CP v2

Tag: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

  • Po rekordinės audros „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas: kam priklauso iki 660 eurų

    Po rekordinės audros „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas: kam priklauso iki 660 eurų

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) po rugpjūčio 22 dieną šalį nusiaubusios audros didina gyventojams mokamų kompensacijų ribas už tiesioginius nuostolius, patirtus dėl užsitęsusio elektros tiekimo atkūrimo. Maksimali išmoka priklausys nuo to, kiek laiko konkrečiame objekte nebuvo elektros ir kada tiekimas buvo atnaujintas.

    Pagal atnaujintą tvarką, jei elektros tiekimas buvo atkurtas per 3–6 paras, gali būti kompensuojama iki 220 eurų, per 7–13 parų – iki 440 eurų, o užtrukus 14 ir daugiau parų – iki 660 eurų. ESO pabrėžia, kad tai yra kompensacija už realias, dokumentais pagrįstas išlaidas, patirtas būtent dėl ilgo sutrikimo.

    Kada ir už ką mokama?

    ESO nurodo, kad kompensacija skirta padengti tiesioginius nuostolius, tokius kaip sugedęs maistas, generatoriaus įsigijimo ar nuomos kaštai, kuras, taip pat būtinos laikino apgyvendinimo išlaidos. Svarbu, kad prašyme būtų aiškiai nurodyta, kokie nuostoliai patirti, ir pridėti juos pagrindžiantys dokumentai.

    Pagal bendrovės anksčiau skelbtas gaires, gyventojai dažniausiai prašo atlyginti sugedusio maisto išlaidas, taip pat kompensuoti generatorių nuomą ar pirkimą ir kuro sąnaudas. Jeigu dalis išlaidų paaiškėjo jau pateikus prašymą, galima teikti papildomą prašymą dėl naujai nustatytų nuostolių.

    ESO skaičiuoja, kad yra gavusi daugiau kaip 2 800 gyventojų prašymų, kuriuose bendra prašoma suma siekia apie 664 000 eurų. Pirmosios išmokos, anot bendrovės, turėtų pasiekti gyventojus artimiausiomis dienomis, o prašymai vertinami eilės tvarka.

    Ką svarbu žinoti teikiant prašymą?

    ESO akcentuoja, kad gyventojams, kurie prašymus jau pateikė, iš naujo kreiptis nereikia: didesnės ribos bus taikomos visiems gautiems prašymams. Tuo pačiu primenama, kad prašymą turi pateikti objekto, kuriame buvo sutrikęs elektros tiekimas, savininkas.

    Jei nėra pirkimo kvitų ar kitų finansinių dokumentų, ESO prašo pateikti alternatyvius įrodymus, kurie pagrįstų nuostolių faktą ir apimtį. Praktikoje tai gali būti sugadinto turinio nuotraukos, įrenginių gedimo fiksavimas ar kiti aiškiai identifikuojami įrodymai.

    Dvi skirtingos kompensacijos

    Bendrovė atkreipia dėmesį, kad kompensacija už tiesioginius nuostolius mokama atskirai nuo kompensacijos už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą. Pastaroji išmoka skiriama automatiškai visiems klientams, kuriems elektra buvo atkurta vėliau nei per 72 valandas, todėl dėl jos atskirai kreiptis nereikia.

    ESO pabrėžia, kad abi išmokos nesidubliuoja ir viena kitos nemažina, nes skaičiuojamos skirtingu pagrindu. Tai reiškia, kad gyventojas gali gauti ir automatinę kompensaciją už termino viršijimą, ir atskirai įvertintą kompensaciją už patirtas tiesiogines išlaidas.

