CP v2

Tag: Lietuvių poezija

  • Vytautui Kazielai skirta Jono Aisčio literatūrinė premija: įvertinta knyga Juodi išbaidyti žvėrys

    Vytautui Kazielai skirta Jono Aisčio literatūrinė premija: įvertinta knyga Juodi išbaidyti žvėrys

    Tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris renginyje Kaišiadorių rajono savivaldybėje paskelbtas Jono Aisčio literatūrinės premijos laureatas. 2026 metais apdovanojimas atiteko uteniškiui poetui Vytautui Kazielai.

    Jono Aisčio literatūrinę premiją 2004 metais įsteigė Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba. Ji skiriama už Jono Aisčio kūrybos tyrinėjimą ir sklaidą, taip pat už aistiškos dvasios puoselėjimą šiuolaikinėje literatūroje.

    Premijai svarstomos per pastaruosius dvejus metus pasirodžiusios poezijos, prozos, eseistikos ir literatūros mokslo knygos. Toks laikotarpis leidžia komisijai vertinti ne vien momentinį populiarumą, o kūrinio brandą ir jo vietą bendrame literatūros lauke.

    Šiemet Vytautas Kaziela įvertintas už eilėraščių knygą „Juodi išbaidyti žvėrys“, kurią 2025 metais Vilniuje išleido leidykla „Slinktys“. Komisija pabrėžė ir autoriaus kūryboje nuosekliai puoselėjamą aistiškos lyrikos tradiciją, kurioje svarbi santūri emocija, vidinė įtampa ir ryšys su lietuviškos poezijos klasika.

    Apdovanojimą poetui įteikė Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna ir premijos skyrimo komisijos pirmininkė, Savivaldybės tarybos narė Ieva Mažulienė. Jono Aisčio premija kasmet tampa ir proga priminti paties Aisčio kūrybos aktualumą bei įvardyti autorius, kurie klasikines poetines nuostatas pratęsia šiuolaikiniu balsu.

    Vytautas Kaziela Lietuvos literatūroje vertinamas kaip nuosekliai kuriantis poetas, kurio darbai ne kartą sulaukė nacionalinių ir regioninių apdovanojimų. Tarp jų minimos Kazio Umbraso literatūrinės premijos, Antano Miškinio premija, Utenos rajono meno ir kultūros premija, Antano Baranausko literatūrinė premija, o 2024 metais autorius tapo Poezijos pavasario laureatu.

    Literatūrinės premijos regionuose pastaraisiais metais vis dažniau siejamos ne tik su apdovanojimo ceremonija, bet ir su platesne kultūros sklaida. Jos skatina susitikimus su autoriais, skaitymus bibliotekose, mokyklose ir festivaliuose, todėl apdovanojimas tampa ilgiau trunkančiu dialogu su skaitytojais, o ne vien simboliniu įvertinimu.

  • 62-asis „Poezijos pavasaris“ Pakruojyje: poetai, almanachas bibliotekai ir dainuojamoji poezija

    62-asis „Poezijos pavasaris“ Pakruojyje: poetai, almanachas bibliotekai ir dainuojamoji poezija

    Gegužės 21 dieną Pakruojo ugniagesių draugijos stoginės erdvėse įvyko tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris 2026“ renginys. Tai jau 62-asis kartas, kai Lietuvoje vykstantis festivalis suburia poetus ir klausytojus skirtinguose miestuose.

    Pakruojyje poeziją skaitė Sara Poisson, Rūta Vyžintaitė, Valdas Antanas Daškevičius ir Daiva Molytė-Lukauskienė. Susitikimas tapo proga gyvai išgirsti naujausius tekstus ir pasikalbėti apie šiuolaikinės lietuvių poezijos kryptis.

    Poetai Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio bibliotekai padovanojo festivalio „Poezijos pavasaris 2026“ almanachą. Toks almanachas bibliotekose svarbus ne tik kaip leidinys skaitytojams, bet ir kaip festivalio metraštis, fiksuojantis to metų literatūrinį pulsą.

    Renginio dalyvius pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės vicemeras Virginijus Kacilevičius ir savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė. Jie pabrėžė, kad festivalio tradicija rajone stiprina kultūrinį gyvenimą ir kasmet pritraukia vis daugiau poezijos klausytojų.

    Renginyje dalyvavo ir bibliotekos direktorė Vilma Pekelienė, akcentavusi gyvų susitikimų su autoriais vertę bibliotekos bendruomenei. Tokie vakarai, anot organizatorių, padeda skaitytojams atrasti literatūrą kaip dialogą, o ne vien knygą lentynoje.

