CP v2

Tag: Lietuvių diaspora

  • Neįtikėtina lietuvių istorija Patagonijoje: Šlapelių paslaptis atgyja naujoje parodoje Vilniuje

    Neįtikėtina lietuvių istorija Patagonijoje: Šlapelių paslaptis atgyja naujoje parodoje Vilniuje

    2026 metais rugsėjo 30 dieną 18 valandą Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje Vilniuje atidaroma paroda „Šlapeliai – Patagonijos kolonistai“. Tai fotografo Mykolo Juodelės ir grafikos dizainerės Sandros Rivero fotografijų ir archyvų tyrimas apie Šlapelių šeimos kelią į Argentiną ir jų pėdsaką Patagonijoje.

    Parodos ašis – beveik prieš šimtmetį prasidėjęs pasakojimas apie migraciją, naujakurių kasdienybę ir bandymą įsitvirtinti atšiauriame, menkai apgyvendintame regione. Ekspozicija lankytojus kviečia pamatyti, kaip vienos šeimos pasirinkimai virto ilgaamžiais vietos bendruomenės atminties ženklais.

    Kelionė, pakeitusi kraštą

    Parodos pasakojime išryškinami 1897 metai, kai Izidorius Šlapelis su anūku Juozu, pasikinkę tris arklius, leidosi į kelionę Patagonijos kryptimi. Po 18 dienų jie pasiekė Kolhue Uapi ežero apylinkes, kur, kaip liudija istorijos šaltiniai, sutiko vietos teuelčių bendruomenės šeimas.

    Istorija tęsiasi naujakuriams kuriant buitį nuo nulio: iš molio ir šiaudų mišinio gaminamos plytos, statomas pirmasis namas, pradedamas formuoti būsimo miestelio branduolys. Pasakojime minimas ir tuometinis Argentinos valdžios siekis skatinti kolonizaciją, žadant naujakuriams žemės sklypus.

    Kodėl Šlapelių vardas svarbus iki šiol

    Sarmiento apylinkėse Šlapelių pavardė išliko kaip vietos istorijos dalis: jų vardu pavadintos gatvės, įstaigos ir aerodromas. Vietos atmintyje jie įvardijami pionieriais, prisidėjusiais prie bendruomenės kūrimo ir miesto infrastruktūros pradmenų.

    Parodoje pabrėžiami ir konkretūs indėliai: Šlapeliai siejami su pirmosios bibliotekos steigimu, o Juozas Šlapelis pristatomas kaip pirmasis Sarmiento fotografas. Taip pat prisimenamas Kazimieras Šlapelis, istoriniuose pasakojimuose minimas kaip vienas Patagonijos aviacijos raidos pradininkų regione.

    Fotografija, archyvai ir gyva atmintis

    Ekspozicijoje rodomos Mykolo Juodelės fotografijos derinamos su Juozo Šlapelio archyviniais kadrais, dienoraščio ištraukomis ir dokumentais. Tokia struktūra leidžia sugretinti dabarties vizualinį tyrimą su autentiškais liudijimais, atskleidžiančiais kasdienybės ritmą, kelionių maršrutus ir šeimos sprendimų kainą.

    Paroda veiks iki 2026 metais lapkričio 28 dienos. Organizatoriai akcentuoja, kad projektas skirtas ne tik vienos giminės istorijai, bet ir platesniam lietuvių migracijos į Pietų Ameriką kontekstui, kai atstumas nuo Europos tapdavo ir iššūkiu, ir galimybe pradėti iš naujo.

  • Alytaus muzikos mokyklos gastrolės JAV: kanklių muzika suvienijo Niujorką, Dalasą ir Čikagą

    2026 metų kovo 31 dieną–balandžio 22 dieną Alytaus muzikos mokyklos atstovai surengė kultūrinį vizitą Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriame koncertai ir edukacijos driekėsi nuo Niujorko iki Čikagos. Kelionės maršrutas apėmė ir Baltimorę, Vašingtoną bei Dalasą, kur susitikimai vyko su lietuvių bendruomenėmis ir lituanistinio švietimo atstovais.

