CP v2

Tag: Lietuvos kariuomenė

  • Lietuvoje startuoja pratybos Perkūno griausmas 2026: kur ir kada bus ribojimų gyventojams

    Lietuvoje startuoja pratybos Perkūno griausmas 2026: kur ir kada bus ribojimų gyventojams

    Lietuvos kariuomenė 2026 metais rugsėjo 17 dieną–spalio 15 dieną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje rengs pratybas „Perkūno griausmas 2026“. Jų metu kariuomenės vienetai treniruosis planuoti ir vykdyti pasirengimą valstybės ginkluotai gynybai.

    Kaip pratybų dalis 2026 metais rugsėjo 25 dieną–spalio 1 dieną Ignalinos rajono ir Visagino savivaldybių teritorijose vyks atskira treniruotė. Joje bus integruojamos Taikos meto užduočių ir Greitojo reagavimo pajėgų veiklos, koordinuojant veiksmus su civilinėmis institucijomis.

    Numatyta, kad treniruotės metu bus tikrinamas bendradarbiavimas su Vidaus reikalų ministerijos pavaldžiomis tarnybomis, vietos savivalda ir kitomis civilinėmis struktūromis nustatytoje pratybų karinėje teritorijoje. Tokie scenarijai paprastai apima reagavimą į įvairias krizes, ryšio ir sprendimų priėmimo grandines bei logistiką.

    Pratybų laikotarpiu gyventojai gali pastebėti intensyvesnį karinio transporto judėjimą, taip pat gali būti naudojami imitaciniai šaudmenys ir pirotechninės priemonės. Kariuomenė nurodo, kad bus laikomasi viešosios tvarkos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų.

    Tokio masto mokymai yra skirti ne tik karių pasirengimui, bet ir visos valstybės atsparumo patikrinimui, kai vienu metu veikia karinės ir civilinės institucijos. Pastaraisiais metais NATO valstybės vis dažniau rengia kompleksines pratybas, orientuotas į greitą reagavimą ir sąveiką su civilinėmis tarnybomis, todėl didelis dėmesys skiriamas ir praktiniam koordinavimui vietoje.

    Gyventojams, ypač gyvenantiems Ignalinos rajone ir Visagino savivaldybėje, rekomenduojama sekti oficialią kariuomenės ir savivaldybių informaciją apie galimus laikinuosius eismo ar veiklų ribojimus konkrečiose vietovėse. Esant poreikiui, papildomi pranešimai paprastai skelbiami ir apie triukšmo ar judėjimo intensyvumo pikus atskiromis pratybų dienomis.

    Informaciją apie pratybas pateikė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas.

  • Zarasuose po audros į Zaraso ežero salą atvyko merė: kariams ir šauliams – asmeninė padėka

    Zarasuose po audros į Zaraso ežero salą atvyko merė: kariams ir šauliams – asmeninė padėka

    Zarasuose tęsiami audros padarinių šalinimo darbai Zaraso ežero Didžiojoje saloje. Į teritoriją atvyko Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė ir asmeniškai padėkojo kariams bei šauliams, prisidedantiems prie tvarkymo darbų.

    Kartu su mere saloje lankėsi ir savivaldybės administracijos patarėja, parengties pareigūno funkcijas atliekanti Aušra Dilienė. Savivaldybė pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia kuo greičiau atkurti saugų susisiekimą ir sumažinti rizikas lankytojams.

    Darbus saloje vykdo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kariai. Prie jų prisideda Lietuvos šaulių sąjungos Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės 906-osios kuopos šauliai.

    Pagrindinis darbas šiuo metu yra nuo kelių ir takų pašalinti nuvirtusius medžius bei sutvarkyti užvirtas vietas, kad būtų atnaujintas saugus judėjimas. Tokiose situacijose pirmiausia siekiama pašalinti kliūtis, kurios gali blokuoti privažiavimą ir apsunkinti gelbėjimo ar komunalinių tarnybų veiksmus.

