CP v2

Tag: LiDAR

  • 30 dienų su dviem „iRobot“ „Roomba“: paaiškėjo, kodėl šie robotai tinka ne kiekvienam

    30 dienų su dviem „iRobot“ „Roomba“: paaiškėjo, kodėl šie robotai tinka ne kiekvienam

    Du modeliai, du skirtingi scenarijai

    Robotai siurbliai žada paprastą pažadą: kol esate darbe ar išėję iš namų, jie išsiurbia ir net išplauna grindis. Tačiau mėnesio bandymas su dviem skirtingo dydžio ir kainos „iRobot“ „Roomba“ modeliais parodė, kad patogumas ateina kartu su aiškiais kompromisais.

    Testuoti įrenginiai skyrėsi ne tik kaina ar komplektacija, bet ir fiziniais matmenimis, todėl praktikoje tai tapo vienu svarbiausių veiksnių. Mažesnis robotas lengviau pasiekė ankštesnes vietas po baldais, o didesnis kai kur tiesiog netilpo.

    Dydis, stotis ir talpos: ką verta pamatuoti prieš perkant

    Skirtumai pasimatė ir dokavimo stotyse: jos užima nemažai vietos, o pasirinkus modelį su automatiniu ištuštinimu ir plovimu, atsiranda papildomas reikalavimas namuose turėti patogią, gerai vėdinamą vietą. Tai ypač aktualu mažesniuose butuose, kur stotis dažnai statoma šalia svetainės ar darbo zonos.

    Abu robotai turi filtrus ir dulkių surinkimą per stotį, o maišelis, priklausomai nuo namų švaros ir gyvūnų, gali užtekti maždaug keliems mėnesiams. Tuo pačiu skyrėsi vandens ir nešvarumų talpos, o didesnis modelis praktikoje sunaudojo mažiau vandens vienam valymui, todėl rečiau prireikdavo papildymo.

    Siurbimas, plovimas ir kliūčių atpažinimas

    Įrenginiai leidžia rinktis siurbimą, plovimą, siurbimą po to plovimą arba abu veiksmus vienu metu. Kasdieniam režimui efektyviausiu dažnai tampa vienu metu atliekamas siurbimas ir plovimas arba vien siurbimas, ypač jei namuose daug kilimų.

    Didelę vertę kuria navigacija ir kliūčių atpažinimas: naudojami LiDAR jutikliai patalpų žemėlapiui, o kamera su DI padeda atpažinti objektus ant grindų ir jų išvengti. Vis dėlto praktika rodo, kad prieš paleidžiant valymą vis tiek naudinga pakelti smulkius daiktus, laidus ar žaislus, nes net ir pažangūs sprendimai nėra neklystantys.

    „Jei namuose daug kampų, žemų lentynų ar siaurų tarpų, prieš pirkdami pirmiausia pamatuokite, ar robotas ten realiai tilps“, – sakė bandymą atlikusi autorė.

    Triukšmas ir tai, apie ką retai pagalvojama

    Robotai nėra tylūs, ypač kai butas didesnis ir valymas trunka ilgiau nei valandą. Skirtingi siurbimo lygiai leidžia valdyti galią, tačiau triukšmo fonas vis tiek išlieka, todėl dirbantiems iš namų tai gali tapti realia problema.

    Dar vienas mažiau aptariamas aspektas yra šluostės džiovinimas po plovimo. Procesas gali trukti kelias valandas, o stotis tuo metu skleidžia tylų, bet nuolatinį garsą, todėl svarbu apgalvoti ne tik kur stovės įrenginys, bet ir ar ta vieta netaps kasdieniu dirgikliu.

    „Valymas beveik nereikalauja įsitraukimo, bet stotis ir džiovinimas reiškia, kad namuose atsiranda dar vienas nuolat veikiantis prietaisas“, – sakė apžvalgininkė.

    Gyvūnai namuose ir smulkios šiukšlės

    Namai su gyvūnais robotams tampa rimtu išbandymu: plaukai, kraikas ar smulkūs grūdeliai gali būti išnešiojami ir ne visada surenkami idealiai. Bandymo metu robotai atpažino vietas, kur reikia didesnės galios, tačiau po valymo vis tiek likdavo pavienių smulkių dalelių.

    Kilimams ir lengvai judantiems kilimėliams taip pat reikia dėmesio, nes robotas gali juos užkabinti ar į juos įsipainioti. Tai nėra vien konkretaus gamintojo problema, o bendra robotų siurblių realybė, ypač kai namuose daug tekstilės ir laisvų kraštų.

