CP v2

Tag: LiDAR

  • Po Maču Pikču džiunglėmis aptiko tai, ko niekas nematė: lazeriai atvėrė naujus inkų kelius

    Po Maču Pikču džiunglėmis aptiko tai, ko niekas nematė: lazeriai atvėrė naujus inkų kelius

    Po Maču Pikču apylinkių tankia augmenija mokslininkai aptiko iki šiol nedokumentuotų inkų laikų infrastruktūros pėdsakų. Lazerinio skenavimo technologija LiDAR padėjo užfiksuoti daugiau kaip 2,5 kilometro naujai identifikuotų prekolumbinių kelių, taip pat struktūras, kurios gali būti buvusių terasų ir platformų liekanos.

    LiDAR veikia iš orlaivio ar drono siųsdamas lazerio impulsus į žemės paviršių ir fiksuodamas jų atspindį. Iš apdorotų duomenų sudaromas itin detalus reljefo modelis, leidžiantis pamatyti kelių, sienų ar pamatų kontūrus net ten, kur iš žemės lygio viską uždengia miško laja.

    Tyrimą vykdė Lenkijos mokslininkų komanda iš Varšuvos universiteto, Vroclavo technologijos universiteto ir Vroclavo universiteto, bendradarbiaudama su Peru tyrėjais. Darbai vyko Maču Pikču archeologinio parko ribose, o žvalgomoji tyrimų fazė, kaip nurodoma publikacijose, prasidėjo 2023 metais liepą.

    Ryškiausias radinys – 1,2 km kelias

    Daugiausia dėmesio sulaukė kelias, kurio ilgis siekia mažiausiai 1,2 kilometro. Jo trasa pasižymi inkų inžinerijai būdingais bruožais, įskaitant zigzaginį išdėstymą, padedantį įveikti stačius šlaitus Andų kalnuose.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad vien iš nuotolinių duomenų neįmanoma galutinai nustatyti tikslaus kelio amžiaus ir funkcijos. Tam reikės tikslinių patikrinimų vietoje, stratigrafinių stebėjimų ir papildomų archeologinių tyrimų, kurie leistų patvirtinti datavimą bei ryšius su kitais objektais.

    Kodėl Maču Pikču vis dar stebina?

    Maču Pikču daugiau nei šimtmetį laikomas vienu svarbiausių Pietų Amerikos archeologinių objektų, tačiau jį supantis kalnų kraštovaizdis išlieka mažiau ištirtas. Andų migliniame miške tyrimus apsunkina reljefas ir tanki augmenija, todėl tradicinės paieškos metodais daug kas lieka nepastebėta.

    Nauji duomenys sustiprina hipotezę, kad Maču Pikču galėjo būti ne izoliuota citadelė, o didesnės sistemos dalis. Tokia sistema galėjo apimti susisiekimo tinklą, žemdirbystei pritaikytas terasas, gyvenvietes ir ūkines platformas, kurios padėjo funkcionuoti visam regionui.

    Kas bus daroma toliau?

    Peru kultūros paveldo apsaugą prižiūrinčios institucijos Cusco regione yra užsiminusios apie tikslines archeologines ekspedicijas, kurios turėtų patikrinti LiDAR identifikuotas vietas. Lauko darbai turėtų atsakyti, kaip šios struktūros buvo statomos, kokia jų būklė ir ar jos tikrai priklausė inkų kelių tinklui.

    Archeologijoje LiDAR jau tapo vienu svarbiausių įrankių ieškant objektų sudėtingoje aplinkoje, nes leidžia greitai susiaurinti teritorijas, kur verta kasti ir tirti. Maču Pikču atvejis dar kartą parodė, kad net labiausiai lankomose vietose gali slypėti iki šiol nematytas istorijos sluoksnis.

