CP v2

Tag: LFP baterijos

  • Pelningas Belgijos „Octave.energy“ pritraukė 10 mln. eurų: baterijų kaupimą ir EMS plės visoje Europoje

    Pelningas Belgijos „Octave.energy“ pritraukė 10 mln. eurų: baterijų kaupimą ir EMS plės visoje Europoje

    Kas pritraukė investuotojus?

    Belgijoje, Mechelene, įsikūręs švariosios energetikos startuolis „Octave.energy“ pritraukė 10 mln. eurų A serijos investiciją, kad paspartintų plėtrą Europoje ir toliau tobulintų baterijų energijos kaupimo sistemas bei energijos valdymo sistemą (EMS). Bendrovė pabrėžia, kad jos sprendimai orientuoti į verslo klientus, kuriems svarbiausia patikimumas ir reali finansinė grąža iš energijos turto.

    Raundą sudarė nuosavo kapitalo ir lankstaus skolos finansavimo derinys. Pagrindiniu investuotoju tapo „SPDG Growth“, o prie finansavimo prisidėjo imec.istart, „BNP Paribas Fortis“ ir KBC.

    „Mes giliai integruojame baterijas su EMS, daug dėmesio skiriame sistemų veikimo laikui ir suteikiame klientams laisvę monetizuoti lankstumą energijos rinkose su pasirinktu optimizatoriumi“, – teigė „Octave.energy“.

    Ką tiksliai kuria „Octave.energy“?

    Įkurta 2020 metais, „Octave.energy“ kuria išmanias baterijų energijos kaupimo sistemas pramonės įmonėms, smulkiajam ir vidutiniam verslui bei žemės ūkio sektoriui. Bendrovės kelias prasidėjo nuo nuosavos žiedinės ekonomikos principais grįstos baterijų saugyklos kūrimo, į ją integruojant valdymą ir stebėseną.

    Dabar įmonė akcentuoja pirmo gyvavimo ciklo LFP (ličio geležies fosfato) baterijų sprendimus ir siūlo integruotą paketą: pačias baterijas, EMS bei turto valdymo platformą. Tokia architektūra leidžia ne tik „pastatyti“ bateriją, bet ir nuolat optimizuoti jos veikimą pagal vartojimo, gamybos bei tinklo sąlygas.

    Kodėl baterijos verslui tampa būtinybe?

    „Octave.energy“ teigimu, elektrifikacija Europoje spartėja greičiau, nei spėja augti elektros tinklų pralaidumas. Daugeliui įmonių tai reiškia tinklo apkrovos ribojimus, kainų svyravimus ir praktines kliūtis greitai didinti gamybą, elektrifikuoti procesus ar diegti didesnės galios įrangą.

    Įmonė akcentuoja, kad baterija pati savaime neišsprendžia visų problemų, jei nėra išmanaus valdymo. EMS leidžia didinti savos saulės energijos panaudojimą, mažinti galios pikus, išmaniai valdyti elektromobilių įkrovimą, o tinklo ribojimų zonose efektyviau planuoti papildomos galios poreikį.

    Pasak bendrovės, nuo veiklos pradžios ji pristatė baterijų sistemas, kurių bendra energijos talpa viršija 200 MWh, ir aptarnavo daugiau nei 400 įmonių. Tarp klientų minimi „Colruyt Group“, „McDonald’s“, „Eneco“, „Naturgy“ ir „Nextensa“.

    „Octave.energy“ nurodo, kad pelningai dirba trejus metus iš eilės, o 2025 metais sugeneravo 16 mln. eurų pajamų. Naujas kapitalas bus naudojamas plėsti pardavimų ir operacijų komandas Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje bei augti per diegimo partnerių tinklą.

    Pirmieji projektai jau veikia Liuksemburge, Nyderlanduose ir Ispanijoje. Bendrovė taip pat investuos į EMS ir turto valdymo platformų vystymą, siekdama užtikrinti, kad baterijų sistemos patikimai veiktų per visą eksploatavimo laikotarpį.

