CP v2

Tag: Lietuvos mokslų akademija

  • Druskininkuose vykę „Mero pietūs“: kuo kurortas vilioja šiandien ir kaip planuojama jo ateitis

    Druskininkuose vykę „Mero pietūs“: kuo kurortas vilioja šiandien ir kaip planuojama jo ateitis

    Druskininkuose įvyko tradicinis renginys „Mero pietūs“, subūręs savivaldybės, verslo, mokslo ir įvairių sričių atstovus. Šių metų susitikime dėmesys kryptingai nukreiptas ne vien į ekonomiką, bet ir į žmogaus savijautą, kartų lūkesčius bei gyvenimo kokybę.

    Renginyje pranešimus skaitė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, rinkodaros strategas Tomas Nemura, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius dr. Arūnas Emeljanovas ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius. Diskusijos ašimi tapo klausimas, kaip miestui augti išlaikant kurorto tapatybę ir patrauklumą skirtingoms amžiaus grupėms.

    Miesto kryptys ir projektai

    Meras R. Malinauskas pristatė kurorto aktualijas ir plėtros kryptis, akcentuodamas, kad Druskininkų stiprybė yra nuoseklus augimas ir aiški ilgalaikė vizija. Jo teigimu, planuojant pokyčius svarbu išlaikyti balansą tarp infrastruktūros, viešųjų erdvių kokybės ir paslaugų, kurios tiesiogiai lemia miestiečių bei svečių patirtį.

    Pristatant vykdomus ir planuojamus darbus paminėta Vilniaus alėjos rekonstrukcija, dviračių ir pėsčiųjų takų plėtra, viešųjų erdvių atnaujinimas, Kultūros ir kongresų rūmų projektas bei aerodromo vystymo planai. Šie projektai siejami su miesto pasiekiamumu, judumo patogumu ir turizmo srautų valdymu.

    Kartų skirtumai: ką tai keičia?

    Rinkodaros strategas T. Nemura kalbėjo apie skirtingų kartų požiūrį į darbą, poilsį ir gyvenimo būdą. Jo pranešimas kvietė suprasti, kaip Y, Z ir Alfa kartos priima sprendimus, ko tikisi iš darbdavių, miestų ir paslaugų, ir kodėl vien tik tradiciniai „kas veikia visiems“ sprendimai vis dažniau nebeužtikrina rezultatų.

    Pasak pranešėjo, šiandien savivaldybėms ir verslui tenka taikytis prie kintančių vartojimo įpročių, didesnio skaidrumo lūkesčių ir greitesnio informacijos ciklo. Tai reiškia, kad miesto komunikacija ir paslaugų kūrimas turi remtis ne spėlionėmis, o duomenimis ir realiais bendruomenės poreikiais.

    Ilgaamžiškumas ir gyvenimo kokybė

    Vilniaus universiteto profesorius dr. A. Emeljanovas savo pranešime analizavo, kodėl Druskininkuose žmonės gyvena ilgiau, pabrėždamas fizinio aktyvumo, socialinių ryšių ir aplinkos kokybės reikšmę. Mokslinių tyrimų kryptis, kuria remtasi pranešime, rodo, kad judėjimas ir bendruomeniškumas turi apčiuopiamą poveikį savijautai ir sveikatai.

    Pranešime taip pat akcentuota, kad Druskininkuose vyresnio amžiaus žmonių dalis yra didesnė nei šalies vidurkis, todėl kurortas vertinamas kaip aplinka, galinti būti palanki kokybiškesniam gyvenimui. Profesorius priminė, kad net kasdienis 7 000 žingsnių tikslas gali reikšmingai mažinti dalies ligų riziką.

    Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. V. Nekrošius pristatė Akademijos veiklą ir mokslo vaidmenį visuomenėje, pabrėždamas bendradarbiavimo svarbą tarp mokslo, savivaldos ir verslo. Renginį užbaigė panelinė diskusija, kurią moderavo komunikacijos ekspertė ir viešojo kalbėjimo mokytoja Laura Dabulytė.

