    Kuo lesinti, kad nepakenktumėte

    Vien pasigaminti lesyklėlę neužtenka – svarbu pasirinkti tinkamą maistą. Dažniausiai tinka saulėgrąžų sėklos, soros, avižos, kviečiai ar paruošti mišiniai laukiniams paukščiams.

    Zylės dažnai noriai lesa ir nesūdytus riebalus ar specialius riebalinius rutulius. Strazdams ir juodagalviams (pvz., juodiesiems strazdams) galima pasiūlyti džiovintų vaisių – pavyzdžiui, razinų ar obuolio gabalėlių.

    Į lesyklėlę nereikėtų dėti pietų likučių, sūrių produktų ar duonos. Nors anksčiau duona dažnai būdavo laikoma įprastu pasirinkimu, dabar jos paukščiams patariama vengti – toks maistas gali kelti sveikatos problemų ir nėra maistingas.

    Kur kabinti ir kaip prižiūrėti

    Lesyklėlę geriausia kabinti vietoje, kuri būtų kiek įmanoma apsaugota nuo stipraus vėjo, bet kartu saugi paukščiams. Svarbu, kad netoliese lengvai neprieitų katės ar kiti plėšrūnai.

    Patogus aukštis – maždaug 1,5–1,8 metro nuo žemės, kad lesalą būtų nesunku papildyti. Verta pagalvoti ir apie tai, kad paukščiai turėtų kur greitai pasitraukti, jei pasirodytų pavojus.

    Jei nusprendžiate paukščius lesinti žiemą, tai daryti reikėtų reguliariai iki pavasario. Paukščiai greitai pripranta prie maisto šaltinio ir kasdien grįžta – neradę lesalo, jie gali be reikalo eikvoti energiją šaltyje.

    Ne mažiau svarbu ir tvarka: lesyklėlę reikėtų periodiškai valyti, o sušlapusius, supelijusius ar sušalusius maisto likučius pašalinti. Šalia galima pastatyti ir vandens lėkštelę gėrimui bei maudynėms – kad vanduo taip greitai neužšaltų, į jį galima įmesti plūduriuojančių pagaliukų.

  • Karminkite paukščius pigiau: kaip iš kiaušinių dėklo pasidaryti patogią lesyklėlę

    Nebrangi lesyklėlė paukščiams gali atsirasti iš to, ką dažnas tiesiog išmeta – tuščio kiaušinių dėklo. Iš jo nesudėtingai pasigaminsite patogų „padėkliuką“ sėkloms ar riešutams, kurį galima pakabinti sode ar kieme.

    Nors paukščius paprastai pradedama lesinti tuomet, kai temperatūra nukrenta žemiau 0 laipsnių ir atsiranda sniego danga, lesyklėlę verta paruošti iš anksto. Pakabinta dar ankstyvą rudenį ji leidžia paukščiams „susipažinti“ su nauja vieta, kad vėliau drąsiau sugrįžtų.

    Svarbu ir tai, kad lesinimas turi būti nuoseklus: paukščiai pripranta prie pastovaus maisto šaltinio, todėl staiga nutraukta pagalba per šalčius jiems gali būti pavojinga. O atšilus orams, maisto kiekį rekomenduojama mažinti palaipsniui.

    Lesyklėlė turėtų būti saugi, stabili, lengvai valoma ir be aštrių briaunų. Tam puikiai tinka perdirbti tinkamos ar biologiškai suyrančios medžiagos – pavyzdžiui, kartoninis kiaušinių dėklas.

    Kaip pasigaminti lesyklėlę iš kiaušinių dėklo

    Pirmiausia pasirūpinkite, kad dėklas būtų švarus ir sausas. Tuomet nuimkite viršutinę dalį (dangtelį) ir šoninę uždarymo juostelę – palikite tik apatinę dalį su įdubimais.

    Kiekviename iš keturių apatinių kampų padarykite po nedidelę skylutę (tam tiks smeigtukas ar dantų krapštukas). Per skylutes perverkite virvelę – patogiausia naudoti du ilgesnius gabalus ir juos sukryžiuoti po dėklu, kad konstrukcija būtų stabilesnė.

    Galiausiai virvelių galus viršuje suriškite į vieną tvirtą mazgą. Į dėklo įdubimus suberkite pašarą – į kiekvieną „lizdelį“ galima dėti skirtingą maistą, pavyzdžiui, saulėgrąžas, riešutus ar riebalų mišinį.

