CP v2

Tag: Lietaus nuotekų tinklai

  • Joniškyje tvarkomi lietaus nuotekų tinklai: kuriose gatvėse darbai mažins sklypų apsėmimą

    Joniškyje tvarkomi lietaus nuotekų tinklai: kuriose gatvėse darbai mažins sklypų apsėmimą

    Joniškyje pradedami ir tęsiami paviršinių, arba lietaus, nuotekų tinklų modernizavimo darbai, kuriais siekiama sumažinti po intensyvių liūčių kylančią sklypų ir gatvių apsėmimo riziką. Projektą įgyvendina UAB „Joniškio vandenys“ kartu su Joniškio rajono savivaldybės administracija.

    Darbai vykdomi Vingio ir Žemaitės gatvėse, taip pat Žemaičių ir Vingio gatvių ruožuose bei Atgajos ir Žemaičių gatvių sankryžoje. Šiose vietose įrengiami nauji paviršinių nuotekų vamzdynai, o surinktas vanduo nukreipiamas į esamą miesto lietaus nuotekų tinklą.

    Projekto metu remontuojami ir rekonstruojami esami šuliniai, numatomas naujų šulinių įrengimas, taip pat montuojami vandens surinkimo šulinėliai, kurie padeda greičiau surinkti nuo važiuojamosios dalies ir šaligatvių nubėgantį lietaus vandenį. Tokie sprendimai paprastai taikomi ten, kur po stipresnių kritulių vanduo kaupiasi žemiausiose vietose ir užlieja gretimus sklypus.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    Gyventojams tai turėtų reikšti mažesnę užmirkimo tikimybę po liūčių, kai vanduo nespėja susigerti į gruntą ar nubėgti natūraliais nuolydžiais. Sutvarkyti tinklai taip pat padeda saugoti kelio dangą ir mažina riziką, kad vanduo ilgiau užsilaikys ant važiuojamosios dalies.

    Vis dėlto darbų metu gali būti laikini eismo ir pėsčiųjų judėjimo ribojimai, o dėl kasinėjimų ir technikos judėjimo gyventojai gali susidurti su didesniu triukšmu ar dulkėtumu. Savivaldybė primena, kad planuojant kasdienius maršrutus verta atsižvelgti į vykdomus darbus konkrečiuose ruožuose.

    Finansavimas ir terminai

    Darbus vykdo UAB „Joniškio vandenys“ kartu su UAB „SROS“, o projektas finansuojamas savivaldybės biudžeto ir UAB „Joniškio vandenys“ lėšomis. Planuojama, kad projekto darbai bus užbaigti 2026 metais birželio 29 dieną.

    Taip pat informuojama, kad birželio mėnesį Žemaičių ir Žemaitės gatvėse numatomi asfaltavimo darbai. Dėl jų galimi papildomi laikini ribojimai, todėl vairuotojams ir gyventojams rekomenduojama sekti atnaujinimus apie darbų eigą.

  • Ukmergėje planuojama Gedimino gatvės rekonstrukcija: projektas apima ir naujus paviršinių nuotekų tinklus

    Projektas apima gatvę ir nuotekas

    Ukmergėje rengiamas Gedimino gatvės rekonstrukcijos projektas, kartu numatant ir paviršinių nuotekų šalinimo tinklų statybą. Tai reiškia, kad vienu metu būtų sprendžiama tiek gatvės būklė, tiek lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo infrastruktūra.

    Projektiniai sprendiniai planuojami Gedimino gatvės teritorijoje, kur numatyti darbai priskiriami dviem kryptims: susisiekimo komunikacijų statinių rekonstravimui ir inžinerinių tinklų įrengimui. Savivaldybės tikslas paprastai būna sumažinti užliejimų riziką ir pagerinti eismo sąlygas.

    Kas rengia ir kaip teikti pastabas

    Statytojas yra Ukmergės rajono savivaldybės administracija, o projektinius pasiūlymus parengė UAB „Projektai ir Co“. Gyventojai ir suinteresuotos šalys gali susipažinti su projektiniais pasiūlymais ir teikti pasiūlymus projektuotojui.

    Pasiūlymų teikimo terminas nurodytas iki 2026 metų gegužės 29 dienos. Viešasis susirinkimas numatytas 2026 metų gegužės 29 dieną 15.00 valandą, susirinkimas vyks nuotoliniu būdu.

    Kodėl tokie projektai tampa vis svarbesni

    Paviršinių nuotekų tinklai miestuose vis dažniau įtraukiami į gatvių rekonstrukcijas, nes intensyvesnės liūtys greitai atskleidžia silpnas vietas: susidaro balos, vanduo užtvindo važiuojamąją dalį, greičiau ardomos dangos. Atskiras lietaus nuotekų surinkimas ir nuvedimas leidžia geriau valdyti vandens srautus ir mažina avarinių situacijų tikimybę.