  • „Ford“ pigus elektrinis pikapas „Fathom“ nustebino: žadėjo revoliuciją, o atrodo visai įprastai

    „Ford“ pigus elektrinis pikapas „Fathom“ nustebino: žadėjo revoliuciją, o atrodo visai įprastai

    „Ford“ vadovas Jimas Farley pasidalijo kadrais iš karščio bandymų dykumoje, kuriuose matyti du maskuoti būsimo elektrinio pikapo „Fathom“ prototipai. Automobiliai buvo užfiksuoti netoli ir pačiame Las Vegase, kur vyksta intensyvūs patikimumo bandymai esant aukštai temperatūrai.

    Viešai skelbta, kad „Fathom“ turėtų kainuoti apie 30 000 JAV dolerių, tai yra maždaug 27 000 eurų. Tačiau naujausi vaizdai verčia abejoti ankstesniais pažadais apie sunkiai apibūdinamą, esą naujos formos modelį.

    Žadėjo naują siluetą

    Kalbėdamas apie projektą anksčiau, J. Farley teigė, kad tai bus pikapas, bet kartu ir ne visai pikapas, o naujas siluetas. Vis dėlto prototipai kol kas panašūs į įprastą keturių durų „crew cab“ tipo pikapą su tradicine kapoto proporcija ir trumpesne krovinių platforma.

    Maskuotė vis dar slepia svarbiausias dizaino detales, ypač priekinę dalį, todėl galutinis vaizdas gali būti kitoks. „Ford“ yra pabrėžusi aerodinamikos svarbą, tad tikėtina, kad serijinė versija turės labiau aptakų priekį nei klasikiniai pikapai.

    Ką „Ford“ jau atskleidė

    Gamintojas teigia, kad „Fathom“ salone turėtų būti daugiau erdvės keleiviams nei „Toyota RAV4“, neskaičiuojant galinės platformos ir priekinės bagažinės. Taip pat skelbiama, kad visi variantai bus paruošti „BlueCruise“ sistemai ir turės dvikryptį įkrovimą, kuris leidžia automobiliu maitinti išorinius prietaisus ar namų įrangą.

    Interjere numatomas didelis centrinis ekranas su integruota „Apple Maps“ navigacija, o „Apple CarPlay“ ir „Android Auto“ palaikymas turėtų būti standartinis. Vis dėlto svarbiausi parametrai kol kas neatskleidžiami: baterijos talpa, įkrovimo galia ir realus nuvažiuojamas atstumas.

    Platforma ir gamybos pokyčiai

    „Fathom“ kuriamas ant naujos UEV architektūros, kuri numato struktūrinę bateriją su prizminėmis LFP celėmis. „Ford“ teigimu, toks sprendimas leidžia mažinti detalių kiekį, tvirtinimo elementų skaičių ir surinkimo laiką, o tai ypač svarbu siekiant mažesnės galutinės kainos.

    Bendrovė taip pat yra minėjusi dideles aliuminio liejimo detales, kurios gali pakeisti daugybę atskirų komponentų ir supaprastinti kėbulo gamybą. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tampa vis aktualesni visoje pramonėje, nes leidžia mažinti sąnaudas ir greičiau didinti gamybos apimtis.

    Kol kas atrodo, kad didžiausia „Fathom“ naujovė gali būti ne išorės dizainas, o pakavimas, technologijos ir gamybos efektyvumas. Galutinis įspūdis paaiškės tik atskleidus serijinį modelį, tačiau pirmieji prototipai labiau primena tradicinį pikapą nei žadėtą visiškai naują formą.

  • „General Motors“ atnaujino „Chevrolet Bolt“: pigesnė baterija, didesnis nuotolis ir viena staigmena

    „General Motors“ atnaujino „Chevrolet Bolt“: pigesnė baterija, didesnis nuotolis ir viena staigmena

    „General Motors“ pristatė atnaujintą „Chevrolet Bolt“ versiją, kuri turėtų tapti vienu prieinamiausių elektromobilių pasirinkimų JAV rinkoje. Modelis išlaiko pažįstamą siluetą, tačiau svarbiausi pokyčiai slepiasi po kėbulu ir salone.

