Tag: Lėtinė obstrukcinė plaučių liga

  • Švedų „MucoLife Therapeutics“ gavo 91 tūkst. eurų: spartins LOPL vaisto „MLT-001“ gamybą

    Švedų „MucoLife Therapeutics“ gavo 91 tūkst. eurų: spartins LOPL vaisto „MLT-001“ gamybą

    Švedijos biotechnologijų įmonė „MucoLife Therapeutics“ gavo 91 000 eurų (1 mln. Švedijos kronų) finansavimą, skirtą plėsti jos kuriamo vaisto nuo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) gamybą.

    Lėšas skyrė Švedijos inovacijų agentūra „Vinnova“ pagal programą, orientuotą į paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms, besinaudojančioms gyvybės mokslų infrastruktūra.

    Finansavimas bus nukreiptas į gamybos proceso sukūrimą ir parengimą mastelio didinimui „MLT-001“ – įkvepiamam peptidui, kuris kuriamas siekiant tirpdyti kvėpavimo takų gleivių kamščius sergant LOPL.

    Bendrovė pabrėžia, kad gleivių kamščiai aptinkami daugiau nei pusei pacientų, sergančių vidutinio sunkumo ar sunkia LOPL, o patvirtintos terapijos, tiesiogiai nukreiptos į šį reiškinį, šiuo metu nėra.

    Kas yra „MLT-001“ ir kokią problemą taikosi spręsti

    Pasak įmonės, gleivių sukelta kvėpavimo takų obstrukcija yra susijusi su prastesnėmis ligos baigtimis: mažesne plaučių funkcija, dažnesniais paūmėjimais ir didesniu mirtingumu.

    „MucoLife Therapeutics“ teigia, kad šį ligos aspektą galima taikyti kaip potencialų gydymo taikinį, siekiant pagerinti pacientų būklę.

    Bendrovės atliktas darbas parodė, kad „MLT-001“ sintezė yra pritaikoma didesniam mastui, o dabar skirtas finansavimas padės vystyti jau didesnės apimties gamybos procesą.

    Bendradarbiavimas su gamybos partneriu ir pasirengimas GMP etapui

    Planuojama, kad procesas bus kuriamas glaudžiai bendradarbiaujant su sutartine vaistų kūrimo ir gamybos organizacija (CDMO).

    Projekto tikslas – pasiekti tinkamą produkto grynumo lygį ir užtikrinti dokumentuotą išeigą, kad gamybos procesas būtų patikimas bei atkuriamas.

    Taip pat numatoma parengti perkeliamą proceso aprašą ir kontrolės strategiją, kuri vėlesniuose etapuose būtų naudojama gamybai pagal geros gamybos praktikos (GMP) reikalavimus.

    Įmonės vadovas Thaher Pelaseyed pabrėžė, kad būtent gamyba yra etapas, kuris „perspektyvią molekulę paverčia vaistu“, o „Vinnova“ parama leis vystyti „MLT-001“ valymo procesą ir priartėti prie klinikinių tyrimų.

  • Pirmasis biologinis vaistas nuo LOPL jau registruotas, bet pacientai vis dar laukia kompensavimo

    Pirmasis biologinis vaistas lėtinei obstrukcinei plaučių ligai gydyti 2024 metais buvo registruotas po tyrimų, parodžiusių reikšmingą klinikinę naudą. Skelbiama, kad jis daugiau kaip 30 proc. sumažina ligos paūmėjimų skaičių, o kartu ir hospitalizacijų riziką. Tačiau daliai sunkiausiai sergančių pacientų modernus gydymas kol kas lieka nepasiekiamas, nes sveikatos apsaugos sistema jam nesuteikė kompensavimo.

    LOPL yra progresuojanti kvėpavimo takų liga, dažnai susijusi su ilgalaikiu rūkymu ir oro tarša, o jos eiga neretai veda į nuolatinį dusulį bei ribotą fizinį pajėgumą. Tarptautiniai epidemiologiniai vertinimai rodo, kad tai viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, o didžiausią naštą sudaro pasikartojantys paūmėjimai, po kurių paciento būklė dažnai nebegrįžta į ankstesnį lygį.