    Paruoštą lesyklėlę pakabinkite ramioje, nuo vėjo ir triukšmo labiau apsaugotoje vietoje arba ant medžio šakos – maždaug 1,5–2 metrų aukštyje nuo žemės.

  • Senas kelmas sode gali pritraukti genius: kodėl jo neverta išmesti

    Tvarkingame sode norisi atsikratyti visko, kas atrodo „nereikalinga“ – pavyzdžiui, seno kelmo ar nudžiūvusių šakų. Tačiau būtent toks negyvas medis gali tapti vienu geriausių būdų prisivilioti genius į kiemą.

    Didysis margasis genys – vienas dažniausiai mūsų regione sutinkamų genių, lengvai atpažįstamas iš juodai balto plunksnų rašto, o patinus išduoda ryški raudona dėmė. Šis paukštis gana greitai prisitaiko prie aplinkos, todėl jį galima pamatyti ne tik miškuose, bet ir parkuose ar sodybų soduose.

    Norint genius dažniau stebėti šaltuoju metų laiku, vien lesalo neužtenka. Šie paukščiai noriau lankosi natūralesnėse, mažiau „steriliose“ erdvėse, kur yra kur pasislėpti ir ramiai laikytis atokiau nuo žmonių šurmulio.

    Ypač svarbu, kad sode būtų medžių su platesnėmis šakomis, o lesyklėlė – jei ją kabinate – stovėtų ramesnėje, rečiau vaikščiojamoje vietoje. Tada paukščiams lengviau jaustis saugiai ir jie dažniau sugrįžta.

    Kodėl geniams patinka negyva mediena

    Pagrindinę genių mitybos dalį sudaro vabzdžiai ir jų lervos. Juos geniai vikriai iškrapšto iš po medžių žievės – tai ne tik maistas, bet ir natūrali pagalba sodui, nes taip mažėja įvairių kenkėjų populiacija.

    Negyva mediena – senas kelmas, nudžiūvęs kamienas ar stambesnis sausas konaras – dažnai būna tikra vabzdžių ir lervų buveinė. Dėl to toks „neestetiškas“ sodo elementas geniams tampa tarsi paruoštas maisto sandėlis.

    Jei kelmas netrukdo judėti ir nekelia pavojaus, verta pagalvoti, ar tikrai jį būtina šalinti. Paliktas jis gali atnešti daugiau naudos, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio – ypač jei mėgstate stebėti paukščius.

    Kuo lesinti genius žiemą

    Nors geniai yra gana išradingi, žiemą jiems praverčia papildomas maistas. Tinka riebalų kamuoliukai ir žalia, nesūdyta lašinukų juosta – svarbu, kad nebūtų druskos.

    Taip pat geniai noriai lesa riešutus (pavyzdžiui, graikinius ar lazdyno) ir saulėgrąžų sėklas. Tokie pasirinkimai padeda paukščiams lengviau rasti energijos, o jums – dažniau sulaukti sparnuotų svečių.

  • Neišmeskite kiaušinių dėžutės: iš jos per kelias minutes pasigaminsite lesyklėlę paukščiams

    Neišmeskite kiaušinių dėžutės: iš jos per kelias minutes pasigaminsite lesyklėlę paukščiams

    Kiaušinių dėžutės dažnai keliauja tiesiai į šiukšliadėžę, tačiau žiemą jos gali praversti visai netikėtai. Iš paprastos popierinės pakuotės galima greitai pasidaryti lesyklėlę paukščiams.

    Toks sprendimas patogus, nes nereikalauja nei specialių įrankių, nei papildomų išlaidų. Be to, lesyklėlę galima padaryti dviem būdais – pastatyti ją saugioje vietoje arba pakabinti.

    Paprastesnis variantas – dėžutę perplėšti į dvi dalis, įdubas pripilti lesalo ir padėti aukščiau, nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Svarbu parinkti vietą, kur lesyklėlė nesušlaps ir jos lengvai nepasieks plėšrūnai.

    Jei norisi patvaresnio sprendimo, lesyklėlę galima pakabinti. Tam praverčia špagatas (geriausia – džiuto): vienoje iš perpus padalintos dėžutės dalių kampuose pradurkite skylutes, perverkite špagatą, suriškite galus ir pakabinkite gerai užuovėjoje.

