CP v2

Tag: Libanas

  • Kas stabdo degalų brangimą? Naftos kainas spaudžia įtampa Libane ir rizika Ormuzo sąsiauryje

    Pasaulinės naftos kainos pastarosiomis dienomis svyruoja: rinkos dalyviai vienu metu vertina ir didėjančią geopolitinę riziką Artimuosiuose Rytuose, ir silpnesnius paklausos signalus. Toks derinys dažnai lemia staigius, bet trumpalaikius kainų šuolius, o vėliau – grįžimą į ankstesnius lygius.

    Šįkart investuotojų dėmesys krypsta į Libaną, kur atsinaujinę smūgiai pietinėje šalies dalyje didina platesnio konflikto eskalacijos tikimybę. Įtampa regione istoriškai kelia rizikos priedą naftos kainoje, nes bet koks nestabilumas gali sutrikdyti logistiką, draudimą ir tanklaivių srautus.

    Rizikos taškas – Ormuzo sąsiauris

    Dar vienas jautrus taškas yra Ormuzo sąsiauris – vienas svarbiausių pasaulio energijos koridorių, per kurį gabenama reikšminga Persijos įlankos naftos dalis. Rinkos paprastai staigiai reaguoja į žinias apie atakas prieš laivus, nes tai tiesiogiai didina transportavimo kaštus ir gali sukelti tiekimo sutrikimų grandininę reakciją.

    Prie įtampos prisideda ir politiniai pareiškimai Vašingtone, kurie didina neapibrėžtumą dėl galimų papildomų ekonominių priemonių Iranui. Finansų rinkose tokios žinutės dažnai interpretuojamos kaip rizika, kad energijos tiekimo grandinė gali tapti dar labiau pažeidžiama.

    Kodėl kainos vis dar nekyla smarkiau

    Vis dėlto didesnį naftos brangimą riboja silpnesnė paklausa: dalis rodiklių rodo vėsesnį vartojimą, o rinkos dalyviai atsargiai vertina pramonės ir transporto aktyvumo perspektyvas. Kai paklausos augimas nėra tvirtas, net ir geopolitiniai sukrėtimai dažniau sukelia trumpą nervingumą, o ne ilgalaikį kainų trendą.

    Kitas veiksnys – į rinką patenkantys papildomi žaliavos srautai, įskaitant netiesioginius eksporto kelius, kurie padeda subalansuoti pasiūlą. Dėl to naftos kainos gali išlikti jautrios antraštėms, tačiau be aiškaus tiekimo sumažėjimo šuoliai dažniau būna riboti.

    Degalų kainoms Europoje svarbios ir kitos dedamosios: naftos perdirbimo maržos, sezoninis vartojimas, logistikos kaštai bei euro ir JAV dolerio kurso pokyčiai. Praktikoje tai reiškia, kad net ir kilus naftos kainai, degalinėse pokyčiai gali pasirodyti vėliau, o jų dydis ne visada atspindi vien tik geopolitines naujienas.

  • Libano prezidentas po Izraelio smūgių, nusinešusių 11 gyvybių: tai ženklas deryboms

    Libano prezidentas po Izraelio smūgių, nusinešusių 11 gyvybių: tai ženklas deryboms

    Smūgiai pietų Libane

    Libano prezidentas Josephas Aounas pareiškė, kad naujausi Izraelio smūgiai pietų Libane, per kuriuos žuvo mažiausiai 11 žmonių, siunčia aiškią žinią dėl vykstančių derybų ir tarpininkavimo pastangų. Jo biuro išplatintame pranešime pabrėžta, kad tokie veiksmai daro tiesioginę įtaką taikos proceso klimatui.

    Libano valstybinė žiniasklaida skelbė, kad smūgiai suduoti Anzaro ir Deir al Zahrani vietovėse, tarp žuvusiųjų buvo trys vaikai ir dvi moterys. Pranešta ir apie žuvusią šeimą iš Anzaro miestelio, o tai sustiprino spaudimą šalies vadovybei reaguoti griežčiau.

    „Prezidentas Aounas mano, kad šie pažeidimai yra aiški žinia derybų procesui ir Jungtinių Valstijų pastangoms įgyvendinti susitarimą“, – sakoma prezidento biuro pareiškime.