    Biologinė terapija LOPL gydyme laikoma nauju etapu, nes ji taikoma ne visiems, o tik atrinktai pacientų grupei. Paprastai tai sergantieji, kurių ligos uždegimas susijęs su vadinamuoju 2 tipo uždegimu ir padidėjusiu eozinofilų kiekiu kraujyje. Tokiais atvejais vaistas veikia tiksliai, blokuodamas uždegime dalyvaujančias grandis ir taip mažindamas paūmėjimų tikimybę.

    Pacientų viltys ir nusivylimas

    Sunkiausia LOPL forma sergantys žmonės dažnai susiduria ne tik su dusuliu, bet ir su kasdienės savarankiškos veiklos apribojimais. Net keli žingsniai gali sukelti ryškų oro trūkumą, o paprastos buitinės užduotys virsta dideliu fiziniu krūviu. Dėl to paūmėjimai ir hospitalizacijos tampa pasikartojančia gyvenimo dalimi.

    „Kai gydytojas pasakė, kad gali atsirasti šansas gyventi lengviau, atrodė, kad pagaliau atsirado viltis. Dabar jaučiu pyktį ir didžiulį nusivylimą, kad šis gydymas man nebus prieinamas“, – sakė pacientė.

    Specialistai pabrėžia, kad biologinis vaistas nėra universalus sprendimas visiems sergantiesiems, tačiau sunkiausiems pacientams jis gali tapti esminiu lūžiu. Klinikinėse studijose fiksuotas paūmėjimų sumažėjimas siejamas ne tik su retesniais vizitais į ligoninę, bet ir su geresne gyvenimo kokybe bei mažesne komplikacijų rizika.

    Ekspertai: tai tikslinė terapija

    Pulmonologai atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais LOPL gydymas sparčiai keitėsi. Plačiai taikomi inhaliuojami vaistai tapo veiksmingesni, o biologinės terapijos atsiradimas suteikė galimybę gydymą pritaikyti pagal paciento uždegimo profilį. Tokia kryptis atitinka šiuolaikinės medicinos tendenciją pereiti nuo vienodų schemų prie individualizuotos priežiūros.

    „Biologinės terapijos skirtos atrinktai pacientų grupei ir veikia labai preciziškai, todėl gali reikšmingai sumažinti paūmėjimų skaičių. Tikimės, kad šis klausimas dar grįš į darbotvarkę, nes sunkiausiems ligoniams tai gali būti reali galimybė pagerinti būklę“, – sakė gydytojas pulmonologas.

    Viešai pateikiami duomenys rodo, kad vien Lenkijoje LOPL gali sirgti apie 2 000 000 žmonių, o ekonominė našta sveikatos sistemai skaičiuojama milijardais eurų per metus. Ekspertai pabrėžia, kad išlaidas didina būtent paūmėjimai, skubios hospitalizacijos ir netekto darbingumo pasekmės, todėl prevencija, ankstyva diagnostika ir tikslinis gydymas ilgainiui gali būti finansiškai racionalūs.

    Ką rodo naujausios tendencijos

    Tarptautinėje praktikoje LOPL valdymas vis dažniau grindžiamas rizikos mažinimu: rūkymo nutraukimu, vakcinacija nuo kvėpavimo takų infekcijų, plaučių reabilitacija ir individualiai parinkta vaistų kombinacija. Taip pat daug dėmesio skiriama paciento paūmėjimų istorijai, nes dažni paūmėjimai prognozuoja greitesnį ligos progresavimą.

    Biologinių vaistų plėtra LOPL srityje tęsiasi, o klinikiniuose tyrimuose jau vertinami ir kiti preparatai, orientuoti į skirtingus uždegimo mechanizmus. Dėl to sveikatos politikos sprendimai dėl kompensavimo tampa itin svarbūs, nes jie lemia, ar naujausios gydymo galimybės pasieks tuos pacientus, kuriems jų reikia labiausiai.