  • „General Motors“ ruošia naują „Super Cruise“: DI kasdien „pervažiuoja“ 100 metų vairavimo

    „General Motors“ ruošia naują „Super Cruise“: DI kasdien „pervažiuoja“ 100 metų vairavimo

    „General Motors“ (GM) skelbia kurianti naujos kartos „Super Cruise“ pažangios pagalbos vairuotojui sistemą, kuri ateityje turėtų leisti važiuoti ne tik be rankų ant vairo, bet ir be nuolatinės vairuotojo akių kontrolės tam tikromis sąlygomis. Bendrovė teigia, kad sistemos mokymui pasitelkia skaitmenines simuliacijas, kurios per dieną atkuria maždaug 100 metų žmogaus vairavimo scenarijų.

    Naujosios funkcijos debiutas numatomas 2028 metais, pirmiausia „Cadillac Escalade IQ“ modelyje, kuris turėtų būti komplektuojamas su „LiDAR“ jutikliu. GM aiškina, kad papildomi sensoriai ir didesnė skaičiavimo galia yra būtini, norint patikimiau veikti sudėtingose situacijose, pavyzdžiui, prastomis oro sąlygomis ar intensyviame eisme.

    Kas keisis vairuotojui?

    GM vadovė Mary Barra per 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatų pristatymą akcentavo, kad testavimas vyksta tiek virtualiai, tiek realiuose keliuose. Bendrovė nurodė, kad bandymai jau vykdomi Kalifornijoje ir Mičigane, siekiant įvertinti sistemos elgesį įvairiose infrastruktūros ir eismo situacijose.

    „Mes ją testuojame skaitmeninėje aplinkoje, kuri kasdien gali imituoti maždaug 100 metų žmogaus vairavimo“, – sakė Mary Barra.

    Pasak GM, iki šiol vairuotojai su „Super Cruise“ nuvažiavo daugiau nei 1 mlrd. mylių, o prenumeratų skaičius per metus augo 70 proc. Tokie realaus pasaulio duomenys laikomi viena svarbiausių sąlygų, leidžiančių sparčiau gerinti algoritmus ir tikslinti sistemos reakcijas.

    Prenumerata ir pinigai

    „Super Cruise“ jau diegiama vis daugiau GM automobilių – nuo „Cadillac“ iki „Chevrolet“ modelių, tačiau po bandomojo laikotarpio daugeliu atvejų reikalinga mokama prenumerata. Gamintojas nurodo kainodarą maždaug 40 Jungtinių Valstijų dolerių per mėnesį arba 400 dolerių per metus; tai atitinka apie 37 eurus per mėnesį arba apie 370 eurų per metus, priklausomai nuo valiutų kurso.

    Automobilių gamintojams pažangios vairavimo funkcijos tampa dar vienu konkurencijos lauku greta elektromobilių plėtros, nes programinės įrangos paslaugos leidžia kurti pasikartojančias pajamas. GM tai ypač aktualu ir dėl to, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį bendrovė fiksavo apie 1 020 000 000 eurų dydžio sąnaudas, susijusias su elektromobilių ambicijų peržiūra.

    Didžiausias iššūkis: senesni automobiliai

    GM taip pat užsimena, kad analogišką pažangą norėtų perkelti ir į vidaus degimo varikliais varomus automobilius. Tačiau tai sudėtingiau, nes dalis jų nebuvo projektuoti kaip programiškai valdomos platformos su didele skaičiavimo galia ir moderniu sensorių rinkiniu.

    Bendrovė pripažįsta, kad tam gali prireikti reikšmingų techninės įrangos ir programinės įrangos atnaujinimų. Šiuolaikinėms sistemoms paprastai reikia ne tik kamerų ar radarų, bet ir galingų kompiuterių automobilyje, patikimos vairuotojo dėmesio stebėsenos bei aiškiai apibrėžtų naudojimo sąlygų, kad funkcijos būtų saugios ir atitiktų reguliavimo reikalavimus.

    Rinkoje GM teks varžytis su kitais gamintojais, kurie taip pat agresyviai vysto pažangias vairavimo sistemas. Pavyzdžiui, „Tesla“ nurodo turinti apie 1 280 000 aktyvių „Full Self Driving“ prenumeratorių ir beveik 10 mlrd. mylių sukauptos ridos, todėl GM siekis pasivyti konkurentus priklausys nuo realių diegimo apimčių, patikimumo ir kainodaros.

