CP v2

Tag: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

  • Kultūros ministerija renka idėjas Vytauto Didžiojo metų programai: kaip prisidėti iki 2026 metų birželio 1 dienos

    Kultūros ministerija renka idėjas Vytauto Didžiojo metų programai: kaip prisidėti iki 2026 metų birželio 1 dienos

    Kultūros ministerija pradeda rengti 2030 metų Vytauto Didžiojo metų minėjimo programą ir kviečia visuomenę teikti idėjas. Pasiūlymų laukiama iš institucijų, organizacijų, bendruomenių ir pavienių gyventojų.

    Seimas 2030-uosius paskelbė Vytauto Didžiojo metais, nes tais metais sueis 600 metų nuo Lietuvos valdovo mirties. Ministerija pabrėžia, kad ši sukaktis laikoma proga ne tik pagerbti istorinę asmenybę, bet ir aktualizuoti valstybingumo raidą bei visuomenę telkiančias vertybes.

    Ką siekiama įprasminti 2030 metais

    Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpis siejamas su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniu sustiprėjimu ir platesniu įsitraukimu į krikščioniškosios Europos erdvę. Istorikai pabrėžia ir to meto daugiakultūrį valstybės pobūdį, kai skirtingos religinės ir tautinės bendruomenės sugyveno bendros teisės ir papročio pagrindu.

    Ministerija pažymi, kad minėjimo programoje numatoma ieškoti pusiausvyros tarp istorinio tikslumo ir šiuolaikiškai pateikto turinio. Tikimasi, kad iniciatyvos padės plačiau kalbėti apie Lietuvos vietą regione, diplomatiją, kariuomenės ir valstybės valdymo tradicijas, taip pat apie kultūrinį palikimą.

    „Vytauto Didžiojo metų paskelbimas – tai ne tik istorinės asmenybės pagerbimas, bet ir proga iš naujo apmąstyti Lietuvos valstybingumo raidą, mūsų visuomenės stiprybes ir vertybes“, – sakė kultūros viceministrė Renata Kurmin.

    Kokių pasiūlymų laukiama

    Planuojama, kad programa apims kultūrinius renginius, edukacinius projektus, parodas, mokslines konferencijas ir bendruomenines veiklas Lietuvoje bei užsienyje. Taip pat numatomi ir tęstiniai, visos valstybės mastu reikšmingi projektai, kurie galėtų išlikti svarbūs ir pasibaigus atmintiniems metams.

    Teikiant siūlymus prašoma aiškiai įvardyti planuojamas veiklas 2029–2030 metų laikotarpiu, nurodyti atsakingus vykdytojus ir galimus finansavimo šaltinius. Toks reikalavimas taikomas siekiant, kad į programą patektų įgyvendinami, aiškią naudą kuriantys sumanymai.

    Kada bus tvirtinama programa

    Kultūros ministerija kartu su sudaryta darbo grupe rengiamą Vytauto Didžiojo metų programą ketina teikti tvirtinti Vyriausybei 2026 metais. Iki tol bus vertinami gauti pasiūlymai ir derinamos prioritetinės kryptys.

    Pasiūlymai priimami iki 2026 metų birželio 1 dienos, juos galima pateikti elektroniniu paštu info@lrkm.lt. Ministerija ragina teikti idėjas iš anksto, kad jos galėtų būti įvertintos ir, prireikus, patikslintos kartu su programos rengėjais.

  • Trakai mezga ryšius su Toskanos miestu: italų istoriko vizitas atveria naujus kultūros projektus

    Trakai mezga ryšius su Toskanos miestu: italų istoriko vizitas atveria naujus kultūros projektus

    Trakuose viešėjo italų istorikas ir medievistas Claudio Carpini, kilęs iš Florencijos ir šiuo metu gyvenantis Toskanos regione esančiame Barberino di Mugello mieste. Svečias susitiko su Trakų rajono savivaldybės meru Andriumi Šatevičiumi, o pokalbio centre atsidūrė tarptautiniai ryšiai ir galimos bendros iniciatyvos.

    Susitikime aptarta galimybė pradėti Trakų ir Barberino di Mugello savivaldybių bendradarbiavimą, orientuotą į kultūros, švietimo ir istorinio paveldo projektus. Tokios partnerystės dažniausiai prasideda nuo konkrečių mainų, o vėliau perauga į tęstines programas, kurios pritraukia ir platesnį institucijų bei bendruomenių ratą.

    Kas yra Claudio Carpini

    Claudio Carpini laikomas vienu iš nedaugelio Italijos akademikų, nuosekliai tyrinėjančių Lietuvos ir Baltijos regiono istoriją bei Lietuvos vietą Europos raidoje. Jo darbų kryptis siejasi su Lietuvos europietiškos ir krikščioniškos tapatybės tema, taip pat su Lietuvos ir Italijos istorinių ryšių bei diplomatijos tyrimais.

    Mokslininkas yra parašęs knygą apie Lietuvą, skirtą italų auditorijai, ir viešojoje erdvėje prisideda prie šalies įvaizdžio sklaidos Italijoje. Jo tyrimuose taip pat minima ir lietuvių diasporos tematika, tarp jų ir „Villa Lituania“ istorija, dažnai pasitelkiama kaip simbolinis Lietuvos ir Italijos santykių atspirties taškas.

    Kodėl Trakai svarbūs dialogui

    Trakai svečiui pristatyti kaip vienas ryškiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių centrų ir daugiakultūrio paveldo erdvių. Tokie miestai tarptautiniame bendradarbiavime dažnai tampa patrauklūs dėl aiškiai atpažįstamo istorinio naratyvo ir konkrečių kultūros objektų, kurie leidžia kurti bendrus projektus.

    Andrius Šatevičius padėkojo Claudio Carpini už Lietuvos istorijos sklaidą Italijoje ir jo rodomą dėmesį Trakams, pabrėždamas akademinių ryšių reikšmę tarptautiniam dialogui. Abi pusės išreiškė interesą tęsti pokalbius, kad vizitas virstų praktiniais kultūros, švietimo ir paveldo bendradarbiavimo sprendimais.

    Kokie projektai tikėtini toliau

    Tokio pobūdžio kontaktai dažniausiai atveria kelią parodoms, konferencijoms, mokyklų ir muziejų partnerystėms, taip pat bendroms edukacinėms programoms, skirtoms istorijos pažinimui ir paveldo aktualizavimui. Atskirą vertę sukuria ir ryšiai su akademine bendruomene, nes jie padeda miestams patekti į tarptautinių tyrimų ir renginių darbotvarkę.

    Trakų savivaldybė akcentuoja, kad kultūrinis bendradarbiavimas su Italijos partneriais galėtų sustiprinti miesto tarptautinį matomumą ir praplėsti istorinio paveldo sklaidos galimybes. Sprendimai dėl konkrečių žingsnių tikėtini tuomet, kai bus sutarta dėl partnerystės formato ir prioritetinių iniciatyvų.