    Gamintojas anksčiau buvo numatęs „Bolt“ gamybos pabaigą, tačiau sprendimas buvo peržiūrėtas, o modelis grįžo su aiškia užduotimi: išlikti nebrangus, bet tapti modernesnis. Šis žingsnis atspindi visos rinkos tendenciją, kai gamintojai ieško būdų mažinti savikainą ir kartu gerinti realų naudojimą.

    Nauja baterijų kryptis

    Didžiausias techninis pokytis – naujo tipo baterija. Vietoje anksčiau naudotų nikelio, mangano ir kobalto chemijos elementų pereinama prie ličio geležies fosfato (LFP) sprendimo, kuris paprastai laikomas pigesniu ir geriau pritaikytu masinei gamybai.

    Nors baterijos talpa išlieka 65 kWh, gamintojas deklaruoja didesnį nuvažiuojamą atstumą. Atnaujintas „Bolt“ turėtų įveikti apie 262 mylias, tai yra maždaug 422 kilometrus, kai ankstesnė „EUV“ versija siekė 247 mylias, arba apie 398 kilometrus.

    Tokie pokyčiai svarbūs pirkėjams, nes didesnis nuotolis dažnai leidžia rečiau krauti automobilį ir lengviau planuoti keliones, ypač regionuose, kur įkrovimo infrastruktūra dar nevienodai išvystyta. LFP baterijos taip pat vis dažniau pasirenkamos kaip būdas stabilizuoti elektromobilių kainas, kai žaliavų rinkos svyruoja.

    Galia panaši, bet trauka kinta

    Atnaujintas modelis išlieka priekiniais ratais varomas, o galia padidėja nuo 200 iki 210 arklio galių. Vis dėlto sukimo momentas mažėja nuo 266 iki 169 svarų pėdų, tai yra maždaug nuo 361 iki 229 niutonmetrų.

    Gamintojas aiškina, kad pojūtį kelyje turėtų kompensuoti pakeista galutinė perdava, leidžianti efektyviau perduoti jėgą ratams. Praktikoje tai reiškia, kad vien skaičiai ne visada tiksliai parodo, kaip automobilis jausis startuojant mieste ar lenkiant.

    Elektromobilių segmente tai nėra reta strategija: gamintojai optimizuoja pavaros santykius, valdymo programinę įrangą ir variklio charakteristikas taip, kad kasdienė dinamika būtų išlaikyta net tada, kai keičiami komponentai dėl kainos ar efektyvumo.

    Atnaujintas salonas ir technologijos

    Išorėje „Bolt“ pakeitimai gana santūrūs: minimi nauji suskirstyti priekiniai žibintai, atnaujinti galiniai žibintai ir daugiau juodos plastiko apdailos. Tačiau didžiausias vizualus pokytis laukia salone, kur sumontuota nauja prietaisų panelė ir naujausia koncerno informacinė sistema.

    Skaitmeninis prietaisų skydelis ir centrinis ekranas suvienodinti su kitais „General Motors“ elektromobiliais, todėl vairuotojai gali tikėtis modernesnės sąsajos ir labiau įprasto valdymo. Tai svarbu, nes pirkėjai vis dažniau lygina ne tik nuotolį ar kainą, bet ir programinės įrangos patogumą.

    Nors gamintojas pabrėžia kainos kontrolę, kryptis akivaizdi: daugiau funkcijų išgaunama per elektroniką ir programinę įrangą, o techniniai sprendimai parenkami taip, kad būtų lengviau gaminti didesniais kiekiais. Tokia strategija tampa vienu pagrindinių būdų pasiūlyti prieinamesnius elektromobilius.

    Šiuo metu skelbiama, kad atnaujintas „Bolt“ bus siūlomas tik „EUV“ kėbulo variante, kuris laikomas praktiškesniu ir populiaresniu. Tai rodo, kad gamintojas koncentruojasi į paklausiausią formatą, siekdamas mažinti modelių įvairovės kaštus ir greičiau pristatyti automobilį rinkai.

  • Mažiausias „Smart“ elektromobilis sugrįžta: žada 300 km ir įkrovimą per mažiau nei 20 min.