    „Dėkoju už operatyvią pagalbą, atsakingą darbą ir svarų indėlį tvarkant audros nuniokotą teritoriją“, – sakė Nijolė Guobienė.

    Savivaldybė primena, kad po audrų pavojų gali kelti pakibę medžiai ar nulūžusios šakos, todėl gyventojai raginami laikytis saugumo reikalavimų ir vengti užtvertų ar nepatikrintų vietų. Apie pastebėtas pavojingas kliūtis rekomenduojama pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • 35 mln. eurų ant kortos: Vyriausybė sprendžia, ar Šiaulių oro uostas liks tarptautinis

    Susisiekimo ministerijoje tęsiamos derybos dėl Šiaulių tarptautinio oro uosto ateities, į kurias įtraukti ir verslo bei Lietuvos kariuomenės atstovai. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Vilniuje siekia aiškaus valstybės sprendimo, ar oro uoste ir toliau bus užtikrinama civilinė veikla.

    Diskusijų ašis – tarptautinio statuso išsaugojimas ir ilgalaikės veiklos garantijos, be kurių verslas nenori prisiimti naujų įsipareigojimų. Šiaulių oro uostas tarptautinio oro uosto statusą gavo 1994 metais Vyriausybės sprendimu, todėl dabar laukiama tokio paties lygmens politinio patvirtinimo dėl krypties ateityje.

    Įmonių grupė „GetJet Group“ yra inicijavusi paraišką stambaus investicinio projekto statusui Šiauliuose gauti. Toks statusas paprastai siejamas su strategine reikšme valstybei ir ne mažesnėmis nei 20 mln. eurų investicijomis, o bendrovė viešai skelbė planuojanti apie 35 mln. eurų investicijas į antrojo angaro statybas.

    Pasak savivaldybės, statybos leidimas papildomam pastatui jau gautas, o investicijos paruoštos, tačiau būtinas aiškumas dėl oro uosto teisinio režimo. Verslui svarbu žinoti, kad Šiaulių oro uostas nepraras tarptautinio statuso ir kad civilinė veikla nebus sustabdyta dėl karinių poreikių.

    „Investicijos jau yra padarytos. Pirmuoju etapu verslas jau investavo daugiau kaip 30 mln. eurų ir yra pasirengęs šiuos veiksmus kartoti. Svarbu suvokti, kad visa sukurta infrastruktūra šaliai būtų naudinga ir karinio konflikto atveju“, – sakė Artūras Visockas.

    „GetJet Group“ priklausančios bendrovės „Airhub Aviation“ atstovai anksčiau skelbė, kad į nuo 2023 metų veikiantį lėktuvų priežiūros ir remonto angarą Šiauliuose jau investuota daugiau kaip 30 mln. eurų. Ten dirba apie 200 specialistų, o plėtrai numatoma dar mažiausiai 100 darbuotojų, kartu keliant kvalifikuotos darbo jėgos poreikį regione.

    Savivaldybė akcentuoja ir platesnę ekonominę grandinę: oro uosto teritorijoje įsikūrusių įmonių veikla generuoja užsakymus logistikos, remonto, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriams. Taip pat skelbiama, kad „GetJet Group“ yra įsigijusi du viešbučius darbuotojų apgyvendinimui, o dalis paslaugų perkama iš vietos verslų.

    Šiaulių oro uosto ateities klausimas tiesiogiai susijęs ir su infrastruktūra keleiviams. Šiuo metu civilinei aviacijai skirtas terminalas įrengtas kariškiams priklausančiame pastate, kurį kariuomenė siekia naudoti savo reikmėms, todėl realiu scenarijumi laikoma naujo civilinio keleivių terminalo statyba.

    Savivaldybė pabrėžia, kad civilinė ir karinė veikla gali būti derinamos, taikant dvigubos paskirties modelį. Tokia praktika paplitusi dalyje Europos oro uostų, kur greta karinių funkcijų veikia civilinės paslaugos, tačiau tam būtinos aiškios taisyklės, infrastruktūros atskyrimas ir ilgalaikiai valstybės įsipareigojimai.