    Programėlė ir ryšys: patogumas su išlygomis

    Valdymo programėlė suteikia daug nustatymų: zonos, kambariai, intensyvumas, automatiniai ciklai, stoties funkcijos, taip pat pranešimai apie priežiūrą. Vis dėlto bandymo metu pasitaikė nesklandumų su maršruto koregavimu ir realaus laiko sekimu, o dalis funkcijų kurį laiką buvo žymimos kaip bandomosios.

    Ryšio stabilumas priklauso ir nuo namų tinklo: dažnai reikalingas 2,4 GHz „WiFi“, o kai kuriuose maršrutizatoriuose gali tekti atskirti dažnių juostas ar keisti automatinio balansavimo nustatymus. Kraštutiniu atveju problemos sprendimas gali baigtis gamyklinių nustatymų atkūrimu, o tai reiškia prarastą žemėlapį ir sukonfigūruotus ciklus.

    Kaina ir kam tai iš tikrųjų apsimoka

    Gamintojo nurodomos kainos Lenkijos rinkoje siekia apie 460 eurų už „iRobot“ „Roomba Plus 575 Combo“ ir apie 830 eurų už „iRobot“ „Roomba Max 775 Combo“. Tai brangus pirkinys, todėl prieš sprendžiant verta įvertinti ne tik funkcijų sąrašą, bet ir būsto planą, kilimų kiekį, gyvūnų buvimą bei vietą, kur stovės stotis.

    Bendras verdiktas paprastas: tai labai patogus sprendimas užimtiems žmonėms, kurie nori švaresnių grindų be kasdienio darbo. Tačiau jei namuose daug ankštų vietų, dirbate iš namų ir jus erzina foninis garsas, arba tikitės idealaus rezultato su smulkiomis šiukšlėmis, lūkesčius teks koreguoti.

  • Mįslė išspręsta: po Naujajame Džersyje drebėjimu slėpėsi iki šiol nežinomas lūžis

    Mįslė išspręsta: po Naujajame Džersyje drebėjimu slėpėsi iki šiol nežinomas lūžis

    Mokslininkai, išanalizavę 2024 metais balandį Naujajame Džersyje įvykusį 4,8 magnitudės žemės drebėjimą, nustatė netikėtą detalę: jį greičiausiai sukėlė ne pagrindinis regiono geologinis lūžis, o iki šiol neidentifikuota mažesnė struktūra.

    Tyrimas rodo, kad įprastai įtariamas Ramapo lūžis, besidriekiantis maždaug 300 kilometrų, dabartinio tektoninių įtempių lauko sąlygomis yra nepalankiai orientuotas slydimui. Tai reiškia, kad jis ne taip lengvai „atsidaro“ per drebėjimą, kaip būtų tikėtasi.

    Naujas lūžis po miškais

    Kolumbijos universiteto komanda, derindama požeminių smūgių sukeliamų seisminių bangų duomenis ir reljefo analizę, aptiko požymių, kad drebėjimo šaltinis buvo maždaug 3,5 kilometro į vakarus nuo epicentro. Šią zoną tyrėjai susiejo su anksčiau žemėlapiuose nefiksuotu lūžiu.

    Svarbų vaidmenį atliko LiDAR technologija, leidžianti labai tiksliai „permatyti“ reljefą net ir ten, kur paviršių dengia tanki augmenija. Būtent taip buvo atpažinti menki, plika akimi sunkiai įžiūrimi paviršiaus nelygumai, būdingi lūžių zonoms.

    Naujai aprašytas lūžis tyrėjų pavadintas Mountainville lūžiu. Jis priskirtas vadinamajam nesubrendusių pamatinių uolienų lūžių tipui, kai kristalinėje uolienoje yra daug atskirų plyšių, bet jie dar nėra susijungę į vieną aiškią pagrindinę slydimo plokštumą.

    Kodėl tai svarbu gyventojams?

    Nors Rytų JAV nėra laikomos tokia aktyvia seisminė zona kaip Vakarų pakrantė, būtent čia gyvena itin daug žmonių, o infrastruktūra daug kur statyta neatsižvelgiant į didesnių drebėjimų scenarijus. Todėl net vidutinio stiprumo drebėjimai gali sukelti pastebimų padarinių, ypač jei židinys yra seklus.

    Tyrėjai pažymi, kad dideli, bet „netinkamai“ orientuoti lūžiai gali ne išlaisvinti, o kaupti įtampas aplinkinėje plutoje. Tokiu atveju rizika persikelia į mažesnius, menkiau žinomus ar visai nežinomus lūžius, kurie gali „pasiduoti“ staiga.

    Kas galėjo suveikti kaip gaidukas?

