Tag: Liemens apimtis

  • Turite centimetrą? Šis paprastas liemens matavimas gali išduoti rimtą riziką širdžiai

    Turite centimetrą? Šis paprastas liemens matavimas gali išduoti rimtą riziką širdžiai

    Liemens apimtis yra vienas paprasčiausių būdų įvertinti, ar riebalinis audinys linkęs kauptis pilvo srityje. Būtent ši riebalų sankaupa, vadinama pilvine arba centrine nutukimo forma, siejama su didesne medžiagų apykaitos sutrikimų ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad vien kūno masės indeksas ne visada parodo tikrąją situaciją. Du žmonės gali turėti panašų KMI, tačiau skirtingą riebalų pasiskirstymą, o didesnė liemens apimtis dažnai signalizuoja didesnę metabolinę riziką.

    Kas pavojingiausia pilvo srityje

    Pilvo srityje ypač reikšmingi vadinamieji visceraliniai riebalai, kurie kaupiasi giliai aplink vidaus organus. Skirtingai nei poodiniai riebalai, visceraliniai yra metaboliškai aktyvesni ir dažniau siejami su atsparumu insulinui, padidėjusiu kraujospūdžiu bei nepalankiais cholesterolio ir trigliceridų pokyčiais.

    Tarptautinė diabeto federacija pabrėžia, kad europinės kilmės žmonėms liemens apimtis yra vienas rodiklių, padedančių vertinti centrinio nutukimo tikimybę. Šis matas nėra diagnozė, tačiau gali tapti aiškiu signalu laiku pasitikrinti sveikatą.

    Skaičiai, nuo kurių rizika didėja

    Dažniausiai nurodoma, kad didesnė metabolinė rizika prasideda, kai vyrų liemens apimtis viršija 94 centimetrus, o moterų 80 centimetrų. Dar didesnė rizika siejama su rodikliais, kai vyrų liemuo viršija 102 centimetrus, o moterų 88 centimetrus.

    Vis dėlto ribos gali skirtis priklausomai nuo etninės kilmės ir individualių veiksnių, todėl skaičius vertėtų suprasti kaip orientyrą. Svarbu ir tai, ar kartu yra kiti rizikos faktoriai, pavyzdžiui, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, padidėjęs kraujospūdis ar paveldimumas.

    Kaip taisyklingai išsimatuoti liemenį

    Matavimas paprastas ir trunka mažiau nei minutę, tačiau klaidos gali iškreipti rezultatą. Liemenį geriausia matuoti ant odos, nes drabužiai gali pridėti papildomus centimetrus, o juosta turi būti prigludusi, bet nesuspausti kūno.

    Rekomenduojama matuoti horizontaliai, per vidurį tarp apatinio šonkaulių lanko ir viršutinio klubakaulio krašto. Iškvėpkite ramiai ir matuokite neįtraukdami pilvo, tada užrašykite rezultatą ir, jei norite, pakartokite po kelių dienų tuo pačiu metu.

    Jeigu liemens apimtis viršija rekomenduojamas ribas, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Praktikoje dažnai papildomai įvertinamas kraujospūdis, gliukozės ir lipidų rodikliai kraujyje, o prireikus aptariamas svorio mažinimo bei fizinio aktyvumo planas.

    Sveikatos specialistai pabrėžia, kad net ir nedidelis svorio mažėjimas bei reguliarus judėjimas gali sumažinti visceralinio riebalinio audinio kiekį. Subalansuota mityba, miegas ir streso valdymas taip pat prisideda prie geresnio metabolinio profilio ir mažesnės širdies ligų rizikos.

  • BMI laikoma atgyvena? Mokslininkai siūlo naują rodiklį CBMI, kuris gali tiksliau įvertinti riziką

    BMI laikoma atgyvena? Mokslininkai siūlo naują rodiklį CBMI, kuris gali tiksliau įvertinti riziką

    Ilgus dešimtmečius kūno masės indeksas (KMI, tarptautiniu mastu žinomas kaip BMI) buvo vienas pagrindinių rodiklių, padedančių greitai įvertinti, ar suaugusio žmogaus kūno masė gali būti susijusi su sveikatos rizikomis. Jis apskaičiuojamas kūno masę kilogramais dalijant iš ūgio metrais kvadratu, o Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad suaugusiesiems reikšmės nuo 25 paprastai siejamos su antsvoriu, o nuo 30 – su nutukimu.