    Izraelio paaiškinimas ir „Hezbollah“ grasinimai

    Izraelio kariuomenė teigė, kad smūgiai buvo atsakas į Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ ataką prieš Izraelio karių pozicijas Ali al Tahero kalnagūbryje, vadinamojoje saugumo zonoje. Izraelis pastaraisiais mėnesiais nuolat kartoja, kad siekia naikinti, jo vertinimu, kovotojų infrastruktūrą pietų Libane.

    Vėliau šeštadienį „Hezbollah“ perspėjo, kad naujausios atakos „sulauks atitinkamo atsako“, ir kritikavo Libano valdžią dėl, grupuotės vertinimu, per didelio pasitikėjimo JAV vadovaujamomis derybomis. Tokie pareiškimai rodo, kad įtampa gali peraugti į naują eskalacijos bangą.

    Kas numatyta birželio susitarime

    Birželį Izraelis ir Libanas buvo sutarę dėl JAV remiamo pagrindų susitarimo, kurio tikslas buvo mažinti karo veiksmų intensyvumą ir sudaryti sąlygas laipsniškam Izraelio pajėgų pasitraukimui. Pagal šį rėmą pasitraukimas siejamas su patikrinamu nevalstybinių ginkluotų grupių nuginklavimu ir su jomis siejamos infrastruktūros išmontavimu.

    Dabartiniai smūgiai, Libano vadovybės vertinimu, kelia klausimą, ar derybinė trajektorija išliks, kai vienu metu vyksta ir karinės operacijos, ir politinės konsultacijos. Tarptautiniams tarpininkams tai reiškia sudėtingesnę užduotį: stabdyti smurtą, kartu bandant pasiekti praktinių saugumo garantijų abiem pusėms.

  • Slaptas lūžis Romoje: Libanas ir Izraelis derasi dėl „Hezbollah“ nuginklavimo

    Slaptas lūžis Romoje: Libanas ir Izraelis derasi dėl „Hezbollah“ nuginklavimo

    Romoje įvyko naujas tiesioginių Libano ir Izraelio derybų etapas, kurį tarpininkauja Jungtinės Valstijos. Pagrindinis Beiruto tikslas – pasiekti laipsnišką Izraelio pajėgų pasitraukimą iš Libano pietų ir aiškų veiksmų grafiką.

    Derybos rengiamos JAV ambasadoje Italijos sostinėje ir, kaip skelbiama, turėtų trukti iki ketvirtadienio. Šis susitikimas laikomas dar vienu bandymu sukonkretinti anksčiau sutartą derybų rėmą dėl saugumo, sienos klausimų ir ginkluotų grupuočių kontrolės.

    Birželį Vašingtone šalys buvo sutarusios dėl principinio rėmo, apimančio „Hezbollah“ nuginklavimą, laipsnišką Izraelio kariuomenės pasitraukimą ir Libano kariuomenės dislokavimą pietuose. Procesą planuota pradėti bandomosiose teritorijose, vadinamose pilotinėmis zonomis, kuriose tikrinamas susitarimų įgyvendinimas vietoje.

    Dabartinis derybų ciklas yra septintas nuo tada, kai „Hezbollah“ kovo mėnesį įsitraukė į regiono konfliktą, apšaudydama Izraelį raketomis, o Izraelis atsakė plataus masto oro smūgiais ir sausumos operacijomis. Libanas skelbia, kad per eskalaciją žuvo daugiau nei 4 300 žmonių, o pietiniai rajonai patyrė didelę infrastruktūros žalą.

    „Tiesioginės derybos Libanui neatneš nieko, tik gėdą, pažeminimą ir virtinę nuolaidų“, – sakė „Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas.

    Jis taip pat kritikavo Libano prezidentą Josephą Aouną, teigdamas, kad šis esą nebeatlieka vienijančio vaidmens. Tokia retorika atspindi gilų vidaus politinį skilimą: dalis Libano politinės sistemos siekia valstybės institucijų kontrolės pietuose, o „Hezbollah“ nepritaria bet kokiam nuginklavimo scenarijui.

    Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani paragino abi puses išlaikyti konstruktyvų toną ir ieškoti bendrų sprendimų, kurie leistų pilnai įgyvendinti sutartą rėmą. Italija šiame procese veikia kaip priimančioji šalis, tačiau realus tarpininkavimo vaidmuo tenka Vašingtonui.

