CP v2

Tag: Lietuvos kurortų asociacija

  • Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: ką dėl sveikatinimo turizmo nutarė savivaldybės

    Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: ką dėl sveikatinimo turizmo nutarė savivaldybės

    Raudondvario dvaro pilyje įvyko XXII visuotinis Lietuvos kurortų asociacijos narių suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius. Susitikime daugiausia dėmesio skirta asociacijos veiklos rezultatams ir ateinančių metų darbų planui.

    Renginio metu pristatytos praėjusių metų finansinės bei veiklos ataskaitos, taip pat aptarta ir patvirtinta 2026 metų finansinė sąmata. Tokie sprendimai savivaldybėms svarbūs planuojant bendras iniciatyvas, kurios daro įtaką kurortų ir kurortinių teritorijų paslaugų kokybei.

    Sveikatinimo turizmo kryptys

    Diskusijose akcentuoti pokyčiai sveikatinimo turizmo srityje ir tai, kaip kinta keliautojų lūkesčiai. Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja trumpesnių, bet dažnesnių poilsio kelionių tendencija, o kurortams vis dažniau tenka derinti sveikatinimo paslaugas su aktyvaus laisvalaikio, kultūros ir renginių pasiūla.

    Suvažiavime taip pat aptartos kurortologijos mokslinių tyrimų aktualijos ir jų praktinis pritaikymas savivaldybių sprendimuose. Dėmesys tyrimams svarbus vertinant kurortų aplinkos kokybę, gamtinių išteklių tvarų naudojimą ir paslaugų poveikį lankytojų sveikatai.

    Artimiausi prioritetai

    Asociacijos nariai apžvelgė pagrindines veiklos kryptis ir diskutavo apie svarbiausius artimiausio laikotarpio prioritetus. Tarp jų paprastai atsiduria infrastruktūros atnaujinimas, paslaugų prieinamumas visus metus, sezoniškumo mažinimas ir aiškesnis kurortų pozicionavimas vidaus bei užsienio rinkose.

    Taip pat akcentuota bendradarbiavimo reikšmė tarp savivaldybių ir su turizmo bei sveikatinimo paslaugų teikėjais. Tokie susitikimai leidžia suderinti bendrus tikslus ir greičiau reaguoti į besikeičiančias turizmo rinkos sąlygas.

  • Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: Zarasai įvardijo svarbiausius plėtros poreikius

    Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: Zarasai įvardijo svarbiausius plėtros poreikius

    Gegužės 19 dieną Kauno rajone, Raudondvario pilyje, surengtas XXII visuotinis Lietuvos kurortų asociacijos narių suvažiavimas. Jame Zarasų rajono savivaldybei atstovavo merė Nijolė Guobienė, merės patarėja Simona Burokaitė ir Architektūros bei teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, savivaldybės vyriausiasis architektas Evaldas Ulianskas.

    Suvažiavime pristatyta asociacijos 2025 metų veiklos ataskaita, patvirtinti finansiniai dokumentai ir aptarta 2026 metų finansinė sąmata. Taip pat diskutuota apie svarbiausius kurortų ir kurortinių teritorijų klausimus, kurie vis dažniau siejami ne vien su turizmu, bet ir su regionų gyvybingumu bei paslaugų kokybe.

    Augantys lūkesčiai ir ribotas finansavimas

    Diskusijose akcentuota, kad kurortai ir kurortinės teritorijos susiduria su sparčiai augančiais gyventojų, lankytojų ir investuotojų lūkesčiais. Iš šių vietovių tikimasi tvarkingos infrastruktūros, patrauklios viešosios aplinkos ir kokybiškų sveikatinimo, turizmo bei rekreacijos paslaugų.

    Kartu pabrėžta, kad realias plėtros galimybes neretai riboja nepakankamas finansavimas ir nenuoseklūs sprendimai nacionaliniu lygmeniu. Suvažiavimo dalyviai kalbėjo apie poreikį stiprinti bendradarbiavimą su valstybės institucijomis ir Seimo nariais, kad kurortinių teritorijų poreikiai būtų aiškiau matomi formuojant prioritetus.