    Programą papildė dainuojamoji poezija: susirinkusiems muzikinius kūrinius atliko Sigitas Kivilis ir Gintas Gvazdauskas. Poezijos ir muzikos derinys leido renginiui išlaikyti kamerinę atmosferą ir įtraukti įvairaus amžiaus publiką.

    „Poezijos pavasaris“ kasmet plečia renginių geografiją ir skatina literatūrą skambėti ne tik didžiosiose scenose, bet ir mažesnių miestų bendruomenėse, bibliotekose bei kultūros erdvėse. Tokia kryptis vis labiau atliepia auditorijos poreikį kultūrą patirti čia pat, savo mieste.

  • Jono Aisčio literatūros premija Rumšiškėse: laureatu tapo poetas Vytautas Kaziela

    Jono Aisčio literatūros premija Rumšiškėse: laureatu tapo poetas Vytautas Kaziela

    2026 metais gegužės 20 dieną Rumšiškių kultūros centre įvyko Tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris renginys, tapęs ir Kaišiadorių rajono savivaldybės Jono Aisčio literatūros premijos įteikimo švente. Nepaisant lietingo vakaro, susirinkę poezijos mylėtojai salėje kūrė jaukią, literatūrai palankią atmosferą.

    2026 metų Jono Aisčio literatūros premijos laureatu paskelbtas poetas Vytautas Kaziela. Apdovanojimą jam įteikė Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna ir premijos skyrimo komisijos pirmininkė, Savivaldybės tarybos narė Ieva Mažulienė.

    Premija poetui skirta už eilėraščių knygą „Juodi išbaidyti žvėrys“, išleistą 2025 metais Vilniuje leidykloje „Slinktys“, taip pat už kūryboje nuosekliai puoselėjamą aistiškos lyrikos dvasią. Jono Aistis lietuvių literatūroje siejamas su emociniu tikslumu, muzikalia kalba ir vidinės žmogaus būsenos refleksija, todėl premija tradiciškai akcentuoja šios poetikos tęstinumą.

    Šventiniame vakare skambėjo poezijos skaitymai ir autoriaus balsu perteiktos eilės: savo kūryba dalijosi aktorė Olita Dautartaitė, poetai Sara Poisson, Rimas Užgiris, Agnė Žagrakalytė, Rūta Vyžintaitė, Eglė Perednytė. Renginyje dalyvavo ir ankstesni Jono Aisčio premijos laureatai Stanislovas Abromavičius bei Vladas Vaitkevičius, pabrėžę premijos tęstinumą ir bendruomeniškumą.

    Programą papildė dainos Jono Aisčio žodžiais, kurias atliko gitaristė ir dainininkė Ilona Papečkytė, o fleita pritarė Vidmantas Šinkūnas. Tokie muzikiniai intarpai Poezijos pavasario renginiuose dažnai tampa tiltu tarp klasikinės poezijos ir šiandienos klausytojo, padedančiu tekstui suskambėti naujai.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad literatūrinės šventės regionuose išlieka svarbios ne tik kaip kultūros sklaida, bet ir kaip gyvas susitikimas su autoriais. Padėkota Rumšiškių kultūros centrui už bendradarbiavimą ir pagalbą organizuojant vakarą, o įvykusi premijos įteikimo ceremonija dar kartą priminė, kad poezija Lietuvoje turi tvirtą bendruomenę ir aiškias tradicijas.

  • Kaunas išrinko Maironio premijos laureatą: apdovanojimas atiteks Gvidui Latakui už Gavendas

    Kaunas išrinko Maironio premijos laureatą: apdovanojimas atiteks Gvidui Latakui už Gavendas

    Kauno miesto savivaldybės taryba bendru sutarimu nusprendė šių metų Maironio premiją skirti poetui, dailininkui ir menininkui Gvidui Latakui. Įvertinimas jam atiteko už praėjusiais metais išleistą poezijos knygą Gavendas.

    Premija tradiciškai skiriama už geriausią naują poezijos knygą, pasirodžiusią per pastaruosius metus, o laureatui numatyta 3 000 eurų piniginė išmoka. Apdovanojimas bus įteiktas tarptautinio festivalio Poezijos pavasaris renginių metu.