    Laboratoriniai trinties ir uolienų savybių bandymai leido patikrinti, ar Mountainville lūžis galėtų elgtis taip, kaip rodo 2024 metų drebėjimo signalai. Modeliavimas patvirtino, kad tai tikėtina, tačiau tyrėjai pripažįsta, kad tikslus atitikimas nėra idealus.

    Komanda kelia prielaidą, jog papildomą „pastūmėjimą“ galėjo suteikti vietinis, negilus įtempių pokytis, pavyzdžiui, skysčių slėgio kaita uolienose arba medžiagos pašalinimas tam tikroje zonoje. Taip pat pabrėžiama, kad nevienalytė uolienų sudėtis gali koncentruoti įtampas ir didinti trinties nestabilumą.

    Mokslininkų vertinimu, tokie struktūriškai sudėtingi ir nesubrendę lūžiai gali būti reikšmingesnis pavojus intraplokštinėse, tankiai apgyvendintose teritorijose, nei manyta anksčiau. Dėl to planuojama Mountainville lūžio zoną tirti detaliau, siekiant geriau įvertinti regiono seisminę riziką.

  • NŽT paskelbė detaliausius LiDAR duomenis: geoportal.lt dalį Lietuvos rodo kaip niekada tiksliai

    Nacionalinė žemės tarnyba Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt paskelbė dalies Lietuvos teritorijos naujausius lazerinio skenavimo duomenis. Portalą tvarko VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“, o atnaujinti duomenys suteikia gerokai detalesnį reljefo ir objektų vaizdą.

    LiDAR duomenys renkami lazeriu fiksuojant žemės paviršių ir jo elementus, todėl tinka ne tik vizualizacijoms, bet ir tiksliems matavimams. Tokia informacija svarbi teritorijų planavimui, infrastruktūros projektams, aplinkos stebėsenai ir savivaldybių sprendimams, kai reikia patikimų erdvinių duomenų.

    „LiDAR duomenys leidžia Lietuvos teritoriją pažvelgti trimatėje erdvėje: nuo žemės paviršiaus iki augmenijos ir pastatų“, – sakė Nacionalinės žemės tarnybos Erdvinių duomenų vystymo ir geodezijos skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Pieviškis.

    Technologiškai LiDAR veikia siunčiant lazerio impulsus ir registruojant jų atspindžius, o rezultatas pateikiamas kaip taškų debesis. Kiekvienas taškas turi tikslias koordinates, o didesnis taškų tankis leidžia smulkiau atkurti reljefą, statinius, augmeniją bei kitus objektus.

    NŽT nurodo, kad 2025 metais pradėti lazerinio skenavimo darbai reiškia kokybinį šuolį: užtikrinamas ne mažesnis kaip 15 taškų kvadratiniame metre tankis. Taip pat skelbiama, kad horizontaliosios padėties paklaida siekia iki 30 centimetrų, o vertikaliosios padėties paklaida – iki 10 centimetrų.

    Kad duomenis būtų lengviau taikyti praktikoje, jie automatiškai klasifikuojami į kategorijas, pavyzdžiui, žemės paviršių, skirtingo aukščio augmeniją, pastatus ir kitus elementus. Vis dėlto automatika ne visada būna tiksli, todėl kai kuriais atvejais naudotojams gali prireikti papildomo apdorojimo ir korekcijų.

    NŽT ir „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ atkreipia dėmesį ir į suderinamumo klausimus: augant tikslumui, didėja ir techniniai reikalavimai, o dalis senesnių ar atvirojo kodo sprendimų gali ne iš karto atpažinti naujesnį duomenų formatą. Dėl to prieš atsisiunčiant ar užsakant rinkinius verta pasitikrinti, ar naudojama programinė įranga palaiko pasirinktą duomenų struktūrą.

    Geoportal.lt LiDAR duomenis galima užsisakyti keliais būdais, įskaitant įrašymą į FTP saugyklą ar fizinę laikmeną. Taip pat siūloma naujesnė galimybė, kai LiDAR_DR_LT duomenų rinkinys užsakomas vienu kartu pasirenkant visą reikalingą teritorinę aprėptį.

  • Po Maču Pikču džiunglėmis aptiko tai, ko niekas nematė: lazeriai atvėrė naujus inkų kelius

    Po Maču Pikču džiunglėmis aptiko tai, ko niekas nematė: lazeriai atvėrė naujus inkų kelius

    Po Maču Pikču apylinkių tankia augmenija mokslininkai aptiko iki šiol nedokumentuotų inkų laikų infrastruktūros pėdsakų. Lazerinio skenavimo technologija LiDAR padėjo užfiksuoti daugiau kaip 2,5 kilometro naujai identifikuotų prekolumbinių kelių, taip pat struktūras, kurios gali būti buvusių terasų ir platformų liekanos.

