Tag: Lewy kūnelių demencija

  • Mirė Patrickas Stewartas: Ian McKellenas ir Hugh Jackmanas atsisveikina su legenda

    Holivudas neteko vienos ryškiausių scenos ir ekrano asmenybių: spalio 28 dieną Los Andžele mirė aktorius Patrickas Stewartas. Pranešama, kad jis išėjo namuose, šalia esant žmonai, dainininkei ir dainų autorei Sunny Ozell, po ilgos kovos su Alzheimerio liga ir Lewy kūnelių demencija.

    Šeimos išplatintame pareiškime teigiama, kad artimieji iki paskutinės akimirkos buvo šalia, o atsisveikinimo akimirka buvusi rami. Aktorius paliko du vaikus iš pirmosios santuokos su Sheila Falconer, tarp jų ir aktorių Danielį Stewartą.

    Netektį įprasmino bičiulių žodžiai

    Į Stewarto mirtį sureagavo jo ilgametis bičiulis, aktorius Ian McKellenas, su kuriuo jie susipažino dar dirbdami Royal Shakespeare Company. McKellenas priminė, kad Stewartas buvo žmogus, kuriuo galima pasitikėti, ir pabrėžė, jog jo gyvenime svarbią vietą užėmė šeima bei ištikimybė scenai.

    „Jis visada rodė širdį delne, todėl buvo žmogus, kuriuo gali pasikliauti, kurį gali gerbti ir, mano atveju, mylėti“, – sakė Ian McKellenas.

    Duoklę legendai atidavė ir Hugh Jackmanas, su kuriuo Stewartą siejo ne tik „X-Men“ filmų serija, bet ir vėlesnis, ypač stipriai įvertintas bendras darbas juostoje „Logan“. Jackmanas Stewartą vadino ne tik didžiu aktoriumi, bet ir artimu draugu, iš kurio daug išmoko.

    „Šiandien netekome vieno didžiųjų teatro ir kino žmonių. Man jis buvo ir nepaprastai artimas draugas, iš kurio mokiausi. Ilgėsiuosi jo visą gyvenimą“, – sakė Hugh Jackmanas.

    Karjera, pakeitusi popkultūrą

    Patrickas Stewartas per daugiau nei septynis dešimtmečius trukusią karjerą tapo viena iš nedaugelio figūrų, sugebėjusių vienodai tvirtai įsitvirtinti tiek klasikiniame teatre, tiek masinėje popkultūroje. Plačiajai auditorijai jis labiausiai įsiminė kaip kapitonas Jeanas-Lukas Picardas seriale „Star Trek: The Next Generation“ ir profesorius Charlesas Xavieras „X-Men“ filmuose.

    Jo pasirinkimas imtis „Star Trek“ vaidmens dažnai įvardijamas kaip lūžis, atvėręs kelią į Holivudą, tačiau pats Stewartas iki pat pabaigos išliko glaudžiai susijęs su teatru ir klasikine dramaturgija. Vėlesniais metais jis stebino vaidmenų amplitudę, nuo Ebenezerio Scrooge’o iki netikėtų, tamsesnių charakterių trileriuose.

    Paskutinis pasirodymas ekrane

    Studija „Marvel“ yra patvirtinusi, kad Stewartą žiūrovai dar turėtų išvysti viename būsimų filmų, kuris taps jo paskutiniu pasirodymu ekrane po mirties. Dėl to projektas, pasak kino industrijos apžvalgininkų, įgauna papildomą emocinį svorį ir gali tapti simbolišku atsisveikinimu su aktoriumi.

    Stewarto atminimą pagerbė ir kiti „Star Trek“ bendruomenės nariai, tarp jų Williamas Shatneris ir George Takei, priminę aktoriaus indėlį į serialo palikimą. Stewartas suvaidino per 170 „Star Trek: The Next Generation“ serijų, o jo personažas tapo vienu atpažįstamiausių franšizės veidų.

  • Mirė Patrickas Stewartas: „Star Trek“ kapitonas Pikardas ir „X-Men“ profesorius Xavieris

    Mirė Patrickas Stewartas: „Star Trek“ kapitonas Pikardas ir „X-Men“ profesorius Xavieris

    Mirė britų aktorius Patrickas Stewartas, išgarsėjęs vaidmenimis kino ir televizijos projektuose „Star Trek: The Next Generation“ bei „X-Men“. Aktoriui buvo 86-eri.

    Apie netektį pranešta oficialiuose aktoriaus socialinių tinklų įrašuose. Nurodoma, kad Stewartas mirė savo namuose Los Andžele, o šalia jo buvo žmona Sunny Ozell ir artimiausi žmonės.

    „Su dideliu liūdesiu pranešame, kad seras Patrickas Stewartas vakar mirė savo namuose Los Andžele, mylimos žmonos Sunny globoje, po trumpos ir jautrios kelionės su Alzheimerio liga ir Lewy kūnelių demencija“, – teigiama pranešime.

    Milijonams žiūrovų visame pasaulyje Stewartas labiausiai atpažįstamas kaip kapitonas Jeanas-Lucas Pikardas iš „Star Trek: The Next Generation“ ir jos tęsinių. Šis vaidmuo, kurį jis kūrė nuo 1987 iki 1994 metų, vėliau sugrįžo ir naujesniame seriale „Star Trek: Picard“, rodytame 2020–2023 metais.