    Vienu iš pirmųjų praktinių žingsnių po ankstesnių derybų Izraelio kariuomenė pasitraukė iš Zawtar al-Gharbiya kaimo prieigų, kuris įvardijamas kaip viena pilotinių zonų. Libano kariuomenė ten buvo dislokuota, o gyventojams leista apžiūrėti namus ir verslus.

    Libano ministras pirmininkas Nawafas Salamas yra pareiškęs, kad šalis siekia nuoseklių Izraelio pasitraukimų, kurie galiausiai vestų į visišką pajėgų išvedimą iš Libano teritorijos. Tuo metu JAV diplomatai pabrėžia, kad skubėjimas gali sukelti papildomų rizikų civiliams, todėl pilotinių zonų plėtra turi remtis aiškiai suderinta procedūra.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad susitarimo sėkmė priklausys nuo dviejų lygiagrečių išbandymų. Pirma, ar Libano valdžia ir kariuomenė pajėgs realiai plėsti kontrolę pietuose ir apriboti nevalstybinių ginkluotų struktūrų veikimą, antra, ar Izraelis laikysis pasitraukimo įsipareigojimų, kai pilotinės zonos bus parenkamos jautriausiose teritorijose.

    Nors po pastarųjų susitarimų smurto lygis, kaip skelbiama, sumažėjo, Libanas ir toliau praneša apie pavienius Izraelio smūgius, apšaudymą, sprogdinimus bei griovimus pietiniuose kaimuose. Derybose Romoje siekiama sumažinti tokių incidentų tikimybę ir sukurti veikiančią saugumo architektūrą, kuri užkirstų kelią naujam konflikto etapui.

    Regiono kontekste šios derybos vertinamos kaip bandymas sujungti taktinius saugumo sprendimus su platesnėmis politinėmis garantijomis. Praktikoje tai reiškia, kad greta kariuomenių išsidėstymo ir sienos klausimų sprendimo teks atsakyti ir į sudėtingiausią klausimą – kas ir kokiomis sąlygomis realiai užtikrins „Hezbollah“ ginkluotės kontrolę, kad procesas nevirstų laikina pauze prieš naują eskalaciją.

  • Izraelis tęsia smūgius Pietų Libane: auganti įtampa prieš JAV ir Irano susitarimo finalą

    Izraelis tęsia smūgius Pietų Libane: auganti įtampa prieš JAV ir Irano susitarimo finalą

    Izraelio kariuomenė surengė naujus oro smūgius Pietų Libane, pranešė šalies valstybinė žiniasklaida. Atakos fiksuotos keliuose pietiniuose rajonuose, o vietos pranešimuose minimi sužeistieji ir žuvusieji.

    Smūgiai tęsiasi tuo metu, kai regione laukiama galutinio JAV ir Irano susitarimo dėl karo veiksmų užbaigimo gairių. Nors pastarosiomis dienomis smurto intensyvumas Libane mažėjo, pranešama, kad nuo susitarimo paskelbimo Izraelio atakos pietuose pražudė mažiausiai penkis žmones.

    Libano nacionalinė naujienų agentūra skelbė, kad Izraelio lėktuvai smogė Nabatieh al-Fawqa apylinkėms ir rytiniams Kfar Tebnit pakraščiams. Taip pat pranešta apie drono ataką Ansarijos miestelyje, Zahrani teritorijoje.

    Ši eskalacija siejama su platesniu regioniniu konfliktu, į kurį įsitraukė Irano remiama grupuotė „Hezbollah“. Ji anksčiau į konfliktą įtraukė Libaną, o Izraelis atsakė intensyvia oro kampanija ir sausumos operacijomis, teigdama, kad siekia neutralizuoti grėsmę šiauriniuose pasienio rajonuose.

    Kas kelia didžiausią neapibrėžtumą?

    Vienas svarbiausių klausimų, lydinčių numatomą JAV ir Irano susitarimą, yra tai, kaip jis apims Libaną ir Izraelio veiksmus jo teritorijoje. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi viešai pareiškė, kad konflikto pabaiga būtų nepilna, jei Izraelio pajėgos nepasitrauktų iš per karą užimtų teritorijų.

    „Bet koks karinis smūgis Libanui nuo šiol ir tolesnė Libano teritorijų okupacija bus laikomi susitarimo memorandumo pažeidimu“, – sakė Abbasas Araghchi.

    Tuo metu Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu kartojo, kad šalies pajėgos Libane liks „tiek, kiek reikės“. Ši pozicija rodo, kad net ir pasiekus politinį susitarimą, jo įgyvendinimas gali strigti dėl nesuderinamų sąlygų.