    Delegaciją sudarė Alytaus muzikos mokyklos direktorė, muzikos mokytoja metodininkė Gabrielė Dambauskaitė, kanklių mokytoja metodininkė Edita Radvilavičienė ir jaunoji kanklininkė, tarptautinių konkursų laureatė Liepa Jankauskaitė. Pagrindiniu vizito akcentu tapo kanklių muzika, pristatyta kaip gyvas lietuviškos tapatybės simbolis ir ryšio su diaspora stiprinimo priemonė.

    Pirmieji susitikimai su lietuviais vyko netrukus po atvykimo, o Baltimorėje surengtas vakaras iš karto parodė, kad tradicinis instrumentas gali būti suprantamas ir artimas skirtingoms kartoms. Kanklių repertuaras tapo tiltu tarp JAV gimusio jaunimo, seniau emigravusių šeimų ir svečių iš Lietuvos.

    Susitikimas Vašingtone ir vakaras ambasadoje

    Vienas svarbiausių kelionės renginių vyko Lietuvos Respublikos ambasadoje Vašingtone, kur surengtas muzikos ir poezijos vakaras Tarp dviejų krantų. Programoje skambėjo dainų autoriaus ir atlikėjo Rimanto Pažemecko kūryba, poetės Sandros Avižienytės eilės, o vokalistė Žaneta Ježerytė papildė vakarą dainomis.

    Vakaro kulminacija tapo Liepos Jankauskaitės pasirodymas, išryškinęs kanklių skambesio subtilumą ir instrumento galimybes šiuolaikinėje koncertinėje programoje. Edita Radvilavičienė pristatė kanklių istoriją ir vietą lietuvių muzikinėje tradicijoje, o Gabrielė Dambauskaitė pabrėžė tokių vizitų reikšmę miesto kultūrinei sklaidai.

    Dalaso ir Čikagos akcentai

    Dalasas tapo viena aktyviausių stotelių, kur lituanistinėje mokykloje „Baltija“ vyko koncertai, edukacijos ir kūrybiniai susitikimai. Čia pristatytos ir ankstyvojo muzikinio ugdymo praktikos, aptartos galimos partnerystės tarp Lietuvos ir JAV lietuviškų švietimo iniciatyvų.

    Gabrielė Dambauskaitė Dalase pristatė metodinį leidinį „Muzikiniai žaidimai“, skirtą ankstyvajam muzikiniam ugdymui. Praktiniai užsiėmimai ir meistriškumo pamokos sustiprino ryšį su pedagogais, o kanklių muzika suteikė renginiams aiškų lietuviškos kultūros atspalvį.

    Didžiausias Dalaso renginys buvo JAV lietuvių Poezijos pavasaris „Zenitas“, subūręs kūrėjus iš įvairių valstijų. Liepa Jankauskaitė renginį pradėjo Lietuvos tautinę giesmę atlikdama kanklėmis, o JAV himnas nuskambėjo kaip pagarbus dviejų kultūrų dialogo ženklas.

    Čikagoje vizitas tęsėsi edukacijomis, susitikimais su lituanistinėmis mokyklomis ir meistriškumo pamokomis. Taip pat įvyko kūrybiniai susitikimai su kompozitoriumi ir vargonininku Ričardu Soka, kurio kūrybinis indėlis ir bendradarbiavimo perspektyvos įvardytos kaip svarbios plečiant mokyklos repertuarą.

    Ilgalaikės partnerystės po kelionės

    Kelionę vainikavo koncertas ir Šv. Mišios Nativity BVM bažnyčioje, tapę jautriu atsisveikinimu su JAV lietuvių bendruomene. Paskutiniame koncerte dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasadorius Jungtinėse Amerikos valstijose ir Meksikoje Gediminas Varvuolis.

    Vizitas pristatomas kaip daugiau nei koncertinis turas: užmegzti ryšiai turėtų virsti naujais mainais, meistriškumo pamokomis ir metodinių priemonių sklaida. Tarp konkrečių planų minimas ir Ričardui Sokai skirtos natų knygos pristatymas, kuris galėtų papildyti Alytaus muzikos mokyklos biblioteką.

    Taip pat numatoma dalintis ankstyvojo muzikinio ugdymo patirtimi, įtraukiant Čikagoje dirbančius muzikantus ir pedagogus. Alytaus muzikos mokyklos bendruomenė pabrėžia, kad tokie vizitai padeda išlaikyti kalbą, tradicijas ir bendrystę, o kanklių skambesys už Atlanto tampa aiškiu lietuviškos tapatybės ženklu.