    Kaip apsaugoti lesyklėlę nuo drėgmės

    Popierinės kiaušinių dėžutės yra jautrios drėgmei, todėl esant šlapiam sniegui ar gausiems krituliams tokia lesyklėlė greitai suirs. Dėl to verta pasirūpinti bent minimaliu „stogeliu“ arba kabinimo vieta po pastoge.

    Prieš kabinant ar statant lesyklėlę taip pat verta įvertinti, ar ji nebus tiesiogiai veikiama lietaus ir ar vėjas neišpūs lesalo.

    Koks lesalas tinka paukščiams žiemą

    Lesyklėlėje geriausiai tiks sėklos ir grūdai: nelukštentos saulėgrąžos, avižos, kviečiai ar soros. Taip pat galima dėti nesūdytus ir neskrudintus riešutus, specialius riebalų kamuolius, o kai kuriais atvejais – lašinius.

    Lašinių nereikėtų laikyti per ilgai, nes jie gali apkarsti. Jei pastebite, kad produktas prastėja, geriau jį išimti.

    Paukščiams netinka perdirbtas maistas, duona ar stalo likučiai. Taip pat reikėtų vengti produktų, kuriuose daug druskos ar cukraus.

    Naudinga palikti ir šiek tiek vandens, tačiau žiemą būtina jį reguliariai keisti – esant minusinei temperatūrai vanduo greitai užšąla.

    Kada pradėti ir kada baigti lesinti

    Norint padėti paukščiams, lesinti rekomenduojama pradėti tik prasidėjus šalčiams, kai paukščiams tampa sunkiau susirasti natūralaus maisto.

    Jei jau pradedate lesinti, svarbu tai daryti reguliariai – paukščiai greitai pripranta prie lesyklėlės, o staigus maitinimo nutraukimas jiems gali būti pavojingas.

    Lesinimą galima baigti ankstyvą pavasarį, kai nutirpsta sniegas ir lauke nusistovi šiltesnė temperatūra. Tuomet paukščiai paprastai vėl lengviau randa maisto aplinkoje.

  • Norite į sodą prisivilioti europinį raudonkrūtį? Padėkite tai ant lėkštelės

    Norite į sodą prisivilioti europinį raudonkrūtį? Padėkite tai ant lėkštelės

    Europos raudonkrūtis, dar vadinamas raudonkrūčiu, šaltuoju metų laiku dažnai užklysta į sodus ieškodamas maisto. Kai vabzdžių ir kitų smulkių bestuburių gerokai sumažėja, paukštis gali pasinaudoti žmonių pasiūlytu lesalu. Tačiau svarbu ne tik ką padėsite, bet ir kaip saugiai tai pateiksite.

    Tinka lukštenti saulėgrąžų branduoliai

    Vienas praktiškiausių pasirinkimų raudonkrūčiui yra lukštenti saulėgrąžų branduoliai. Juose gausu riebalų ir baltymų, todėl tai energingas priedas, ypač kai temperatūra krenta, o natūralaus maisto mažėja. Be to, branduolius paukščiui lengviau suimti ir suėsti nei nelukštentas sėklas.

    Lesalą geriausia berti mažomis porcijomis, kad jis būtų greitai suėdamas ir nespėtų sudrėkti ar supelyti. Taip sumažinsite riziką, kad maistas ims gesti ir taps pavojingas paukščiams. Papildomas pliusas yra tai, kad nelieka lukštų sankaupų aplink lesinimo vietą.

    Padėkite maistą žemai, bet saugiai

    Raudonkrūtis maisto dažnai ieško arti žemės, todėl jam patogi žemai padėta lėkštelė ar negili lesyklėlė. Tinkama vieta gali būti terasa ar ramesnė, atviresnė sodo dalis, kur paukštis gali gerai matyti aplinką. Tai padeda laiku pastebėti artėjantį katiną ar kitą grėsmę.

    Netoliese gali būti krūmas ar tankesnė augmenija, kad paukštis turėtų kur greitai pasislėpti. Vis dėlto lesalo nereikėtų dėti pačioje krūmų tankmėje, nes tuomet paukščiui sunkiau stebėti aplinką. Svarbiausia rasti pusiausvyrą tarp priedangos ir matomumo.

    Riebalai tinka ne visi

    Per didesnius šalčius raudonkrūčiui gali praversti ir riebesnis maistas, tačiau čia būtinas atsargumas. Tinka natūralus lajus arba taukai be druskos ir prieskonių, taip pat paukščiams skirtos riebalų granulės ar riebalų rutuliai. Tokie produktai suteikia daug energijos, kuri ypač svarbi, kai paukščiai daugiau jos išeikvoja sušilimui.