    Įtampa tarp sąjungininkų

    Izraelio veiksmai Libane pastarosiomis dienomis, anot pranešimų, didino trintį ir su Vašingtonu. JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai kritikavo Benjaminą Netanyahu, ragindamas atsakingiau vertinti Libano kryptį, nes ji gali tapti rizikingu kliuviniu deryboms.

    „Turiu gerus santykius su Bibi, bet dabar jis turi elgtis atsakingiau Libano atžvilgiu“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šaltinių teigimu, pats susitarimo tekstas dar nėra paviešintas, o skirtingos pusės pateikia nevienodus jo aiškinimus. JAV pareigūnai neoficialiai signalizuoja, kad susitarime gali nebūti tiesioginio reikalavimo Izraeliui pasitraukti, tačiau tarpininkai pabrėžia, kad turėtų būti numatytas platesnis karinių operacijų nutraukimas, įskaitant Libaną.

    Kol detalės lieka miglotos, nauji smūgiai Pietų Libane didina riziką, kad politinis susitarimas taps trapus dar neįsigaliojęs. Regiono stabilumas priklausys nuo to, ar pavyks suderinti saugumo, pasitraukimo ir paliaubų sąlygas taip, kad jos būtų priimtinos ir Izraeliui, ir Iranui, ir Libano politiniams veikėjams.

  • Iranas vėl apšaudė Izraelį raketomis: pirmas toks smūgis nuo balandį įsigaliojusių paliaubų

    Iranas vėl apšaudė Izraelį raketomis: pirmas toks smūgis nuo balandį įsigaliojusių paliaubų

    Izraelio oro gynyba birželio 7 dieną perėmė iš Irano paleistas raketas, kai Teheranas anksčiau įspėjo rengiantis atsaką į Izraelio smūgius Beirute. Tai pirmas toks Irano apšaudymas nuo balandžio 8 dieną įsigaliojusių paliaubų, apie kurias buvo skelbta po ankstesnio įtampos šuolio regione.

    Izraelio kariuomenė pranešė, kad keliose šalies vietovėse įjungtos pavojaus sirenos, identifikavus iš Irano atskriejančias raketas. Pasak kariškių, sirenos suveikė ir šiauriniame Izraelyje, o gyventojai buvo raginami laikytis civilinės saugos nurodymų.

    „Prieš kurį laiką, identifikavus iš Irano į Izraelio valstybę paleistas raketas, keliose šalies teritorijose buvo įjungtos sirenos“, – sakė Izraelio kariuomenė.

    Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas tą pačią dieną paskelbė esantis pasirengęs smūgiui, o Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad leidimas atakai buvo duotas aukščiausiu politiniu lygmeniu. Teheranas savo veiksmus siejo su Izraelio atakomis Beirute ir karinių veiksmų intensyvėjimu pietų Libane.

    Irano pusė savo pareiškimuose teigė, kad Izraelis esą „peržengė raudonąsias linijas“, ir įspėjo, jog atsakas gali stiprėti, jei smūgiai Libano teritorijoje tęsis. Tokia retorika rodo, kad net ir paskelbtos paliaubos kol kas neužtikrina stabilumo, o eskalacijos rizika išlieka aukšta.

    Apie sužeistuosius ar padarytą žalą iš karto nepranešta. Izraelio žiniasklaida skelbė, kad visi paleisti sviediniai buvo perimti, tačiau nepriklausomų patvirtinimų pirmosiomis valandomis pateikiama nedaug.

    Pastarųjų mėnesių įvykių dinamika rodo, kad Izraelio ir Irano konfrontacija vis dažniau persikelia į tiesioginius veiksmus, o ne vien tarpininkų ar sąjungininkų lygmenį. Svarbiausias klausimas artimiausioms dienoms bus, ar abi pusės mėgins grįžti prie ribotos eskalacijos, ar incidentas taps nauju platesnio konflikto etapu.

  • JT ragina laikytis paliaubų: Izraelis plečia operaciją Libane, Iranas grasina naujais frontais

    JT ragina laikytis paliaubų: Izraelis plečia operaciją Libane, Iranas grasina naujais frontais

    Jungtinės Tautos paragino visas puses laikytis paliaubų ir vengti tolesnės eskalacijos, kai Izraelis išplėtė karinę operaciją Libane. JT atstovai įspėja, kad didėjanti įtampa gali greitai peraugti į platesnį regioninį konfliktą.

