CP v2

Tag: Ličio jonų akumuliatoriai

  • Chaosas Vivid Sydney: iš dangaus nukrito beveik 90 dronų, aiškinasi tyrėjai

    Chaosas Vivid Sydney: iš dangaus nukrito beveik 90 dronų, aiškinasi tyrėjai

    Sydney vykusiame festivalio Vivid Sydney dronų šou įvyko incidentas: beveik 90 dronų netikėtai nukrito ant žemės ir į vandenį. Žmonės per įvykį nenukentėjo, tačiau programa buvo koreguojama, o dėl priežasčių pradėtas oficialus tyrimas.

    Skelbiama, kad 83 dronai įkrito į Cockle Bay įlanką, dar keli nusileido ant pėsčiųjų takų ir tilto konstrukcijų. Organizatoriai pabrėžė, kad dronai nepaliko nustatytos saugos zonos, todėl žiūrovai nebuvo tiesiogiai pavojuje.

    Kas galėjo nutikti?

    Dėl įvykio pradėjo aiškintis Australijos transporto saugos biuras. Pirminė versija, kurią viešai įvardijo šou rengėjai iš bendrovės „SkyMagic“, siejama su radijo ryšio trikdžiais, galėjusiais sutrikdyti dalies dronų valdymą.

    Tokiuose renginiuose dronai veikia glaudžiai koordinuotomis grupėmis, o skrydžio stabilumas priklauso nuo ryšio kokybės, tikslių vietos duomenų ir kruopščiai suprogramuotų maršrutų. Didesniuose miestuose papildomų rizikų kelia tankus radijo signalų fonas ir įvairių įrenginių skleidžiami trukdžiai.

    Rizikos po kritimo į vandenį

    Po incidento pradėti darbai iš vandens ištraukti nukritusius įrenginius, kad būtų sumažinta taršos rizika. Dronuose naudojami ličio jonų akumuliatoriai, todėl į aplinką patekę pažeisti elementai gali kelti papildomų saugos ir ekologinių problemų.

    Dėl įvykio dalis suplanuotų pasirodymų buvo atšaukta, o dėl vėlesnių renginių sprendimai priimami įvertinus tyrimo informaciją ir techninės patikros rezultatus. Organizatoriai siekia įsitikinti, kad skrydžiai gali vykti saugiai, o galimos priežastys būtų pašalintos.

    Ne pirmas atvejis Australijoje

    Panašūs incidentai Australijoje jau buvo fiksuoti anksčiau. 2023 metais Melburne į uostą nukrito daugiau nei 400 dronų, o tyrimas tuomet nurodė žmogiškąją klaidą ir netinkamai įvertintas vėjo sąlygas.

    Šis Sydney atvejis vėl atkreipė dėmesį į sparčiai populiarėjančių dronų šou saugą: kuo didesnis skraidančių įrenginių skaičius ir sudėtingesnė choreografija, tuo svarbesnės tampa ryšio atsparumo, atsarginių scenarijų ir griežtų saugos zonų procedūros.

    Vertinant patirtus nuostolius, skaičiuojama, kad vienas dronas galėjo kainuoti mažiausiai apie 1 400 eurų, todėl bendra žala gali viršyti 90 000 eurų. Tikslesnės sumos ir incidento priežastys turėtų paaiškėti po tyrimo ir techninių duomenų analizės.

  • 4 mitai apie išmaniųjų telefonų įkrovimą, kuriais vis dar tikima: ką sako baterijų ekspertai

    Internete vis dar kartojami patarimai, kad telefono negalima palikti krautis per naktį, o bateriją esą būtina reguliariai iškrauti iki 0 proc. Dalis tokių rekomendacijų atsirado seniai, kai plačiau buvo naudojami kitokio tipo akumuliatoriai, todėl šiandien jos dažnai klaidina.

    Šiuolaikiniuose išmaniuosiuose telefonuose dažniausiai montuojami ličio jonų akumuliatoriai, kurių veikimas skiriasi nuo senesnių nikelio technologijų. Dėl to keičiasi ir teisingi įkrovimo įpročiai: svarbiausia tampa ne „teisingas“ procentas, o šiluma ir įkrovimo režimo stabilumas.

    Įsitikinimas, kad naują įrenginį reikia „iš karto pilnai pakrauti“, yra senas įprotis, neatitinkantis dabartinių ličio jonų baterijų realybės. Šios baterijos neturi vadinamojo atminties efekto, kuris buvo būdingas daliai senesnių akumuliatorių.

    Praktiškai tai reiškia, kad telefoną galima pradėti naudoti ir įkrauti tada, kai patogu, o ne laikytis „pirmos pilnos įkrovos“ ritualo. Daliniai įkrovimo ciklai, kai baterija papildoma po truputį, paprastai nėra problema kasdieniam naudojimui.

    Pati 100 proc. riba nebūtinai yra žalinga, tačiau nuolatinis laikymas ties maksimalia įkrova kartu su pakilusia temperatūra gali spartinti baterijos senėjimą. Daugiausia dėvėjimosi atsiranda tada, kai įrenginys ilgai lieka prijungtas prie maitinimo ir tuo pačiu šyla.

    Dėl šios priežasties daugelyje telefonų atsirado optimizuoto įkrovimo funkcijos, kurios sulėtina krovimą naktį ir užbaigia jį arčiau ryto. Taip sumažinamas laikas, kai baterija ilgai būna arti 100 proc., ir kartu ribojamas nereikalingas kaitimas.

    Ličio jonų akumuliatoriams gilus iškrovimas paprastai nėra naudingas, o dažnai net laikomas žalingu. Pilni ciklai nuo 0 iki 100 proc. ilgainiui didina nusidėvėjimą, todėl tokį „iškrauk iki galo“ įprotį specialistai dažniau vertina kaip riziką, o ne naudą.

    Kasdieniame režime dažnai rekomenduojama vengti kraštutinumų ir laikyti įkrovą maždaug 20–80 proc. ribose, jei tik tai patogu. Toks režimas ne visada įmanomas, bet jis padeda sumažinti stresą baterijai, ypač kai telefonas linkęs šilti.

    Neoriginalus įkroviklis savaime nereiškia pavojaus, jei jis atitinka įrenginio reikalavimus ir palaiko tinkamus greitojo įkrovimo standartus. Problemos dažniau kyla dėl labai pigių, neaiškios kilmės adapterių ir laidų, kurie gali netinkamai tiekti įtampą, kaisti ar nestabiliai veikti.

    Bene didžiausias šiuolaikinių baterijų priešas išlieka temperatūra: perkaitimas dažniausiai spartina talpos mažėjimą ir bendrą akumuliatoriaus senėjimą. Todėl renkantis įkrovimą svarbu ne tik prekės ženklas, bet ir tai, ar įkroviklis bei laidas realiai dirba stabiliai ir nekelia papildomos šilumos.