    LiDAR veikia iš orlaivio ar drono siųsdamas lazerio impulsus į žemės paviršių ir fiksuodamas jų atspindį. Iš apdorotų duomenų sudaromas itin detalus reljefo modelis, leidžiantis pamatyti kelių, sienų ar pamatų kontūrus net ten, kur iš žemės lygio viską uždengia miško laja.

    Tyrimą vykdė Lenkijos mokslininkų komanda iš Varšuvos universiteto, Vroclavo technologijos universiteto ir Vroclavo universiteto, bendradarbiaudama su Peru tyrėjais. Darbai vyko Maču Pikču archeologinio parko ribose, o žvalgomoji tyrimų fazė, kaip nurodoma publikacijose, prasidėjo 2023 metais liepą.

    Ryškiausias radinys – 1,2 km kelias

    Daugiausia dėmesio sulaukė kelias, kurio ilgis siekia mažiausiai 1,2 kilometro. Jo trasa pasižymi inkų inžinerijai būdingais bruožais, įskaitant zigzaginį išdėstymą, padedantį įveikti stačius šlaitus Andų kalnuose.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad vien iš nuotolinių duomenų neįmanoma galutinai nustatyti tikslaus kelio amžiaus ir funkcijos. Tam reikės tikslinių patikrinimų vietoje, stratigrafinių stebėjimų ir papildomų archeologinių tyrimų, kurie leistų patvirtinti datavimą bei ryšius su kitais objektais.

    Kodėl Maču Pikču vis dar stebina?

    Maču Pikču daugiau nei šimtmetį laikomas vienu svarbiausių Pietų Amerikos archeologinių objektų, tačiau jį supantis kalnų kraštovaizdis išlieka mažiau ištirtas. Andų migliniame miške tyrimus apsunkina reljefas ir tanki augmenija, todėl tradicinės paieškos metodais daug kas lieka nepastebėta.

    Nauji duomenys sustiprina hipotezę, kad Maču Pikču galėjo būti ne izoliuota citadelė, o didesnės sistemos dalis. Tokia sistema galėjo apimti susisiekimo tinklą, žemdirbystei pritaikytas terasas, gyvenvietes ir ūkines platformas, kurios padėjo funkcionuoti visam regionui.

    Kas bus daroma toliau?

    Peru kultūros paveldo apsaugą prižiūrinčios institucijos Cusco regione yra užsiminusios apie tikslines archeologines ekspedicijas, kurios turėtų patikrinti LiDAR identifikuotas vietas. Lauko darbai turėtų atsakyti, kaip šios struktūros buvo statomos, kokia jų būklė ir ar jos tikrai priklausė inkų kelių tinklui.

    Archeologijoje LiDAR jau tapo vienu svarbiausių įrankių ieškant objektų sudėtingoje aplinkoje, nes leidžia greitai susiaurinti teritorijas, kur verta kasti ir tirti. Maču Pikču atvejis dar kartą parodė, kad net labiausiai lankomose vietose gali slypėti iki šiol nematytas istorijos sluoksnis.

  • „General Motors“ ruošia naują „Super Cruise“: DI kasdien „pervažiuoja“ 100 metų vairavimo

    „General Motors“ ruošia naują „Super Cruise“: DI kasdien „pervažiuoja“ 100 metų vairavimo

    „General Motors“ (GM) skelbia kurianti naujos kartos „Super Cruise“ pažangios pagalbos vairuotojui sistemą, kuri ateityje turėtų leisti važiuoti ne tik be rankų ant vairo, bet ir be nuolatinės vairuotojo akių kontrolės tam tikromis sąlygomis. Bendrovė teigia, kad sistemos mokymui pasitelkia skaitmenines simuliacijas, kurios per dieną atkuria maždaug 100 metų žmogaus vairavimo scenarijų.

    Naujosios funkcijos debiutas numatomas 2028 metais, pirmiausia „Cadillac Escalade IQ“ modelyje, kuris turėtų būti komplektuojamas su „LiDAR“ jutikliu. GM aiškina, kad papildomi sensoriai ir didesnė skaičiavimo galia yra būtini, norint patikimiau veikti sudėtingose situacijose, pavyzdžiui, prastomis oro sąlygomis ar intensyviame eisme.

    Kas keisis vairuotojui?

    GM vadovė Mary Barra per 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatų pristatymą akcentavo, kad testavimas vyksta tiek virtualiai, tiek realiuose keliuose. Bendrovė nurodė, kad bandymai jau vykdomi Kalifornijoje ir Mičigane, siekiant įvertinti sistemos elgesį įvairiose infrastruktūros ir eismo situacijose.