    „Mus labai neramina karinės veiklos eskalacija Pietų Libane ir už jo ribų. Raginame visus veikėjus gerbti karo veiksmų nutraukimą ir vengti tolesnio aštrinimo“, – sakė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso atstovas spaudai Stephane Dujarricas.

    Pranešama, kad Izraelio valdžia nurodė smūgius Beiruto pietiniams priemiesčiams po to, kai „Hezbollah“ tęsė raketų atakas į Šiaurės Izraelį, įskaitant teritorijas prie Haifos. Izraelio gynybos ministerija viešai siejo ramybę šalies šiaurėje su griežtesniais veiksmais Libano sostinės apylinkėse.

    Šaltinis, artimas „Hezbollah“, teigė, kad grupuotė neketina nutraukti smūgių į Šiaurės Izraelį, kol Izraelis tęs atakas Libane. Tuo pat metu JAV pareigūnai, pasak žiniasklaidos, siūlė seką, pagal kurią „Hezbollah“ nutrauktų atakas, o Izraelis atsisakytų tolesnės eskalacijos Beirute.

    Irano grasinimai dėl naujų frontų

    Irano Islamo revoliucijos gvardija pareiškė, kad Izraelio veiksmai Libane gali būti laikomi raudonųjų linijų peržengimu, ir pagrasino „aktyvuoti naujus frontus“. Teheranas taip pat kartoja, kad jo karinis atsakas turi ribas, o įtampa, jų vertinimu, priartėjo prie lūžio taško.

    Ši retorika ypač jautri dėl regioninių jūrinių maršrutų, kuriais keliauja energijos ištekliai ir kitos prekės. Analitikai pabrėžia, kad bet kokie bandymai trikdyti laivybą strategiškai svarbiuose sąsiauriuose galėtų turėti tiesioginį poveikį pasaulinėms naftos ir transporto kainoms, o tai greitai atsilieptų ir Europos vartotojams.

    Smūgiai civilių infrastruktūrai

    Libane skelbiama apie žalą civilinei infrastruktūrai: Tyre smarkiai apgadinta Jabal Amel ligoninė, pranešė šalies sveikatos institucijos. Vaizduose iš įvykio vietos matyti išdaužyti langai, apgadinti fasadai ir sužeistiesiems teikiama pagalba.

    Libano valstybinė naujienų agentūra pranešė, kad per naktinius apšaudymus Pietų Libane žuvo 6 žmonės. „Hezbollah“ taip pat informavo apie atakas prieš Izraelio kariuomenės taikinius netoli Litani upės ir smūgius objektams Izraelio šiaurėje.

    Kas toliau su paliaubomis?

    Abi pusės kaltina viena kitą paliaubų pažeidimais: „Hezbollah“ tvirtina atnaujinusi atakas po Izraelio smūgių, kuriuos Izraelis aiškino savigyna. JT linija išlieka ta pati: prioritetas yra karo veiksmų sustabdymas, humanitarinės situacijos stabilizavimas ir politinis kelias, kuris užkirstų kelią konflikto išplitimui.

    Augant įtampai, didėja ir rizika, kad kariniai veiksmai Libane paveiks platesnes diplomatines pastangas regione, įskaitant JAV ir Irano tarpininkaujamas derybas. Artimiausios dienos gali tapti lemtingos, ar paliaubos bus sustiprintos, ar bus stumiamasi į naują eskalacijos etapą.

  • Keltas iš Libano į Kiprą startuoja birželio 9 dieną: kelionė iki Larnakos truks mažiau nei 4 val.

    Keltas iš Libano į Kiprą startuoja birželio 9 dieną: kelionė iki Larnakos truks mažiau nei 4 val.

    Naujas maršrutas po dešimtmečių pertraukos

    Libanas planuoja atnaujinti reguliarias tarptautines keleivių keliones jūra: nuo 2026 metų birželio 9 dienos turėtų pradėti veikti keltų linija į Kiprą. Tai būtų pirmasis toks nuolatinis susisiekimas per kelis dešimtmečius ir svarbus postūmis regiono turizmui bei judumui.

    Maršrutą ketina vykdyti Libano laivybos bendrovė Abou Merhi Agency per platformą „Cedar Waves“. Bendrovė jau yra atidariusi internetinę rezervacijų sistemą, per kurią keleiviai gali planuoti keliones ir įsigyti bilietus.

