Tag: Lietuvos laisvosios rinkos institutas

  • LLRI įspėja: gynybai neužteks milijonų – stabdo biurokratija ir neįveiklintas turtas

    Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), įvertinęs Vyriausybės planuojamą 2027 metų valstybės biudžetą, ragina diskusiją sukti ne vien apie papildomas sumas, bet ir apie sprendimų greitį. Institutas pabrėžia, kad vien planuojami 100 mln. eurų sutaupymai neatsako į esminį klausimą, kaip pinigai kuo greičiau virsta realiais pajėgumais.

    LLRI prezidentė Elena Leontjeva akcentuoja, kad prioritetai negali būti deklaruojami visoms sritims vienu metu. Institutas teigia, kad didinant finansavimą gynybai turi būti aiškiai įvardijama, kurių mažesnio prioriteto išlaidų atsisakoma kitose srityse, kitaip biudžetas tampa kompromisų rinkiniu be realaus perskirstymo.

    „Jeigu gynyba yra prioritetas, visos kitos sritys negali būti prioritetinės tuo pačiu metu“, – sakė Elena Leontjeva.

    LLRI vertinimu, saugumo politikoje kritiškai svarbus valstybės gebėjimas greitai priimti sprendimus, sutrumpinti viešuosius pirkimus ir mažinti administracinę naštą. Institutas pažymi, kad vilkinamos procedūros gali reikšti prarastą laiką, o tai ypač jautru, kai regiono saugumo situacija išlieka įtempta ir NATO šalys didina gynybos pramonės apsukas.

    Institutas taip pat kelia ilgalaikio tvarumo klausimą ir primena, kad šiandienos išlaidos turi kainą ateityje. LLRI siūlo griežčiau vertinti, ar naujos ar plečiamos programos nedidina struktūrinių įsipareigojimų, kurie vėliau virsta didesniu deficitu, skola ir palūkanų našta.

    „Spaudimas mažinti išlaidas yra ne nelaimė, o unikali proga optimizuoti valstybės valdymą ir spartinti sprendimus“, – sakė Elena Leontjeva.

    Neįregistruota žemė ir neįveiklintas turtas

    Vienu iš greičiausiai išnaudojamų rezervų LLRI įvardija valstybės turto ir žemės įveiklinimą. Instituto skaičiavimu, valstybės turto vertė siekia 90,87 mlrd. eurų, o 28,5 mlrd. eurų sudaro laisva valstybinė žemė ir sklypai.

    LLRI atkreipia dėmesį, kad 2025 metais 581 tūkst. hektarų valstybinės žemės vis dar buvo neįregistruota, todėl negalėjo būti nuomojama ar parduodama. Institutas siūlo spartinti registravimą, parduoti valstybės funkcijoms nereikalingą turtą ir svarstyti dalies valstybės valdomų įmonių akcijų realizavimą, o lėšas nukreipti prioritetams ir skolos mažinimui.

    Skaitmenizacija auga, pareigybių daugėja

    Kitas LLRI išskiriamas rezervas yra skaitmenizacijos potencialas, kuris, instituto vertinimu, iki šiol neatsispindi darbuotojų skaičiaus mažėjime. Nurodoma, kad nuo 2019 metų viešojo valdymo pareigybių padaugėjo 7 208, nors elektroninės paslaugos ir procesų automatizavimas turėtų mažinti rankinio administravimo poreikį.

    LLRI skaičiuoja, kad vien grįžus prie 2019 metų pareigybių lygio darbo užmokesčiui būtų galima sutaupyti apie 246,7 mln. eurų per metus. Institutas taip pat lygina tarnautojų ir gyventojų santykį, teigdamas, kad Lietuvoje jis siekia 21,2 proc., kai Vokietijoje yra apie 11,5 proc., o Lenkijoje 16,7 proc.

    Biudžetas turi būti grindžiamas rezultatais

    LLRI pabrėžia, kad ankstesnių metų finansavimas neturėtų automatiškai tapti kitų metų biudžeto baze. Instituto cituojami Valstybės kontrolės vertinimai rodo, kad iš 28 analizuotų finansavimo priemonių tik 6 buvo pagrįstos poreikio analize ir turėjo aiškų ryšį su rezultatais, todėl LLRI ragina nutraukti ar mažinti neveiksmingų priemonių finansavimą.