    Tikimasi, kad rugpjūčio 26 dieną numatytas Susisiekimo ministerijos, kitų ministerijų, Lietuvos kariuomenės, Šiaulių miesto savivaldybės ir verslo atstovų susitikimas priartins sprendimą. Nuo jo priklausys ne tik planuojamos investicijos ir naujos darbo vietos, bet ir tai, ar Šiauliai išlaikys tarptautinio oro uosto funkcijas kartu su karine paskirtimi.

  • Laisvės dienos renginiai Vilniaus centre: eisena, vėliavų ceremonija ir eismo ribojimai

    Kas vyks sostinės centre?

    Vilniaus centre vyks Lietuvos laisvės dienos minėjimo renginiai, kurių metu numatyta iškilminga eisena ir ceremonija Lukiškių aikštėje. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad dėl renginių laikinai keisis eismo organizavimas Gedimino prospekte ir gretimose atkarpose.

    Renginiai prasidės eisena: Lietuvos kariuomenės orkestras, Garbės sargybos kuopa ir kariai žygiuos nuo Katedros aikštės Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės. Maršrutas pasirinktas per vieną pagrindinių miesto arterijų, todėl vairuotojams patariama keliones planuoti iš anksto.

    Lukiškių aikštėje vyks vėliavų pakėlimo ceremonija ir orkestro koncertas. Tokie minėjimai sostinėje paprastai sutraukia ne tik renginio dalyvius, bet ir daugiau pėsčiųjų miesto centre, todėl tikėtini trumpalaikiai žmonių srautų pasikeitimai ir didesnis dėmesys viešajai tvarkai.

    Kokie eismo ribojimai numatyti?

    Dėl renginių laikinai bus draudžiamas transporto priemonių eismas Gedimino prospekto dalyje nuo Vasario 16-osios gatvės iki J. Tumo-Vaižganto gatvės. Ribojimai numatyti renginių laiku, todėl vairuotojai raginami rinktis alternatyvius maršrutus.

    Eismas taip pat gali būti trumpam ribojamas eisenos judėjimo metu nuo Katedros aikštės iki Lukiškių aikštės. Tokiais atvejais ribojimai dažniausiai taikomi tik tiek, kiek reikia saugiam dalyvių judėjimui per sankryžas ir pėsčiųjų perėjas.

    Ką svarbu žinoti vairuotojams ir keleiviams?

    Vairuotojų prašoma būti atidiems, vadovautis laikinais kelio ženklais ir pareigūnų nurodymais. Taip pat rekomenduojama iš anksto pasitikrinti planuojamą maršrutą, numatyti ilgesnį kelionės laiką ir, jei įmanoma, rinktis viešąjį transportą.

    Gyventojams ir miesto svečiams, planuojantiems judėjimą miesto centre, verta įvertinti, kad didesni renginiai dažnai lemia trumpalaikius spūsčių židinius ir intensyvesnį pėsčiųjų srautą. Jei kelionė nėra skubi, patariama pasirinkti laiką prieš arba po pagrindinių renginio dalių.

  • Zarasuose sujudimas dėl pratybų: sutarta, kas saugos objektus ir kaip veiks komendanto valanda

    Zarasuose sujudimas dėl pratybų: sutarta, kas saugos objektus ir kaip veiks komendanto valanda

    Zarasų rajono savivaldybėje įvyko pratybų „Saugus Panevėžio regionas / Saugūs Zarasai 26“ planavimo konferencija, kurioje aiškintasi, kaip realiomis sąlygomis veiks civilinės ir karinės institucijos. Susitikime dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos, savivaldybės administracijos, policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai.