    Kurortai kaip nacionalinis klausimas

    Suvažiavimo metu išskirta, kad kurortai ir kurortinės teritorijos prisideda prie šalies įvaizdžio, vietos ekonomikos ir turizmo srautų augimo, todėl jų plėtra tampa nacionalinio masto tema. Pasak dalyvių, ilgalaikiams rezultatams būtinas strateginis valstybės požiūris, o ne vien savivaldybių pastangos.

    Praktikoje tai reiškia ne tik viešųjų erdvių tvarkymą, bet ir susisiekimo, vandentvarkos, energetinio efektyvumo, aplinkosaugos sprendimus bei sezoninių srautų valdymą. Tokie klausimai tiesiogiai lemia, ar kurortinė teritorija gali priimti daugiau lankytojų neblogindama vietos gyventojų gyvenimo kokybės.

    2026 metų planas: įvaizdis, partnerystės, bendros iniciatyvos

    Lietuvos kurortų asociacijos 2026 metų veiklos plane numatytos kryptys apima narių interesų atstovavimą ir dalyvavimą viešojoje politikoje, kurortų ir kurortinių teritorijų įvaizdžio stiprinimą bei rinkodaros priemonių plėtrą. Taip pat planuojamas aktyvesnis bendradarbiavimas sveikatinimo turizmo, balneologijos ir gamtinių gydomųjų išteklių srityse.

    Numatoma organizuoti pažintinius vizitus, konferencijas, tyrimus ir kitas bendras iniciatyvas, kurios padėtų derinti praktikas tarp skirtingų savivaldybių. Tokios partnerystės ypač svarbios mažesnėms kurortinėms teritorijoms, siekiančioms pritraukti investicijų ir išlaikyti paslaugų kokybės kartelę.

    Lietuvos kurortų asociacija veikia nuo 2007 metais ir vienija Birštoną, Druskininkus, Neringą ir Palangą, taip pat Anykščių, Ignalinos, Trakų, Zarasų ir Kauno rajono kurortines teritorijas. Asociacijos tikslas yra spręsti bendras problemas, atstovauti narių interesams valstybės institucijose bei tarptautinėse organizacijose ir skatinti sveikatinimo paslaugų bei natūralių gamtinių išteklių vystymą.

    Informacija parengta pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos pateiktus duomenis.

  • Kurortų ateitis po suvažiavimo Raudondvaryje: kokių sprendimų ilgalaikei plėtrai tikimasi?

    Kurortų ateitis po suvažiavimo Raudondvaryje: kokių sprendimų ilgalaikei plėtrai tikimasi?

    Suvažiavimas Raudondvario pilyje

    Raudondvario pilyje surengtame Lietuvos kurortų asociacijos narių suvažiavime aptarta, kaip kurortams planuoti plėtrą ilgesniam laikotarpiui ir išlaikyti konkurencingumą. Renginyje dalyvavo Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, vicemeras Simonas Kazakevičius ir Turizmo, kultūros ir komunikacijos skyriaus vedėja Vaiva Gražulytė.

    Susitikime kurortų ir kurortinių teritorijų atstovai sutarė, kad šiandienos prioritetai neapsiriboja vien turizmo srautais. Vis dažniau kalbama apie infrastruktūros kokybę, viešųjų erdvių priežiūrą, paslaugų įvairovę ir nuoseklų valstybės dėmesį sektoriui.

    Kokius iššūkius įvardijo kurortai

    Diskusijose akcentuota, kad kurortams tenka atliepti augančius lankytojų ir gyventojų lūkesčius: nuo patogaus susisiekimo iki tvarkingos aplinkos ir sveikatinimo paslaugų kokybės. Praktikoje tai reiškia nuolatines investicijas į pėsčiųjų, dviračių infrastruktūrą, apšvietimą, želdynus, kultūros bei sporto erdves.

    Kitas dažnai minimas klausimas – sezoniškumo mažinimas ir didesnė paslaugų pasiūla visus metus. Kurortams svarbu pritraukti ne tik poilsiautojus, bet ir verslo renginius, sporto stovyklas, medicininio turizmo bei reabilitacijos paslaugomis besinaudojančius žmones.