    Vis dėlto KMI paprastumas yra ir didžiausias jo trūkumas: dviem vienodo ūgio ir svorio žmonėms jis gali priskirti tą pačią kategoriją, nors jų kūno sudėjimas ir reali metabolinė rizika skirsis. Dėl to raumeningas sportuojantis žmogus kartais „patenka“ į antsvorio zoną, o kitas, kurio KMI normos ribose, gali turėti mažai raumenų ir daugiau visceralinių riebalų.

    Specialistai pabrėžia, kad vienas skaičius negali atspindėti riebalų kiekio, jų pasiskirstymo ar bendros metabolinės būklės. Praktikoje KMI vertinamas kartu su kitais duomenimis, tokiais kaip liemens apimtis, arterinis kraujospūdis, kraujo tyrimai, amžius ir gretutinės būklės.

    Kas keičia KMI kasdienėje praktikoje?

    Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama liemens apimties ir ūgio santykiui, kuris dažnai laikomas paprastu būdu geriau „pagauti“ pilvinio tipo riebalų kaupimąsi. Principas nesudėtingas: liemens apimtis ir ūgis matuojami ta pačia vienetine sistema, o gautas santykis leidžia orientuotis, ar riebalai labiau telkiasi pilvo srityje.

    Dažnai kartojama taisyklė, kad liemens apimtis turėtų būti mažesnė nei pusė ūgio, o reikšmės, artėjančios prie 0,50, gali būti signalas detalesniam įvertinimui. Būtent visceralinių riebalų perteklius siejamas su didesne 2 tipo cukrinio diabeto, hipertenzijos ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika net tada, kai bendra kūno masė neatrodo labai didelė.

    Tačiau ir liemens apimties matavimas nėra „neklaidingas“: rezultatą gali paveikti matavimo vieta, laikysena, pilvo raumenų įtempimas ar net kvėpavimo fazė. Dėl to rekomenduojama matuoti stovint, neįtraukiant pilvo, po ramaus iškvėpimo ir visada panašiomis sąlygomis.

    Naujas pasiūlymas: CBMI

    2026 metais žurnale „Scientific Reports“ aprašyta mokslininkų siūloma alternatyva – CBMI, vadinamas nuosekliu kūno masės indeksu. Jis, kaip ir KMI, remiasi ūgiu bei kūno mase, tačiau naudoja kitokį matematinį modelį: į formulę įtraukiamas ūgio kubas ir kvadratinė šaknis, o žmogaus kūnas supaprastintai prilyginamas cilindrui.

    Tyrime dalyvavo 400 sveikų žmonių nuo kūdikystės iki 75 metų, o visi matavimai atlikti viename centre Stambule. Autoriai lygino CBMI ir kitą indeksą, vadinamą TMI, su liemens ir ūgio santykiu, ir skelbė, kad CBMI ryšys su šiuo santykiu buvo stipresnis.

    Publikacijoje taip pat pateikta orientacinė interpretacija: maždaug 0,46 liemens ir ūgio santykis įvardytas kaip optimali reikšmė, o 0,50 – kaip viršutinė normos riba, su jomis susiejant atitinkamus CBMI intervalus. Vis dėlto patys autoriai pabrėžė, kad ribos yra preliminarios, nes išvados remiasi ribota, vienoje vietoje tirta imtimi.

    Ar KMI tikrai pasens?

    Šiuo metu KMI tebėra patogus, greitas ir pigus atrankinis rodiklis, ypač vertinant dideles populiacijas, tačiau jis neturėtų būti traktuojamas kaip diagnozė. CBMI taip pat tiesiogiai nematuoja nei riebalų, nei raumenų, nei visceralinių riebalų kiekio – jo tikslas yra geriau atitikti kūno proporcijas ir sumažinti klaidingų interpretacijų riziką.