    „Mes ją testuojame skaitmeninėje aplinkoje, kuri kasdien gali imituoti maždaug 100 metų žmogaus vairavimo“, – sakė Mary Barra.

    Pasak GM, iki šiol vairuotojai su „Super Cruise“ nuvažiavo daugiau nei 1 mlrd. mylių, o prenumeratų skaičius per metus augo 70 proc. Tokie realaus pasaulio duomenys laikomi viena svarbiausių sąlygų, leidžiančių sparčiau gerinti algoritmus ir tikslinti sistemos reakcijas.

    Prenumerata ir pinigai

    „Super Cruise“ jau diegiama vis daugiau GM automobilių – nuo „Cadillac“ iki „Chevrolet“ modelių, tačiau po bandomojo laikotarpio daugeliu atvejų reikalinga mokama prenumerata. Gamintojas nurodo kainodarą maždaug 40 Jungtinių Valstijų dolerių per mėnesį arba 400 dolerių per metus; tai atitinka apie 37 eurus per mėnesį arba apie 370 eurų per metus, priklausomai nuo valiutų kurso.

    Automobilių gamintojams pažangios vairavimo funkcijos tampa dar vienu konkurencijos lauku greta elektromobilių plėtros, nes programinės įrangos paslaugos leidžia kurti pasikartojančias pajamas. GM tai ypač aktualu ir dėl to, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį bendrovė fiksavo apie 1 020 000 000 eurų dydžio sąnaudas, susijusias su elektromobilių ambicijų peržiūra.

    Didžiausias iššūkis: senesni automobiliai

    GM taip pat užsimena, kad analogišką pažangą norėtų perkelti ir į vidaus degimo varikliais varomus automobilius. Tačiau tai sudėtingiau, nes dalis jų nebuvo projektuoti kaip programiškai valdomos platformos su didele skaičiavimo galia ir moderniu sensorių rinkiniu.

    Bendrovė pripažįsta, kad tam gali prireikti reikšmingų techninės įrangos ir programinės įrangos atnaujinimų. Šiuolaikinėms sistemoms paprastai reikia ne tik kamerų ar radarų, bet ir galingų kompiuterių automobilyje, patikimos vairuotojo dėmesio stebėsenos bei aiškiai apibrėžtų naudojimo sąlygų, kad funkcijos būtų saugios ir atitiktų reguliavimo reikalavimus.

    Rinkoje GM teks varžytis su kitais gamintojais, kurie taip pat agresyviai vysto pažangias vairavimo sistemas. Pavyzdžiui, „Tesla“ nurodo turinti apie 1 280 000 aktyvių „Full Self Driving“ prenumeratorių ir beveik 10 mlrd. mylių sukauptos ridos, todėl GM siekis pasivyti konkurentus priklausys nuo realių diegimo apimčių, patikimumo ir kainodaros.

  • Džiunglės slėpė Majų metropolį: LiDAR atskleidė milžinišką miestų tinklą pietų Meksikoje

    Džiunglės slėpė Majų metropolį: LiDAR atskleidė milžinišką miestų tinklą pietų Meksikoje

    LiDAR praplėšė džiunglių šydą

    Pietų Meksikos atogrąžų miškuose tyrėjai sudarė pirmą išsamią iki šiol menkai pažintos Majų metropolio teritorijos schemą. Lūžį nulėmė LiDAR technologija, kai lazerinis skenavimas iš oro leidžia „matyti“ žemės paviršių net po tankia augmenija.

    Gauti duomenys parodė, kad po miško laja slypi didžiulis monumentalios architektūros tinklas. Užfiksuotos piramidės, ceremoninės aikštės, administraciniai pastatai, pylimai ir keliai, taip pat žemdirbystei pritaikytos terasos.

    Ne vienas miestas, o sujungta metropolija

    Naujas žemėlapis sustiprino prielaidą, kad čia veikė ne pavienė gyvenvietė, o iš kelių centrų sudaryta metropolija. Įvairias jos dalis jungė platūs supilti keliai ir tvirtintos perėjos, kurios, sprendžiant iš reljefo, galėjo būti naudojamos ir lietinguoju sezonu.

    Tokie infrastruktūros sprendimai rodo aukštą inžinerinį ir organizacinį lygį. Majų miestai dažnai buvo planuojami taip, kad užtikrintų patogų judėjimą, išteklių paskirstymą ir politinę kontrolę, o kelių sistema tapdavo viso regiono „stuburu“.