  • Kosulys ir dusulys ne visada prasta forma: paprastas tyrimas gali laiku aptikti plaučių ligą

    Kosulys ir dusulys ne visada prasta forma: paprastas tyrimas gali laiku aptikti plaučių ligą

    Sitęsiantis kosulys, švokštimas ar netikėtai atsiradęs dusulys neretai nurašomi nuovargiui ar prastai fizinei formai. Tačiau gydytojai primena, kad tokie simptomai gali rodyti lėtines kvėpavimo takų ligas, ypač astmą arba lėtinę obstrukcinę plaučių ligą.

    Vienas svarbiausių pirminių tyrimų, padedančių tai įvertinti, yra spirometrija. Ji parodo, kiek oro žmogus gali iškvėpti ir kokiu greičiu oras prateka per kvėpavimo takus, todėl leidžia pastebėti bronchų susiaurėjimą, kuris trukdo laisvai kvėpuoti.

    Kada verta sunerimti?

    Didžiausią dėmesį gydytojai siūlo atkreipti į kosulį, kuris tęsiasi kelias savaites ar ilgiau, į pasikartojantį dusulį bei švokštimą. Įspėjamasis ženklas gali būti ir spaudimo jausmas krūtinėje bei mažėjanti fizinio krūvio tolerancija.

    Jei lipimas laiptais, spartesnis ėjimas ar kelias iki viešojo transporto ima kelti dusulį, nors anksčiau taip nebuvo, vien amžiumi to aiškinti nereikėtų. Tokie pokyčiai gali reikšti, kad kvėpavimo sistema ventiliuoja prasčiau, nei turėtų.

    „Spirometrija yra pagrindinis funkcinis kvėpavimo sistemos tyrimas. Ji parodo, ar plaučių ventiliacinis pajėgumas nėra sutrikęs“, – sakė gydytojas pulmonologas Piotras Dąbrowieckis.

    Kas rizikuoja labiausiai?

    Ypač budrūs turėtų būti vyresni nei 40 metų žmonės, kurie rūko arba rūkė anksčiau. Vis dėlto LOPL nėra vien rūkalių liga, o kvėpavimo takų pažeidimus gali skatinti ir ilgalaikis užteršto oro, dulkių, dūmų ar cheminių dirgiklių poveikis.

    Gydytojai pabrėžia, kad vadinamasis rūkaliaus kosulys ar dusulys einant įprastu tempu neturėtų būti laikomi norma. Kuo anksčiau nustatoma problema, tuo daugiau galimybių sulėtinti ligos progresavimą ir sumažinti paūmėjimų riziką.

    Kaip atliekama spirometrija?

    Spirometrija yra neskausminga ir neinvazinė. Tyrimo metu žmogus giliai įkvepia ir per specialų kandiklį išpučia orą kiek įmanoma stipriau, greičiau ir ilgiau, o procedūra dažniausiai kartojama kelis kartus, kad rezultatai būtų patikimi.

    Kai kuriais atvejais taikoma ir vadinamoji bronchus plečianti mėginio dalis: po pirmo matavimo įkvepiamas vaistas, o po tam tikro laiko tyrimas kartojamas. Tai padeda tiksliau įvertinti, ar kvėpavimo takų susiaurėjimas yra grįžtamas, kas svarbu diferencijuojant astmą ir kitus sutrikimus.

    „Svarbus ne tik aparatas. Reikia apmokyto specialisto, kuris tinkamai instruktuoja pacientą, įvertina bandymų kokybę ir teisingai interpretuoja rezultatą“, – sakė Piotras Dąbrowieckis.

    Specialistai pabrėžia, kad spirometrija nepakeičia gydytojo konsultacijos. Rezultatai turi būti vertinami kartu su simptomais, ligos istorija ir kitais tyrimais, nes, pavyzdžiui, astma gali būti kintanti ir tyrimo metu rodikliai kartais būna normalūs.