    Rugpjūčio 22 dieną audra, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vertinimu, buvo stipriausia pagal nuo 1970 metų turimus vėjo duomenis. ESO skelbė, kad piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 000 klientų, o tinklo pažeidimų skaičius siekė apie 11 000.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vasaros audrų žalą elektros tinklams dažnai sustiprina pilnai sužėlę medžiai, o po ilgesnio ramesnio laikotarpio netikėtai stiprus vėjas lemia daugiau lūžtančių šakų ir virtusių medžių. Dėl to didėja ir rizika ilgesniems atjungimams atokesnėse vietovėse, kur gedimų šalinimas užtrunka ilgiau.

  • Artėja audra: LHMT perspėja dėl pavojingo vėjo ir liūčių, Vakarų Lietuvoje – iki 70 mm

    Artėja audra: LHMT perspėja dėl pavojingo vėjo ir liūčių, Vakarų Lietuvoje – iki 70 mm

    Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja, kad šeštadienį orus Lietuvoje lems pietinis ciklonas, atnešiantis smarkų vėją ir intensyvų lietų. Tarnybos teigimu, pavojingiausia situacija prognozuojama Vakarų Lietuvoje, kur per parą gali iškristi 40–70 mm kritulių.

    Toks kiekis kai kur prilygtų daugiau nei pusei įprastos rugpjūčio mėnesio kritulių normos. Hidrologai atkreipia dėmesį, kad gausūs krituliai per trumpą laiką dažniausiai sukelia staigų paviršinio vandens kaupimąsi miestuose ir spartų vandens lygio kilimą mažesnėse upėse.

    Kur didžiausia rizika?

    Didžiausia liūčių tikimybė išlieka vakarinėje šalies dalyje, tačiau permainingi ciklono kritulių židiniai gali slinkti ir į kitus regionus. Kartu stiprėjantis vėjas didina riziką, kad bus laužomos šakos, verčiami medžiai, galimi laikini elektros tiekimo sutrikimai.

    Specialistai primena, kad po intensyvesnių liūčių greičiausiai reaguoja mažieji upeliai ir griovos, ypač vietovėse, kur dirvožemis jau prisotintas drėgmės. Tokiose situacijose vanduo gali apsėmti žemesnes vietas, kiemus, o kai kur ir dalį kelių.

    Ką rekomenduoja specialistai?

    Gyventojams patariama sandariai uždaryti langus ir duris, o balkonuose bei kiemuose surinkti lengvai pakeliamus daiktus, kuriuos vėjas gali nunešti. Automobilių nerekomenduojama palikti prie aukštų medžių, o lauke vengti būti po medžiais, prie reklamos konstrukcijų ir elektros linijų.

    Taip pat siūloma patikrinti ir išvalyti lietaus nuotekų groteles, latakus bei kitas vandens surinkimo sistemas, nes jas dažnai užkemša lapai, šakos ar šiukšlės. Išvykstant ilgesniam laikui verta įsitikinti, kad išjungtos dujos ir elektra, užsuktas vanduo, užrakintos durys ir uždaryti langai.

    LHMT pažymi, kad dėl smarkaus lietaus vandens lygis upėse ir ežeruose gali greitai kilti, todėl būtina įvertinti galimas rizikas prie vandens telkinių. Raginama pasiteirauti artimųjų ir kaimynų, ypač vyresnio amžiaus žmonių, ar jiems nereikia pagalbos.

    Kaip suprasti įspėjimų sąvokas?

    LHMT primena, kad smarkus lietus apibūdinamas kaip 15–49 mm kritulių per ne ilgesnį nei 12 valandų laikotarpį. Labai smarkus lietus reiškia 50–80 mm per ne ilgesnį nei 12 valandų laiką.

    Formuluotė daug kur ar daugelyje rajonų naudojama tuomet, kai reiškinys apims ne mažiau kaip 30 proc. teritorijos. Sąvoka kai kur ar vietomis reiškia, kad reiškinys prognozuojamas mažiau nei 30 proc. teritorijos.

