CP v2

Tag: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

  • Paskelbti konkurso Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija laureatai: įvertintas ir Baltijos kelias

    Paskelbti konkurso Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija laureatai: įvertintas ir Baltijos kelias

    Paskelbti 26-ojo nacionalinio mokinių konkurso Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija laureatai. Šių metų darbų temos aprėpė dramatiškus XX amžiaus Lietuvos istorijos tarpsnius ir atminties įprasminimą 1940–1990 metų okupacijų kontekste.

    Konkursui mokiniai galėjo rinktis įvairias raiškos formas: rašyti rašto darbus, kurti piešinius, maketus ir rankdarbius, taip pat rengti filmus bei multimedijos pateiktis. Organizatoriai pabrėžė, kad svarbiausias tikslas yra ugdyti pilietiškumą ir istorinį sąmoningumą, o ne vien atkurti faktus.

    Ignalinos mokinių sėkmė

    Kasmet konkurse dalyvauja ir Ignalinos rajono mokiniai. Šiemet džiugi žinia pasiekė Ignalinos švietimo ir sporto paslaugų centro Dailės studiją, kurios mokinius ugdo meninio ugdymo mokytoja ekspertė Nijolė Trinkūnienė.

    Vilijos Brukštutės sukurtas maketas Baltijos kelias pelnė antrąją vietą. Darbas įvertintas kaip prasmingai perteikiantis istorinės vienybės idėją ir atminties kultūros svarbą jaunajai kartai.

    Dalyvių skaičiai ir temos

    Šiais metais konkurse dalyvavo daugiau nei 500 mokinių iš Lietuvos ir lietuviškų mokyklų užsienyje. Iš viso pristatyta 400 darbų, tarp jų daugiausia piešinių, taip pat maketų, rašinių ir eilėraščių, filmų bei dainų.

    5–12 klasių mokinių kūryboje atsispindėjo tremčių patirtys, Holokaustas, partizaninis karas, neginkluotas pasipriešinimas ir 1991 metų sausio įvykiai. Tokios temos mokyklose vis dažniau nagrinėjamos ne tik per istorijos pamokas, bet ir per kūrybinius projektus, skatinančius asmeninį santykį su praeitimi.

    Konkursą organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Organizatoriai kviečia mokinius ir pedagogus tęsti tradiciją, nes mokinių darbai prisideda prie istorijos atminties perdavimo ir bendruomenių sutelktumo.

  • Nauja knyga apie vyskupą Joną Kaunecką: asmeninė istorija ir XX amžiaus Lietuvos lūžiai

    Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje pristatyta dr. Algimanto Bučio knyga „Tikėjimo žmogus perversmų Lietuvoje“. Joje literatūriniu ir istoriniu žvilgsniu pasakojama vyskupo emerito Jono Kaunecko gyvenimo istorija, glaudžiai susijusi su sudėtingais XX amžiaus Lietuvos virsmais.

    Autorius knygą parengė remdamasis paties dvasininko liudijimais ir atsiminimais, skelbtais autobiografinėje knygoje „Prieš visus vėjus“. Pasakojime asmeninė biografija persipina su tautinės tapatybės, tikėjimo, kultūros ir moralinių pasirinkimų temomis, kurios ypač aštriai išryškėja okupacijų ir laisvės siekio laikotarpiais.

    Rezistencijos ir sąžinės tema

    Knygoje primenama, kad Jono Kaunecko biografijoje svarbi vieta tenka pasipriešinimui sovietų režimui ir tikinčiųjų teisių gynimui. Šie aspektai Lietuvos istorijoje siejami su pogrindinės spaudos tradicija ir pilietinėmis iniciatyvomis, kurios padėjo išlaikyti religinį bei tautinį sąmoningumą.

    Vyskupas buvo siejamas su pogrindinės spaudos leidyba ir platinimu, dalyvavo „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ veikloje, taip pat buvo vienas iš Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto steigėjų. Tokios veiklos kontekste knyga akcentuoja ne tik institucines kovas, bet ir asmeninę atsakomybę, kai pasirinkimai turi realias pasekmes žmogui ir bendruomenei.

    „Jo istorija primena, kad laisvė ir sąžinė nėra savaime suprantami dalykai, kiekvienai kartai tenka juos saugoti savo pasirinkimais ir laikysena“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Įvertinimai ir pripažinimas

    Už veiklą ginant žmogaus teises ir Lietuvos laisvę Jonas Kauneckas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu bei Lietuvos nepriklausomybės medaliu. Šie įvertinimai knygoje pateikiami kaip platesnio laikotarpio ženklai, liudijantys, kad rezistencijos ir pilietinės drąsos istorijos Lietuvoje buvo pripažintos valstybės lygmeniu.

    2002 metais Jonas Kauneckas vadovavo Panevėžio vyskupijai, o 2013 metais pasitraukė iš pareigų ir tapo vyskupu emeritu. 2004 metais birželio 1 dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras jį pripažino neginkluoto pasipriešinimo dalyviu ir išdavė Laisvės kovų dalyvio pažymėjimą.

    Vėlesniais metais jo veikla įvertinta ir atminties kultūros kontekste: 2014 metais dvasininkas apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnauju Lietuvai“. Knygos pristatymas bibliotekoje tampa proga dar kartą sugrįžti prie asmenybių, kurios sudėtingu metu rinkosi principingumą ir atsakomybę.

    Leidinys dviem kalbomis

    Leidinys išleistas lietuvių ir vokiečių kalbomis, o knygos leidybą finansavo dr. Pranas Kiznis. Dvikalbė forma pasirinkta ir dėl paties vyskupo ryšio su vokiečių kalba, kurią jis mokėsi jaunystėje, o vėliau studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete.

    Pasak rengėjų, dvikalbis leidimas plečia knygos auditoriją ir leidžia Lietuvos istorijos patirtis pristatyti platesniam skaitytojų ratui. Kartu tai pabrėžia, kad asmens liudijimai, ypač susiję su laisvės ir žmogaus teisių temomis, išlieka aktualūs ne vienos šalies kontekste.