  • Lietuvos mokslų akademijos vizitas Kupiškyje: kokių sprendimų ieškota dėl durpynų ir erozijos

    Lietuvos mokslų akademijos vizitas Kupiškyje: kokių sprendimų ieškota dėl durpynų ir erozijos

    Vizitas Kupiškio rajono savivaldybėje

    2026 metų gegužės 13 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos mokslų akademijos delegacija. Susitikimo tikslas buvo stiprinti mokslo ir regionų partnerystę bei aptarti aplinkosaugos, gamtos išteklių ir tvarios plėtros klausimus.

    Susitikimas vyko Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Svečius pasveikino Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas, pabrėžęs, kad regionams svarbu turėti tiesioginį dialogą su akademine bendruomene.

    Kas atvyko ir ką aptarė

    Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas Vytautas Nekrošius pristatė delegaciją ir jos darbotvarkę. Jo teigimu, tokie vizitai leidžia geriau suprasti konkrečius savivaldybių poreikius ir mokslo galimybes prisidėti prie praktinių sprendimų.

    Delegacijoje taip pat dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentai Juozas Augutis ir Aivaras Kareiva, vyriausiasis mokslinis sekretorius Zenonas Dabkevičius, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas Vidmantas Stanis, akademikai Arvydas Povilaitis ir Kęstutis Armolaitis.

    Kupiškio krašto pristatyme akcentuotas rajono geografinis išskirtinumas, kultūrinis ir istorinis paveldas, bendruomenės iniciatyvos. Aptariant plėtros kryptis, dėmesys sutelktas į tai, kaip aplinkosauginiai sprendimai gali būti derinami su vietos ekonomika ir gyventojų interesais.

    Dėmesys krantų erozijai ir durpynams

    Renginio metu pristatyti du aplinkosaugai svarbūs pranešimai, susiję su vandens telkinių pakrančių būkle ir durpynų ateitimi. Diskusijos kryptis atspindėjo vis dažniau savivaldybėms tenkančius iššūkius: nuo kraštovaizdžio pokyčių iki klimato kaitos poveikio.

    Akademikas Arvydas Povilaitis pristatė temą apie vandens telkinių krantų eroziją, aptardamas vandens lygio svyravimų įtaką ir procesus, kurie ardo pakrantes. Taip pat kalbėta apie galimas prevencines priemones, įskaitant inžinerinius sprendimus ir gamta paremtas priemones, kai pakrančių stabilumui pasitelkiama augalija.

    Akademikas Kęstutis Armolaitis pranešime apie Lietuvos durpynų ekologinę būklę akcentavo, kad nusausintų durpynų atkūrimas ir užvandeninimas gali turėti reikšmės biologinei įvairovei ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimui. Paminėtas ir Šepetos durpyno pavyzdys, kaip praktinis atvejis, leidžiantis vertinti atkūrimo priemonių eigą.

    Pranešime taip pat aptarta durpynų gaisrų specifika, kai ugnis gali plisti po žeme ir išlikti ilgą laiką. Toks reiškinys, pasak mokslininkų, kelia papildomų rizikų, todėl prevencija ir teritorijų valdymas tampa svarbia savivaldybių bei aplinkosaugos institucijų darbotvarkės dalimi.

    „Mokslo ir savivaldos dialogas padeda spręsti realias problemas, o regionams svarbu turėti prieigą prie patikimų žinių ir kompetencijų“, – sakė akademikas Vytautas Nekrošius.

    Po pranešimų vyko diskusija, kurioje dalyvavo ir UAB „Durpeta“ valdybos pirmininkas Gintaras Rapkauskas. Aptartos durpynų naudojimo perspektyvos, tvaraus išteklių valdymo kryptys ir tai, kokių sprendimų reikia, kad aplinkosauga būtų suderinta su vietos ekonominiais interesais.

    Vizito pabaigoje delegacija buvo pakviesta susipažinti su Kupiškio krašto paveldu, apsilankyti Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje ir vienuolyno ansamblyje. Savivaldybė akcentavo, kad tokie susitikimai kuria prielaidas ilgalaikiams bendriems projektams ir žiniomis grįstai regionų plėtrai.