    Mažiausias „Smart“ elektromobilis sugrįžta: žada 300 km ir įkrovimą per mažiau nei 20 min.

    „Smart“ grįžta prie ištakų

    Miesto automobilių prekės ženklas „Smart“ ruošiasi sugrąžinti idėją, kuri jį išgarsino dar 1990-ųjų pabaigoje: itin kompaktišką dvidurį modelį. Šįkart naujasis „Smart #2“ nuo pat pradžių kuriamas tik kaip elektromobilis.

    Iki šiol mažiausio „Smart“ įpėdinis buvo žinomas kaip koncepcija, tačiau serijinės versijos išvaizda išaiškėjo po Kinijos Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos paskelbtų dokumentų. Tai įprasta praktika, nes prieš pradedant gamybą modeliai įtraukiami į viešus tvirtinimų sąrašus.

    Kokie techniniai skaičiai žinomi?

    Pagal Kinijai skirtą informaciją, „Smart #2“ naudos gale montuojamą 60 kilovatų elektrinį variklį, o energiją tieks ličio geležies fosfato baterija. Tokia chemija vertinama dėl ilgaamžiškumo ir atsparumo intensyviam įkrovimui, nors paprastai nusileidžia energijos tankiu.

    Baterijos talpa registruose nenurodoma, tačiau anksčiau gamintojas yra minėjęs, kad europinė versija turėtų turėti 35,7 kilovatvalandės bateriją. Gamintojo skaičiavimu, tai leistų nuvažiuoti apie 300 kilometrų, o tai būtų didelis šuolis, palyginti su ankstesniais mažais „Smart“ elektromobiliais.

    Įkrovimas ir praktiškumas mieste

    Gamintojas teigia, kad įkrovimas nuo 10 iki 80 proc. turėtų trukti trumpiau nei 20 minučių, tad automobilis taikosi į greitą kasdienį naudojimą. Taip pat numatoma energijos atidavimo funkcija, leidžianti maitinti išorinius prietaisus iš aukštos įtampos baterijos.

    Reguliatoriaus duomenys rodo, kad automobilis yra 2 764 milimetrų ilgio, 1 669 milimetrų pločio ir 1 555 milimetrų aukščio, o ratų bazė siekia 1 875 milimetrus. Masė siekia apie 1 130 kilogramų, o maksimalus greitis nurodomas 130 kilometrų per valandą.

    Kada pasirodys ir kiek gali kainuoti?

    „Smart #2“ planuojamas siūlyti Kinijoje ir Europoje, o viešas debiutas numatomas Paryžiaus automobilių parodoje spalį. Po to turėtų startuoti gamyba Kinijoje, o gamintojas neatmeta ir lokalizuotos gamybos Europoje, jei paklausa būtų pakankama.

    Europos rinkoje prognozuojama startinė kaina turėtų būti mažesnė nei 22 500 eurų. Jei ši riba išliks reali serijiniame variante, modelis gali tapti vienu ryškesnių pasirinkimų tiems, kurie ieško mažo elektromobilio ankštam miestui, bet nenori aukoti nuvažiuojamo atstumo.

  • Europos baterijų pramonė po „Northvolt“: kas kuria naują ekosistemą ir kur dabar slypi proveržis

    Europos baterijų pramonė po „Northvolt“: kas kuria naują ekosistemą ir kur dabar slypi proveržis

    Europos planai sukurti konkurencingą baterijų pramonę patyrė rimtą smūgį po „Northvolt“ žlugimo – bendrovė buvo laikyta vienu realiausių šansų sumažinti priklausomybę nuo Azijos tiekėjų. Tačiau sektoriumi susidomėjimas nedingo: vietoj vieno milžiniško projekto ryškėja labiau išskaidytas, ekosistemos principais paremtas augimas.

    Rinka vis dažniau juda moduliniu keliu, kai skirtingos įmonės sprendžia konkrečias grandies problemas: žaliavų atgavimą, saugų išardymą, gamybos technologijas, energijos kaupimą tinkle ir baterijų stebėseną. Toks modelis laikomas atsparesniu, nes rizika pasiskirsto, o pažanga gali vykti greičiau per specializaciją.