    Iki Larnakos – per 3 val. 59 min.

    Pagrindinė linija jungs Jounieh uostą Libane su Larnakos uostu Kipre. Skelbiama, kad kelionė truks apie 3 valandas 59 minutes, todėl tai būtų greitesnė alternatyva nei anksčiau viešai minėti, ilgesni kelionės laiko vertinimai.

    Išvykimai iš Libano į Kiprą numatyti trečiadieniais ir sekmadieniais 9 valandą, taip pat penktadieniais 10 valandą. Atvykimas į Larnaką planuojamas prieš 13 valandą, nurodant Beirutui taikomą laiką.

    Be Kipro krypties, maršrutų tinkle numatytos ir papildomos stotelės regione. Skelbiama, kad kelionės galėtų apimti Latakiją Sirijoje bei Mersiną Turkijoje, taip plečiant susisiekimą Rytų Viduržemio jūros baseine.

    Kainos mažesnės nei prognozuota

    Kipro krypčiai pateikiamos kelios bilietų kategorijos, o kainos, lyginant su anksčiau skelbtais preliminariais skaičiais, yra mažesnės. Vienos krypties kelionė į Larnaką, priklausomai nuo pasirinktos klasės, kainuotų apie 88 eurus, 144 eurus arba 163 eurus.

    Kelionės į Turkiją, pagal nurodomus intervalus, kainuotų maždaug nuo 153 iki 255 eurų, o į Siriją – apie 125–139 eurus, priklausomai nuo datos. Anksčiau viešai minėtos Kipro krypties kainos siekė apie 230–320 eurų, todėl naujas įkainis gali tapti konkurencingu pasiūlymu vasaros sezonui.

    Palyginimui, skrydžiai tarp Beiruto ir Larnakos piko metu dažnai kainuoja apie 160–235 eurus į vieną pusę. Nors keltu kelionė užtruks gerokai ilgiau nei maždaug pusvalandžio skrydis, ji gali sudominti keliautojus, kurie ieško mažesnės kainos, lankstesnių bagažo galimybių ir kelionės jūra patirties.

    Maršruto startas taip pat vertinamas kaip praktinis žingsnis stiprinant Kipro ir Libano verslo bei turizmo ryšius prieš intensyviausią atostogų laikotarpį. Jei tvarkaraščiai ir kainodara pasiteisins, ši linija gali tapti svarbia regioninio susisiekimo dalimi.

  • Libano prezidentas: darysime viską, kad sustabdytume karą su Izraeliu, bet smūgiai tęsiasi

    Libano prezidentas: darysime viską, kad sustabdytume karą su Izraeliu, bet smūgiai tęsiasi

    Palios nepaiso abi pusės

    Libano prezidentas Josephas Aounas pareiškė esantis pasirengęs „padaryti neįmanoma“, kad būtų sustabdytas karas su Izraeliu, tačiau Izraelio smūgiai šalies pietuose ir toliau tęsiasi. Tuo pat metu „Hezbollah“ pranešė sudavusi smūgį kariniam taikiniui Izraelio šiaurėje.

    Pagal anksčiau paskelbtą paliaubų susitarimą kovos turėjo rimti balandžio 17 dieną, tačiau praktikoje smurtas nesiliovė. Abi pusės viena kitą kaltina pažeidžiant paliaubų sąlygas, o tai didina riziką, kad susitarimas taps tik laikina pauze, o ne realiu deeskalacijos planu.

    Ko siekia Beirutas derybose

    Prezidento biuro išplatintame pareiškime pabrėžta, kad Libanas derybose kelia kelis esminius tikslus: Izraelio pajėgų pasitraukimą, tvarų ugnies nutraukimą, Libano kariuomenės dislokavimą pasienyje, pasitraukusių gyventojų sugrįžimą ir ekonominės paramos paketą.

    „Mano pareiga, atsižvelgiant į mano pareigas ir atsakomybę, yra padaryti neįmanoma ir pasirinkti mažiausiai kainuojantį sprendimą, kad būtų sustabdytas karas prieš Libaną ir jo žmones“, – sakė Josephas Aounas.

    Praėjusią savaitę paliaubos buvo pratęstos 45 dienoms po dar vieno derybų etapo Vašingtone, kuriame dalyvavo Libano ir Izraelio atstovai. „Hezbollah“ šiose derybose nedalyvauja ir viešai kritikuoja tokį formatą, todėl susitarimo įgyvendinimas išlieka trapiu kompromisu.