  • Džiunglės slėpė Majų metropolį: LiDAR atskleidė milžinišką miestų tinklą pietų Meksikoje

    Džiunglės slėpė Majų metropolį: LiDAR atskleidė milžinišką miestų tinklą pietų Meksikoje

    LiDAR praplėšė džiunglių šydą

    Pietų Meksikos atogrąžų miškuose tyrėjai sudarė pirmą išsamią iki šiol menkai pažintos Majų metropolio teritorijos schemą. Lūžį nulėmė LiDAR technologija, kai lazerinis skenavimas iš oro leidžia „matyti“ žemės paviršių net po tankia augmenija.

    Gauti duomenys parodė, kad po miško laja slypi didžiulis monumentalios architektūros tinklas. Užfiksuotos piramidės, ceremoninės aikštės, administraciniai pastatai, pylimai ir keliai, taip pat žemdirbystei pritaikytos terasos.

    Ne vienas miestas, o sujungta metropolija

    Naujas žemėlapis sustiprino prielaidą, kad čia veikė ne pavienė gyvenvietė, o iš kelių centrų sudaryta metropolija. Įvairias jos dalis jungė platūs supilti keliai ir tvirtintos perėjos, kurios, sprendžiant iš reljefo, galėjo būti naudojamos ir lietinguoju sezonu.

    Tokie infrastruktūros sprendimai rodo aukštą inžinerinį ir organizacinį lygį. Majų miestai dažnai buvo planuojami taip, kad užtikrintų patogų judėjimą, išteklių paskirstymą ir politinę kontrolę, o kelių sistema tapdavo viso regiono „stuburu“.

    Užuominos apie regioninę galią

    Tyrėjai identifikavo dideles platformas, šventyklų kompleksus ir statinius, būdingus politiniams bei religiniams centrams. Jų išsidėstymas leidžia manyti, kad ši teritorija galėjo atlikti svarbų vaidmenį platesniame Majų žemumų tinklaveikos kontekste.

    Archeologai taip pat atkreipia dėmesį į galimas sąsajas su kitais įtakingais klasikinio laikotarpio centrais, įskaitant Calakmul regioną. Tokie ryšiai, jei bus patvirtinti, padėtų tiksliau paaiškinti, kaip pietų Meksikoje veikė valdžios, prekybos ir ritualų sistema.

    LiDAR duomenys dar kartą patvirtino tai, apie ką specialistai kalbėjo ne vienerius metus: Balam Kú apylinkėse archeologinių objektų gali būti gerokai daugiau, nei fiksuota oficialiuose sąrašuose. Tankios džiunglės šimtmečius saugojo statinius nuo atsitiktinių radimų ir kartu ribojo tradicinius žvalgymus.

    Technologinis pranašumas šiandien leidžia mažiau remtis miško kirtimu ar ilgais pėsčiais žygiais, o pirmiausia tiksliai atsirinkti perspektyviausias vietas. Dėl to sumažėja poveikis aplinkai ir padidėja tikimybė greičiau suprasti, kaip augo ir kito Majų urbanistinė sistema.

    Mokslininkai pabrėžia, kad naujieji žemėlapiai taps pagrindu tolesnėms kasinėjimų ir analizių programoms. Aptiktos struktūros gali suteikti informacijos apie gyventojų tankį, žemėnaudos strategijas, vandens ir maisto išteklių valdymą bei skirtingų centrų tarpusavio santykius.

    Kuo daugiau teritorijų nuskenuojama, tuo aiškiau matyti, kad Majų civilizacija buvo didesnė ir sudėtingesnė, nei ilgą laiką manyta pagal pavienius, sunkiai pasiekiamus radinius. LiDAR šiandien tampa vienu svarbiausių įrankių, padedančių perrašyti atogrąžų regionų urbanizacijos istoriją.

