Šaltuoju metų laiku soduose paukščių sumažėja: vabzdžių beveik nelieka, o natūralaus lesalo pasirinkimas sparčiai skursta. Vis dėlto paukščius galima pritraukti ir be didelių pokyčių, pasirenkant augalus, kurie žiemą suteikia ir slėptuvę, ir maisto. Vienas patikimiausių sprendimų – bugienis.
Bugienis išsiskiria blizgiais, kietais, dažnai dygliuotais lapais, kurie išlieka žali net žiemą. Būtent tada ryškiai raudonos uogos tampa svarbiu energijos šaltiniu, o tankios šakos – saugia užuovėja. Tokie krūmai ypač praverčia paukščiams, kurie šaltyje ieško ir pastogės, ir lesalo.
Bugienis: kuo naudingas paukščiams?
Žiemą uogas dažniausiai renkasi strazdai, juodagalvės, kiti sodo ir parkų paukščiai, o liepsnelės bugienį neretai naudoja kaip priedangą. Skirtingos rūšys maitinasi nevienodai: vienoms svarbios uogos, kitoms – sėklos ar po lapais randami bestuburiai. Todėl bugienis geriausiai veikia kaip dalis įvairesnio, paukščiams draugiško želdyno.
Svarbu įvertinti, kad daugumos bugienių veislės dera tik tada, kai šalia auga ir vyriškas, ir moteriškas augalas, nes reikalingas apdulkinimas. Perkant sodinuką verta pasitikslinti, ar pasirinkta veislė dera, ir kokiomis sąlygomis tai vyksta. Taip pat būtina prisiminti, kad bugienio uogos žmonėms yra nuodingos, todėl krūmui geriau parinkti vaikams sunkiau pasiekiamą vietą.
Kada ir kur sodinti bugienį?
Bugienį galima sodinti pavasarį arba ankstyvą rudenį, kol dirva dar neįšalusi. Švelnesnio klimato vietovėse rudeninis sodinimas dažnai pasiteisina, nes augalas spėja pradėti įsišaknyti. Ten, kur žiemos atšiauresnės, saugesnis pasirinkimas gali būti pavasaris.
Krūmui labiausiai tinka nuo vėjų apsaugota vieta, derlinga, pralaidi ir vidutiniškai drėgna dirva. Daug veislių gerai auga pusiau pavėsyje, tačiau reikėtų vengti užmirkstančios žemės, nes stovintis vanduo kenkia šaknims. Pasodinus augalą reikia gausiai palieti, o dirvos paviršių pravartu mulčiuoti, kad ilgiau išsilaikytų drėgmė.
Jaunus krūmus pirmomis žiemomis verta pridengti nuo stipresnių šalčių ir žiemos saulės, kuri gali pažeisti lapus. Bugienis paprastai nereikalauja intensyvaus genėjimo, dažniausiai užtenka pašalinti pažeistas ar ligotas šakas. Atsparumas priklauso nuo veislės, todėl renkantis sodinuką verta įvertinti, kokios žiemos sąlygos būdingos jūsų vietovei.
Kaip dar padėti paukščiams žiemą?
Norint, kad sode paukščiai užsibūtų dažniau, naudinga derinti skirtingu metu derančius krūmus. Paukščius taip pat vilioja kiti uogas mezgantys ar sėklas išlaikantys augalai, pavyzdžiui, irgos, mahonijos ar ugnialapiai. Papildomai verta dalies gėlynų nekarpyti iki pavasario, nes džiūstantys žiedynai išlaiko sėklas, o po lapais peržiemoja bestuburiai.
Per šalčius galima įrengti lesyklą, tačiau lesalas turi atitikti rūšies poreikius: dagiliai dažniau renkasi sėklas, o liepsnelėms reikia minkštesnio, baltymingesnio maisto. Lesyklą būtina reguliariai valyti ir nepalikti sudrėkusio ar sugedusio pašaro, kad nesplistų ligos. Lesinimo vietą geriausia parinkti taip, kad katėms būtų sunku prisiartinti.
Ne mažiau svarbus ir vanduo, nes žiemą natūralūs telkiniai dažnai užšąla. Net negilus indas su reguliariai keičiamu vandeniu gali tapti gyvybiškai svarbia pagalba. Į vandenį negalima dėti druskos ar kitų priemonių nuo užšalimo, o per šalnas reikia dažniau patikrinti, ar nesusidarė ledas.