    Smūgiai pietuose ir įspėjimai civiliams

    Libano valstybinė naujienų agentūra pranešė apie naują Izraelio smūgių seriją šalies pietuose. Izraelio kariuomenė taip pat tęsė evakuacijos įspėjimų praktiką pasienio kaimuose, o dalyje teritorijos veikia Izraelio nustatyta maždaug 10 kilometrų gylio zona į šiaurę nuo sienos.

    Izraelis teigia neturintis teritorinių ambicijų pietų Libane, tačiau pranešama apie griaunamus pastatus ir tęsiamas karines operacijas. Tokie veiksmai apsunkina civilių sugrįžimą ir didina įtampą vietovėse, kurios jau patyrė didelę žalą.

    „Hezbollah“ savo ruožtu paskelbė panaudojusi droną prieš Izraelio priešlėktuvinės gynybos „Iron Dome“ poziciją šiaurės Izraelyje ir tvirtino, kad tai yra atsakas į paliaubų pažeidimus. Nepriklausomai patikrinti visų incidentų detalių paprastai sudėtinga, o informacija dažnai skelbiama konflikto šalių pareiškimais.

    Aukų skaičiai ir humanitarinė našta

    Libano sveikatos ministerija pranešė, kad nuo karo pradžios kovo 2 dieną per Izraelio smūgius žuvo 3 020 žmonių. Tarp žuvusiųjų, ministerijos duomenimis, yra 211 nepilnamečių ir 116 sveikatos priežiūros darbuotojų.

    Šie skaičiai pabrėžia, kad net ir paskelbus paliaubas humanitarinė situacija išlieka itin įtempta, o sveikatos apsaugos sistema patiria papildomą spaudimą. Tarptautinė bendruomenė ragina laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, tačiau reali padėtis vietoje rodo, kad konfliktas dar nėra stabilizuotas.

  • Izraelis ir Libanas pratęsė paliaubas 45 dienoms: JAV rengia derybas dėl ilgalaikio susitarimo

    Izraelis ir Libanas pratęsė paliaubas 45 dienoms: JAV rengia derybas dėl ilgalaikio susitarimo

    Izraelis ir Libanas sutarė dar 45 dienoms pratęsti balandžio 16 dieną įsigaliojusias paliaubas. Apie tai pranešė JAV Valstybės departamentas, pabrėždamas, kad sprendimas priimtas tarpininkaujant ir tęsiantis įtampai pasienyje.

    Paliaubos, kurios jau buvo pratęstos anksčiau, turėjo baigtis artimiausiomis dienomis, tačiau Vašingtonas siekia išlaikyti derybų langą atvirą. Nors oficialiai skelbiama, kad ugnies nutraukimas galioja, pranešama apie naujus smurto protrūkius ir atskirus smūgius regione.

    „Balandžio 16 dieną paskelbtas karo veiksmų nutraukimas bus pratęstas 45 dienoms, kad būtų galima pasiekti daugiau pažangos“, – sakė JAV Valstybės departamento atstovas Tommy Pigott.

    Derybos Vašingtone ir karinis kanalas

    JAV Valstybės departamentas nurodė, kad birželio 2 ir 3 dienomis planuojamos derybos, kurių tikslas – ilgalaikis politinis susitarimas. Lygiagrečiai numatomas ir karinis dialogas: Pentagonas gegužės 29 dieną ketina sušaukti šalių karines delegacijas.

    Tokie dviejų lygių susitikimai dažnai naudojami siekiant vienu metu spręsti politinius įsipareigojimus ir praktinius saugumo mechanizmus. Diplomatinėje praktikoje tai gali reikšti darbą dėl aiškesnių taisyklių pasienyje, incidentų prevencijos ir informacijos apsikeitimo kanalų, kad būtų sumažinta netyčinės eskalacijos rizika.

    Kas lieka už derybų stalo?

    Valstybės departamentas akcentuoja siekį pasiekti „ilgalaikę taiką“, abipusį suvereniteto ir teritorinio vientisumo pripažinimą bei realų saugumą bendroje sienoje. Tačiau situaciją apsunkina tai, kad vienas svarbiausių konflikto veiksnių – „Hezbollah“ – tiesiogiai derybose Vašingtone nedalyvauja.