    Institutas siūlo taikyti principą, kad kiekviena programa turi būti pagrindžiama nuo pirmojo išlaidų euro, o reikšmingi nukrypimai nuo daugiamečių planų būtų išimtiniai ir aiškiai argumentuoti. LLRI teigimu, prioritetų finansavimas pirmiausia turėtų remtis perskirstymu, perteklinio turto realizavimu ir administravimo sąnaudų mažinimu, o ne didesniu deficitu.

    „Biudžetas negali likti vieninteliu inertiškai formuojamu dalyku, kai visuomenės poreikiai taip greitai keičiasi“, – sakė Elena Leontjeva.

  • Mokesčių mokėtojų dienos apdovanojimuose įvertinta AB „Klovainių skalda“: kuo išsiskyrė

    Mokesčių mokėtojų dienos apdovanojimuose įvertinta AB „Klovainių skalda“: kuo išsiskyrė

    Gegužės 13 dieną Vilniaus rotušėje surengtose Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos iškilmėse apdovanota AB „Klovainių skalda“ ir įmonės generalinis direktorius Gediminas Mozūras. Renginį organizavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.

    Šios iniciatyvos tikslas – viešai įvertinti žmones ir organizacijas, kurios kuria darbo vietas, investuoja Lietuvoje ir reikšmingai prisideda prie valstybės biudžeto. Pasak organizatorių, apdovanojimais siekiama priminti, kad stabilios viešosios paslaugos ir investicijų aplinka tiesiogiai priklauso nuo mokesčių mokėtojų indėlio.

    Už ką įvertinta įmonė

    AB „Klovainių skalda“ paminėta tarp regionų smulkaus ir vidutinio verslo kategorijos laureatų, vertinant didžiausią darbuotojų pajamų mokesčio indėlį. Toks kriterijus paprastai reiškia ne tik finansinę įtaką biudžetui, bet ir didesnį darbo vietų mastą bei atlyginimų fondo reikšmę regione.

    Regionų ekonomikos kategorijoje taip pat pagerbtos „Mars Lietuva“, „Intersurgical“, „ORLEN Lietuva“ ir „TELTONIKA IoT GROUP“, akcentuojant jų investicijų apimtį, kuriamas darbo vietas ir tarptautinius ryšius. Regionų smulkaus ir vidutinio verslo kategorijoje už pelno mokesčio indėlį išskirtos „IPUKIS“, „Vikebas“ ir „Pasvalio agrochemija“.

    Ką akcentavo organizatoriai

    Renginyje kalbėjęs Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas pabrėžė, kad verslas šiuo metu veikia didesnio neapibrėžtumo sąlygomis. Jo teigimu, pagarba mokesčių mokėtojui turi reikšti ne vien padėką, bet ir aiškesnę, stabilesnę reguliavimo bei investavimo aplinką.

    „Pagarba mokesčių mokėtojui turi virsti nuspėjamesne ir aiškesne aplinka dirbti bei investuoti“, – sakė Sigitas Gailiūnas.

    Iškilmėse dalyvavo ir Pakruojo rajono savivaldybės atstovai, taip pat Seimo nariai, valstybės institucijų ir asociacijų delegatai. Renginį moderavo Verslo žinių vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.

    Kodėl minima ši diena

    Pagarbos mokesčių mokėtojams diena minima gegužės 11 dieną. Nuo 2018 metais, Lietuvos laisvosios rinkos instituto iniciatyva, ji įtraukta į Atmintinų dienų įstatymą.

    Organizatorių teigimu, apdovanojimai kasmet skirti ne tik didžiausiems mokestiniams mokėtojams, bet ir tiems, kurių veikla sukuria ilgalaikę vertę: plečia gamybą, diegia žiedinės ekonomikos sprendimus, investuoja į efektyvumą bei atsinaujinančią energetiką ir prisideda prie bendruomenių stiprinimo regionuose.