    Kodėl tai svarbu visai Lietuvai

    Suvažiavime pabrėžta, kad kurortų plėtra yra ne vien atskirų savivaldybių reikalas. Kurortai prisideda prie regionų gyvybingumo, skatina vietos užimtumą, padeda pritraukti investicijas ir formuoja šalies įvaizdį kaip saugios, tvarkingos ir patogios kelionių krypties.

    Taip pat akcentuota gyvenimo kokybės dimensija: kurortuose kuriama infrastruktūra tarnauja ne tik turistams, bet ir vietos bendruomenėms. Tvarkomos viešosios erdvės, parkai, takai ir kultūros objektai didina miestų patrauklumą gyventi, dirbti ir kurti verslus.

    Susitikimo metu aptarti bendri Lietuvos kurortų asociacijos prioritetai, regionų bendradarbiavimo stiprinimas, turizmo konkurencingumo klausimai ir ilgalaikės investicijų kryptys. Kurortų atstovai sutarė, kad siekiant tvarios plėtros būtina derinti savivaldybių planus su nacionalinio lygmens sprendimais ir finansavimo galimybėmis.

    Kurortų sektorius artimiausiais metais vis labiau remsis kokybės standartu, tvarumu ir patirčių kūrimu, o ne vien kiekybiniais lankytojų rodikliais. Būtent dėl to suvažiavime didelis dėmesys skirtas ilgalaikei kurortų plėtrai ir nuosekliam bendradarbiavimui tarp regionų.

  • Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: kaip Ignalina siekia daugiau investicijų

    Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: kaip Ignalina siekia daugiau investicijų

    Gegužės 19 dieną Kauno rajone, Raudondvaryje, įvyko XXII visuotinis Lietuvos kurortų asociacijos narių suvažiavimas. Jame dalyvavo Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis ir savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Rakštelienė.

    Suvažiavime pristatyta 2025 metų asociacijos veiklos ataskaita, patvirtinta finansinė ataskaita ir Revizijos komisijos išvada. Taip pat patvirtinta 2026 metų finansinė sąmata, numatanti asociacijos veiklos prioritetus ir planuojamas išlaidas.

    Kas svarbiausia kurortams?

    Didelė dėmesio dalis skirta diskusijoms apie kurortinių teritorijų plėtrą ir finansavimo galimybes. Savivaldybių atstovai aptarė, kokių sprendimų reikia, kad į kurortus ir kurortines teritorijas būtų pritraukta daugiau investicijų, o projektai būtų įgyvendinami greičiau.

    Taip pat kalbėta apie aktyvesnį bendradarbiavimą su Seimo nariais, atstovaujančiais kurortams ir kurortinėms teritorijoms. Tokia partnerystė siejama su aiškesniu kurortų poreikių atstovavimu, kai sprendžiami valstybės biudžeto, infrastruktūros ar sveikatinimo paslaugų plėtros klausimai.

    Ką vienija Lietuvos kurortų asociacija?

    Lietuvos kurortų asociacija veikia nuo 2007 metų ir vienija keturis kurortus: Birštoną, Druskininkus, Neringą ir Palangą. Prie asociacijos taip pat priklauso penkios kurortinės teritorijos: Anykščių, Ignalinos, Trakų, Zarasų ir Kauno rajono.

    Asociacijos misija apima bendrų kurortų problemų sprendimą ir narių interesų atstovavimą valstybės institucijose bei tarptautinėse organizacijose. Praktikoje tai siejama su sveikatinimo paslaugų, SPA sektoriaus, kurortologijos ir natūralių gamtinių išteklių panaudojimo vystymu, kas tiesiogiai veikia kurortų konkurencingumą ir turistų srautus.

    Ignalinos rajono savivaldybei dalyvavimas suvažiavime svarbus kaip galimybė pristatyti savo prioritetus ir ieškoti bendrų sprendimų su kitomis kurortinėmis teritorijomis. Toks koordinavimas dažnai tampa pagrindu derinant regioninius projektus ir siekiant didesnio finansavimo, kai konkuruojama dėl ribotų viešųjų investicijų.