CP v2

Tag: Lietuvos kultūros sostinė

  • Zarasuose iškils Mykolo Saukos „Choras“: 35 veidai pakeis Senamiesčio pasažą jau rudenį

    Zarasuose iškils Mykolo Saukos „Choras“: 35 veidai pakeis Senamiesčio pasažą jau rudenį

    Zarasų Senamiesčio pasaže šį rudenį turėtų atsirasti nauja skulptoriaus ir rašytojo Mykolo Saukos skulptūra „Choras“. Kūrinys taps dar vienu akcentu šalia Zarasų krašto muziejaus padalinio Kraštiečių muziejaus, kur veikia Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerija.

    Projektas siejamas su Zarasų rajono savivaldybės pasirengimu 2028 metais tapti Lietuvos kultūros sostine. Miestui tai ne tik vienkartinis įvykis, bet ir proga nuosekliai stiprinti viešųjų erdvių kokybę, kultūros infrastruktūrą ir kultūrinį turizmą.

    Kas yra „Choras“?

    „Choras“ yra 35 skulptūrinių portretų kompozicija, kuri iš tolo gali atrodyti kaip vientisa žmonių grupė, tačiau priėjus atsiveria skirtingi bruožai ir charakteriai. Pavadinimas referuoja į antikinės tragedijos chorą, kai kolektyvinis balsas komentuoja įvykius ir kuria moralinį, emocinį foną.

    Skulptūroje vaizduojami realūs žmonės, tačiau jų tapatybės žiūrovui neatskleidžiamos. Tokia autoriaus pasirinkta strategija kviečia ne atpažinti, o interpretuoti: spėti istorijas, susieti veidus su patirtimis ir kurti savą pasakojimą.

    Kaip gimė portretų grupė

    Didžioji dalis portretų buvo sukurta 2019–2020 metais, kai pradžioje atsirado molinių galvų grupė, vėliau perkelta į patvaresnę formą. Kompozicija anksčiau buvo pristatyta meno mugėje „Art Vilnius“, o 2026 metais papildyta dar trimis naujais portretais.

    „Galima būtų sakyti, kad tie veidai tapo mano kompanija karantino metu. Norėjau lipdyti jų daug, kol iš jų pasidarys grupė ir stebėti, kaip skirtingi bruožai ir charakteriai veikia vienas kitą“, – sakė Mykolas Sauka.

    Pasak menininko, šiemet prie kompozicijos pridėti portretai, vaizduojantys Zarasų krašto žmones, suteikia kūriniui aiškesnį ryšį su vieta. Tokie įvietinti sprendimai viešajame mene dažnai didina gyventojų įsitraukimą ir padeda naujam objektui tapti bendruomenės tapatybės dalimi.

    Kodėl tai svarbu Zarasams

    Viešosios skulptūros miestuose vis dažniau vertinamos ne vien kaip estetiniai objektai, bet ir kaip kultūrinės traukos taškai, skatinantys lankytojų srautus bei diskusijas. Zarasų atveju „Choras“ papildo formuojamą šiuolaikinio meno maršrutą ir sustiprina Kraštiečių muziejaus kryptį, orientuotą į krašto kūrėjus.

    Rengiantis 2028 metų programai, tokie projektai padeda kurti tęstinumą: miestas ne tik organizuoja renginius, bet ir palieka ilgalaikius, kasdien matomus kultūros ženklus. Planuojama, kad Mykolo Saukos „Choras“ Senamiesčio pasaže bus pastatytas jau šį rudenį.

  • Kupiškyje – Kaišiadorių kultūros sostinės darbo grupė: dalijosi patirtimi ruošiant 550 metų jubiliejų

    Kupiškyje – Kaišiadorių kultūros sostinės darbo grupė: dalijosi patirtimi ruošiant 550 metų jubiliejų

    2026 metų birželio 1 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje lankėsi Kaišiadorių rajono savivaldybės Lietuvos kultūros sostinės darbo grupės atstovai. Vizito metu jie dalyvavo posėdyje, kuriame aptarta Kupiškio miesto 550 metų jubiliejaus programos rengimo eiga ir artimiausi darbai.

    Susitikime daug dėmesio skirta praktiniams klausimams: kaip planuoti renginių kalendorių, telkti vietos bendruomenes ir kultūros organizacijas, užtikrinti sklandų partnerių įsitraukimą. Taip pat kalbėta apie komunikaciją, savanorystę ir tai, kaip didesni kultūriniai projektai gali prisidėti prie miesto įvaizdžio bei lankytojų srautų augimo.

