Palanga neteko vieno ryškiausių savo kultūros veido kūrėjų. 2026 metais gegužės 25 dieną mirė muziejininkas ir dailėtyrininkas Romualdas Budrys, ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas ir Palangos miesto garbės pilietis.
R. Budrys buvo vienas žmonių, kurių darbai kurortą išplėtė už vasaros poilsio ribų ir įtvirtino kaip svarbų kultūros centrą. Jo vardas ypač siejamas su Palangos gintaro muziejumi grafų Tiškevičių rūmuose, kurio kryptį, turinį ir ambiciją jis formavo dešimtmečiais.
Palangos gintaro muziejaus vizija
R. Budrys nuosekliai siekė, kad gintaro pasakojimas būtų pateikiamas ne kaip vien eksponatų rinkinys, o kaip plačiai suprantama Lietuvos kultūros ir istorijos dalis. Jo iniciatyvos prisidėjo prie to, kad muziejus taptų viena labiausiai atpažįstamų Palangos vietų, o parodos būtų rengiamos laikantis muziejinės kompetencijos ir mokslinio pagrįstumo.
Jis pabrėždavo, kad muziejus turi būti gyvas ir atviras lankytojui, todėl Palangoje buvo stiprinamos edukacijos, parodų kaita ir kultūros renginių tradicijos. Tokia kryptis leido muziejui tapti traukos tašku ne tik turistams, bet ir profesionaliai kultūros bendruomenei.
Skulptūrų parkas ir miesto erdvės
Ne mažiau reikšminga R. Budrio veiklos dalis buvo prisidėjimas prie Palangos skulptūrų parko atsiradimo. Ši erdvė ilgainiui tapo natūralia miesto kasdienybės dalimi, sujungiančia viešąją erdvę, šiuolaikinę skulptūrą ir kurorto pasivaikščiojimų kultūrą.
R. Budrys taip pat buvo siejamas su pastangomis saugoti ir stiprinti Palangos paveldo vertes, akcentuojant autentiškumą ir ilgalaikį požiūrį. Jo patirtis ir įžvalgos buvo svarbios diskusijose apie miesto istorinių objektų tvarkymą ir kultūrinį įprasminimą.
Įvertinimai ir atminimas
2009 metais Palangos miesto savivaldybės taryba R. Budriui suteikė Palangos miesto garbės piliečio vardą. Šis sprendimas įprasmino nuopelnus žmogaus, kurio darbai tiesiogiai prisidėjo prie miesto kultūrinės reputacijos ir ilgalaikės atminties kūrimo.
Palangos miesto savivaldybė pareiškė užuojautą velionio artimiesiems, bičiuliams ir kolegoms, pabrėždama jo indėlį į miesto ir šalies kultūrą.
„Netekome žmogaus, kurio darbai Palangai suteikė išliekamąją kultūrinę vertę ir aiškią kryptį ateities kartoms“, – teigiama savivaldybės užuojautos žinutėje.