CP v2

Tag: Lietuvos draudimas

  • Spūstys pykdo, bet statistika stebina: „Lietuvos draudimas“ fiksuoja mažiau avarijų

    Ruduo didmiesčių vairuotojus pasitiko kelio darbais ir ilgesnėmis spūstimis, tačiau avaringumo kreivė, panašu, juda priešinga kryptimi. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pirmąsias tris rugsėjo savaites penkiuose didžiausiuose miestuose užfiksuota 14 proc. mažiau transporto žalų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Pasak draudiko, sumažėjimas labiausiai matomas Šiauliuose, kur žalų skaičius traukėsi 27 proc., ir Vilniuje, kur fiksuota 18 proc. mažiau atvejų. Sostinėje rugsėjo 1–23 dienomis registruota 1 251 žala, kai pernai tuo pačiu metu jų buvo 1 523.

    Dviženklis kritimas užfiksuotas ir Panevėžyje bei Klaipėdoje, o Kaune pokytis buvo minimalus. Draudimo praktikoje tai dažnai siejama su eismo sąlygų pasikeitimu, kai spūstyse vidutinis greitis sumažėja, o susidūrimų padariniai būna lengvesni.

    Paradoksas: važiuojame lėčiau, nuostoliai mažesni

    „Vairuotojai rugsėjį skundžiasi išskirtinai didelėmis spūstimis, kurios diktuoja lėtesnį, nei įprasta, judėjimą mieste. Automobiliams susidūrus lėtai judančiame sraute pasekmės paprastai būna mažesnės“, – sakė Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.

    Eksperto teigimu, draudiko statistikoje matyti ir pasikeitęs eismo įvykių pobūdis. Sudėtingesnių, kelių veiksnių nulemtų avarijų šiemet didmiesčiuose sumažėjo maždaug trečdaliu, o Vilniuje kritimas siekė 36 proc.

    Spūstyse dažnesni techninio pobūdžio susidūrimai, kai vairuotojai nesilaiko atstumo, per vėlai sureaguoja į stabdantį automobilį ar bando persirikiuoti siekdami įgyti pranašumą sraute. Vis dėlto, pasak draudiko, ir tokių atvejų šiemet fiksuota rečiau, išskyrus Kauną.

    Visoje šalyje žalų taip pat mažiau

    Mažėjimas matomas ne tik didmiesčiuose. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, visoje Lietuvoje rugsėjo 1–23 dienomis užregistruota apie 4 200 transporto žalų, tai yra beveik 17 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

    Anot G. Petriko, vien spūstimis šio pokyčio paaiškinti nepakanka, nes avaringumą veikia daug aplinkybių. Reikšmingas veiksnys galėjo būti ir palankesnės meteorologinės sąlygos, kai didžiąją mėnesio dalį vyravo sausesni orai.

    „Didžiąją šių metų rugsėjo dalį vyravo sausi ir be kritulių orai, o pernai tuo pačiu metu buvo gerokai daugiau lietingų dienų. Šlapia danga, prastesnis matomumas ir ilgesnis stabdymo kelias yra vieni dažniausių rudens avarijų palydovų“, – sakė jis.

    Ką daryti spūstyse ir darbų zonose

    Artėjant prie kelio darbų atkarpų, svarbiausia greitį mažinti iš anksto, stebėti laikinus ženklus ir vadovautis tuo metu galiojančiu ženklinimu. Tai ypač aktualu rudenį, kai eismo organizavimas miestuose dažnai keičiasi dėl remonto darbų.

    Spūstyse rekomenduojama išlaikyti tokį atstumą, kad būtų galima sustoti be staigaus stabdymo, ir vengti dažno persirikiavimo. Maršrutą pravartu susiplanuoti dar prieš kelionę, nes įstrigus sraute sprendimų laisvė gerokai sumažėja.

    Susiaurėjus juostoms vairuotojams patariama taikyti užtrauktuko principą ir įsilieti pakaitomis, taip mažinant konflikto situacijas. Taip pat svarbu neblokuoti sankryžų ir nebandyti prarasto laiko kompensuoti greičiu, nes mieste eismą vis tiek riboja šviesoforai ir sankryžos.