    Užuominos apie regioninę galią

    Tyrėjai identifikavo dideles platformas, šventyklų kompleksus ir statinius, būdingus politiniams bei religiniams centrams. Jų išsidėstymas leidžia manyti, kad ši teritorija galėjo atlikti svarbų vaidmenį platesniame Majų žemumų tinklaveikos kontekste.

    Archeologai taip pat atkreipia dėmesį į galimas sąsajas su kitais įtakingais klasikinio laikotarpio centrais, įskaitant Calakmul regioną. Tokie ryšiai, jei bus patvirtinti, padėtų tiksliau paaiškinti, kaip pietų Meksikoje veikė valdžios, prekybos ir ritualų sistema.

    LiDAR duomenys dar kartą patvirtino tai, apie ką specialistai kalbėjo ne vienerius metus: Balam Kú apylinkėse archeologinių objektų gali būti gerokai daugiau, nei fiksuota oficialiuose sąrašuose. Tankios džiunglės šimtmečius saugojo statinius nuo atsitiktinių radimų ir kartu ribojo tradicinius žvalgymus.

    Technologinis pranašumas šiandien leidžia mažiau remtis miško kirtimu ar ilgais pėsčiais žygiais, o pirmiausia tiksliai atsirinkti perspektyviausias vietas. Dėl to sumažėja poveikis aplinkai ir padidėja tikimybė greičiau suprasti, kaip augo ir kito Majų urbanistinė sistema.

    Mokslininkai pabrėžia, kad naujieji žemėlapiai taps pagrindu tolesnėms kasinėjimų ir analizių programoms. Aptiktos struktūros gali suteikti informacijos apie gyventojų tankį, žemėnaudos strategijas, vandens ir maisto išteklių valdymą bei skirtingų centrų tarpusavio santykius.

    Kuo daugiau teritorijų nuskenuojama, tuo aiškiau matyti, kad Majų civilizacija buvo didesnė ir sudėtingesnė, nei ilgą laiką manyta pagal pavienius, sunkiai pasiekiamus radinius. LiDAR šiandien tampa vienu svarbiausių įrankių, padedančių perrašyti atogrąžų regionų urbanizacijos istoriją.

  • Gdanskas užsakė ilgiausius Lenkijos tramvajus: „PESA“ laimėjo konkursą už 122 mln. eurų

    Gdanskas užsakė ilgiausius Lenkijos tramvajus: „PESA“ laimėjo konkursą už 122 mln. eurų

    Gdanskas pasirinko gamintoją naujiems miesto tramvajams, kurie turėtų tapti ilgiausiais tokio tipo riedmenimis Lenkijoje. Konkursą laimėjo Lenkijos bendrovė „PESA“, aplenkusi konkurentą iš Čekijos „Škoda“.

    Šis pirkimas miestui buvo ypač svarbus, nes ankstesnis bandymas įsigyti naujus tramvajus buvo nutrūkęs dėl per didelių pasiūlymų ir biudžeto neatitikimo. Antrojo konkurso metu užsakovas pakoregavo finansavimo ribas, kad procedūra būtų sėkmingai užbaigta.

    Laimėjusio pasiūlymo vertė siekia apie 122 milijonus eurų, o planuotas biudžetas buvo kiek mažesnis. Sprendimą lėmė ne tik kaina, bet ir techniniai kriterijai, įskaitant triukšmo lygį ir kitas eksploatacines savybes.

    „Laimėjo itin įdomus Lenkijos gamintojo pasiūlymas, siūlantis modernius techninius sprendimus, paremtus ilgamečiu įdirbiu daugelyje Lenkijos ir Europos miestų“, – sakė Maciejus Lisickis.

    Naujieji tramvajai bus penkių sekcijų, apie 46,8 metro ilgio, su keturiais varomaisiais vežimėliais. Skelbiama, kad vienu reisu jie galės vežti iki 321 keleivio, iš jų 100 sėdimų vietų, o likusios vietos bus stovimos.

    Numatoma, kad tai bus žemagrindžiai tramvajai su septyniomis plačiomis durimis kiekvienoje pusėje, pritaikyti greitesniam keleivių srautui piko metu. Miestas taip pat akcentuoja didesnį prieinamumą ir patogumą skirtingų poreikių keleiviams.

    Gamintojas įsipareigojo diegti šiuolaikines saugos priemones, paremtas vaizdo kameromis, radarais ir LiDAR jutikliais. Tokios sistemos viešajame transporte vis dažniau naudojamos siekiant geriau aptikti kliūtis ir padėti vairuotojui sudėtingose eismo situacijose.

    Keleiviams planuojami ir kasdieniai patogumai: moderni informavimo sistema su 17 ekranų, oro kondicionavimas bei USB-C ir USB-A jungtys įrenginiams įkrauti. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tampa standartu didesniuose Europos miestuose, atnaujinančiuose viešojo transporto parką.