  • Zarasų rajone naktį prognozuojamos pavojingos šalnos: įspėja dėl daržų, žiedų ir uogakrūmių

    Zarasų rajone naktį prognozuojamos pavojingos šalnos: įspėja dėl daržų, žiedų ir uogakrūmių

    Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba perspėja, kad Zarasų rajone naktį iš gegužės 13 dienos į gegužės 14 dieną prognozuojamos šalnos. Kai kur jos gali pasiekti stichinio meteorologinio reiškinio lygį, todėl gyventojai raginami imtis apsaugos priemonių.

    Pagal prognozes, šalnų laikotarpis numatomas nuo gegužės 13 dienos 22.00 valandos iki gegužės 14 dienos 8.00 valandos. Didžiausia rizika tenka žemumoms ir atviroms vietovėms, kur atšalimas paprastai būna staigesnis.

    Šalnos ypač pavojingos jautresniems lauko augalams: ką tik pasodintoms daržovėms, gėlėms, vaismedžių žiedams, uogakrūmiams ir ankstyvoms kultūroms. Net trumpas temperatūros kritimas žemiau nulio gali apdeginti lapus, pažeisti žiedus ir sumažinti būsimą derlių.

    Sodininkams ir daržininkams patariama dar prieš saulėlydį augalus uždengti orui pralaidžiomis dangomis, pavyzdžiui, agroplėvele ar audiniu. Svarbu, kad uždangalas nespaustų augalų tiesiogiai, nes prispaustose vietose pažeidimų rizika išauga.

    Jei augalai auginami vazonuose, rekomenduojama juos įnešti į šiltesnę patalpą arba perkelti arčiau pastatų, kur mikroklimatas švelnesnis. Ryte, temperatūrai pakilus, dangas reikėtų nuimti, kad augalai neperkaistų, gautų šviesos ir būtų vėdinami.

    Sinoptikai primena, kad gegužę šalnos Lietuvoje nėra reta išimtis, ypač rytiniuose rajonuose, kur naktys dažniau būna giedros ir vėsesnės. Aktualius perspėjimus ir prognozes gyventojai raginami sekti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamoje informacijoje.

  • Gegužės 11-osios naktį prognozuojamos šalnos iki 6 laipsnių šalčio: kur ir kada smogs stipriausiai

    Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad gegužės 11 dienos naktį Lietuvoje numatomos šalnos. Ore vietomis temperatūra gali nukristi iki 1–6 laipsnių šalčio, o dirvos paviršiuje šalnų tikimybė bus didesnė ir apims daugiau vietovių.

    Tokios šalnos pavojingiausios aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu, kai po šiltesnių dienų augalai ima sparčiai augti. Net trumpas temperatūros kritimas žemiau nulio gali pažeisti žiedus, jaunus ūglius ir ką tik pasodintus daigus.

    Kur šalnos tikėtinos labiausiai?

    Šalnos dažniausiai stiprėja giedromis, ramiomis naktimis, kai greitai atvėsta žemės paviršius. Dėl vietinių sąlygų labiau rizikuoja žemesnės reljefo vietos, daubos, atviros laukymės, taip pat priemiesčiai ir užmiesčio teritorijos.

    Dirvos paviršiuje temperatūra įprastai būna žemesnė nei 1,5–2 metrų aukštyje, todėl net ir tada, kai ore fiksuojama silpna neigiama temperatūra, prie žemės ji gali būti dar keliais laipsniais mažesnė. Dėl to ypač pažeidžiami daržai, uogynai ir šilumamėgiai augalai.

    Ką verta padaryti iš vakaro?

    Jei planuojate apsaugoti jautrius augalus, dažniausiai veiksmingiausios priemonės yra uždengimas agroplėvele ar lengvu audiniu, taip pat vazoninių augalų perkėlimas į pastogę. Svarbu, kad danga neliestų žiedų ar lapų, nes šalčio pažeidimai gali atsirasti ir per kontaktą.