    Į planavimą įtrauktos ir už infrastruktūrą atsakingos organizacijos: UAB „Zarasų būstas“ bei AB „Panevėžio energija“, taip pat Zarasų ir Turmanto seniūnijų seniūnai. Tokia sudėtis pasirinkta siekiant iš anksto suderinti sprendimus dėl kritinių objektų saugos ir gyventojų informavimo.

    Kas bus tikrinama pratybose?

    Konferencijoje pristatytas pratybų sumanymas, tikslai ir užduotys, didžiausią dėmesį skiriant institucijų sąveikai. Akcentuota, kad sėkmę lems ne pavieniai veiksmai, o bendras gebėjimas greitai dalintis informacija ir priimti suderintus sprendimus.

    Numatytos užduotys apima objektų apsaugą, teritorijos kontrolę, patruliavimą ir kontrolės postų veiklą. Taip pat aptarta, kaip pratybų scenarijuje būtų užtikrinami komendanto valandos reikalavimai, įvertinant tiek teisinį, tiek praktinį įgyvendinimą.

    Ryšys ir informacija gyventojams

    Atskirai aptarti praktiniai organizaciniai klausimai, nuo kurių priklauso pratybų sklandumas: ryšio kanalai tarp dalyvių, atsakingų asmenų kontaktų suderinimas ir informacijos perdavimo tvarka. Susitikime pabrėžta, kad sutrikus ryšiui ar kilus neaiškumams, brangiausias išteklius yra laikas.

    Taip pat kalbėta apie gyventojų informavimo priemones ir tai, kaip bus komunikuojama apie pratybų veiksmus, kad būtų išvengta nepagrįstos panikos ar klaidinančių interpretacijų. Pratybose numatoma tikrinti ir tai, kaip efektyviai institucijos geba paaiškinti situaciją žmonėms bei pateikti aiškias elgesio rekomendacijas.

    Kodėl tokios pratybos svarbios?

    Šiuolaikinė civilinė sauga vis dažniau remiasi bendru reagavimu į skirtingas grėsmes, kai vienu metu reikia ir viešojo saugumo, ir infrastruktūros apsaugos, ir operatyvaus gelbėjimo pajėgų darbo. Lietuvoje tokios pratybos paprastai orientuotos į pasirengimą krizinėms situacijoms, kai būtina greitai koordinuoti veiksmus tarp savivaldos, valstybės institucijų ir vietos paslaugų teikėjų.

    Planavimo konferencijoje pristatytas bendras veiksmų planas ir išgryninti klausimai, kuriuos dar reikės išspręsti iki pratybų pradžios. Tikimasi, kad išankstinis susitarimas dėl atsakomybių ir informacijos srautų sustiprins regiono gebėjimą veikti operatyviai, suderintai ir aiškiai.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.

  • Lenkų „Piorun“ raketos keliauja į Lietuvą: 1,8 mlrd. eurų sandoris ir planas iki 2030 metų

    Lenkų „Piorun“ raketos keliauja į Lietuvą: 1,8 mlrd. eurų sandoris ir planas iki 2030 metų

    Lenkijoje, Skaržysko-Kamenoje veikiančioje „MESKO“ gamykloje pasirašyta pagrindinė sutartis dėl kelių tūkstančių nešiojamųjų priešlėktuvinių raketinių kompleksų „Piorun“ tiekimo. Sandoris apima Lenkijos kariuomenę ir sąjungininkus, tarp jų Lietuvą, Latviją bei Norvegiją, o pristatymai planuojami iki 2030 metų.

    Bendra sutarties vertė siekia apie 1,8 milijardo eurų. Daugiau kaip 80 proc. užsakymo numatyta Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms, o likusi dalis skiriama partneriams pagal bendrų pirkimų modelį, kuris Baltijos regionui tampa vis aktualesnis didėjant oro grėsmių spektrui.

    Kas įeina į paketą?