  • Mokesčių mokėtojai Vilniaus rotušėje sulaukė pagerbimo: įvardijo, ko labiausiai trūksta verslui

    Mokesčių mokėtojai Vilniaus rotušėje sulaukė pagerbimo: įvardijo, ko labiausiai trūksta verslui

    Pagerbimas tiems, kurie suneša biudžetą

    Gegužės 13 dieną Vilniaus rotušėje surengtos Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos iškilmės, kurias organizavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija. Renginyje apdovanoti žmonės ir įmonės, kurios kuria darbo vietas, investuoja Lietuvoje ir reikšmingai prisideda prie valstybės biudžeto.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad mokesčių mokėtojų indėlis yra tiesiogiai susijęs su svarbiausiomis viešosiomis paslaugomis, pradedant švietimu ir sveikatos apsauga, baigiant šalies saugumu bei gynyba. Anot jų, pagarba mokesčių mokėtojui turi reikšti ne tik padėką, bet ir aiškias, stabilias žaidimo taisykles.

    „Valdžia neturi kitų pinigų, kaip tik tuos, kuriuos savo darbu ir investicijomis sukuria mokesčių mokėtojai“, – sakė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

    Ji akcentavo, kad prognozuojama ir nuosekli mokesčių sistema yra viena esminių sąlygų, leidžiančių žmonėms ir verslui planuoti ateitį. Pasak jos, valstybės interesas yra saugoti ne tik biudžeto pajamas, bet ir tuos, kurie jas sukuria, ypač kai verslas veikia neapibrėžtumo ir didėjančio reguliavimo sąlygomis.

    Verslas prašo aiškumo ir stabilumo

    Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas teigė, kad pagarba mokesčių mokėtojams praktikoje turi virsti stabilesne teisine ir mokestine aplinka. Jo vertinimu, įmonėms svarbiausia ne vien dabartinės taisyklės, o galimybė suprasti, kokios jos bus po metų ar kelerių.

    „Verslui reikia aiškumo. Reikia žinoti, kokios taisyklės galios ne tik šiandien, bet ir po metų, po kelių metų“, – sakė Sigitas Gailiūnas.

    Tokį lūkestį stiprina ir platesnės tendencijos Europoje, kur daugėja reikalavimų dėl atskaitomybės, tvarumo, duomenų apsaugos ir tiekimo grandinių skaidrumo. Įmonėms tai reiškia papildomas administracines sąnaudas, todėl nuspėjama mokesčių politika ir efektyvus reguliavimas tampa konkurencingumo klausimu.

    Kas šiemet įvertinti?

    Renginyje apdovanotos įmonės ir lyderiai, kurių veikla siejama su investicijomis regionuose, didesniu darbo vietų skaičiumi bei reikšmingu indėliu į mokesčių surinkimą. Tarp įvertintų regionų ekonomikos kategorijoje paminėtos „Mars Lietuva“, „Intersurgical“, „ORLEN Lietuva“ ir „TELTONIKA IoT GROUP“.

    Investicijų kategorijoje apdovanojimai skirti „Homanit Lietuva“, „Pentasweet“ ir VMG įmonių grupei, akcentuojant gamybos plėtrą ir ilgalaikius projektus Lietuvoje. Nacionalinio ekonominio indėlio kategorijoje išskirti „Swedbank“, SEB bankas, „Thermo Fisher Scientific Baltics“, o už reikšmingą darbo vietų kūrimą įvertintos „Maxima LT“, „IKI Lietuva“, „Danske Bank Lietuvoje“, „Norfos mažmena“ ir „InMedica“.

    Ateities lyderystės kategorijoje įvertinti Thomas Platenga, Tomas Okmanas, Tadas Burgaila ir Rytis Laurinavičius už iniciatyvas, susijusias su verslumu, švietimu ir pilietiškumu. Renginyje dalyvavo ir valstybės institucijų, asociacijų bei politikos atstovai, o iškilmes moderavo „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.

    Pagarbos mokesčių mokėtojams diena minima gegužės 11 dieną. Nuo 2018 metais ši diena LLRI iniciatyva įtraukta į Atmintinų dienų įstatymą.