    „Intensyviame eisme saugumą labiausiai didina ne skubėjimas ieškant greitesnės juostos, o nuspėjamas elgesys: saugus atstumas, iš anksto rodomas posūkio signalas ir dėmesys aplinkai“, – sakė G. Petrikas.

  • 78 proc. vairuotojų pastebi vaikus su telefonu prie perėjų: ekspertai įspėja apie riziką

    Mokslo metų pradžioje į gatves sugrįžus tūkstančiams savarankiškai į mokyklas keliaujančių vaikų, vis dažniau fiksuojama pavojinga tendencija – dėmesys kelyje nukrypsta į telefoną. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 78 proc. vairuotojų dažnai pastebi vaikus, einančius gatve ar per pėsčiųjų perėją žiūrint į ekraną.

    Gyventojų apklausa taip pat atskleidė, kad daugiau nei 60 proc. žmonių mano, jog telefono naudojimas kelia realią grėsmę vaikų saugumui eisme. Pasak „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorės Aurelijos Kazlauskienės, šią riziką didina kasdieniai įpročiai, kai ekranas tampa nuolatiniu dėmesio traukos objektu net situacijose, kuriose būtinas maksimalus budrumas.

    Iki nelaimės – akimirka

    Didžiausia rizika, anot ekspertų, kyla prie pėsčiųjų perėjų ir sankryžose, taip pat prie išvažiavimų iš kiemų ar mokyklų teritorijų, kur matomumą dažnai riboja sustatyti automobiliai. Tokiose vietose eismo situacija gali pasikeisti per sekundes, o trumpas žvilgsnis į ekraną gali tapti lemtingu.

    „Pažvelgti į žinutę ar trumpam nukreipti akis į ekraną gali atrodyti kaip nereikšmingas įprotis, tačiau eismo situacija per tą laiką gali staigiai pasikeisti“, – sakė A. Kazlauskienė.

    Specialistai pabrėžia, kad vaikui, kuris eina žiūrėdamas į telefoną, sunkiau įvertinti automobilio greitį ir atstumą, o taip pat – įsitikinti, ar vairuotojas jį mato. Vairuotojams toks vaiko elgesys turėtų būti papildomas signalas sumažinti greitį ir būti pasirengus netikėtam žingsniui į važiuojamąją dalį.

    Suaugusiųjų pavyzdys veikia labiausiai

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vaikų sauga eisme priklauso ne tik nuo taisyklių mokėjimo, bet ir nuo realių įpročių, kuriuos jie perima stebėdami suaugusiuosius. Jei tėvai ar globėjai patys prie perėjos tikrina telefoną, vaikai tokį elgesį linkę laikyti norma.

    „Jei norime, kad vaikai prie perėjos padėtų telefoną į šalį, verta parodyti tą patį elgesį patiems – juk pirmoji saugaus eismo pamoka vyksta ne mokykloje, o realiame gyvenime“, – sakė A. Kazlauskienė.

    Praktikoje tai reiškia paprastus veiksmus: telefoną prieš kertant gatvę padėti į kišenę ar kuprinę, sustoti prie perėjos, apsižvalgyti į abi puses ir užmegzti akių kontaktą su vairuotoju. Tokie įpročiai mažina riziką, kai dėl išsiblaškymo neįvertinama artėjančio automobilio trajektorija.

    Rugsėjį galioja nemokama apsauga

    „Lietuvos draudimas“ praneša visą rugsėjį nemokamai apdraudžiantis visus šalies moksleivius, kurių Lietuvoje yra iki 350 tūkst. Draudimo apsauga automatiškai galioja nuo rugsėjo 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos pabaigos, o draudimo suma siekia iki 5 tūkst. eurų.

    Pasak bendrovės, patekus į eismo įvykį tėvams ar globėjams reikia pranešti policijai ir registruoti žalą „Lietuvos draudimo“ kanaluose arba susisiekti su specialistais trumpuoju telefonu 1828. Nurodoma, kad išmoka mokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis yra įvykio kaltininkas.

    Reprezentatyvų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu 2026 metais liepą atliko „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1 017 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų iš skirtingų šalies vietovių.

