CP v2

Tag: Liaudies dainos

  • Folkloro ansamblis „Lankupa“ švenčia 20-metį: kaip per du dešimtmečius išaugo Vilkaviškio scena

    Folkloro ansamblis „Lankupa“ švenčia 20-metį: kaip per du dešimtmečius išaugo Vilkaviškio scena

    Jubiliejus Vilkaviškio kultūros centre

    Vilkaviškio kultūros centre šeštadienį nuaidėjo folkloro ansamblio „Lankupa“ 20 metų kūrybinės veiklos jubiliejus. Renginyje skambėjo liaudies dainos, sukosi šokiai, o kolektyvą sveikino žiūrovai ir krašto atstovai.

    Per du dešimtmečius ansamblis tapo ryškia Vilkaviškio kultūrinio gyvenimo dalimi, o jo koncertai dažnai siejami su Suvalkijos tradicijų puoselėjimu. Kolektyvą subūrė bendras noras saugoti folklorą ir nuosekliai jį pristatyti platesnei auditorijai.

    Kelias nuo vietos renginių iki gastrolų

    „Lankupa“ per veiklos metus formavo dainų ir šokių repertuarą, rėmėsi autentiško folkloro skambesiu ir suvalkietiška tarme. Tokia kryptis padėjo ansambliui išlaikyti atpažįstamą stilių ir sustiprinti ryšį su gimtojo krašto tradicijomis.

    Kolektyvas aktyviai dalyvauja etninės kultūros renginiuose, koncertuoja Lietuvoje ir už jos ribų, taip prisidėdamas prie regiono kultūros sklaidos. Jubiliejiniame koncerte žiūrovai buvo pakviesti prisiminti ryškiausius ansamblio kūrybinio kelio momentus.

    Sveikinimai ir padėka už tradicijų puoselėjimą

    Jubiliejaus proga ansamblį ir vadovę Daivą Ambrasaitę pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka bei Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Blauzdžiūnas. Jie dėkojo už ilgametį atsidavimą ir indėlį saugant krašto kultūros tradicijas.

    „Dvidešimt metų trunkantis folkloro ansamblio „Lankupa“ kelias liudija ne tik meilę liaudies muzikai, bet ir didžiulį atsidavimą mūsų krašto kultūrai. Jūsų veikla padeda išsaugoti tai, kas brangiausia – mūsų tradicijas, papročius ir suvalkietiškos dainos skambesį“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Šventės metu meras ansamblį ir jo vadovę apdovanojo Mero padėkos raštu už 20 metų kūrybinę ir koncertinę veiklą bei suvalkietiškos dainos populiarinimą. Pasak organizatorių, šis įvertinimas atspindi nuoseklų kolektyvo darbą ir jo reikšmę bendruomenei.

    „Lankupa“ ir šiandien išlieka gyva tradicijų puoselėtoja, jungianti skirtingų kartų žmones ir perduodanti kultūrinį paveldą ateičiai. Jubiliejus tapo ne tik švente, bet ir priminimu, kad regioninė kultūra stiprėja tada, kai ją kasdien kuria ir saugo patys bendruomenės nariai.

  • Garliavoje nuskambėjo „Supinsiu dainužę 2026“: liaudies dainos suvienijo kolektyvus iš dviejų šalių

    Gegužės 23 dieną Kauno rajone, Garliavos kultūros centro Ilgakiemio laisvalaikio salėje, surengtas respublikinis vokalinių ansamblių lietuvių liaudies dainos festivalis-konkursas „Supinsiu dainužę 2026“. Renginys subūrė kolektyvus iš įvairių Lietuvos regionų ir svečius iš Lenkijos, o programoje skambėjo tradicinės dainos ir šiuolaikiškesnės jų interpretacijos.

    Festivalio organizatoriai pabrėžė, kad pagrindinis tikslas – puoselėti lietuvių liaudies dainavimo tradicijas, skatinti ansamblių kūrybiškumą ir bendruomeniškumą. Tokie susitikimai svarbūs ir dėl tęstinumo: liaudies dainos vis dažniau įgauna naujų formų, bet išlaiko regioninį savitumą, tarmės skambesį ir tradicinę poetiką.

    Renginį vedė Ignas Andriukevičius, o scenoje pasirodė kolektyvai iš Prienų, Kazlų Rūdos, Kauno rajono, Vilkaviškio, Varėnos krašto. Publika taip pat išgirdo Suvalkų lietuvių bendruomenės ansamblį „Sūduva“, atvykusį iš Lenkijos, todėl festivalis įgavo ir platesnį – tarpkultūrinį – kontekstą.

    Kolektyvų pasirodymus vertino komisija, kurioje dirbo Kauno rajono Garliavos kultūros centro direktorė Raminta Grėbliauskienė, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė ir Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos lektorė Gabrielė Kuzmickaitė bei Vilniaus dailės akademijos dėstytoja Aušra Jasiukevičiūtė. Komisija atkreipė dėmesį ne tik į vokalinį tikslumą, bet ir į stilistiką, kūrinio pateikimą bei programos vientisumą.

    Festivalio atmosferą praturtino ir svečių pasirodymai. Scenoje koncertavo Gabrielė Kuzmickaitė, o jaunąja karta priminė kanklininkė Viltė Rimovaitė, besimokanti Kauno rajono meno mokykloje pas mokytoją Valę Dervinienę.