    Gavendas yra penktasis Gvido Latako poezijos rinkinys, kuriame susipina vaikystėje girdėtos tautosakinės istorijos ir šiuolaikiniai nutikimai. Kauno savivaldybė pažymi, kad autoriaus kūryba išsiskiria autentiška kalba, vaizdingumu ir liaudies pasakojimo tradicijomis.

    Ši knyga jau buvo sulaukusi ir kito įvertinimo: Gvidui Latakui už Gavendas skirta Vieno lito literatūrinė premija, kurią teikia Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius. Tokie nuoseklūs apdovanojimai dažnai laikomi ženklu, kad kūrinys pataikė į aktyviausiai literatūros lauką stebinčių vertintojų akiratį.

    Šiemet Maironio premijai buvo svarstytos ir kitos paraiškos: Edmundas Janušaitis su knyga Poetų sodas/Dangus mana, Leonas Milčius su rinkiniu Skambėki, Lietuva, skambėk bei Giedrė Kazlauskaitė su eilėraščių knyga Marialė. Kandidatus premijai gali siūlyti kūrybinės sąjungos, menininkų asociacijos, taip pat patys autoriai, turintys meno kūrėjo statusą.

    Kauno skiriama Maironio premija yra vienas ryškiausių savivaldybės literatūrinių apdovanojimų, kasmet atkreipiantis dėmesį į naujausią lietuvių poeziją. Taip pat pabrėžiama, kad šis titulas tam pačiam kūrėjui gali būti suteikiamas tik vieną kartą.

  • Gamtos dainius Pranas Raščius: kraštiečio eilės, jo ryšys su Šventąja ir vaizdo įrašas

    Gamtos dainius Pranas Raščius: kraštiečio eilės, jo ryšys su Šventąja ir vaizdo įrašas

    Kraštietis poetas Pranas Raščius (1932–1987) gimė Utenos apskrityje, Užpalių valsčiuje, Linskio kaime, Peldiškių vienkiemyje. Mokėsi Užpaliuose, vėliau Svėdasų vidurinėje mokykloje, o studijuoti įstojo į tuometę Lietuvos žemės ūkio akademiją, tačiau pasirinko literatūros kelią.

    Ankstyvieji kūrybos bandymai atsirado dar studijų metais, o vėliau Raščius dirbo kelių leidinių redakcijose, tarp jų „Literatūros ir meno“, „Tiesos“, „Šluotos“ ir „Pergalės“. Ši patirtis sustiprino jo ryšį su literatūriniu gyvenimu ir leido nuosekliai plėtoti poetinį balsą.

    Per savo gyvenimą poetas išleido šešias lyrikos knygas, penkias satyros knygas, taip pat kūrė vaikams ir sudarinėjo poezijos bei humoreskų rinkinius. Raščius rašė libretus operoms ir operetėms, o pagal jo tekstus dainas kūrė įvairūs Lietuvos kompozitoriai.

    2021 metais pasirodė Prano Raščiaus poezijos rinktinė „Paragauki sulos“, kurioje publikuoti eilėraščiai iš 1972–1988 metais išleistų knygų. Leidinį sudarė ir išleido poeto sūnus Andrius Raščius, siekdamas nuosekliau pristatyti tėvo kūrybinį palikimą.

    Didesnę gyvenimo dalį Pranas Raščius praleido Vilniuje, tačiau nuo gamtos nenutolo: ji jam buvo ir poilsio, ir įkvėpimo šaltinis. Poeto aplinkoje netrūko ir Aukštaitijos krašto literatų, su kuriais siejosi profesiniai bei bičiuliški ryšiai.

    Jo eilėse itin dažnai skamba vandens tema, ypač upė, kuri Raščiui tapo gimtinės ir tapatybės ženklu. Pasak Andriaus Raščiaus, poetas buvo aistringas žvejys, mėgęs žvejoti upėse, o ryškiausiai jo kūryboje atsikartojo trys upės: Šventoji, Žeimena ir Merkys.

    „Mano gimtinė – miškas, upė, dangus ir dirva, ežero krantas… viskas, o viskas – tai Lietuva“, – rašė Pranas Raščius. Ši nuostata aiškiai atpažįstama ir jo gamtos vaizdų poetikoje, kur gimtosios vietos patirtis tampa platesne Lietuvos pajauta.

    Skaitytojai ir klausytojai kviečiami susipažinti su vaizdo įrašu, kuriame Prano Raščiaus eiles skaito aktorius Jokūbas Bareikis. Įrašas parengtas dalijantis poeto kūryba ir primenant jos aktualumą šiandienos kultūriniame kontekste.