    Pagal paskelbtą informaciją, pirkimas apima ne tik raketas ir paleidimo mechanizmus, bet ir treniruoklius, mokymų bei logistikos paketus. Toks komplektavimas mažina rizikas eksploatacijoje ir leidžia greičiau parengti personalą, o tai ypač svarbu plečiant trumpojo nuotolio oro gynybą.

    Lenkijos gynybos sektorius pabrėžia, kad tai vienas didžiausių „Piorun“ pirkimų istorijoje, o dalis finansavimo Lenkijos poreikiams siejama su Europos Sąjungos saugumo ir gynybos finansavimo instrumentais. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus detalizuotos vykdomosios sutartys ir tikslūs pristatymų grafikai.

    Kuo išsiskiria „Piorun“?

    „Piorun“ yra labai trumpojo nuotolio nešiojamas priešlėktuvinis kompleksas, skirtas naikinti žemai skrendančius taikinius, įskaitant sraigtasparnius, lėktuvus, sparnuotąsias raketas ir dronus. Skelbiama, kad veikimo nuotolis siekia iki 6,4 kilometro, o taikinių aukštis iki 4 kilometrų.

    Kompleksą gali valdyti vienas karys, o viso rinkinio masė sudaro apie 16,5 kilogramo. Tokios sistemos paprastai laikomos viena iš būtiniausių grandžių saugant pajėgas ir infrastruktūrą nuo mažų, greitų ir žemai skrendančių taikinių, kurių kare pastaraisiais metais smarkiai padaugėjo.

    Kodėl tai svarbu Lietuvai?

    „Piorun“ tarptautinį dėmesį sustiprino ir tai, kad sistema buvo plačiai aptarinėjama dėl realaus panaudojimo Ukrainoje, kur trumpojo nuotolio oro gynyba tapo kritiškai svarbi kovojant su sraigtasparniais ir bepiločiais. Europoje auga paklausa tokiems sprendimams, nes dronų ir sparnuotųjų raketų grėsmė išlieka viena aktualiausių.

    Taip pat akcentuojama, kad Lietuva įsigyja „Piorun“ kaip žingsnį modernizuojant turėtus senesnius sprendimus ir stiprinant artimojo nuotolio oro gynybos sluoksnį. Toks pirkimas dera su regionine tendencija daugiau gynybos priemonių įsigyti koordinuotai su sąjungininkais, kad būtų greičiau užtikrinami tiekimai ir didinamas suderinamumas.

    Lenkijos gamintojas teigia didinantis gamybos apimtis ir investuojantis į linijų plėtrą, kad patenkintų augantį vidaus ir eksporto poreikį. Tai reikšminga ir Lietuvai, nes gamybos pajėgumai bei tiekimo grandinių stabilumas tiesiogiai lemia, kaip greitai sutartys virsta realiais pristatymais.

  • Varėnos miškuose vyks karių pratybos: gyventojams pasakė, kur ir kada bus naudojamos garsinės priemonės

    Varėnos miškuose vyks karių pratybos: gyventojams pasakė, kur ir kada bus naudojamos garsinės priemonės

    2026 metais rugpjūčio 7–9 dieną Varėnos rajone planuojamos Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 101 pėstininkų kuopos pratybos. Jos vyks Dusmenų, Šilaičio, Rudnios, Pamusių, Geidukonių ir Vėžionių miškų masyvuose.

    Pratybų metu karių grupės judės pėsčiomis ir ratiniu transportu, tačiau transportas važiuos tik keliais. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyje užduočių bus naudojamos imitacinės garsinės priemonės, todėl vietomis gali būti girdimi triukšmingi garsai.

    Gyventojams primenama, kad tokios pratybos yra įprasta kariuomenės rengimo proceso dalis, skirta palaikyti ir gerinti savanorių parengtį bei sąveiką realistiškomis sąlygomis. Miškingose vietovėse paprastai treniruojamasi orientavimosi, ryšio, judėjimo ir užduočių vykdymo sudėtingoje vietovėje elementų.

