CP v2

Tag: Lietuvos istorija

  • Paskelbti konkurso Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija laureatai: įvertintas ir Baltijos kelias

    Paskelbti konkurso Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija laureatai: įvertintas ir Baltijos kelias

    Paskelbti 26-ojo nacionalinio mokinių konkurso Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija laureatai. Šių metų darbų temos aprėpė dramatiškus XX amžiaus Lietuvos istorijos tarpsnius ir atminties įprasminimą 1940–1990 metų okupacijų kontekste.

    Konkursui mokiniai galėjo rinktis įvairias raiškos formas: rašyti rašto darbus, kurti piešinius, maketus ir rankdarbius, taip pat rengti filmus bei multimedijos pateiktis. Organizatoriai pabrėžė, kad svarbiausias tikslas yra ugdyti pilietiškumą ir istorinį sąmoningumą, o ne vien atkurti faktus.

    Ignalinos mokinių sėkmė

    Kasmet konkurse dalyvauja ir Ignalinos rajono mokiniai. Šiemet džiugi žinia pasiekė Ignalinos švietimo ir sporto paslaugų centro Dailės studiją, kurios mokinius ugdo meninio ugdymo mokytoja ekspertė Nijolė Trinkūnienė.

    Vilijos Brukštutės sukurtas maketas Baltijos kelias pelnė antrąją vietą. Darbas įvertintas kaip prasmingai perteikiantis istorinės vienybės idėją ir atminties kultūros svarbą jaunajai kartai.

    Dalyvių skaičiai ir temos

    Šiais metais konkurse dalyvavo daugiau nei 500 mokinių iš Lietuvos ir lietuviškų mokyklų užsienyje. Iš viso pristatyta 400 darbų, tarp jų daugiausia piešinių, taip pat maketų, rašinių ir eilėraščių, filmų bei dainų.

    5–12 klasių mokinių kūryboje atsispindėjo tremčių patirtys, Holokaustas, partizaninis karas, neginkluotas pasipriešinimas ir 1991 metų sausio įvykiai. Tokios temos mokyklose vis dažniau nagrinėjamos ne tik per istorijos pamokas, bet ir per kūrybinius projektus, skatinančius asmeninį santykį su praeitimi.

    Konkursą organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Organizatoriai kviečia mokinius ir pedagogus tęsti tradiciją, nes mokinių darbai prisideda prie istorijos atminties perdavimo ir bendruomenių sutelktumo.

  • Gegužės 14 dieną Pilietiškumo egzaminas: per 10 min. pasitikrink žinias apie gynybą ir istoriją

    Kas yra Pilietiškumo egzaminas?

    Pilietiškumo egzaminas trečią kartą kviečia gyventojus pasitikrinti žinias apie visuotinę gynybą, pilietiškumą ir Lietuvos istoriją. Iniciatyva siekia paprastai ir suprantamai priminti, ką kiekvienas galime padaryti valstybės saugumui ir atsparumui stiprinti.

    Organizatoriai pabrėžia, kad čia svarbiausia ne formalus įvertinimas, o žinios ir supratimas. Toks formatas leidžia įsitraukti ir tiems, kurie temomis domisi tik epizodiškai, bet nori susidaryti aiškesnį vaizdą.

    Kada vyks ir kaip dalyvauti?

    Pilietiškumo egzaminas vyks gegužės 14 dieną nuo 08:00 iki 18:00 valandos. Dalyvauti galima internetu, iš anksto užsiregistravus oficialioje egzamino svetainėje.

    Egzaminas pritaikytas plačiai auditorijai, todėl tikimasi, kad dalyviai ras klausimų tiek apie istorinius faktus, tiek apie šiandienos saugumo realijas. Tai ypač aktualu didėjant dėmesiui visuotinei gynybai ir visuomenės pasirengimui krizinėms situacijoms.

    Pažymio nebus, bet laukia prizai

    Skirtingai nei mokykliniai ar akademiniai testai, Pilietiškumo egzamine pažymiai nerašomi. Vietoje to dalyvius motyvuoja prizai, o svarbiausia vertė yra galimybė ramiai įsivertinti, kuriose temose dar trūksta aiškumo.

    Organizatoriai ragina egzaminą vertinti kaip progą atnaujinti žinias ir sustiprinti pasitikėjimą savo sprendimais kasdienėse pilietinėse situacijose. Tai gali būti ir paprastas žingsnis pradedant domėtis, kaip veikia valstybės gynyba, ką reiškia visuotinė gynyba ir kokia yra piliečio atsakomybė.

  • Akmenės rajonui perduota 1009 metais minimą Lietuvą liudijanti faksimilė: kur bus eksponuojama?

    Akmenės rajonui perduota 1009 metais minimą Lietuvą liudijanti faksimilė: kur bus eksponuojama?

    Akmenės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje balandžio 30 dieną surengtas iškilmingas renginys, kurio metu rajonui įteikta istorinė faksimilė. Joje atkuriamas šaltinis, siejamas su pirmuoju Lietuvos vardo paminėjimu 1009 metais.

    Faksimilę Akmenės rajono savivaldybės merui Vitalijui Mitrofanovui ir bibliotekos direktorei Linai Lukytei perdavė „LITUA Rotary“ klubo atstovė Asta Majauskienė. Renginyje akcentuota, kad dovana skirta ne tik saugojimui, bet ir aktyviam naudojimui švietėjiškoje veikloje.

    Pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas siejamas su Kvedlinburgo analais, kuriuose aprašomas 1009 metais užfiksuotas įvykis. Tokios faksimilės savivaldybėms ir viešosioms erdvėms dažnai dovanojamos tam, kad svarbūs valstybingumo ženklai būtų lengviau pasiekiami bendruomenėms ir taptų istorinio ugdymo priemone.

    Iniciatoriai pabrėžė, kad pagrindinis sumanymo tikslas – padėti jaunajai kartai aiškiau suvokti valstybės ištakas ir asmeninį ryšį su praeitimi. Pasak jų, gyvas santykis su istorija kuriamas tuomet, kai ją galima pamatyti, aptarti ir įtraukti į kasdienes veiklas, o ne tik perskaityti vadovėlyje.

    Bibliotekos vadovė L. Lukytė renginyje teigė, kad bus ieškoma kūrybiškų būdų, kaip faksimilę pristatyti lankytojams ir integruoti į edukacijas. Planuojama, kad eksponatas taps proga rengti teminius susitikimus, pamokas su gidais ir bendruomenės pristatymus, kad istorija neliktų vien lentynose.

    Meras V. Mitrofanovas pabrėžė, kad tokios dovanos sustiprina krašto tapatybę ir skatina didžiuotis savo vieta bendrame Lietuvos pasakojime. Jo teigimu, svarbu, kad Akmenės vardas būtų siejamas ne tik su dabarties darbais, bet ir su prasmingu indėliu į kultūros bei istorijos puoselėjimą.

    Renginio organizatoriai tikisi, kad faksimilė bibliotekoje taps traukos tašku tiek moksleiviams, tiek suaugusiesiems, o jos pristatymas paskatins daugiau domėtis ankstyvaisiais Lietuvos istorijos šaltiniais. Ši iniciatyva taip pat primena, kad regionų kultūros įstaigos gali būti svarbios vietos, kur istorija atgyja per patirtį ir bendruomenės įsitraukimą.

  • Lietuvos vardo paminėjimo faksimilė iš Kvedlinburgo analų keliauja į Šiaulius: kada ją bus galima pamatyti

    Lietuvos vardo paminėjimo faksimilė iš Kvedlinburgo analų keliauja į Šiaulius: kada ją bus galima pamatyti

    Šiaulių istorijos muziejuje balandžio 28 dieną vyks Kvedlinburgo analų faksimilės perdavimo ceremonija. Tai dokumento kopija, liudijanti pirmąjį Lietuvos vardo paminėjimą 1009 metais ir siejama su ankstyvuoju Lietuvos valstybingumo pasakojimu.

    Renginys numatytas 16 valandą Šiaulių istorijos muziejuje (Aušros al. 47). Po perdavimo faksimilė bus saugoma ir eksponuojama Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje, tad ją galės pamatyti ir miesto gyventojai, ir svečiai.

    Kodėl Kvedlinburgo analai svarbūs?

    Kvedlinburgo analai yra vienas reikšmingų viduramžių kronikų šaltinių, kuriuose 1009 metais užfiksuotas Lietuvos vardas. Įrašas susijęs su misionieriaus Brunono, dar vadinamo Bonifacu, žūtimi Lietuvos ir Rusios paribyje, o šis paminėjimas laikomas simboline rašytinės Lietuvos istorijos pradžia.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokie ankstyvieji paminėjimai yra ypač reikšmingi, nes leidžia tiksliau įvertinti Lietuvos vietą to meto Europos politiniame ir religiniame kontekste. Faksimilė, nors ir nėra originalas, suteikia galimybę plačiajai visuomenei susipažinti su šaltinio forma ir turiniu muziejinėje aplinkoje.

    Kas inicijavo leidinį ir kam jis skiriamas?

    Skelbiama, kad faksimilės atkūrimą, bendradarbiaujant su Saksonijos žemės archyvais ir Drezdeno universiteto biblioteka, inicijavo Vilniaus LITUA Rotary klubas. Į Šiaulius ją perduos klubo atstovai, o dokumentą priims Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.

    Iš viso pagaminta 150 faksimilės egzempliorių, kurie perduodami mokslo institucijoms, muziejams, bibliotekoms ir daliai mokyklų. Tokia sklaida siejama su edukaciniais tikslais, kad ankstyvieji rašytiniai šaltiniai būtų pasiekiami ne tik sostinėje, bet ir regionuose.

    Ką tai reiškia Šiauliams?

    Šiaulių istorijos muziejus pasirinktas neatsitiktinai, nes ekspozicijos čia nuosekliai pasakoja apie miesto ir regiono raidą nuo pirmųjų gyventojų iki modernios valstybės kūrimosi. Faksimilės atsiradimas Šiauliuose papildo šį pasakojimą konkrečiu dokumentiniu liudijimu apie Lietuvos vardą.

    Organizatoriai akcentuoja, kad perdavimo aktas simbolizuoja ne tik nacionalinės reikšmės šaltinio svarbą, bet ir jo integravimą į regioninį kultūrinį gyvenimą. Tikimasi, kad eksponavimas skatins domėtis istorija, stiprins istorinį sąmoningumą ir muziejų edukacines programas.

    „Faksimilė yra reikšmingas mūsų istorinio paveldo rašytinis šaltinis“, – sakė Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.