    Vis dėlto spirometrija svarbi ne tik diagnozei nustatyti, bet ir gydymo efektyvumui stebėti. Sergant astma tinkamai parinktas gydymas dažnai leidžia ilgai gyventi beveik be simptomų, o sergant LOPL, nors jau atsiradusių plaučių pokyčių ne visada įmanoma panaikinti, ligos eigą galima sulėtinti.

    „Ankstyvas LOPL atpažinimas leidžia sulėtinti ligos progresavimą, ypač jei žmogus nustoja rūkyti ir laiku pradeda gydymą“, – sakė Piotras Dąbrowieckis.

    Lenkijoje Spirometrijos diena minima rugsėjo 30 dieną, kai dalyje vietų tyrimą galima atlikti nemokamai be siuntimo. Tačiau gydytojai ragina nelaukti proginių akcijų ir, atsiradus įtartiniems simptomams, kreiptis į šeimos gydytoją ar pulmonologą dėl tinkamiausio ištyrimo.

  • Dusulys vaikštant po 60-ies? Gydytojai įspėja: šio simptomo negalima ignoruoti

    Dusulys vaikštant po 60-ies? Gydytojai įspėja: šio simptomo negalima ignoruoti

    Dusulys, atsirandantis net ramiai vaikštant ar atliekant įprastus buities darbus, vyresniame amžiuje neretai priskiriamas natūraliam senėjimui. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad naujai atsiradęs arba greitai stiprėjantis dusulys gali būti svarbus signalas, kurio numoti ranka nevalia.

    Vyresniems nei 60 metų žmonėms fizinis pajėgumas iš tiesų gali mažėti dėl raumenų masės ir širdies bei plaučių rezervų pokyčių. Vis dėlto dusulys, kuris anksčiau nepasireikšdavo, dažnai susijęs ne su amžiumi, o su konkrečiomis sveikatos būklėmis ir gyvenimo būdo veiksniais.

    Ką gali rodyti dusulys?

    Viena dažniausių priežasčių – širdies ir kraujagyslių ligos, kai organizmas negauna pakankamai deguonies fizinio krūvio metu. Dusulys gali pasireikšti sergant širdies nepakankamumu, esant ritmo sutrikimams, išemine širdies liga, taip pat padidėjus kraujospūdžiui.

    Ne mažiau svarbios ir plaučių ligos: lėtinė obstrukcinė plaučių liga, astma, plaučių infekcijos ar plaučių audinio pakitimai. Kai kuriems žmonėms dusulį sustiprina alergijos, rūkymo pasekmės arba ilgalaikis pasyvus rūkymas.

    Dusulį gali sukelti ir mažakraujystė, kai kraujas perneša mažiau deguonies, todėl žmogus greičiau pavargsta. Taip pat įtakos turi antsvoris, cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos sutrikimai, nerimas, miego sutrikimai ir mažas fizinis aktyvumas, kuris ilgainiui silpnina ištvermę.

    Kada būtina skubi pagalba?

    Jei dusulys atsiranda staiga, yra labai stiprus arba nepraeina pailsėjus, tai gali būti skubios būklės požymis. Ypač sunerimti reikėtų, jei kartu atsiranda krūtinės skausmas, stiprus silpnumas, šaltas prakaitas, širdies permušimai, sąmonės aptemimas ar pamėlynavusios lūpos.

    Tokiais atvejais delsti pavojinga – būtina skambinti 112. Skubi pagalba svarbi ir tada, kai dusulį lydi naujas kojų tinimas, staigus svorio augimas per kelias dienas ar kosulys, ypač jei atsikosima krauju.

    Ką aptarti su gydytoju?