  • „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: Visagine – svarbios pamokos apie saugumą kelyje

    „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: Visagine – svarbios pamokos apie saugumą kelyje

    Rugsėjį bendrovė „Lietuvos draudimas“ vėl nemokamai apdraus visus Lietuvos moksleivius nuo nelaimingų atsitikimų eisme. Prie iniciatyvos Visagine prisideda ir savivaldybė, o mokyklose numatytos papildomos saugaus elgesio kelyje pamokos.

    Mokslo metų pradžia paprastai sutampa su išaugusiais eismo srautais: į gatves grįžta mokykliniai autobusai, daugiau vaikų vaikšto pėsčiomis, važiuoja dviračiais ar paspirtukais, dažniau skuba į būrelius. Dėl to rugsėjį institucijos ir specialistai tradiciškai ragina atnaujinti kelių eismo taisyklių žinias ir įpročius.

    „Norime, kad tėvai, globėjai ir mokytojai vaikams dar kartą primintų elementarias, bet dažnai gyvybiškai svarbias taisykles: kaip saugiai pereiti perėją, kodėl negalima eiti degant draudžiamam šviesoforo signalui ir kaip taisyklingai kirsti gatvę vedantis dviratį ar paspirtuką“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Kaip nurodo iniciatyvos organizatoriai, draudimo apsauga galios automatiškai visą rugsėjį, todėl papildomų veiksmų tėvams ar globėjams atlikti nereikės. Maksimali dovanojamo draudimo suma sieks iki 5 000 eurų, o išmokos dydis priklausys nuo patirtų sužalojimų pobūdžio ir sunkumo.

    Jei vaikas patektų į eismo įvykį keliaudamas pėsčiomis, dviračiu ar riedėdamas ne elektriniu paspirtuku, apie įvykį pirmiausia reikėtų pranešti policijai, o vėliau kreiptis dėl žalos atlyginimo į „Lietuvos draudimą“. Organizatoriai pabrėžia, kad išmoka mokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis laikomas įvykio kaltininku.

    Šalia draudimo apsaugos numatoma ir edukacinė dalis. „Lietuvos draudimo“ darbuotojai savanoriškai ves interaktyvias saugaus eismo pamokas pradinukams, o mokyklos kviečiamos registruotis užsiėmimams, kurie planuojami rugsėjo ir spalio mėnesiais.

    Praėjusį rudenį, organizatorių duomenimis, visoje Lietuvoje buvo surengta 640 pamokų, kuriose dalyvavo apie 14 000 moksleivių. Iniciatyva „Apsaugok mane“ vykdoma nuo 2000 metų ir yra viena ilgiausiai tęsiamų tokio pobūdžio socialinės atsakomybės programų šalyje.

  • „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: štai kada ir ką svarbu žinoti tėvams

    „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: štai kada ir ką svarbu žinoti tėvams

    Socialinės atsakomybės iniciatyva „Apsaugok mane“ ir šiemet rugsėjį vėl suteiks nemokamą draudimo apsaugą visiems Lietuvos moksleiviams, kai jie dalyvauja eisme. Programą jau daug metų vykdo bendrovė „Lietuvos draudimas“, o Zarasų rajono savivaldybė kviečia šeimas papildomai skirti laiko saugaus elgesio kelyje įgūdžiams.

    Mokslo metų pradžioje eismas miestuose ir miesteliuose suintensyvėja, o vaikai dažniau juda savarankiškai: pėsčiomis, dviračiais ar paspirtukais. Būtent rugsėjis statistiškai laikomas laikotarpiu, kai po vasaros pasikeitęs režimas sukuria daugiau rizikų, todėl prevencija ir aiškios taisyklės tampa ypač svarbios.

    „Mokslo metų pradžioje eismas gatvėse ir keliuose tampa intensyvesnis, todėl ypač svarbu vaikams dar kartą priminti pagrindines saugaus elgesio taisykles“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės vicemeras Romas Dobrovolskis.

    Draudimo apsauga galios automatiškai, tėvams ar globėjams nereikės pildyti paraiškų ar sudaryti sutarčių. Nurodoma, kad draudimas apims laikotarpį nuo rugsėjo 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos pabaigos ir bus taikomas nelaimingiems atsitikimams eisme.