    Projektą ketinama finansuoti paskola, susieta su nacionalinio ekonomikos gaivinimo priemonėmis, o dokumentus turės patikrinti viešųjų pirkimų priežiūros institucijos. Pasirašius sutartį, „PESA“ per trejus metus turės pristatyti visus užsakytus tramvajus.

  • Po Amazonės džiunglėmis aptiko prarastą miestų tinklą: piramidės, keliai ir kanalai stebina mokslą

    Po Amazonės džiunglėmis aptiko prarastą miestų tinklą: piramidės, keliai ir kanalai stebina mokslą

    Amazonės baseinas ilgai buvo laikomas menkai apgyventa, laukine teritorija, tačiau nauji archeologiniai tyrimai vis dažniau griauna šį įsitikinimą. Virš džiunglių lajų atlikti skenavimai atskleidė taisyklingas linijas ir didžiules žmogaus sukurtas struktūras, kurios rodo sudėtingą, suplanuotą gyvenvietių tinklą.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių yra Llanos de Moxos regionas šiaurės Bolivijoje. Iš viršaus kraštovaizdis primena savanų, miškų salų ir ežerų mozaiką, tačiau lazeriniai matavimai parodė senovinius kelius ir kanalus, sujungusius didelę teritoriją į vieną susisiekimo sistemą.

    Šiuos pėdsakus mokslininkai sieja su Casarabe kultūra, kuri, kaip manoma, klestėjo maždaug nuo 500 iki 1 400 metų. Tyrimai rodo, kad tai nebuvo viena didžiulė metropolija, o tarpusavyje susietas skirtingo dydžio gyvenviečių tinklas, išsidėstęs maždaug 20 000 kvadratinių kilometrų plote.

    Didžiausi centrai galėjo užimti iki 3 kvadratinių kilometrų, o juos su mažesnėmis gyvenvietėmis jungė tiesūs keliai, pylimai ir vandens keliai. Tokia struktūra rodo ne atsitiktinę gyvenvietę, bet organizuotą teritorijos planavimą, kuriam reikėjo darbo jėgos, valdysenos ir ilgalaikės strategijos.

    Didžiausią nuostabą sukėlė monumentalūs statiniai, aptikti po miško danga. Tarp jų išsiskiria kūginės piramidės, kurių aukštis viršija 20 metrų, taip pat didelės U formos konstrukcijos, galėjusios būti skirtos ceremonijoms ar bendruomenės susibūrimams.

    Šie statiniai dažnai buvo supilti ant dirbtinių platformų, kai kuriose vietose siekusių iki 20 hektarų. Archeologai pabrėžia, kad vien žemės perkasimo ir formavimo mastas leidžia kalbėti apie itin ambicingus projektus, prilygstančius kai kuriems žinomiems monumentaliems kompleksams Andų regione.

    Tokie atradimai keičia ir patį miesto sampratos vertinimą. Casarabe bendruomenės, panašu, nekūrė tankiai užstatytų centrų, o rinkosi išsklaidytą modelį: gyvenvietės buvo atskirtos želdynais, laukais ir vandens infrastruktūra, bet išliko glaudžiai susietos keliais ir kanalais.

    Panašų modelį mokslininkai lygina su kai kuriais istorinių majų centrų bruožais Centrinėje Amerikoje ar Angkoro kompleksu dabartinėje Kambodžoje, kur didelę reikšmę turėjo kraštovaizdžio planavimas ir infrastruktūra. Tokie palyginimai pabrėžia, kad miestietiškumas gali reikštis ne vien mūru ir tankiu užstatymu, bet ir didelio masto teritoriniu organizavimu.

    Svarbi sistemos dalis buvo aplinkos valdymas. Vietos gyventojai kūrė sausinimo kanalus, vandens telkinius, tvenkinius ir rezervuarus, kurie leido dirbti su sezoniniais lietumis bei sausromis, o žemdirbystę pritaikyti prie užliejamų teritorijų.

    Žemdirbystės pagrindu laikomi kukurūzai, tačiau tyrimai rodo ir didesnę ūkinę įvairovę, būdingą ilgalaikiam gyvenimui. Tokia infrastruktūra rodo, kad kraštovaizdis buvo ne pasyvi aplinka, o kryptingai pertvarkyta maisto gamybos ir vandens kontrolės sistema.

    Archeologai atkreipia dėmesį ir į galimą astronominį bei religinį planavimo aspektą. Dalis statinių ir laidojimo vietų orientuotos panašia kryptimi, todėl neatmetama, kad svarbų vaidmenį galėjo turėti dangaus stebėjimai ir su jais susiję tikėjimai.

