Trakuose gegužės 29 dieną, miesto šventės Trakų vasara 2026 programoje, įvyko penktosios Lietuvos etnožaidynės. Renginys sujungė tradicines sporto rungtis, edukacijas ir skirtingų Lietuvoje gyvenančių bendruomenių pristatymus, tapdamas ne tik varžybomis, bet ir kultūrine susitikimo erdve.
Lietuvos etnožaidynės kasmet primena senojo sporto tradicijas ir skatina jaunimą jas pažinti praktiškai, o ne vien iš pasakojimų. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios rungtys ugdo komandinę dvasią, ištvermę ir pagarbą kultūriniam paveldui, o kartu suteikia progą mokykloms bei bendruomenėms susiburti bendram tikslui.
Tradicinės rungtys ir bendruomenių programa
Šių metų etnožaidynėse dalyviai varžėsi įvairiose tradicinėse rungtyse, tarp jų ripka, ristynės, kyla, lazdos traukynės, kvirkatas ir virvės traukimas. Renginyje buvo skaičiuojama ir gimnazijų bendroji įskaita, todėl jaunimo įsitraukimas tapo viena ryškiausių šventės ašių.
Greta varžybų vyko kultūrinė ir edukacinė programa, kurioje savo žaidimus ir papročius pristatė Lietuvoje gyvenančios kirgizų, tadžikų, lenkų, ukrainiečių ir čečėnų bendruomenės. Tai sustiprino renginio idėją, kad tradicijos gali būti aktualios ne tik vienai vietovei ar kartai, bet ir platesniam dialogui tarp kultūrų.
Vėliavos perdavimas ir renginio tęstinumas
Oficialioje dalyje simbolinė etnožaidynių vėliava, kuri Trakams buvo įteikta pernai Naisiuose vykusiose ketvirtosiose žaidynėse, šiemet perduota kitam šeimininkui. Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius vėliavą įteikė Pasvalio rajono savivaldybės vicemerui Stasiui Balčiauskui, taip pažymint, kur numatoma kito renginio kryptis.
Atidarymo ceremonijoje dalyvavo ir Seimo Pirmininkas Juozas Olekas. Vakarinę programą užbaigė atlikėjos Agnės Buškevičiūtės koncertas, pakvietęs dalyvius ir žiūrovus po rungčių atsikvėpti bendroje šventės erdvėje.
Etnožaidynių organizatoriai akcentuoja, kad renginio vertė slypi ne vien varžybų rezultate, bet ir tęstinume: vėliavos perdavimas kasmet primena, jog tradicijos keliauja per skirtingus Lietuvos regionus. Toks modelis padeda įtraukti daugiau mokyklų, savivaldybių ir bendruomenių, o kartu išlaikyti gyvą paveldą per patirtį, o ne formalų paminėjimą.
Renginio akimirkas užfiksavo fotografas Aleksandr Polijančuk.