    Pagal iniciatyvos sąlygas, dovanojama draudimo suma siekia iki 5 000 eurų, o išmokos dydis priklausys nuo traumos pobūdžio ir patirtų sužalojimų. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad išmoka gali būti mokama nepriklausomai nuo to, kas pripažįstamas eismo įvykio kaltininku.

    „Rugsėjį visiems šalies moksleiviams visą parą galioja draudimo apsauga nuo nelaimių dalyvaujant eisme“, – sakė „Lietuvos draudimo“ atstovė Dinara Žiaubrė.

    Jeigu moksleivis patektų į eismo įvykį, tėvams ar globėjams rekomenduojama pirmiausia pranešti policijai, o vėliau registruoti žalą „Lietuvos draudime“ arba kreiptis telefonu 1828. Specialistai primena, kad kuo tiksliau užfiksuotos įvykio aplinkybės, tuo sklandesnis būna žalos administravimas.

    Kartu su draudimo apsauga tęsiamos ir švietėjiškos veiklos: antrus metus iš eilės „Lietuvos draudimo“ darbuotojai savanoriai ves saugaus eismo pamokas pradinukams. Skelbiama, kad pamokos vyks rugsėjo ir spalio mėnesiais užsiregistravusiose mokyklose, o jų turinys paremtas edukacine medžiaga apie saugų elgesį kelyje.

    Praėjusį rudenį buvo surengta 640 pamokų, kuriose dalyvavo 14 000 moksleivių įvairiose šalies mokyklose. Iniciatyvos organizatoriai pabrėžia, kad tokios pamokos ypač aktualios augant mikrojudumo priemonių populiarumui, kai vaikai į mokyklas vyksta ne tik pėsčiomis, bet ir rieda paspirtukais ar važiuoja dviračiais.

    „Apsaugok mane“ Lietuvoje vykdoma nuo 2000 metų ir išlieka viena ilgiausiai tęsiamų socialinės atsakomybės iniciatyvų, orientuotų į vaikų saugumą keliuose. Organizatoriai ragina šeimas mokslo metų pradžioje atnaujinti kasdienius maršrutus, sutarti dėl saugiausių perėjų ir priminti, kad matomumas bei dėmesingumas kelyje dažnai lemia daugiau nei skubėjimas.

  • „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja audros nuostolius: 4 600 žalų, suma jau 3,6 mln. eurų

    Po rugpjūčio 22 dieną Lietuvą siaubusios audros žalų mastas pasirodė didesnis nei manyta iš pradžių. „Lietuvos draudimas“ skelbia, kad iki rugpjūčio 26 dienos ryto buvo gauta daugiau kaip 4 600 pranešimų, o preliminari nuostolių suma pasiekė 3,6 mln. eurų.

    Anksčiau, vertinant pirmuosius duomenis, buvo prognozuota, kad bendra žala gali siekti iki 3 mln. eurų, tačiau ši riba peržengta. Bendrovė pažymi, kad pranešimų srautas nemažėja: vien per pastarąją parą registruota daugiau kaip 1 200 naujų kreipinių.

    „Lietuvos draudimo“ vertinimu, vidutinė vienos registruotos žalos suma šiuo metu siekia apie 800 eurų. Didesnių nei 10 000 eurų nuostolių užfiksuota apie 15, tačiau galutiniai skaičiai gali keistis, nes dalis gyventojų dar tik pradeda tvarkytis ir tikslina patirtus praradimus.

    „Dėl ryšio ir elektros tiekimo sutrikimų dalis gyventojų apie patirtą žalą kurį laiką negalėjo pranešti. Todėl šiuo atveju netaikome trijų darbo dienų termino – klientai tai galės padaryti ir vėliau“, – sakė „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus.

    Bendrovės duomenimis, iki rugpjūčio 26 dienos ryto jau buvo suadministruota 43 proc. registruotų žalų. Klientams išmokėta daugiau nei 800 000 eurų, o vertinimo procesas spartinamas pasitelkiant nuotolinį žalų administravimą ir savitarnos kanalus.