    Izraelis teigia tęsiantis smūgius prieš „Hezbollah“ taikinius, argumentuodamas, kad ši grupuotė išlieka pagrindiniu grėsmių šaltiniu. Toks scenarijus paliaubas daro trapiomis: net jei politinis dialogas juda į priekį, bet kokie incidentai pasienyje gali greitai sugrąžinti platesnės konfrontacijos riziką.

    Artimiausios savaitės turėtų parodyti, ar 45 dienų pratęsimas taps žingsniu link tvaresnio susitarimo, ar tik laikinu stabdžiu, kol abi pusės išlaiko karinius svertus. Derybų sėkmė priklausys ne tik nuo Vašingtono tarpininkavimo, bet ir nuo realių saugumo garantijų įgyvendinimo vietoje.

  • Netanyahu: „Hezbollah“ raketos ir dronai tebėra grėsmė – Izraelis plečia smūgius Libane

    Netanyahu: „Hezbollah“ raketos ir dronai tebėra grėsmė – Izraelis plečia smūgius Libane

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu balandžio 27 dieną pareiškė, kad „Hezbollah“ raketos ir bepiločiai orlaiviai išlieka viena pagrindinių grėsmių, todėl Izraelis, jo teigimu, privalo išlaikyti karinį spaudimą. Šis pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Izraelio kariuomenė pranešė plečianti smūgius Libane, nors formaliai galioja paliaubos.

    Pasak B. Netanyahu, didžiausią riziką kelia 122 milimetrų raketos ir dronai, todėl atsakas esą turi apimti ir operacinius veiksmus, ir technologinius sprendimus. Izraelio pusė akcentuoja, kad paliaubų sąlygos palieka teisę veikti prieš planuojamas, neišvengiamas arba jau vykdomas atakas.

    Libano prezidentas Josephas Aounas tuo pat metu sakė, kad tiesioginės derybos su Izraeliu yra būdas užbaigti Izraelio ir „Hezbollah“ karą. Jis viešai kritikavo tuos, kurie, jo žodžiais, įtraukė Libaną į konfliktą dėl išorinių interesų, ir pabrėžė siekį nutraukti karo būseną.

    „Aš siekiu užbaigti karo būklę su Izraeliu ir nepriimsiu žeminančio susitarimo“, – sakė Josephas Aounas.

    „Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas atmetė tiesioginių derybų idėją, pavadinęs ją sunkia klaida ir ragindamas valdžią atsitraukti. Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas savo ruožtu perspėjo, kad derybų atmetimas gali turėti itin skaudžių pasekmių Libanui.

    Remiantis viešai skelbta informacija, pastarosiomis savaitėmis Vašingtone vyko JAV tarpininkaujami kontaktai, kuriuose dalyvavo abiejų šalių atstovai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo paskelbęs 10 dienų paliaubas, prasidėjusias balandžio 17 dieną, o vėliau pranešta apie jų pratęsimą dar trims savaitėms.

    Vis dėlto fronte įtampa išlieka. Libano valstybinė žiniasklaida pranešė apie Izraelio aviacijos smūgius keliuose pietų miestuose, artilerijos apšaudymą ir griovimo operacijas atskirose vietovėse, o „Hezbollah“ skelbė surengusi kelias atakas prieš Izraelio pajėgas pietuose.

    Konflikto foną dar labiau apsunkina ginčai Libano viduje dėl „Hezbollah“ vaidmens ir ginkluotės. Aounas teigia, kad derybos neturėtų būti laikomos išdavyste, o tikrasis Libano interesas yra stabilumas ir karo rizikos mažinimas, tačiau „Hezbollah“ šią kryptį kritikuoja kaip nuolaidžiavimą.

    Izraelio kariuomenė taip pat yra paskelbusi apie veikimą vadinamojoje „geltonojoje linijoje“ – maždaug 10 kilometrų gylio ruože Libano teritorijoje palei sieną, į kurį civiliams buvo patarta negrįžti. Libano institucijos skelbė, kad nuo kovos veiksmų pradžios kovo 2 dieną žuvo 2 521 žmogus.

    Diplomatinės pastangos kol kas neduoda tvaraus lūžio, o abi pusės toliau bando primesti savo taisykles dėl paliaubų interpretacijos. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo JAV tarpininkavimo efektyvumo ir nuo to, ar Libano politinei vadovybei pavyks sutarti dėl vienos derybinės linijos.