    Pratybų organizatoriai informuoja, kad augmenija nebus žalojama, o aplinka nebus teršiama. Taip pat nurodoma, kad judėjimas vyks laikantis nustatytų saugos reikalavimų, o transporto maršrutai nebus planuojami per miško paklotę.

    Gyventojams, kurie pratybų metu pastebėtų karių veiklą ar girdėtų imitacinių priemonių garsus, rekomenduojama išlikti ramiems ir įprastai tęsti kasdienę veiklą. Lankantis miškuose tuo laikotarpiu verta būti atidesniems, laikytis saugaus atstumo ir netrukdyti pratybų eigai.

  • Į Varėnos miškus rugpjūčio 22–23 dieną išeina kariai: gyventojams paaiškino, ko tikėtis

    Į Varėnos miškus rugpjūčio 22–23 dieną išeina kariai: gyventojams paaiškino, ko tikėtis

    Rugpjūčio 22–23 dienomis Varėnos rajono miškuose vyks Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės Štabo ir aprūpinimo kuopos pratybos. Organizatoriai praneša, kad mokymai suplanuoti taip, kad būtų kuo mažiau trikdoma įprasta gyventojų ir miško lankytojų veikla.

    Pratybų metu karių grupės judės pėsčiomis, o ratinis transportas važiuos tik keliais. Taip pat bus naudojamos imitacinės priemonės, todėl tam tikrose vietose gali būti girdimi treniruočių garsai, tačiau tai nėra realūs koviniai veiksmai.

    Kariai pabrėžia, kad pratybų tikslas yra lavinti štabo ir aprūpinimo vienetų veiksmus, ryšio bei logistikos koordinavimą lauko sąlygomis. Tokie mokymai reikalingi tam, kad realios krizės atveju vienetai galėtų greitai užtikrinti tiekimą, medicininę paramą ir techninį aptarnavimą.

    „Pratybų metu bus laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, nebus žalojama augmenija ir teršiama aplinka“, – teigia organizatoriai.

    Gyventojams ir miškų lankytojams rekomenduojama išlikti budriems, laikytis karių nurodymų, jei pratybų zona kertasi su planuojamu maršrutu, ir neartėti prie vykdomų veiksmų vietų. Pastebėjus įtartinus ar pavojingus objektus, patariama jų neliesti ir apie tai pranešti skubios pagalbos tarnyboms numeriu 112.

  • 20 metrų ruožai pasienyje ir pelkių atkūrimas: Vyriausybė keičia kontrmobilumo planą

    Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo atnaujinamos ir plečiamos karinio kontrmobilumo priemonės. Tikslas – dar iki krizės ar karo pradžios sukurti tokias inžinerines ir gamtines kliūtis, kurios apsunkintų potencialaus priešininko patekimą į Lietuvos teritoriją ir judėjimą joje.

    Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad kontrmobilumas gynyboje yra viena efektyviausių priemonių laimėti laiką: sulėtintas priešininkas tampa labiau pažeidžiamas, o savoms pajėgoms lengviau organizuoti gynybą ir manevrą. Priemonės planuojamos įgyvendinti kartu su kitomis ministerijomis ir joms pavaldžiomis institucijomis.

    Nauji ruožai pasienyje

    Pagal nutarimą numatoma kurti naują priemonę – karinio kontrmobilumo inžinerinių priemonių ruožą, kuriame būtų išdėliojamos įvairios kliūtys ir parengta infrastruktūra jų įrengimui. Pasienio ruože su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi planuojama suformuoti 20 metrų pločio žemės juostą, o Lietuvos kariuomenės identifikuotose operacinėse vietovėse tokie ruožai galėtų siekti iki 150 metrų.

    Šių ruožų logika paprasta: kliūtys, paruošti privažiavimai, numatytos vietos technikai ir medžiagoms leidžia greičiau reaguoti ir mažina priklausomybę nuo ad hoc sprendimų. Priemonę planuojama įgyvendinti iki 2028 metų pabaigos.