    Jei dusulys kartojasi arba pamažu stiprėja, verta kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins būklę ir prireikus nukreips pas kardiologą ar pulmonologą. Dažniausiai pradedama nuo kraujospūdžio, pulso, deguonies saturacijos įvertinimo, kraujo tyrimų, elektrokardiogramos, o pagal situaciją gali būti skiriama krūvio mėginys, širdies echoskopija ar plaučių funkcijos tyrimai.

    Gydytojui padeda konkretūs pastebėjimai: kada dusulys prasidėjo, ar jis atsiranda lipant laiptais, vaikštant į kalnelį, ar ir ramybės metu, ar pablogėja atsigulus. Taip pat svarbu paminėti rūkymą, vartojamus vaistus, nes kai kurios būklės gali paaštrėti dėl netinkamo gydymo ar vaistų sąveikų.

    Nors dalį rizikos veiksnių lemia paveldimumas, nemažai priklauso nuo kasdienybės: reguliarus, saugus judėjimas, svorio kontrolė, rūkymo atsisakymas ir subalansuota mityba gali pagerinti ištvermę. Vis dėlto pradėti sportuoti ar didinti krūvį reikėtų tik įvertinus priežastį, nes kai kuriomis situacijomis dusulys yra ženklas, kad organizmui reikia ne daugiau krūvio, o diagnostikos ir gydymo.

  • Medikai įspėja: šis įprotis greitai naikina plaučius – pasekmės gali būti mirtinos

    Plaučiai kasdien be perstojo aprūpina organizmą deguonimi, tačiau viena plačiai paplitusi priklausomybė sparčiai silpnina jų funkciją. Gydytojai pabrėžia, kad rūkymas išlieka vienu svarbiausių išvengiamų veiksnių, didinančių lėtinių ir mirtinų ligų riziką.

    Cigarečių dūmuose yra tūkstančiai cheminių medžiagų, tarp jų ir kancerogenai, galintys pažeisti ląsteles bei skatinti genetinius pokyčius. Ilgainiui tai siejama su didesne plaučių vėžio ir kitų onkologinių susirgimų tikimybe.

    Rūkymas taip pat nuolat dirgina kvėpavimo takų gleivinę, palaiko uždegimą ir gali ardyti alveoles, kurios yra atsakingos už dujų apykaitą. Dėl šių pokyčių mažėja plaučių elastingumas, o žmogus pradeda dusti net ramybės būsenoje.

    Medikai rūkymą įvardija kaip pagrindinį rizikos veiksnį lėtinei obstrukcinei plaučių ligai, kuri dažnai vystosi nepastebimai ir progresuoja metų metus. Šiai būklei būdingas lėtinis kosulys, skrepliavimas, švokštimas ir vis prastėjanti fizinio krūvio tolerancija.

    Žala neapsiriboja vien rūkančiuoju: pasyvus rūkymas didina kvėpavimo takų ligų riziką aplinkiniams, ypač vaikams, nėščiosioms ir vyresnio amžiaus žmonėms. Kuo daugiau dūmų patalpose ar automobilyje, tuo didesnė toksinių dalelių koncentracija ir ilgalaikės pasekmės.

    Rūkymas silpnina ir natūralią plaučių apsaugą nuo infekcijų, todėl gali dažnėti bronchitai, pneumonijos, o rizikos grupėms didėja ir sunkių komplikacijų tikimybė. Be to, tabako dūmų toksinai veikia visą organizmą, didindami širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant infarktą ir insultą, riziką.

    „Vienintelis patikimas būdas sustabdyti žalą yra visiškai mesti rūkyti, o nauda sveikatai prasideda greitai“, – sako gydytojai.

    Specialistai primena, kad metimas rūkyti turi apčiuopiamą poveikį net ir ilgai rūkiusiems žmonėms: gerėja kvėpavimas, mažėja uždegiminiai procesai, o ilgalaikėje perspektyvoje krenta sunkių ligų rizika. Jei mesti sunku, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, kurie gali pasiūlyti įrodymais grįstą pagalbą.