    Ši audra išsiskyrė ne tik žalų skaičiumi, bet ir geografija: pranešimų gauta iš visų 60 šalies savivaldybių. Labiausiai nukentėjusiomis įvardijamos vidurio ir rytų Lietuvos teritorijos, tarp jų Kauno miestas ir rajonas, Kaišiadorių, Kėdainių, Panevėžio, Utenos, Rokiškio rajonai, taip pat Vilniaus miestas ir rajonas.

    Dažniausiai fiksuojami stipraus vėjo padariniai: apgadintos tvoros ir vartai, stogai, lietvamzdžiai, fasado detalės, šiltnamiai, taip pat saulės elektrinės. Registruojama ir liūčių žala pastatų viduje, kai vanduo patenka per stogo dangą ar užlieja patalpas.

    „Daugiausia pranešimų sulaukiame dėl stipraus vėjo padarinių. Fiksuojame ir liūties padarytą žalą pastatų viduje, o kompleksinių nuostolių kol kas palyginti nedaug, todėl vidutinė žalos suma mažesnė nei po rugpjūčio pradžioje siautusios audros“, – sakė M. Norkus.

    Atskirai išskiriamos transporto priemonių žalos: po šios audros jų registruota daugiau nei po ankstesnio stichinio įvykio rugpjūčio pradžioje. „Lietuvos draudimas“ teigia sulaukęs daugiau kaip 170 pranešimų apie apgadintus automobilius, dažniausiai dėl ant jų užvirtusių medžių ar nulūžusių šakų, taip pat dėl vėjo nešiojamų daiktų ir nuo stogų nuplėštų dangų.

    Draudikai primena, kad siekiant greitesnio žalos įvertinimo svarbu kuo išsamiau užfiksuoti situaciją nuotraukomis, dar prieš pradedant tvarkymo darbus. Taip pat rekomenduojama neskubėti išmesti sugadinto turto, kol jis nėra aiškiai nufotografuotas ir aprašytas, o registruojant įvykį pateikti kuo daugiau detalių.

    Pasak bendrovės, dalis klientų žalą registruoja savitarnoje ar mobiliojoje programėlėje, iš karto pridėdami vaizdinę medžiagą, o tai leidžia vertinimą pradėti nedelsiant. Dėl to didelė dalis bylų administruojama nuotoliniu būdu, o į vietą vykstama tada, kai reikalinga apžiūra ar sudėtingesnis žalos vertinimas.

  • „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: Varėnos rajone – saugaus eismo pamokos

    Rugsėjo mėnesį „Lietuvos draudimas“ visiems Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų moksleiviams vėl suteiks nemokamą draudimo apsaugą nuo nelaimingų atsitikimų keliuose. Iniciatyva „Apsaugok mane“ vykdoma jau 27-erius metus, o Varėnos rajone ji įgyvendinama bendradarbiaujant su Varėnos rajono savivaldybe.

    Mokslo metų pradžioje eismas miestuose ir miesteliuose tampa intensyvesnis, o vaikų judėjimo maršrutai keičiasi: daugiau kelionių į mokyklą, būrelius ir treniruotes. Dėl to saugaus elgesio įgūdžiai, ypač jaunesniems mokiniams, tampa praktiškai kasdieniu rizikos valdymu.

    „Šiemet vėl norime atkreipti tėvų, globėjų ir mokytojų dėmesį, kad vaikams primintų elementarius, bet neretai gyvybiškai svarbius dalykus: kaip pagal taisykles pereiti nereguliuojamą perėją, kodėl negalima eiti per gatvę degant geltonam ar raudonam šviesoforo signalui, kaip teisingai kirsti gatvę vedantis dviratį ar paspirtuką“, – sakė Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta.

    Nemokamas draudimas galioja automatiškai visą parą, o tėvams ar globėjams nereikia sudaryti atskiros sutarties. Apsauga taikoma nuo rugsėjo 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos pabaigos, kai vaikas dalyvauja eisme kaip pėsčiasis, dviratininkas ar yra vežamas dviračiu, taip pat važiuoja ne elektriniu paspirtuku.

    Dovanojamo draudimo suma siekia iki 5 000 eurų, o konkreti išmoka priklauso nuo sužalojimo pobūdžio ir jo padarinių. Bendrovė nurodo, kad išmoka mokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis eismo įvykyje laikomas kaltininku, tačiau apie įvykį būtina pranešti policijai ir užregistruoti žalą.