  • Gdanskas užsakė ilgiausius Lenkijos tramvajus: „PESA“ laimėjo konkursą už 122 mln. eurų

    Gdanskas užsakė ilgiausius Lenkijos tramvajus: „PESA“ laimėjo konkursą už 122 mln. eurų

    Gdanskas pasirinko gamintoją naujiems miesto tramvajams, kurie turėtų tapti ilgiausiais tokio tipo riedmenimis Lenkijoje. Konkursą laimėjo Lenkijos bendrovė „PESA“, aplenkusi konkurentą iš Čekijos „Škoda“.

    Šis pirkimas miestui buvo ypač svarbus, nes ankstesnis bandymas įsigyti naujus tramvajus buvo nutrūkęs dėl per didelių pasiūlymų ir biudžeto neatitikimo. Antrojo konkurso metu užsakovas pakoregavo finansavimo ribas, kad procedūra būtų sėkmingai užbaigta.

    Laimėjusio pasiūlymo vertė siekia apie 122 milijonus eurų, o planuotas biudžetas buvo kiek mažesnis. Sprendimą lėmė ne tik kaina, bet ir techniniai kriterijai, įskaitant triukšmo lygį ir kitas eksploatacines savybes.

    „Laimėjo itin įdomus Lenkijos gamintojo pasiūlymas, siūlantis modernius techninius sprendimus, paremtus ilgamečiu įdirbiu daugelyje Lenkijos ir Europos miestų“, – sakė Maciejus Lisickis.

    Naujieji tramvajai bus penkių sekcijų, apie 46,8 metro ilgio, su keturiais varomaisiais vežimėliais. Skelbiama, kad vienu reisu jie galės vežti iki 321 keleivio, iš jų 100 sėdimų vietų, o likusios vietos bus stovimos.

    Numatoma, kad tai bus žemagrindžiai tramvajai su septyniomis plačiomis durimis kiekvienoje pusėje, pritaikyti greitesniam keleivių srautui piko metu. Miestas taip pat akcentuoja didesnį prieinamumą ir patogumą skirtingų poreikių keleiviams.

    Gamintojas įsipareigojo diegti šiuolaikines saugos priemones, paremtas vaizdo kameromis, radarais ir LiDAR jutikliais. Tokios sistemos viešajame transporte vis dažniau naudojamos siekiant geriau aptikti kliūtis ir padėti vairuotojui sudėtingose eismo situacijose.

    Keleiviams planuojami ir kasdieniai patogumai: moderni informavimo sistema su 17 ekranų, oro kondicionavimas bei USB-C ir USB-A jungtys įrenginiams įkrauti. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tampa standartu didesniuose Europos miestuose, atnaujinančiuose viešojo transporto parką.

    Projektą ketinama finansuoti paskola, susieta su nacionalinio ekonomikos gaivinimo priemonėmis, o dokumentus turės patikrinti viešųjų pirkimų priežiūros institucijos. Pasirašius sutartį, „PESA“ per trejus metus turės pristatyti visus užsakytus tramvajus.

  • Po Amazonės džiunglėmis aptiko prarastą miestų tinklą: piramidės, keliai ir kanalai stebina mokslą

    Po Amazonės džiunglėmis aptiko prarastą miestų tinklą: piramidės, keliai ir kanalai stebina mokslą

    Amazonės baseinas ilgai buvo laikomas menkai apgyventa, laukine teritorija, tačiau nauji archeologiniai tyrimai vis dažniau griauna šį įsitikinimą. Virš džiunglių lajų atlikti skenavimai atskleidė taisyklingas linijas ir didžiules žmogaus sukurtas struktūras, kurios rodo sudėtingą, suplanuotą gyvenvietių tinklą.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių yra Llanos de Moxos regionas šiaurės Bolivijoje. Iš viršaus kraštovaizdis primena savanų, miškų salų ir ežerų mozaiką, tačiau lazeriniai matavimai parodė senovinius kelius ir kanalus, sujungusius didelę teritoriją į vieną susisiekimo sistemą.