    Pelkių atkūrimas – kaip gynybos kliūtis

    Į kontrmobilumo priemonių sąrašą įtraukiamas ir pelkių atkūrimas, kurio įgyvendinimo terminas numatomas iki 2030 metų pabaigos. Atkūrus hidrologinį režimą, per kelerius metus tokios teritorijos gali tapti sunkiai pravažiuojamos sunkiajai technikai be specialios inžinerinės įrangos, o tai gynyboje laikoma reikšmingu pranašumu.

    Šis sprendimas siejasi su platesnėmis Europos tendencijomis derinti saugumo ir atsparumo priemones: natūralios kliūtys mažina poreikį nuolatinei didelės apimties statybai, o kartu gali prisidėti ir prie aplinkos atkūrimo tikslų. Vis dėlto praktinis įgyvendinimas priklausys nuo konkrečių teritorijų parinkimo, poveikio vertinimo ir suderinimo su žemės naudojimu.

    Parkai, keliai ir tiltai

    Nutarime taip pat numatoma didinti karinio kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkų skaičių iki 50 vietų. Atsižvelgiant į didesnę apimtį, šios priemonės įgyvendinimo terminas pratęsiamas iki 2028 metų gruodžio 31 dienos.

    Tęsiamas rezervinių kliūčių įrengimas Lietuvos kariuomenės nustatytuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose ir prietilčiuose. Tiltuose numatoma diegti inžinerines konstrukcijas, skirtas sprogstamosioms medžiagoms pritvirtinti, kad prireikus būtų galima greitai apriboti judėjimą per kritinius taškus.

    Kad kontrmobilumo poreikiai būtų įvertinami dar projektavimo stadijoje, iki šių metų pabaigos planuojama pakeisti tiltų projektavimą reglamentuojančius teisės aktus. Juose būtų nustatyta, kad naujai projektuojamuose ir rekonstruojamuose tiltuose iš anksto būtų numatomos vietos ir konstrukcijos, reikalingos kontroliniam tiltų konstrukcijų naikinimui.

    „Karinis kontrmobilumas yra svarbi Lietuvos pasirengimo gynybai dalis. Siekiame kuo geriau išnaudoti Lietuvos teritorijos ypatumus ir inžinerines priemones, kad prireikus galėtume apsunkinti priešininko judėjimą ir sudaryti palankesnes sąlygas mūsų kariuomenei veikti“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Mikelkevičius.

  • Pratybos Padubysio miške birželio 6–7 dienomis: garsiniai šaudmenys ir karinis transportas

    Pratybos Padubysio miške birželio 6–7 dienomis: garsiniai šaudmenys ir karinis transportas

    Birželio 6–7 dienomis Padubysio miške, Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje (Kelmės rajone), vyks Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 605 pėstininkų kuopos karinio rengimo pratybos.

    Gyventojai įspėjami, kad pratybų metu gali būti naudojami garsiniai šaudmenys ir pirotechnika. Dėl to apylinkėse gali girdėtis trumpalaikiai triukšmai, ypač miško teritorijoje ir jos prieigose.

    Taip pat pranešama, kad pagrindiniais ir krašto keliais judės karinės ratinės transporto priemonės. Eismo dalyvių prašoma išlikti atidiems, laikytis Kelių eismo taisyklių ir būti pasirengus trumpiems eismo sulėtėjimams.

    Lietuvos kariuomenė nurodo, kad pratybų metu bus laikomasi karinių pratybų aplinkos apsaugos taisyklių, patvirtintų krašto apsaugos ministro 2008 metų birželio 16 dieną įsakymu Nr. V-555. Šios taisyklės apima reikalavimus dėl teritorijų naudojimo, atliekų tvarkymo ir poveikio gamtai mažinimo.

    Gyventojų prašoma nesibaiminti dėl galimų garsų ar matomų karinių transporto priemonių judėjimo. Informacija parengta remiantis Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės pranešimu.