    Panašios technologijos vis dažniau naudojamos ir kitose Amazonės regiono vietose. Pavyzdžiui, Upano slėnyje Ekvadore taip pat aptikta tūkstančiai struktūrų, sujungtų tiesių kelių ir platformų tinklu, o radiniai Brazilijoje ir Kolumbijoje stiprina versiją, kad iki europiečių atvykimo Amazonė buvo kultūrų ir sudėtingų gyvenviečių mozaika.

    Šiuolaikiniuose tyrimuose lemiamą vaidmenį atlieka LiDAR technologija, kai iš lėktuvų ar dronų siunčiami lazerio impulsai leidžia sukurti itin tikslų reljefo modelį net ir tankiai apaugusiose teritorijose. Tai suteikia galimybę ieškoti objektų neiškertant miško ir nesukeliant didelio poveikio ekosistemai, o archeologams padeda tiksliau planuoti, kur reikalingi žemės darbai.

  • Meksiko džiunglėse aptiktas tūkstantmetį nepaliestas majų miestas: stulbina radiniai

    Meksiko džiunglėse aptiktas tūkstantmetį nepaliestas majų miestas: stulbina radiniai

    Meksikoje, Calakmul biosferos rezervato šiaurinėje dalyje, archeologai pranešė aptikę iki šiol nežinotą majų miestą, išlikusį neįprastai geros būklės. Tyrėjai pabrėžia, kad vietovė buvo itin izoliuota, todėl čia beveik nematyti plėšikavimo ar vėlesnės žmogaus veiklos pėdsakų.

    Ekspediciją vykdė tarptautinė mokslininkų komanda iš Meksikos ir Slovėnijos, kuriai vadovavo archeologas Ivanas Šprajcas. Nors pirmieji signalai apie galimą nežinomą objektą buvo pastebėti nuotoliniais tyrimais dar prieš kelerius metus, tik dabar pavyko pasiekti vietą ir atlikti detalesnę apžiūrą.

    „Tai viena rečiausių situacijų, kai galime matyti beveik nepaliestą miesto struktūrą, nes nėra požymių, kad čia būtų veikę plėšikai ar atsitiktiniai ieškotojai“, – sakė Ivanas Šprajcas.

    Pasak Instituto Nacional de Antropología e Historia (INAH), miestas, pavadintas Minanbé, užima apie 15 hektarų. Tarp svarbiausių statinių išskiriama monumentali piramidės formos šventykla, kurios aukštis viršija 13 metrų, taip pat gyvenamosios platformos, ceremonialinės aikštės ir rūmų kompleksų liekanos.

    Architektūroje atpažįstami Río Bec stiliaus bruožai, būdingi pietryčių Jukatano pusiasalio regionams. Archeologams tai svarbu, nes leidžia tiksliau suprasti, kaip skirtingos majų politinės ir kultūrinės zonos veikė viena kitą bei kokiais keliais skleidėsi statybos tradicijos.

    Itin vertingais laikomi akmeniniai altoriai ir stelės su įrašais ir vaizdinėmis scenomis. Tyrėjai suskaičiavo mažiausiai 14 tokių monumentų, o vienoje stelėje aptikta scena, vaizduojanti nukirsdinimą ir valdovą su ceremoniniu peiliu, gali padėti aiškiau atkurti politinių konfliktų ir ritualų kontekstą.

    Pagal keramikos, architektūros ir epigrafinių duomenų analizę, didžiausias miesto klestėjimo laikotarpis siejamas su maždaug 600–900 metais. Tai klasikinio majų laikotarpio pikas, kai regione veikė daug konkuruojančių centrų, o tokios didmiesčių valstybės kaip Calakmul darė įtaką plačioms teritorijoms.

    Calakmul rezervatas laikomas viena geriausiai išsilaikiusių tropinių miškų teritorijų Amerikoje, kur po medžių lajomis gali slėptis dar dešimtys ar net šimtai neidentifikuotų gyvenviečių. Pastaraisiais metais archeologijoje vis plačiau taikomi nuotoliniai metodai, ypač LiDAR skenavimas, leidžiantis aptikti žmogaus sukurtas struktūras net tankioje augmenijoje.

    Mokslininkai pabrėžia, kad Minanbé atvejis svarbus ne vien dėl įspūdingų statinių, bet ir dėl galimybės tirti urbanistinę struktūrą bei kasdienio gyvenimo pėdsakus mažiau suardytoje aplinkoje. Tolimesni tyrimai turėtų padėti tiksliau datuoti skirtingas miesto raidos fazes ir nustatyti jo ryšius su aplinkiniais majų centrais.