  • Atsparumas antibiotikams iš arti: kaip gyvena žmonės, kai infekcijos kartojasi ir jėgų mažėja

    Atsparumas antibiotikams iš arti: kaip gyvena žmonės, kai infekcijos kartojasi ir jėgų mažėja

    Atsparumas antibiotikams – kas tai?

    Atsparumas antibiotikams (antimikrobinis atsparumas) – tai reiškinys, kai bakterijos prisitaiko ir vaistai jų nebeveikia taip, kaip anksčiau. Tuomet įprastos infekcijos gali užsitęsti, dažniau baigtis hospitalizacija ir reikalauti sudėtingesnio gydymo.

    Pasaulio sveikatos organizacija šią problemą įvardija kaip vieną didžiausių šiuolaikinės medicinos grėsmių. Europoje dėl atsparių bakterijų sukeltų infekcijų kasmet miršta dešimtys tūkstančių žmonių, o sveikatos sistemoms tai reiškia didesnes išlaidas ir ilgesnį gydymą.

    Paciento kasdienybė: ligoninė, lašelinės ir izoliacija

    Buvęs logistikos įmonės vadovas Iñaki Morán pasakoja, kad jam teko išgyventi kelis laikotarpius, kai infekcijas sukėlusios bakterijos tapo atsparios gydymui. Tokiais atvejais, anot jo, dažnai prireikia gydymo į veną ir nuolatinės medikų priežiūros.

    Pacientui pradžioje atliekami tyrimai ligoninėje, o vėliau gydymas gali būti tęsiamas namuose, kai vaistai tam tikrais intervalais suleidžiami naudojant specialų prietaisą. Tai leidžia mažinti laiką ligoninėje, tačiau kasdienybė vis tiek lieka griežtai susieta su gydymo grafiku.

    „Kai esi izoliuotas ir gydymas tęsiasi dienomis ar savaitėmis, ima atrodyti, kad situacijos nekontroliuoji“, – sakė Iñaki Morán.

    Morán taip pat serga lėtine obstrukcine plaučių liga, yra susidūręs su žarnyno ir plaučių vėžiu, todėl kiekvienas infekcijos epizodas jam tampa dar sunkesnis. Jis pabrėžia, kad po tokių paūmėjimų ne visada pavyksta grįžti į ankstesnę savijautą, ypač kai plaučių funkcija jau ir taip yra sutrikusi.

    Kodėl problema auga ir ką daro Europa?

    Atsparumo antibiotikams plitimą skatina keli veiksniai: perteklinis ar netinkamas antibiotikų vartojimas, infekcijų kontrolės spragos gydymo įstaigose, taip pat atsparumo genų plitimas bendruomenėje. Riziką didina ir tai, kad naujų antibiotikų kūrimas yra lėtas bei brangus, o atsparumas gali išsivystyti greičiau nei atsiranda nauji vaistai.

    Europos Sąjungoje daug dėmesio skiriama prevencijai: infekcijų kontrolei ligoninėse, racionaliam antibiotikų skyrimui, skiepijimo aprėpčiai ir stebėsenai. Taip pat vis aktyviau ieškoma sprendimų, kaip paskatinti naujų antimikrobinių vaistų ir diagnostikos kūrimą, kad gydytojai greičiau nustatytų sukėlėją ir parinktų tikslinį gydymą.

    Ką gali padaryti kiekvienas?

    Specialistai pabrėžia, kad atsparumo antibiotikams mažinimas prasideda nuo kasdienės praktikos: antibiotikai turi būti vartojami tik gydytojui paskyrus ir tiksliai taip, kaip nurodyta. Savavališkas gydymasis ar gydymo nutraukimas anksčiau laiko didina tikimybę, kad išliks atsparios bakterijos.

    Ne mažiau svarbi ir prevencija: rankų higiena, skiepai, atsakingas elgesys susirgus ir infekcijų kontrolė gydymo įstaigose. Pacientų istorijos, tokios kaip Morán, primena, kad atsparumas antibiotikams nėra abstrakti statistika – tai reali, kasdienybę ribojanti problema.