    Ūkininkams ir sodininkams tai signalas įvertinti riziką ankstyviems sodams bei uogynams: šalnos aktyvios vegetacijos metu gali lemti mažesnį derlių ar prastesnę vaisių kokybę. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba rekomenduoja sekti atnaujintas prognozes, nes šalnų stiprumas ir paplitimas gali kisti pagal debesuotumą ir vėjo sąlygas.

    „Gegužės 11-os naktį ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur numatomos šalnos iki 1–6 laipsnių šalčio“, – pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

  • „Meteo LT“ kviečia pranešti apie pavojingus orus: startavo platforma stebiu.meteo.lt

    Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba „Meteo LT“ pristatė naują platformą stebiu.meteo.lt, skirtą gyventojams ir institucijoms pranešti apie stichinius bei pavojingus orų reiškinius visoje Lietuvoje. Sistema sukurta taip, kad informacija būtų surenkama kuo greičiau ir padėtų operatyviau vertinti situaciją realiu laiku.

    „Meteo LT“ akcentuoja, kad tokie pranešimai ypač aktualūs permainingu laikotarpiu, kai staigiai kinta sąlygos, pavyzdžiui, atlydžio metu intensyviai tirpstant sniegui arba pasitaikant smarkioms liūtims. Papildomi duomenys iš skirtingų vietovių leidžia tikslinti stebėseną ir greičiau identifikuoti vietas, kuriose situacija gali tapti pavojinga.

    Kaip veikia stebiu.meteo.lt?

    Platformoje galima pateikti pranešimą apie pastebėtą reiškinį, pridėti trumpą aprašymą, nurodyti laiką ir vietovę, taip pat įkelti nuotrauką arba vaizdo įrašą. „Meteo LT“ pabrėžia, kad pateikiant informaciją svarbiausia tikslumas, o vizualinė medžiaga padeda patikimiau įvertinti reiškinio mastą.

    Pranešimus galima teikti ir pavėluotai, jeigu reiškinys buvo užfiksuotas anksčiau, pavyzdžiui, savaitgalį. Tai reiškia, kad vertingi gali būti ir tie duomenys, kurie pateikiami ne tą pačią dieną, kai reiškinys buvo stebėtas, jei tik aiškiai nurodomas laikas ir vieta.

    Kodėl prašoma pranešti telefonu?

    „Meteo LT“ rekomenduoja pranešimus teikti mobiliaisiais telefonais, nes taip patogiausia greitai nurodyti vietą ir įkelti nuotraukas ar vaizdo įrašus tiesiai iš įvykio vietos. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai reiškiniai vystosi sparčiai, o situacija skirtingose savivaldybėse gali labai skirtis.

    Tokios gyventojų įsitraukimu paremtos sistemos vis plačiau taikomos meteorologijoje, nes leidžia papildyti automatinių stočių, radarų ar palydovų duomenis tuo, ko techninės priemonės ne visada „pamato“ konkrečioje vietoje. Pavyzdžiui, vietinės liūtys, kruša ar staigus plikledis gali būti labai lokalūs, todėl patikimi pranešimai iš gyventojų tampa svarbia papildoma informacija.

    Kas toliau?

    „Meteo LT“ nurodo, kad artimiausiu metu platforma bus plačiau pristatoma visuomenei, o dabar ypač svarbu ją išbandyti ir užtikrinti sklandų veikimą. Jei naudotojai pastebi techninių nesklandumų ar turi pasiūlymų, tarnyba kviečia teikti grįžtamąjį ryšį, kad sistema būtų patogesnė ir patikimesnė.

    Institucija primena, kad laiku gauti pranešimai gali padėti tiksliau vertinti besikeičiančias sąlygas ir geriau pasirengti galimiems padariniams. Kuo daugiau kokybiškų pranešimų iš skirtingų Lietuvos vietų, tuo tvirtesnis pagrindas greitam situacijos vertinimui.

    „Kviečiame aktyviai teikti pranešimus apie jūsų savivaldybėse pastebėtus reiškinius“, – teigia „Meteo LT“.