    Gatvės rekonstrukcija paprastai apima ne tik dangos atnaujinimą, bet ir sprendinius, susijusius su saugumu bei ilgaamžiškumu: vandens nuvedimu nuo važiuojamosios dalies, šulinių ir trapų išdėstymu, sankryžų ir nuovažų pritaikymu. Galutiniai sprendimai priklausys nuo patvirtintų projektinių pasiūlymų ir vėlesnių techninio projekto stadijų.

  • Telšiuose planuojama Naujosios gatvės rekonstrukcija: projektiniai pasiūlymai ir viešas aptarimas

    Telšių rajono savivaldybė informuoja apie numatomą Naujosios gatvės Telšių mieste rekonstrukcijos projektą ir parengtų projektinių pasiūlymų pristatymą. Projektas apima ne tik gatvės atnaujinimą, bet ir lietaus nuotekų šalinimo tinklų įrengimą bei automobilių stovėjimo aikštelės statybą.

    Pagal skelbiamą informaciją, Naujosios gatvėje numatomas esamo statinio rekonstravimas, o lietaus nuotekų tinklams planuojama nauja statyba. Taip pat projektuojama automobilių stovėjimo aikštelė adresu Naujoji g. 5D, Telšiuose.

    Projektinius pasiūlymus parengė projektuotojas Vytautas Matulevičius. Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti Vilniuje, Ateities g. 10, darbo metu nuo 8 iki 16 valandos.

    Gyventojai ir suinteresuotos grupės pastabas bei pasiūlymus projektuotojui gali teikti iki 2026 metų birželio 11 dienos. Praktikoje tai svarbiausias etapas, kai dar galima atkreipti dėmesį į eismo saugos sprendinius, pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimo patogumą, automobilių parkavimo logiką bei lietaus nuotekų surinkimo sprendimų pakankamumą.

    Viešasis susirinkimas dėl projektinių pasiūlymų vyks 2026 metų birželio 11 dieną 15.00 valandos nuotoliniu būdu. Savivaldybė nurodo, kad susirinkimas bus organizuojamas vaizdo konferencijos formatu.

    Kas dažniausiai sprendžiama tokiuose projektuose

    Gatvių rekonstrukcijos projektai paprastai apima dangų atnaujinimą, eismo organizavimo pakeitimus ir sprendinius, susijusius su saugumu sankryžose bei ties perėjomis. Kartu dažnai tikslinamas apšvietimas, nuovažų pritaikymas žmonėms su negalia ir viešojo transporto privažiavimai.

    Lietaus nuotekų tinklai tampa vienu svarbiausių elementų dėl intensyvesnių liūčių ir didesnės apkrovos miesto infrastruktūrai. Tokiais atvejais projektuose vertinama, ar numatytas tinklų pralaidumas padės sumažinti vandens kaupimąsi važiuojamojoje dalyje ir kiemuose.

    Ką verta įsivertinti gyventojams

    Teikiant pastabas dažniausiai prašoma patikslinti, kaip bus užtikrinamas saugus judėjimas pėstiesiems ir dviratininkams, kur numatytos perėjos ir ar jos gerai matomos. Taip pat dažnai keliami klausimai dėl triukšmo, automobilių srautų, parkavimo vietų skaičiaus ir jų išdėstymo.

    Jeigu projektas paliečia kasdienius maršrutus, patogu iš anksto peržiūrėti projektinius pasiūlymus ir įsitikinti, ar numatomi sprendiniai atitinka realius gyventojų srautus. Pastabos šiame etape paprastai leidžia tikslinti sprendinius dar iki galutinių projektavimo ir statybos procedūrų.

  • „Grinda“ plečia Vilniaus lietaus nuotekų tinklus: 15 mln. eurų šiemet ir 46 mln. iki 2029 metų

    „Grinda“ plečia Vilniaus lietaus nuotekų tinklus: 15 mln. eurų šiemet ir 46 mln. iki 2029 metų

    Vilniaus miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“ skelbia tęsianti sostinės paviršinių nuotekų infrastruktūros modernizavimą. 2026 metais į lietaus nuotekų tinklų statybą ir atnaujinimą planuojama investuoti 15 mln. eurų, o iki 2029 metų bendra investicijų suma turėtų siekti 46 mln. eurų.