    Baterijų perdirbimas tampa kritinis

    Didėjant elektromobilių, tinklo energijos kaupimo ir elektronikos apimtims, sparčiai auga ir senstančių ličio jonų baterijų srautas. Jei perdirbimo pajėgumai nespės, Europa susidurs su didėjančiomis atliekomis ir dar didesniu kritinių žaliavų poreikiu, kurias išgauti brangu, taršu ir geopolitiškai jautru.

    Viena ryškesnių krypčių – technologijos, leidžiančios iš baterijų atgauti kuo daugiau vertingų elementų ir grąžinti juos į gamybą. Vokietijos bendrovė „cylib“, kilusi iš RWTH Acheno universiteto tyrimų, vysto vandens pagrindu veikiančius procesus ir teigia siekianti daugiau nei 90 proc. atgavimo efektyvumo.

    Perdirbimo srityje matomas ir kitas fokusas – didesnė pramoninė apimtis bei švaresnės cheminės schemos. Vokietijos įmonė „tozero“ pristatė pramoninę perdirbimo gamyklą Bavarijoje, kurios metinis pajėgumas viršija 1 500 tonų baterijų atliekų, o pagrindinis tikslas – atgauti litį, grafitą ir kitus vertingus komponentus.

    Dar viena problema – saugus ir efektyvus aukštos įtampos komponentų išardymas, kai elektromobiliai pasiekia eksploatacijos pabaigą. Liuksemburgo bendrovė „R3 Robotics“ kuria robotizuotus sprendimus, kad išardymas būtų greitesnis ir mažiau pavojingas žmonėms, o kartu sudarytų prielaidas didesniam perdirbimo mastui.

    Nauja gamyba ir alternatyvios chemijos

    Po „Northvolt“ istorijos akcentas dažniau dedamas į tai, kad gamyba būtų lokalizuota, o baterijų sudėtis mažiau priklausytų nuo retų ar brangių medžiagų. Tokia kryptis svarbi tiek tiekimo saugumui, tiek kainai, ypač kai rinkoje didėja spaudimas dėl elektromobilių prieinamumo ir gamybos sąnaudų.

    Serbijos „ElevenEs“ plėtoja LFP tipo ličio jonų elementus, kurie dažnai vertinami dėl saugumo ir mažesnės priklausomybės nuo kobalto ar nikelio. Nors ši chemija seniai paplitusi Kinijoje, Europoje ji tik įgauna pagreitį kaip racionali alternatyva daliai elektromobilių ir tinklo kaupimo poreikių.

    Energijos kaupimo sprendimų nišoje Estijos „Skeleton Technologies“ vysto didelės galios kaupiklius ir hibridinius sprendimus, labiau orientuotus į momentinį energijos atidavimą ir sugėrimą nei į maksimalų talpumą. Tokie sprendimai aktualūs elektros tinklams, pramonei ir infrastruktūrai, kur svarbu stabilizuoti staigius apkrovų šuolius.

    Programinė įranga ir tinklo balansavimas

    Kai baterijos vis plačiau naudojamos tinkle ir pramonėje, didėja poreikis ne tik jas pagaminti, bet ir protingai valdyti. Čia auga vadinamoji baterijų „intelekto“ kryptis, kai duomenys iš baterijų valdymo sistemų paverčiami prognozėmis apie nusidėvėjimą, gedimų riziką ir optimalų naudojimą.

    Nyderlandų „Sympower“ dirba su lankstumo paslaugomis: jungia baterijas ir kitus vartotojų įrenginius į virtualias elektrines, kad energijos vartojimas ir kaupimas būtų pritaikomas prie tinklo poreikių. Tokie modeliai padeda tinklui išlikti stabiliam ir leidžia baterijas paversti aktyviu, pajamas generuojančiu infrastruktūros elementu.

    Vokietijos „ACCURE Battery Intelligence“ kuria DI pagrįstą programinę įrangą, kuri analizuoja įtampą, temperatūrą ir įkrovos režimus, kad būtų anksčiau aptinkami nuokrypiai ir mažinama gaisrų ar staigių gedimų rizika. Praktinis tikslas – ilgesnis baterijų tarnavimo laikas, mažiau prastovų ir didesnė investicijų į kaupimo sistemas grąža.