    Netinka duona, sūrūs ar saldūs likučiai nuo stalo, taip pat bet koks pagardintas ar termiškai apdorotas maistas su priedais. Verta vengti riebalų rutulių plastikiniuose tinkluose, nes paukščiai juose gali susipainioti ir susižaloti. Saugiausia rinktis specialiai paukščiams pritaikytus sprendimus.

    Švara svarbesnė, nei atrodo

    Lesinant paukščius būtina laikytis higienos, nes drėgmėje užsilikęs maistas greitai genda. Prieš beriant naują porciją verta pašalinti likučius ir nuvalyti lėkštelę ar lesyklėlę. Taip mažinama ligų plitimo rizika, ypač kai toje pačioje vietoje lankosi keli paukščiai.

    Šalia galima padėti ir indą su švariu vandeniu, nes žiemą paukščiams jo dažnai stinga. Paprasta, tvarkinga lesinimo vieta ir tinkamas pašaras leidžia raudonkrūtį privilioti dažniau, kartu nepakenkiant nei jam, nei kitiems sodo sparnuočiams.

  • Šis paprastas triukas su aliuminio folija gali apsaugoti kolibrius: klaida, kurią daro daugelis

    Karštomis dienomis sode kabantys kolibrių lesyklėlės tirpalai gali sugesti gerokai greičiau, nei daugelis tikisi. Cukraus vanduo, paliktas tiesioginėje saulėje, šyla, o šiluma sudaro palankesnes sąlygas daugintis mikroorganizmams, todėl paukščiams kyla didesnė rizika.

    Praktiškas sprendimas, kurį galima pritaikyti per kelias minutes, yra paprastas: švaria aliuminio folija uždengti lesyklėlės rezervuarą, kuriame laikomas tirpalas. Folija atspindi dalį saulės spindulių, todėl skystis kaista lėčiau ir ilgiau išlieka tinkamas.

    Svarbiausia taisyklė – naudoti tik visiškai švarią, sausą foliją. Folija, kuri turėjo kontaktą su mėsa, riebalais ar lipniais maisto likučiais, netinka, nes menkiausi likučiai gali užteršti aplinką ir pritraukti nepageidaujamus mikroorganizmus.

    Ne mažiau svarbi ir lesyklėlės higiena: ją reikia reguliariai plauti, kad neliktų apnašų ir fermentacijos pėdsakų. Specialistų rekomendacijose dažnai pabrėžiama, kad lesyklėlė turėtų būti valoma karštu vandeniu, o prireikus galima naudoti vandens ir acto tirpalą, po to viską itin gerai išskalaujant.

    Esant karščiams, tirpalą verta keisti dažniau, nes jis genda sparčiau. Jei dienomis laikosi didelė kaitra, saugiausia praktika yra nepalikti to paties cukraus vandens kelioms paroms, net jei lesyklėlė atrodo švari.

    Kur kabinti lesyklėlę?

    Vieta lemia ne tik patogumą stebėti paukščius, bet ir tirpalo kokybę. Geriausia lesyklėlę kabinti daliniame pavėsyje, kur ji nebus kaitinama tiesioginės saulės, tačiau išliks gerai matoma ir lengvai randama.

    Per tanki augalija gali trukdyti kolibriams pastebėti lesyklėlę, o visiškai atvira vieta dažniau reiškia didesnę kaitrą. Subalansuotas sprendimas – pavėsis su aiškiais priskridimo keliais ir bent minimaliu užuovėjos jausmu.

    Ką dar verta žinoti apie nektarą?

    Dažniausiai rekomenduojamas naminis tirpalas – paprastas vandens ir cukraus mišinys, kurio proporcija yra 4 dalys vandens ir 1 dalis cukraus. Toks tirpalas atitinka bazinę idėją, ko kolibriams reikia, ir leidžia išvengti nereikalingų priedų, kurie kartais pasitaiko paruoštuose mišiniuose.

    Norint sode sulaukti daugiau kolibrių, vien lesyklėlės ne visada pakanka. Jiems patrauklūs ir natūralūs nektaro šaltiniai, todėl dažnai siūloma sodinti nektaringus augalus, pavyzdžiui, įvairias šalavijų rūšis, kurios pritraukia paukščius ir kartu pagyvina gėlynus.