CP v2

Tag: Lietuvos geologijos tarnyba

  • Nelegalių vandens gręžinių įteisinimas: kokius terminus iki 2026 metų būtina suspėti gyventojams

    Nelegalių vandens gręžinių įteisinimas: kokius terminus iki 2026 metų būtina suspėti gyventojams

    Nelegaliai įrengtus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius gyventojai dar gali įteisinti pagal laikinąjį įstatymą, kuris galioja iki 2026 metų liepos 31 dienos. Iki šios datos Lietuvos geologijos tarnybai turi būti pateikti dokumentai, reikalingi gręžiniui registruoti ir savininkui įrašyti į Žemės gelmių registrą.

    Svarbu įvertinti, kad procesas nėra vieno žingsnio: pirmiausia reikalingas savivaldybės pritarimas, o tik tada dokumentai teikiami Lietuvos geologijos tarnybai. Dėl to gyventojams rekomenduojama nelaukti termino pabaigos, nes vasarą dažniau išauga prašymų srautas, o sprendimų priėmimas gali užtrukti.

    Kas gali būti įteisinama?

    Įteisinti galima tik tuos gręžinius, kurie buvo įrengti iki 2022 metų gegužės 1 dienos. Savivaldybė vertina prašymą ir, jei nėra kliūčių, išduoda pritarimą naudoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį.

    Trakų rajono savivaldybė atkreipia dėmesį, kad paraišką dėl pritarimo pateikti verta iš anksto, kad prašymai būtų spėti išnagrinėti laiku. Savivaldybės išduotą pritarimą vėliau būtina pateikti Lietuvos geologijos tarnybai kartu su kitais reikalaujamais dokumentais iki 2026 metų liepos 31 dienos.

    Kiek kainuoja įteisinimas?

    Gavus savivaldybės pritarimą, mokama vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, parenkant konkrečios savivaldybės kodą. Jei namų ūkio reikmėms per parą sunaudojama iki 10 kubinių metrų vandens, įmoka siekia 15 eurų.

    Gyventojams svarbu pasitikrinti, ar planuojamas vandens naudojimas atitinka namų ūkio poreikius, nes didesni kiekiai ar komercinis naudojimas gali reikšti papildomas pareigas. Praktikoje daugiausia klausimų kyla dėl dokumentų komplekto, gręžinio įrengimo datos ir to, ar gręžinys faktiškai naudojamas.

    Kur kreiptis dėl pritarimo?

    Pirmasis žingsnis yra kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje yra gręžinys, ir pateikti paraišką dėl pritarimo. Trakų rajono savivaldybė nurodo, kad paraišką galima pateikti nuotoliniu būdu per E. pristatymo sistemą, paštu arba atvykus į savivaldybę, taip pat per atstovą, jei atstovavimas pagrįstas rašytiniu sutikimu.

    Jeigu kyla neaiškumų, savivaldybė ragina kreiptis į atsakingus specialistus, kad dokumentai būtų pateikti teisingai ir nereikėtų jų tikslinti. Tai ypač aktualu artėjant terminams, kai klaidų taisymas gali kainuoti papildomą laiką.

  • Nelegalūs vandens gręžiniai: į savivaldybę verta kreiptis iki liepos vidurio, kad suspėtumėte įteisinti

    Iki liepos 31 dienos gyventojai dar gali įteisinti anksčiau nelegaliai įrengtus vandens gręžinius be sankcijų, tačiau pirmasis žingsnis – kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje naudojamas gręžinys. Praktikoje svarbu nedelsti: savivaldybės perspėja, kad artėjant terminui daugėja besikreipiančiųjų, todėl dokumentų derinimas gali užtrukti.

    Naujoji tvarka numato, kad kai geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra yra nutiesta iki sklypo ribos ir asmuo turi viešąją sutartį su vandens tiekėju ar nuotekų tvarkytoju, savivaldybės pritarimas tampa būtina paraiškos dalimi. Tik gavus pritarimą, toliau galima tvarkyti registravimo procedūrą institucijoje, kuri registruoja gręžinius Žemės gelmių registre.

    Gavus savivaldybės pritarimą, dokumentus iki liepos 31 dienos reikia pateikti Lietuvos geologijos tarnybai. Ji įvertina pateiktą informaciją ir atlieka registraciją, kad gręžinio naudojimas taptų teisėtas ir būtų aiškūs jo duomenys bei statusas registre.

    Registruoti leidžiama tik tuos gręžinius ar vadinamąsias vandens adatas, kurie buvo įrengti iki 2022 metais gegužės 1 dienos. Jei yra pagrįstų duomenų, kad įrenginys atsirado po šios datos, arba sklype nėra Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių, savivaldybė gali paraiškai nepritarti.

    Neigiamas sprendimas galimas ir tais atvejais, kai tame pačiame sklype asmuo jau buvo kreipęsis dėl naujo gręžinio ir anksčiau gavo neigiamą išvadą. Tokiu atveju neregistruotą įrenginį gali tekti likviduoti pagal nustatytą tvarką, todėl gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar atitinka kriterijus.

    Įteisinimo reikalavimai taikomi ne tik giluminiams gręžiniams, bet ir sekliems įrenginiams, dažnai vadinamiems vandens adatomis ar adatiniu gręžiniu. Tuo metu šuliniams šie reikalavimai netaikomi – jų registruoti nereikia, tačiau svarbu nesupainioti šių vandens išgavimo būdų, nes pareigos ir terminai skiriasi.

  • Pakruojo rajone planuojamas Petrašiūnų II dolomito telkinys: pradėtas žemės gelmių naudojimo planas

    Pakruojo rajone planuojamas Petrašiūnų II dolomito telkinys: pradėtas žemės gelmių naudojimo planas

    Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė sprendimo projektą, kuriuo pradedamas Pakruojo rajono Petrašiūnų II dolomito telkinio išteklių dalies žemės gelmių naudojimo plano rengimas. Dokumentas rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis.

    Sprendimo projektu numatoma rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, kurio tikslas – nustatyti sąlygas ir tvarką, kaip būtų naudojami telkinio ištekliai konkrečioje teritorijoje. Tokie planai paprastai apima planuojamos veiklos ribas, pagrindinius sprendinius ir derinimo procedūras.

    Su sprendimo projektu ir planavimo tikslų dokumentais gyventojai ir suinteresuotos institucijos gali susipažinti iki 2026 metais gegužės 14 dienos. Iki šios datos taip pat galima teikti pasiūlymus dėl planavimo tikslų Lietuvos geologijos tarnybai.

    Pasiūlymai priimami raštu Lietuvos geologijos tarnybos adresu Vilniuje arba elektroniniu paštu. Tarnyba taip pat prašo, kad informacija apie sprendimo projekto paskelbimą būtų patalpinta Pakruojo rajono savivaldybės interneto svetainėje ir apie tai būtų pranešta atsakingam asmeniui Tarnyboje.

    Specialusis planavimas žemės gelmių išteklių srityje aktualus dėl kelių priežasčių: jis padeda iš anksto įvertinti galimus konfliktus su kitais žemės naudojimo būdais, suderinti interesus su vietos bendruomene ir suplanuoti aplinkosauginius reikalavimus. Dolomitas Lietuvoje dažniausiai naudojamas statybų sektoriuje, todėl tokie planai neretai siejami su ilgalaikiu žaliavų poreikiu ir regiono ekonominiais interesais.