    Kad naujas rodiklis būtų plačiau taikomas medicinos praktikoje, reikės didesnių ir įvairesnių tyrimų skirtingose populiacijose. Taip pat svarbu palyginti CBMI su tikslesniais kūno sudėties vertinimo metodais, tokiais kaip DEXA ar bioimpedansinė analizė, ir įvertinti, ar jis geriau prognozuoja realias metabolines baigtis.

    „KMI yra naudingas kaip atrankos įrankis, bet jis neturi pakeisti gydytojo sprendimo, paremtu platesniu ištyrimu“, – pabrėžia daugelis klinikinės praktikos rekomendacijų. Todėl kol kas KMI į pensiją dar neišeina, tačiau diskusija dėl tikslesnių rodiklių aiškiai stiprėja.

  • Paprastas WHR testas namuose: vienas skaičius išduoda, ar pilvo riebalai kelia rimtą riziką

    Paprastas WHR testas namuose: vienas skaičius išduoda, ar pilvo riebalai kelia rimtą riziką

    Kas yra WHR ir kodėl svarbu

    WHR, arba liemens ir klubų santykis, parodo ne kūno svorį, o tai, kur kaupiami riebalai. Šis matas dažnai laikomas informatyvesniu už KMI, nes pilvo srityje susikaupę riebalai labiau siejami su metaboliniais sutrikimais.

    Medikai pabrėžia, kad vadinamieji visceraliniai riebalai, esantys aplink vidaus organus, aktyviai veikia hormonų ir medžiagų apykaitą. Dėl to didesnis WHR gali būti susijęs su didesne 2 tipo diabeto, padidėjusio kraujospūdžio ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    Kaip teisingai pasimatuoti

    WHR apskaičiuojamas liemens apimtį padalijus iš klubų apimties. Kad rezultatas būtų patikimas, matavimus verta atlikti ryte arba tuo pačiu paros metu, atsipalaidavus ir neįtraukus pilvo.

    Liemuo matuojamas per vidurį tarp apatinio šonkaulių lanko ir klubakaulio viršaus, o klubai matuojami plačiausioje sėdmenų vietoje. Matavimo juosta turi priglusti, bet nesuspausti, o dėl tikslumo abu matavimus geriausia pakartoti bent du kartus.

    Ką reiškia gautas skaičius

    Dažniausiai nurodoma, kad moterims palankus WHR yra mažesnis nei 0,8, o vyrams mažesnis nei 1,0. Tokie rodikliai paprastai siejami su mažesne pilvo riebalų dalimi ir santykinai mažesne metabolinių ligų rizika.

    Jei WHR viršija 0,8 moterims arba 1,0 vyrams, tai dažniau rodo riebalų kaupimąsi pilvo srityje. Šis riebalų pasiskirstymas klinikinėje praktikoje siejamas su didesne atsparumo insulinui, 2 tipo diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų tikimybe.

    „Jei liemens apimtis didėja greičiau nei klubų, tai dažnai yra signalas, kad auga sveikatai pavojingesni pilvo riebalai“, – sako gydytojai, vertinantys metabolinės rizikos rodiklius.

    Dar vienas rodiklis, kurį naudoja vis dažniau

    Kartu su WHR vis dažniau taikomas ir WHtR, arba liemens ir ūgio santykis. Jis skaičiuojamas liemens apimtį padalijus iš ūgio, abiem atvejais naudojant tuos pačius vienetus.

    Skirtingi šaltiniai pateikia nevienodas ribas, tačiau praktikoje dažnai kartojama paprasta taisyklė, kad liemens apimtis turėtų sudaryti mažiau nei pusę ūgio. Kuo didesnis šis santykis, tuo didesnė tikimybė, kad pilvo srityje kaupiasi per daug riebalų ir didėja metabolinė rizika.

    Vis dėlto vienas rodiklis diagnozės nepakeičia: svarbu vertinti ir kraujospūdį, gliukozę, lipidus, fizinį aktyvumą bei bendrą savijautą. Jei matavimai kelia įtarimų, dėl individualaus įvertinimo verta pasitarti su šeimos gydytoju.