    Kino gerbėjams jis tapo ir neatsiejamas nuo profesoriaus Charleso Xavierio, „X-Men“ superherojų visatos lyderio. Stewartas įtvirtino personažo įvaizdį keliuose filmuose, o jo sukurta interpretacija dažnai minėta kaip viena ryškiausių franšizės dalių.

    Karjera, prasidėjusi teatre

    Nors plačioji auditorija jį prisimins dėl Holivudo vaidmenų, Stewarto profesinės šaknys buvo teatre. Jis mokėsi aktorystės, vėliau prisijungė prie Royal Shakespeare Company, kur kūrė klasikinius vaidmenis, tarp jų ir Šekspyro pjesėse.

    Per kelis dešimtmečius Stewartas scenoje vaidino įvairiuose pastatymuose, o dalį repertuaro sudarė monodramos bei literatūrinės adaptacijos. Jis taip pat neretai pasirodydavo drauge su ilgamečiu bičiuliu Ianu McKellenu, su kuriuo siejo ne viena teatro ir kino patirtis.

    Aktoriaus nuopelnai įvertinti prestižiniais apdovanojimais ir nominacijomis, o 2010 metais jis buvo įšventintas į riterius. Stewartas taip pat įamžintas žvaigžde Holivudo šlovės alėjoje.

    Reakcijos ir atsisveikinimas

    Po žinios apie Stewarto mirtį pasipylė kolegų ir gerbėjų užuojautos bei prisiminimai. Aktorius George’as Takei, taip pat siejamas su „Star Trek“ pasauliu, pabrėžė, kad Stewarto kuriamas kapitonas Pikardas įkvėpė ištisą žiūrovų kartą.

    Hugh Jackmanas, kartu dirbęs „X-Men“ filmuose, Stewartą apibūdino kaip išskirtinį scenos ir ekrano žmogų bei artimą bičiulį. Užjautą taip pat išreiškė ir „Marvel Studios“, akcentuodami aktoriaus indėlį kuriant profesoriaus Xavierio personažą.

    Stewartas viešai kalbėdavo ir apie socialines temas, ypač smurtą artimoje aplinkoje. Jis yra pasakojęs apie vaikystės patirtis ir rėmęs organizacijas, padedančias smurtą patyrusiems žmonėms.

    Skelbiama, kad aktorius paliko žmoną Sunny Ozell ir du suaugusius vaikus iš pirmosios santuokos. Stewarto kūrybinis palikimas apima beveik septynis dešimtmečius ir ne vienai kartai tapo atspirties tašku tiek teatro, tiek populiariosios kultūros pasaulyje.

  • Late-life depression could precede Parkinson’s or Lewy body dementia, Danish study suggests

    Late-life depression could precede Parkinson’s or Lewy body dementia, Danish study suggests

    While there is currently no cure for Parkinson’s disease or Lewy body dementia, addressing depression early could improve quality of life and overall care for patients as these diseases develop.

    study published in General Psychiatry provides the most detailed longitudinal evidence to date, demonstrating that depression frequently precedes the diagnosis of PD and LBD and remains elevated for several years thereafter.

     

    Drawing on comprehensive Danish national health registers, the researchers conducted a retrospective case–control study including 17,711 individuals diagnosed with PD or LBD between 2007 and 2019. Researchers compared these patients with people of similar age and sex who were diagnosed with other long-term conditions, including rheumatoid arthritis, chronic kidney disease, and osteoporosis.

     

    The results showed a clear pattern: depression occurred more often and earlier in people who went on to develop Parkinson’s disease or Lewy body dementia than in those with other chronic illnesses. In the years leading up to diagnosis, the risk of depression rose steadily, peaking in the three years before diagnosis. Even after diagnosis, patients with Parkinson’s disease or Lewy body dementia continued to experience higher rates of depression than the comparison groups.

     

    Importantly, this pattern could not be fully explained by the emotional burden of living with a chronic illness. Other long-term diseases that also involve disability did not show the same strong increase in depression risk. This suggests that depression may be linked to early neurodegenerative changes in the brain, rather than being only a psychological reaction to declining health.

     

    The findings were especially striking for Lewy body dementia, where rates of depression were even higher than in Parkinson’s disease, both before and after diagnosis. Researchers note that differences in disease progression and brain chemistry may help explain this trend.

     

    “Following a diagnosis of PD or LBD, the persistent higher incidence of depression highlights the need for heightened clinical awareness and systematic screening for depressive symptoms in these patients.” first author Christopher Rohde noted “Thus, our main conclusion—that PD/LBD are associated with a marked excess depression risk preceding and following diagnosis when compared with other chronic conditions—remains valid.”

     

    The authors emphasize that this does not mean everyone with depression will develop Parkinson’s disease or dementia. Instead, they recommend greater awareness and closer monitoring when depression appears for the first time in older adults.

     

    While there is currently no cure for Parkinson’s disease or Lewy body dementia, addressing depression early could improve quality of life and overall care for patients as these diseases develop.