    „Rugsėjį visiems šalies moksleiviams visą parą galioja draudimo apsauga nuo nelaimių dalyvaujant eisme. Šia akcija siekiame didinti visuomenės dėmesį vaikų saugumui ir mažinti nelaimių keliuose skaičių, kuriose nukenčia moksleiviai“, – teigė „Lietuvos draudimo“ atstovė A. Visockienė.

    Šiemet taip pat tęsiamos edukacinės veiklos: antrus metus iš eilės „Lietuvos draudimo“ darbuotojai savanoriai ves interaktyvias saugaus eismo pamokas pradinių klasių mokiniams. Pamokos planuojamos rugsėjo ir spalio mėnesiais, o mokyklos kviečiamos registruotis iš anksto.

    Praėjusį rudenį visoje Lietuvoje surengtos 640 saugaus eismo pamokų, kuriose dalyvavo 14 000 moksleivių. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios pamokos padeda vaikams įtvirtinti praktinius įgūdžius: kaip įvertinti greitį, matomumą, vairuotojų elgesį ir pasirinkti saugiausią judėjimo būdą.

    Iniciatyva „Apsaugok mane“ Lietuvoje vykdoma nuo 2000 metų ir laikoma viena seniausių socialinės atsakomybės programų, skirtų vaikų saugumui keliuose. Organizatoriai tikisi, kad nemokama apsauga ir švietimas kartu prisidės prie mažesnio nelaimių skaičiaus eisme mokslo metų pradžioje.

  • „Lietuvos draudimas“ skelbia: po audros – 1 mln. eurų nuostolių ir 1 700 kreipinių iš visų savivaldybių

    Savaitgalį Lietuvą užklupusi audra su stichiniu vėju ir smarkia liūtimi jau pareikalavo didelių nuostolių. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pirmadienio rytą buvo registruota daugiau nei 1 700 klientų kreipinių, o bendra preliminari žalų suma perkopė 1 mln. eurų.

    Draudikas prognozuoja, kad ši suma dar augs, nes dalis gyventojų apie padarytą žalą praneša ne iš karto. Įvertinus registravimo tempą ir audros mastą, bendra žala gali priartėti prie 3 mln. eurų.

    Kur ir kas nukentėjo labiausiai

    Pasak „Lietuvos draudimo“ atstovų, pranešimų sulaukta iš visų 60 Lietuvos savivaldybių, o labiausiai nukentėjo Kauno ir Vilniaus miestai bei rajonai. Daug kreipinių taip pat fiksuota Panevėžio, Kaišiadorių, Kėdainių, Utenos ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse.

    Didžiausią dalį žalų sudaro vėjo padaryti pažeidimai pastatams ir teritorijoms, kai nuplėšiami stogų dangos elementai, apgadinamos konstrukcijos ar turtas kiemuose. Taip pat dažni pranešimai apie nulūžusius medžius ir šakas, kurios apgadino namus, ūkinius pastatus ar kitą turtą.

    „Vertinant aukštą žalos kreipinių registravimo tempą ir bendrą poveikį gyventojų turtui, tai neabejotinai didžiausia šių metų audra“, – sakė Mantas Norkus.

    Auganti rizika ir žalų registravimas

    Draudikas atkreipia dėmesį, kad dalis gyventojų audros metu ar po jos kurį laiką negalėjo pateikti pranešimų dėl elektros tiekimo sutrikimų ir ryšio problemų. Dėl to įprastai taikomi terminai neturėtų tapti kliūtimi kreiptis vėliau, kai atsiranda galimybė sutvarkyti būtiniausius reikalus.

    „Lietuvos draudimo“ pateikiami ankstesnių laikotarpių duomenys rodo, kad gamtos jėgų padarytos žalos tampa vis reikšmingesne rizika būstui. Bendrovė nurodo, kad 2025 metais joje buvo registruota 7 500 būsto žalų dėl gamtos reiškinių, o kompensuota suma viršijo 4,6 mln. eurų.