    Bendra kryptis aiški: Europa, užuot ieškojusi vieno „stebuklingo“ gamintojo, vis labiau remiasi specializuotomis įmonėmis visoje vertės grandinėje. Toks ekosistemos modelis gali tapti antru šansu žemyne įsitvirtinti baterijų rinkoje, ypač jei perdirbimas, vietinė gamyba ir duomenimis grįstas valdymas bus vystomi lygiagrečiai.

  • „Ford“ ištraukė slaptą elektromobilių padalinį: ruošia pigesnį elektrinį pikapą

    „Ford“ ištraukė slaptą elektromobilių padalinį: ruošia pigesnį elektrinį pikapą

    „Ford“ JAV Long Biče pristatė iki šiol mažai viešintą pažangios elektromobilių kūrimo komandą ir naują elektrinių automobilių vystymo centrą. Nors rinka lėtėja, o dalis gamintojų peržiūri planus, bendrovė tvirtina nemažinanti ambicijų kurti naujos kartos, masinei rinkai skirtus modelius.

    Sprendimas viešiau kalbėti apie vadinamąją slaptą komandą siejamas su siekiu sumažinti elektromobilių savikainą ir priartėti prie pelningumo. „Ford“ elektromobilių padalinys „Model e“ pastaraisiais metais fiksavo milijardinius nuostolius, todėl įmonė akcentuoja efektyvumą, gamybos supaprastinimą ir mažesnes investicijas, palyginti su ankstesniais planais.

    „Judrumas yra esminis dalykas: turėjome prisitaikyti prie skirtingų rinkos sąlygų ir stiprių priešpriešinių vėjų“, – sakė „Ford“ elektromobilių produktų vadovas Alanas Clarke’as.

    Pagrindinis „Ford“ statymas dabar yra nauja platforma, įmonės vadinama Universal Electric Vehicle (UEV). Ji kuriama nuo nulio, kad būtų galima gaminti pigesnius elektromobilius, kurių kaštai būtų artimesni benzininių ar hibridinių automobilių lygiui, o kainos labiau atitiktų pirkėjų lūkesčius.

    Pirmasis UEV pagrindu planuojamas modelis – vidutinio dydžio elektrinis pikapas, skirtas Šiaurės Amerikai. JAV rinkoje „Ford“ taikosi į maždaug 30 000 JAV dolerių segmentą, kas pagal dabartinį valiutų kursą sudarytų apie 28 000 eurų, tačiau galutinė kaina priklausys nuo komplektacijų ir rinkos sąlygų.

    „Vidutinio dydžio pikapas, mano vertinimu, neturės tiesioginių konkurentų nei pagal kainą, nei pagal patį pasiūlymą“, – sakė A. Clarke’as.

    Bendrovė platformos konkurencingumą aiškina technologiniais sprendimais, tarp jų – 48 voltų elektros architektūra, mažesnė baterija ir ličio geležies fosfato (LFP) elementai, kuriuos planuojama gaminti JAV. LFP chemija pastaraisiais metais plačiai įsitvirtino dėl mažesnės kainos ir ilgaamžiškumo, nors įprastai pasižymi mažesniu energijos tankiu nei kai kurios kitos baterijų sudėtys.

    „Ford“ taip pat akcentuoja gamybos supaprastinimą: mažiau detalių, mažiau tvirtinimo elementų ir greitesnį surinkimą. Vienas ryškesnių pavyzdžių – didelių kėbulo dalių liejimas, kai didelės konstrukcinės dalys formuojamos vienu etapu, taip mažinant komponentų skaičių ir surinkimo sudėtingumą.

    Šie planai pristatomi tuo metu, kai elektromobilių paklausa daugelyje rinkų auga lėčiau nei prognozuota, o gamintojai skaičiuoja nuostolius dėl aukštos baterijų kainos, kainų karo ir investicijų į gamyklas. Prie neapibrėžtumo prisideda ir kintančios valstybės paramos schemos bei mokesčių politika, galinti keisti galutinę kainą pirkėjui.