    Šiuos pėdsakus mokslininkai sieja su Casarabe kultūra, kuri, kaip manoma, klestėjo maždaug nuo 500 iki 1 400 metų. Tyrimai rodo, kad tai nebuvo viena didžiulė metropolija, o tarpusavyje susietas skirtingo dydžio gyvenviečių tinklas, išsidėstęs maždaug 20 000 kvadratinių kilometrų plote.

    Didžiausi centrai galėjo užimti iki 3 kvadratinių kilometrų, o juos su mažesnėmis gyvenvietėmis jungė tiesūs keliai, pylimai ir vandens keliai. Tokia struktūra rodo ne atsitiktinę gyvenvietę, bet organizuotą teritorijos planavimą, kuriam reikėjo darbo jėgos, valdysenos ir ilgalaikės strategijos.

    Didžiausią nuostabą sukėlė monumentalūs statiniai, aptikti po miško danga. Tarp jų išsiskiria kūginės piramidės, kurių aukštis viršija 20 metrų, taip pat didelės U formos konstrukcijos, galėjusios būti skirtos ceremonijoms ar bendruomenės susibūrimams.

    Šie statiniai dažnai buvo supilti ant dirbtinių platformų, kai kuriose vietose siekusių iki 20 hektarų. Archeologai pabrėžia, kad vien žemės perkasimo ir formavimo mastas leidžia kalbėti apie itin ambicingus projektus, prilygstančius kai kuriems žinomiems monumentaliems kompleksams Andų regione.

    Tokie atradimai keičia ir patį miesto sampratos vertinimą. Casarabe bendruomenės, panašu, nekūrė tankiai užstatytų centrų, o rinkosi išsklaidytą modelį: gyvenvietės buvo atskirtos želdynais, laukais ir vandens infrastruktūra, bet išliko glaudžiai susietos keliais ir kanalais.

    Panašų modelį mokslininkai lygina su kai kuriais istorinių majų centrų bruožais Centrinėje Amerikoje ar Angkoro kompleksu dabartinėje Kambodžoje, kur didelę reikšmę turėjo kraštovaizdžio planavimas ir infrastruktūra. Tokie palyginimai pabrėžia, kad miestietiškumas gali reikštis ne vien mūru ir tankiu užstatymu, bet ir didelio masto teritoriniu organizavimu.

    Svarbi sistemos dalis buvo aplinkos valdymas. Vietos gyventojai kūrė sausinimo kanalus, vandens telkinius, tvenkinius ir rezervuarus, kurie leido dirbti su sezoniniais lietumis bei sausromis, o žemdirbystę pritaikyti prie užliejamų teritorijų.

    Žemdirbystės pagrindu laikomi kukurūzai, tačiau tyrimai rodo ir didesnę ūkinę įvairovę, būdingą ilgalaikiam gyvenimui. Tokia infrastruktūra rodo, kad kraštovaizdis buvo ne pasyvi aplinka, o kryptingai pertvarkyta maisto gamybos ir vandens kontrolės sistema.

    Archeologai atkreipia dėmesį ir į galimą astronominį bei religinį planavimo aspektą. Dalis statinių ir laidojimo vietų orientuotos panašia kryptimi, todėl neatmetama, kad svarbų vaidmenį galėjo turėti dangaus stebėjimai ir su jais susiję tikėjimai.

    Panašios technologijos vis dažniau naudojamos ir kitose Amazonės regiono vietose. Pavyzdžiui, Upano slėnyje Ekvadore taip pat aptikta tūkstančiai struktūrų, sujungtų tiesių kelių ir platformų tinklu, o radiniai Brazilijoje ir Kolumbijoje stiprina versiją, kad iki europiečių atvykimo Amazonė buvo kultūrų ir sudėtingų gyvenviečių mozaika.