    Transporto priemonių žalų šį kartą taip pat daugėja, ypač tais atvejais, kai automobiliai apgadinami krentančių medžių ar šakų. Draudiko vertinimu, vien registruotų automobilių žalų suma jau viršijo 100 000 eurų.

    Patyrusiems nuostolių rekomenduojama pirmiausia pasirūpinti saugumu ir, jei reikia, kviesti avarines tarnybas. Vėliau svarbu kuo išsamiau užfiksuoti padarytą žalą nuotraukomis, surinkti įrodymus ir pateikti informaciją draudikui, kad vertinimas vyktų greičiau.

  • „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: svarbi detalė dėl paspirtukų ir 5 000 eurų

    „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: svarbi detalė dėl paspirtukų ir 5 000 eurų

    Prasidėjus mokslo metams, didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir šiemet tęsia socialinę iniciatyvą „Apsaugok mane“. Visą rugsėjį visiems Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų moksleiviams automatiškai galios nemokamas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų eisme.

    Akcija vyksta jau 27-ąjį kartą, o jos tikslas – priminti, kad rugsėjį eismas miestuose ir gyvenvietėse suintensyvėja, o po vasaros atostogų vaikai dažniau būna išsiblaškę. Kartu iniciatyva skirta sumažinti skaudžių incidentų skaičių, kai nukenčia nepilnamečiai eismo dalyviai.

    Svarbi detalė dėl paspirtukų

    Draudimo apsauga galioja moksleiviams, kai jie keliauja pėsčiomis, važiuoja dviračiu, riedučiais, riedlente ar neelektriniu paspirtuku. Ji taikoma visoje Lietuvoje, bet kuriuo paros metu, nepriklausomai nuo to, kur įvyko nelaimė.

    Esminis niuansas – apsauga netaikoma transporto priemonėms su elektros varikliais. Tai reiškia, kad eismo įvykyje dalyvaujant elektriniam paspirtukui ar kitai elektrinei transporto priemonei, ši konkreti dovanojamo draudimo apsauga gali negalioti.

    Kokia išmoka ir kada galioja

    Dovanojama draudimo suma siekia iki 5 000 eurų, o konkreti išmoka priklauso nuo patirtų sužalojimų pobūdžio ir jų sunkumo. Draudimas apima kaulų lūžius, išnirimus, minkštųjų audinių ar vidaus organų sužalojimus, taip pat mirtį dėl nelaimingo atsitikimo.

    Tėvams ar globėjams papildomų veiksmų imtis nereikia: draudimas įsigalioja automatiškai ir galioja nuo rugsėjo 1 dienos 00.00 valandos iki rugsėjo 30 dienos 24.00 valandos imtinai. Draudimo išmoka mokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis laikomas eismo įvykio kaltininku.

    Ką daryti įvykus nelaimei

    Jei rugsėjį įvyksta eismo nelaimė, pirmiausia būtina apie ją pranešti policijai, kad įvykis būtų tinkamai užfiksuotas. Vėliau žalą reikia užregistruoti „Lietuvos draudime“ arba susisiekti su bendrovės specialistais telefonu 1828.

    Nepilnamečių atveju išmoka išmokama tėvams arba įstatymu nustatytiems globėjams. Jei apdraustajam įvykio dieną yra sukakę 18 metų, išmoka gali būti mokama jam pačiam.

    Vilniaus rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su „Lietuvos draudimu“, ragina mokslo metų pradžioje su vaikais iš naujo aptarti pagrindines saugaus eismo taisykles. Didesnis suaugusiųjų dėmesys perėjose, prie mokyklų ir stotelėse laikomas viena veiksmingiausių prevencinių priemonių.

    „Rugsėjis mokiniams – kupinas naujų įspūdžių ir emocijų. Po vasaros atostogų gatvėse jie neretai būna išsiblaškę, todėl privalome būti itin atidūs“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Lygiagrečiai tęsiama ir švietėjiška dalis: „Lietuvos draudimo“ darbuotojai savanoriškai ves saugaus eismo pamokas pradinių klasių mokiniams rugsėjo ir spalio mėnesiais. Praėjusiais metais, bendrovės duomenimis, buvo surengtos 640 pamokos, kuriose dalyvavo apie 14 000 moksleivių.