    „Ford“ vadovybė taip pat įvardija stiprėjančią Kinijos gamintojų konkurenciją, ypač Europoje ir besivystančiose rinkose. Konsultacijų bendrovių vertinimu, kai kurie Kinijos startuoliai naujus modelius sukuria per maždaug 20 mėnesių, o tai yra gerokai greičiau nei tradicinių gamintojų ciklai, todėl konkurencinis spaudimas didėja ne tik kainomis, bet ir modelių atnaujinimo tempu.

    Long Biče atidarytas elektrinių automobilių vystymo centras turėtų tapti baze būsimiems UEV šeimos projektams. „Ford“ teigimu, komplekse jau dirba apie 350 darbuotojų iš skirtingų industrijų, o papildomai plėtojamos bandymų ir validacijos erdvės, kad nauji modeliai būtų kuriami greičiau ir pigiau.

  • „Samsung SDI“ stiprina Vengrijos gamyklą: LFP baterijos ir planas šiemet perkopti 70 proc. apkrovą

    „Samsung SDI“ stiprina Vengrijos gamyklą: LFP baterijos ir planas šiemet perkopti 70 proc. apkrovą

    „Samsung SDI“ ketvirčio ataskaitoje skelbia, kad baterijų verslo rezultatai gerėja, o vienas svarbiausių postūmių – auganti didelių energijos kaupimo sistemų paklausa. Bendrovė pabrėžia, kad Europos rinkai vis daugiau dėmesio skiria LFP, arba ličio geležies fosfato, technologijai.

    LFP baterijos paprastai vertinamos dėl didesnio saugumo ir ilgesnio tarnavimo ciklo, taip pat dėl mažesnės savikainos, palyginti su dalimi kitų ličio jonų chemijų. Tai ypač aktualu Europos gamintojams, spaudžiamiems mažinti elektromobilių kainas ir užtikrinti stabilią tiekimo grandinę.

    Per ketvirtį „Samsung SDI“ taip pat pasirašė strateginį susitarimą su Mercedes-Benz. Bendrovė akcentuoja, kad tai sustiprina jos pozicijas tarp Vokietijos premium segmento gamintojų ir sudaro prielaidas naujiems užsakymams Europoje.

    Strateginis fokusas į Vengriją

    Ataskaitoje nurodoma, kad Europos elektromobilių rinka rodo atsigavimo ženklus, ypač vidutinės klasės segmente. „Samsung SDI“ tai sieja su kai kuriose šalyse sugrąžintomis valstybės subsidijomis ir išlikusiomis aukštomis naftos kainomis, kurios skatina vartotojus svarstyti alternatyvas vidaus degimo varikliams.

    Šios tendencijos tiesiogiai veikia „Samsung SDI“ gamyklos Vengrijoje planus. Dalis gamybos linijų pertvarkoma LFP baterijų gamybai, o tai turėtų didinti bendrą pajėgumą ir leisti lanksčiau reaguoti į gamintojų paklausą skirtinguose segmentuose.

    Bendrovė skelbia, kad antroje metų pusėje gamyklos pajėgumų panaudojimas planuojamas virš 70 proc. Toks tikslas paprastai reiškia siekį stabilizuoti užsakymų srautą, mažinti vieneto kaštus ir užtikrinti didesnį gamybos efektyvumą.

    Naujas projektas Europos rinkai

    „Samsung SDI“ praneša, kad antro ketvirčio laikotarpiu turėtų prasidėti masinė naujo projekto, skirto Europos rinkai, gamyba. Vengrijos bazė įvardijama kaip pagrindinis šio projekto variklis.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja dvi lygiagrečios kryptys: didėjanti energijos kaupimo sistemų paklausa elektros tinklų stabilizavimui ir spartėjantis baterijų lokalizavimas dėl tiekimo rizikų bei reguliacinių reikalavimų. Todėl investicijos į regionines gamyklas ir perėjimas prie konkurencingesnių chemijų, tokių kaip LFP, tampa viena pagrindinių žaidėjų strategijų.