Liepžiedžiai nuo seno vartojami peršalimo sezonu, ypač kai vargina gerklės perštėjimas ar kosulys. Žolelių arbatos ir sirupai iš liepų žiedų dažnai siejami su švelniu prakaitavimą skatinančiu poveikiu ir maloniu aromatu.
Specialistai pabrėžia, kad liepžiedžiuose yra įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, tarp jų flavonoidų, gleivių ir eterinių aliejų. Būtent gleivinės medžiagos gali prisidėti prie sudirgusios gerklės nuraminimo, o šilta arbata padeda palaikyti skysčių balansą, kuris svarbus karščiuojant.
Kur ir kada rinkti?
Liepžiedžius geriausia rinkti sausu oru, kai žiedai ką tik prasiskleidę ir dar nėra parudavę. Svarbu vengti vietų šalia intensyvaus eismo gatvių, pramonės teritorijų ar dulkėtų aikštelių, nes ant žiedų gali nusėsti teršalai.
Jei liepos auga mieste, verta rinktis parkus ar žaliąsias zonas toliau nuo kelių. Rinkite tik sveikus žiedynus, nepažeistus ir be pelėsio požymių, o namuose juos perrinkite, pašalindami smulkius vabzdžius.
Kaip paruošti sirupą namuose
Ruošiant sirupą, liepžiedžių paprastai neplauna, kad neprarastų dalies aromatinių medžiagų, tačiau būtina kruopščiai perrinkti. Žiedus galima trumpai paskleisti plonu sluoksniu ant švaraus audinio ir palikti pastovėti, kad pasišalintų vabzdžiai.
Dažnas naminis receptas remiasi cukraus sirupu ir citrinų sultimis: cukrus ištirpinamas karštame vandenyje, o žiedai užpilami šiltu sirupu ir paliekami pritraukti. Po kelių parų skystis perkošiamas, žiedai gerai nuspaudžiami, o sirupas dar kartą švelniai pašildomas, neleidžiant užvirti, ir supilstomas į švarius stiklainius.
Ką svarbu žinoti dėl saugumo?
Liepžiedžių sirupas yra saldus, todėl jį reikėtų vartoti saikingai, ypač jei ribojate cukrų ar sergate cukriniu diabetu. Taip pat svarbu nepamiršti, kad naminis sirupas nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų, o užsitęsus karščiavimui ar stipriam kosuliui verta pasitarti su sveikatos specialistu.
Jei esate linkę į alergijas, naujus augalinius produktus pradėkite ragauti mažais kiekiais. Nors dalis žmonių jautriau reaguoja į įvairius žiedadulkių šaltinius, individualios reakcijos gali skirtis, todėl atsargumas ypač svarbus.