    Šiuolaikiniuose tyrimuose lemiamą vaidmenį atlieka LiDAR technologija, kai iš lėktuvų ar dronų siunčiami lazerio impulsai leidžia sukurti itin tikslų reljefo modelį net ir tankiai apaugusiose teritorijose. Tai suteikia galimybę ieškoti objektų neiškertant miško ir nesukeliant didelio poveikio ekosistemai, o archeologams padeda tiksliau planuoti, kur reikalingi žemės darbai.

  • Meksiko džiunglėse aptiktas tūkstantmetį nepaliestas majų miestas: stulbina radiniai

    Meksiko džiunglėse aptiktas tūkstantmetį nepaliestas majų miestas: stulbina radiniai

    Meksikoje, Calakmul biosferos rezervato šiaurinėje dalyje, archeologai pranešė aptikę iki šiol nežinotą majų miestą, išlikusį neįprastai geros būklės. Tyrėjai pabrėžia, kad vietovė buvo itin izoliuota, todėl čia beveik nematyti plėšikavimo ar vėlesnės žmogaus veiklos pėdsakų.

    Ekspediciją vykdė tarptautinė mokslininkų komanda iš Meksikos ir Slovėnijos, kuriai vadovavo archeologas Ivanas Šprajcas. Nors pirmieji signalai apie galimą nežinomą objektą buvo pastebėti nuotoliniais tyrimais dar prieš kelerius metus, tik dabar pavyko pasiekti vietą ir atlikti detalesnę apžiūrą.

    „Tai viena rečiausių situacijų, kai galime matyti beveik nepaliestą miesto struktūrą, nes nėra požymių, kad čia būtų veikę plėšikai ar atsitiktiniai ieškotojai“, – sakė Ivanas Šprajcas.

    Pasak Instituto Nacional de Antropología e Historia (INAH), miestas, pavadintas Minanbé, užima apie 15 hektarų. Tarp svarbiausių statinių išskiriama monumentali piramidės formos šventykla, kurios aukštis viršija 13 metrų, taip pat gyvenamosios platformos, ceremonialinės aikštės ir rūmų kompleksų liekanos.

    Architektūroje atpažįstami Río Bec stiliaus bruožai, būdingi pietryčių Jukatano pusiasalio regionams. Archeologams tai svarbu, nes leidžia tiksliau suprasti, kaip skirtingos majų politinės ir kultūrinės zonos veikė viena kitą bei kokiais keliais skleidėsi statybos tradicijos.

    Itin vertingais laikomi akmeniniai altoriai ir stelės su įrašais ir vaizdinėmis scenomis. Tyrėjai suskaičiavo mažiausiai 14 tokių monumentų, o vienoje stelėje aptikta scena, vaizduojanti nukirsdinimą ir valdovą su ceremoniniu peiliu, gali padėti aiškiau atkurti politinių konfliktų ir ritualų kontekstą.

    Pagal keramikos, architektūros ir epigrafinių duomenų analizę, didžiausias miesto klestėjimo laikotarpis siejamas su maždaug 600–900 metais. Tai klasikinio majų laikotarpio pikas, kai regione veikė daug konkuruojančių centrų, o tokios didmiesčių valstybės kaip Calakmul darė įtaką plačioms teritorijoms.

    Calakmul rezervatas laikomas viena geriausiai išsilaikiusių tropinių miškų teritorijų Amerikoje, kur po medžių lajomis gali slėptis dar dešimtys ar net šimtai neidentifikuotų gyvenviečių. Pastaraisiais metais archeologijoje vis plačiau taikomi nuotoliniai metodai, ypač LiDAR skenavimas, leidžiantis aptikti žmogaus sukurtas struktūras net tankioje augmenijoje.

    Mokslininkai pabrėžia, kad Minanbé atvejis svarbus ne vien dėl įspūdingų statinių, bet ir dėl galimybės tirti urbanistinę struktūrą bei kasdienio gyvenimo pėdsakus mažiau suardytoje aplinkoje. Tolimesni tyrimai turėtų padėti tiksliau datuoti skirtingas miesto raidos fazes ir nustatyti jo ryšius su aplinkiniais majų centrais.