    Savivaldybės ir įmonės teigimu, tikslas aiškus: sumažinti gatvių užtvindymų riziką per intensyvias liūtis, apsaugoti infrastruktūrą ir gyventojų turtą bei užtikrinti sklandesnį eismą kritulių metu. Pastaraisiais metais ekstremalios liūtys miestuose tampa vis dažnesniu išbandymu, todėl prioritetas teikiamas vietoms, kur vanduo kaupiasi greičiausiai.

    Kas keisis mieste per liūtis?

    Vilniaus meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad investicijos nukreiptos į ilgalaikį atsparumą, o ne vien reakciją po potvynių. Pasak jo, stiprinami tinklai turi padėti miestui geriau atlaikyti trumpas, bet labai intensyvias liūtis, kurios dažnai sukelia didžiausius sutrikimus.

    „Kryptingai stiprindami tinklus, pereiname nuo reagavimo į pasekmes prie ilgalaikių sprendimų, kurie saugo miesto infrastruktūrą, gyventojų turtą ir kasdienį judėjimą“, – sakė Valdas Benkunskas.

    „Grindos“ vadovas Jonas Davidavičius akcentuoja, kad problema susijusi su istoriniu infrastruktūros atsilikimu nuo miesto plėtros. Jo teigimu, centralizuoti paviršinių nuotekų tinklai dengia tik apie 25 proc. Vilniaus, todėl daugelyje rajonų kritulių vanduo tiesiog neturi pakankamai kelių nutekėti.

    „Šiandien tik apie 25 proc. Vilniaus turi centralizuotus lietaus nuotekų tinklus, o kai kuriose vietose per liūtį vandens srautas per sekundę siekia dešimtis kubinių metrų – tokių kiekių neįmanoma suvaldyti be ilgalaikių ir kryptingų investicijų“, – sakė Jonas Davidavičius.

    Kur numatyti darbai ir didžiausi projektai?

    Šiemet didžioji investicijų dalis numatyta esamų tinklų remontui ir pralaidumo didinimui intensyvaus eismo gatvėse, kur per liūtis dažniausiai formuojasi vandens sankaupos. Tarp įvardijamų vietų – Savanorių prospektas, S. Konarskio, Gedvydžių, Taikos, L. Asanavičiūtės, Čiobiškio, V. Pietario ir Žemaitės gatvės.

    Tuo pačiu tęsiama tinklų plėtra Senamiestyje, kur darbai dėl tankios infrastruktūros ir paveldo reikalavimų dažnai yra lėtesni bei sudėtingesni. Minimos Trakų, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvės, taip pat modernizacijos poreikis Antakalnio, P. Vileišio, Juodojo kelio ir Vilniaus gatvėse.

    Vienas didžiausių suplanuotų projektų – Juodojo kelio teritorijoje, kur sprendiniai orientuoti į ekstremalias liūtis. Numatyta įrengti beveik 3 kilometrus magistralinių paviršinių nuotekų tinklų, didelės talpos kaupyklą ir nuotekų valymo įrenginius, kad ypač dideli vandens srautai būtų suvaldomi per trumpą laiką.

    Kokie iššūkiai stabdo atnaujinimą?

    „Grinda“ atkreipia dėmesį, kad darbai Vilniuje dažnai susiduria su praktiniais apribojimais: ribota erdvė po žeme, tankus kitų inžinerinių tinklų išsidėstymas ir statybų metu aptinkami archeologiniai radiniai. Tokiose vietose tenka stabdyti darbus, koreguoti projektus ir derinti sprendinius.

    Nepaisant to, įmonė teigia išlaikanti kryptį ir prioritetą teikianti sisteminiams projektams, kurie duoda didžiausią efektą potvynių rizikos mažinimui. Kaip pavyzdys minimi ankstesni darbai Kalvarijų gatvėje, kur įgyvendintas vienas stambiausių projektų – nutiesta daugiau nei 4,5 kilometro naujų tinklų.

    Taip pat nurodoma, kad per 2026 metus Vilniuje nutiesta daugiau nei 5 kilometrai naujų ir atnaujinta per 1 kilometrą esamų paviršinių nuotekų tinklų. Pasak „Grindos“, tai svarbus tempas miestui, kuriame lietaus nuotekų infrastruktūra ilgą laiką buvo plėtojama per lėtai, palyginti su urbanizacijos mastu.

    Įmonė primena ir apie Vilniaus tinklų mastą: Geležinio Vilko teritorijos baseine per stiprias liūtis gali susidaryti iki 26 kubinių metrų vandens per sekundę srautas, o giliausi tinklai kai kur įrengti net 18 metrų gylyje. Tokie skaičiai, pasak specialistų, paaiškina, kodėl miesto atsparumui būtinos ne pavienės priemonės, o nuoseklus kelių metų investicijų planas.