    Pasak savivaldybių atstovų, gerosios patirties mainai svarbūs siekiant iš anksto numatyti galimas rizikas ir išvengti organizacinių klaidų. Aptartos ir kultūrinių iniciatyvų įgyvendinimo galimybės, kai renginiai ir edukacijos kuriami ne tik miesto centrui, bet ir seniūnijoms.

    Vizitas įvardytas kaip žingsnis stiprinant savivaldybių bendradarbiavimą kultūros srityje. Tokie susitikimai leidžia suderinti požiūrį į programų turinį, finansavimo planavimą ir ilgalaikę naudą, kurią po didžiųjų metų turėtų pajusti vietos kultūros įstaigos bei gyventojai.

    Kupiškio miesto 550 metų jubiliejaus programa toliau bus detalizuojama, vertinant idėjų įgyvendinamumą ir partnerystes. Savivaldybė tikisi, kad patirties perėmimas iš kitų darbo grupių padės sukurti nuoseklią, miestui reprezentatyvią ir gyventojams įtraukią renginių visumą.

  • Kėdainiuose skambėjo „Ave Musica“: Druskininkų kamerinis choras pelnė du sidabro diplomus

    Kėdainiuose, šiemet turinčiuose Lietuvos kultūros sostinės statusą, savaitgalį vyko tarptautinis kamerinių chorų festivalis ir konkursas „Ave Musica“. Į renginį susirinko kolektyvai iš įvairių Lietuvos miestų ir svečiai iš užsienio.

    Festivalio programa apėmė konkursinius pasirodymus, koncertus publikai ir meistriškumo kursus. Tokia struktūra tapo šiuolaikinių chorinių konkursų standartu, kai varžybinė dalis derinama su profesiniu tobulėjimu ir repertuaro sklaida.

    Sėkmingiausiai iš Druskininkų atvykusių kolektyvų pasirodė Druskininkų kultūros centro kamerinis choras „Druskininkai“. Jo vadovaujamas Ingos Vagnoriūtės ir Danui Juškevičiui akompanuojant kolektyvas pelnė du sidabro diplomus mišrių chorų bei sakralinės muzikos kategorijose.

    Konkursinius pasirodymus vertino tarptautinė komisija, kurioje dirbo chorinės muzikos profesionalai iš kelių šalių. Vertinant tokiuose konkursuose paprastai atsižvelgiama į intonacijos tikslumą, ansamblio darną, repertuaro sudėtingumą, interpretaciją ir muzikinę kultūrą scenoje.

    Renginio metu klausytojai taip pat išgirdo užsienio kolektyvus, tarp jų Silezijos kamerinį chorą „Ad Libitum“ iš Lenkijos, Daugpilio Vienybės namų mišrų chorą „Daugava“ iš Latvijos ir vyrų ansamblį „Margalefi“ iš Sakartvelo. Tokie pasirodymai festivaliui suteikė platesnį kontekstą ir leido palyginti skirtingas chorinės tradicijas.

    Organizatorių teigimu, „Ave Musica“ Kėdainiuose tapo viena ryškiausių metų chorinės muzikos stotelių, prisidedančių prie kultūros sostinės programos. Druskininkų choro dvigubas įvertinimas rodo nuoseklų kolektyvo darbą ir kryptingai formuojamą meninį lygį.

  • Kėdainiai ruošiasi 2026-iesiems: Seime pristatyta Lietuvos kultūros sostinės programa ir renginiai

    Kėdainiai ruošiasi 2026-iesiems: Seime pristatyta Lietuvos kultūros sostinės programa ir renginiai

    Seime pristatytas projektas Kėdainiai – Lietuvos kultūros sostinė 2026, kuriuo miestas siekia pritraukti daugiau lankytojų ir sustiprinti savo kultūrinį identitetą. Pristatymas akcentavo, kad programa orientuota ne tik į šventinius renginius, bet ir į ilgalaikę miesto kultūros plėtrą.

    Projektą pristatė Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, Seimo narys Viktoras Fiodorovas, projekto komunikacijos vadovas Benas Cechanavičius ir Kėdainių kultūros centro direktorė Daiva Urbonienė. Pasak organizatorių, tikslas – pakviesti atvykti ne formaliai, o smalsiai pažinti miesto istoriją, kultūrą ir žmones.

