Tag: Liepos

  • Großpörthen gėdos liepa Vokietijoje: 700–900 metų medis su geležiniu antkakliu ir teismo istorija

    Großpörthen gėdos liepa Vokietijoje: 700–900 metų medis su geležiniu antkakliu ir teismo istorija

    Saksonijos-Anhalte, mažame Großpörthen kaime netoli Zeitz, prie vietos bažnyčios auga įspūdinga žieminė liepa, laikoma vienu storiausių šios rūšies medžių Vokietijoje. Specialistai jos amžių vertina maždaug 700–900 metų, o kamieno apimtis siekia apie 9,85 metro, medis išauga iki maždaug 12 metrų.

    Šis medis išskirtinis ne tik dydžiu, bet ir istoriniu ženklu ant kamieno: iki šiol matomas surūdijęs geležinis antkaklis. Dėl to liepa vadinama gėdos, arba prangerio, liepa ir siejama su laikotarpiu, kai viešos bausmės buvo kasdienės teisinės praktikos dalis.

    Kaip veikė viešos gėdos bausmės?

    Viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų Vokietijos žemėse plačiai taikytos vadinamosios gėdos bausmės, kurių tikslas buvo ne vien nubausti, bet ir viešai pažeminti. Viena iš formų buvo pririšimas ar prirakinimas prie stulpo, sienos ar medžio, o kaklui naudotas metalinis žiedas, užrakinamas spyna.

    Istoriniuose šaltiniuose tokios bausmės minimos bent nuo 14 amžiaus, o kai kur išliko iki 18 amžiaus. Jos taikytos už įvairius nusižengimus, nuo smulkių vagysčių ir sukčiavimo iki šmeižto, įžeidimų ar viešosios tvarkos pažeidimų, kartais papildant fizinėmis bausmėmis.

    Medžio amžių nustatyti sunku

    Tikslus tokio amžiaus medžių datavimas dažnai komplikuotas, nes per šimtmečius keičiasi kamieno struktūra, susiformuoja tuštumos, sustorėjimai ir gūbriai. Großpörthen liepa auga šlaite, todėl, anot dendrologų, šaknų ir kamieno zonoje susidarė ryškūs sustorėjimai, apsunkinantys įprastus amžiaus nustatymo metodus.

    Žinoma ir tai, kad medis patyrė rimtą žalą: pranešama, jog apie 20 amžiaus vidurį nulūžo didelė kamieno dalis. Vis dėlto liepa atsikūrė, o jos būklė vertinama kaip gera, todėl ji išlieka ir gamtos, ir kultūros paveldo objektu.

    Ne vienintelis senolis Vokietijoje

    Vokietijoje yra ir daugiau išskirtinų ilgaamžių medžių, tarp jų ir kitos liepos, šimtmečius buvusios bendruomenių susibūrimų ar teismo vietos simboliais. Tokie medžiai dažnai stovi istoriniuose kaimų ar miestelių centruose, kur vykdavo turgūs, sueigos ir teismo posėdžiai.

    Vis dėlto Großpörthen atvejis išsiskiria materialiu, iki šiol matomu praeities įrodymu – geležiniu antkakliu. Jis primena, kad šalia įspūdingos gamtos istorijos slypi ir gerokai tamsesnė socialinė atmintis.

  • Miesto centre kertami žuvę medžiai: kur tiksliai vyks darbai ir kaip keisis K. Sirvydo skveras

    Artimiausiu metu miesto centre planuojama pašalinti žuvusius medžius K. Sirvydo skvere ir Vokiečių gatvėje. Šie darbai numatomi siekiant užtikrinti pėsčiųjų ir eismo dalyvių saugumą, ypač po audrų ar stipresnio vėjo, kai sausi kamienai ir šakos gali kelti didesnę riziką.

    K. Sirvydo skvere bus šalinamos trys žuvusios mažalapės liepos, kurių kamienų skersmuo siekia 40, 37 ir 58 centimetrus. Taip pat numatyta pašalinti išdžiūvusius totorinį ir paprastąjį klevus, kurių skersmenys yra 21 ir 40 centimetrų.

    Vokiečių gatvėje planuojama pašalinti dvi žuvusias liepas, kurių kamienų skersmenys yra 40 ir 21 centimetras. Tokie darbai dažniausiai atliekami tada, kai medžių būklė nebeleidžia jų išsaugoti, o laikinos priemonės, pavyzdžiui, papildomas genėjimas, nebesuteikia pakankamo saugumo.

    Numatomas genėjimas ir dirvožemio gerinimas

    Be šalinimo darbų, K. Sirvydo skvere numatytas ir stipriai apdžiūvusių medžių sanitarinis genėjimas. Jo metu bus pašalinamos sausos, pažeistos ar pavojingos šakos, kad likę medžiai būtų saugesni ir galėtų toliau augti.

    Skvere taip pat planuojama įgyvendinti dirvožemio gerinimo priemones, skirtas augančių medžių būklei ir gyvybingumui stiprinti. Tokios priemonės paprastai orientuotos į šaknų zonos sąlygų gerinimą, nes miesto centre medžius dažnai silpnina suslėgtas gruntas, druskos, sausros ir ribota vandens infiltracija.

    Ar bus atsodinami nauji medžiai?

    Skelbiama, kad bus vertinamos galimybės pašalintus medžius pakeisti naujais želdiniais, atsižvelgiant į konkrečios vietos sąlygas. Miesto aplinkoje atsodinimui svarbūs veiksniai yra požeminės komunikacijos, šaligatvių plotis, dirvožemio tūris šaknims ir pasirenkamų rūšių atsparumas sausrai bei ligoms.

    Numatomi darbai pristatomi kaip priemonės, padėsiančios užtikrinti želdinių saugumą ir kartu išsaugoti vertingus skvero želdinius. Gyventojams pokyčiai labiausiai bus matomi ten, kur medžiai šalinami dėl visiško nudžiūvimo, tačiau dalyje teritorijų akcentuojamas tikslas stiprinti ir išlaikyti dar gyvybingus medžius.