    Renginio pabaigoje dalyviams įteiktos padėkos ir nominacijos. Nominacija „Gražiausiai supinta dainužė“ atiteko Vilkaviškio kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Svaja“, kuriam taip pat skirtas dovanų kuponas apsipirkti muzikos prekių parduotuvėje „Tamsta“.

    Dar viena nominacija – „Už atlikto kūrinio originalumą ir savitumą“ – skirta Suvalkų lietuvių bendruomenės lietuvių vokaliniam ansambliui „Sūduva“. Komisija išskyrė kolektyvo autentiškumą ir kūrinio pateikimo savitumą, kurie ryškiai papildė bendrą festivalio programą.

    Po konkursinės dalies festivalio dalyviai pakviesti į Aušros Jasiukevičiūtės paskaitą „Prasmė ir vaizdiniai lietuvių liaudies dainose“. Joje aptarta, kaip dainose atsiskleidžia simboliai, pasikartojantys vaizdiniai ir prasmės, padedančios šiandienos atlikėjams geriau suprasti tradicijos turinį, o ne vien jos skambesį.

    Organizatorių teigimu, „Supinsiu dainužę 2026“ dar kartą parodė, kad liaudies daina išlieka gyva – ji vienija skirtingų kartų atlikėjus, telkia bendruomenes ir kuria ryšį tarp Lietuvos bei už jos ribų gyvenančių lietuvių. Tokie festivaliai tampa erdve, kur tradicija ne tik saugoma, bet ir natūraliai atnaujinama per naujus balsus bei interpretacijas.

  • 34-asis Kapelmaušis Aukštaitijoje: giminės suėjimo nuotaika ir Didysis prizas „Ratasams“

    Aukštaitijoje nuaidėjo 34-oji kapelų šventė-varžytuvės Kapelmaušis, subūrusi liaudiškos muzikos kolektyvus ir gausią publiką. Renginyje netrūko nei tradicinių melodijų, nei bendrystės jausmo, kurį dalyviai prilygino giminės suėjimui.

    Šių metų programa buvo skirta vaišių dainoms, primenant rudens pasibuvimų ir suėjimų tradiciją Aukštaitijoje. Organizatoriai pabrėžė, kad toks akcentas susieja gyvą scenos praktiką su Liaudies dainų metų idėja ir skatina tradiciją perduoti jaunesnėms kartoms.

    Didįjį prizą šiemet pelnė Miežiškių kultūros centro kapela „Ratasai“, kuriai vadovauja Raimondas Grikšelis. Žiūrovų simpatijų prizas atiteko Smilgių kultūros centro vaikų ir jaunimo kapelei „Smilgenė“, vadovaujamai Audriaus Dervinio.

    Pirmąją vietą laimėjo Paįstrio kultūros centro kapela „Gegužinė“ ir vadovė Jolita Rutkauskienė, antrąją – Miežiškių kultūros centro kapela „Rudenėlis“, vadovaujama Gražinos Krikščiūnienės. Trečioji vieta skirta dviem kolektyvams: Pakruojo kultūros centro kapelei „Čvieks“ (vadovas Egidijus Šlapikas) ir Krekenavos kultūros centro kapelei „Be cvieka“ (vadovas Rimas Medišauskas).

    Specialūs apdovanojimai taip pat iškeliavo į skirtingus Aukštaitijos kampelius: Juodupės kapela „Vyžuonta“, vadovaujama Elingos Astrauskienės, įvertinta už geriausiai atliktą Aukštaitijos kompozitoriaus instrumentinį kūrinį. Šilagalio kultūros centro kapela „Šmaikšts“, vadovaujama Virginijaus Kazlausko, apdovanota už geriausiai atliktą lietuvių liaudies vaišių dainą.

    Varžytuvių pasirodymus vertino tarptautinė ir Lietuvos profesionalų komisija, kurioje dirbo choreografijos, režisūros ir dirigavimo specialistai. Organizatoriai pažymėjo, kad tokia komisijos sudėtis padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp tradicijos autentiškumo, sceninės kultūros ir muzikinio meistriškumo.

    Šventėje žiūrovus linksmino ir svečiai: Tiltagalių kultūros centro kapela „Lėvena“ bei pernykščiai nugalėtojai „Susiedai“ iš Vadoklių kultūros centro, šįkart pasirodę svečių teisėmis. Renginio atmosferą sustiprino ir pasitikimo bei šokio tradicijos, kurias kūrė kiti regiono kolektyvai.

    Ypatingo dėmesio sulaukė viešnių iš Ukrainos pasirodymai: skambėjo Radechivo savivaldybės Rozžalivo liaudies namų vokalinio ansamblio „Liubystok“ dainos, pristatyta tradicinių lėlių motankų įkvėpta drabužių kolekcija. Kol komisija skaičiavo balsus, scenoje pasirodė ansamblis „Jonis“.

    Renginio organizatoriai dėkojo dalyviams, savanoriams ir žiūrovams, o taip pat partneriams ir rėmėjams, prisidėjusiems prie šventės įgyvendinimo. Kapelmaušis ir toliau išlieka vienu ryškiausių Aukštaitijos kapelų susitikimų, kuriame varžymasis natūraliai dera su bendruomeniškumu.