    Programoje numatyta įvairių formatų renginių, kurie turėtų apimti skirtingas auditorijas: nuo klasikinės muzikos ir chorinės kultūros iki miestietiškų tradicijų bei šiuolaikinių iniciatyvų. Kėdainiai pabrėžia, kad 2026 metais lankytojams bus siūloma ne vien pavieniai koncertai, o ištisas ciklas, padedantis mieste užsibūti ilgiau.

    Tarp suplanuotų akcentų įvardijami Tarptautinis chorų festivalis, Česlovo Milošo renginiai, „Radviliada“, Agurkų festivalis, tarptautinis vargonų ir šviesų festivalis bei renginių ciklas Skambančios turgaus aikštės. Taip pat numatoma iniciatyva Prakalbinkime Mikalojų Daukšą ir išplėsta Kėdainių miesto šventės programa.

    „Kėdainiai yra atviri visiems, norintiems dar labiau pažinti mūsų nuostabų miestą. Laukiame tų, kuriems įdomi praeitis, rūpi šiandiena ir vilioja ateitis“, – sakė Valentinas Tamulis.

    Kultūros sostinės metai Lietuvoje dažnai tampa proga miestams investuoti į kultūrinę infrastruktūrą, partnerystes su kūrėjais ir turizmo kryptingumą, todėl Kėdainiai tikisi, kad 2026 metų programa duos apčiuopiamą naudą ir pasibaigus tituliniams metams. Organizatoriai žada artimiausiu metu detaliau pristatyti renginių kalendorių, partnerius ir pagrindines programos kryptis.

  • Kėdainiai po kultūros sostinės metų: kaip Radvilų paveldas virsta sprendimais miestui šiandien

    Kėdainiai po kultūros sostinės metų: kaip Radvilų paveldas virsta sprendimais miestui šiandien

    Kėdainiai, šiemet nešantys Lietuvos kultūros sostinės vardą, bando suderinti dvi, iš pirmo žvilgsnio skirtingas kryptis: istorinio miesto tapatybės saugojimą ir kasdieniams poreikiams pritaikytą modernėjimą. Miesto veidas čia formuojamas ne tik renginiais, bet ir sprendimais, kurie turi likti pasibaigus intensyviausiai programos daliai.

    Vienas ryškiausių Kėdainių išskirtinumų yra daugiakultūrė praeitis, kurią liudija senamiesčio planas, skirtingų konfesijų architektūros ženklai ir prekybinio miesto tradicija. Ši istorija šiandien vis dažniau pristatoma ne kaip vienkartinis pasakojimas turistams, o kaip nuosekliai tvarkomo paveldo pagrindas.

    Kėdainiuose iki šiol juntamas Radvilų epochos palikimas, tačiau miestas stengiasi, kad istorija netaptų vien dekoracija. Didesnis dėmesys skiriamas viešųjų erdvių kokybei, patogiam judėjimui pėsčiomis ir dviračiais bei aiškesniam senamiesčio ir šiuolaikinių rajonų ryšiui.

    Paveldas kaip miesto ekonomikos dalis

    Kultūros sostinės statusas dažnai tampa proga išbandyti naujus renginių formatus ir pritraukti lankytojų, tačiau ilgalaikė nauda priklauso nuo to, ar miestas sugeba sukurti pastovų srautą. Kėdainiams tai reiškia ne tik didesnį matomumą, bet ir galimybę stiprinti vietos paslaugų sektorių, apgyvendinimą, maitinimą bei kultūrines iniciatyvas.

    Čia ypač svarbi paveldo objektų priežiūra ir įveiklinimas, nes būtent jie kuria atpažįstamą miesto „parašą“ ir išskiria Kėdainius tarp kitų vidutinio dydžio Lietuvos miestų. Miestams, turintiems stiprų istorinį branduolį, tai tampa ir konkurenciniu pranašumu, ir atsakomybe.

    Kas lieka pasibaigus renginiams?

    Didžiausias iššūkis po kultūros sostinės metų paprastai yra ne suorganizuoti didelį renginių skaičių, o užtikrinti tęstinumą. Jei infrastruktūra, viešosios erdvės ir kultūros pasiūla stiprinami nuosekliai, miestas gali išlaikyti augantį lankytojų dėmesį ir vėliau.

    Kėdainiai šį klausimą sprendžia bandydami išlaikyti pusiausvyrą: kurti šiuolaikinius sprendimus, bet nepamesti istorinio audinio, dėl kurio miestas ir tapo išskirtinis. Tokia kryptis leidžia tikėtis, kad kultūros sostinės impulsas bus ne vien trumpalaikė šventė, o realus postūmis miestui kasdienėje gyventojų ir svečių patirtyje.