Neringos savivaldybė oficialiai perėmė Nidos švyturio pastatų kompleksą: pasirašytas turto priėmimo ir perdavimo aktas, kuriuo objektai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus galutinai perėjo savivaldybės nuosavybėn. Tai laikoma svarbiu etapu siekiant ilgalaikės Kuršių nerijos jūrinio paveldo apsaugos ir aiškesnio komplekso valdymo.
Pats Nidos švyturys savivaldybei buvo perduotas dar 2019 metais, tačiau iki šiol ne mažiau svarbūs buvo ir Urbo kalno papėdėje esantys pagalbiniai pastatai. Būtent jų perdavimas atveria daugiau galimybių nuosekliai pasakoti švyturio prižiūrėtojų istoriją ir planuoti erdvės pritaikymą lankymui.
Kelias iki šio sprendimo buvo ilgas: 2023 metais pastatus pavyko išbraukti iš Turto banko parduodamų objektų sąrašo, taip užkertant kelią privatizavimui. Tuomet jie buvo perduoti Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui patikėjimo teise, o vėliau, Vyriausybei priėmus reikalingus sprendimus, įtvirtintas perdavimas savivaldybei.
Kas konkrečiai perduota
Savivaldybės žinion perimtas nekilnojamasis turtas sudarytas iš šešių objektų Švyturio gatvėje. Kompleksą sudaro administracinis pastatas, du gamybiniai pastatai, du ūkiniai pastatai ir inžineriniai kiemo statiniai, tarp jų ir Nidos šulinys.
Oficialiai nurodoma bendra perduoto turto likutinė vertė siekia 228 010 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad esminė šio sprendimo vertė yra ne finansinė, o galimybė išsaugoti komplekso vientisumą ir planuoti jo ateitį vienose rankose.
„Nidos švyturys ir jo aplinka – neatsiejama Kuršių nerijos kraštovaizdžio bei pasakojimo apie šį kraštą dalis, menanti švyturio prižiūrėtojų kasdienybę, laivybos istoriją ir žmogaus santykį su jūra“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
„Šiandien, kai pastatai galutinai atiteko bendruomenei, galime drąsiai kalbėti apie pilnavertį šios erdvės įveiklinimą“, – sakė Darius Jasaitis.
Nuo sprendimo prie darbų
Dar prieš galutinį perdavimą savivaldybė pradėjo pasirengimą komplekso pritaikymui, kad sprendimai būtų paremti tyrimais, o ne prielaidomis. Pradėti taikomieji tyrimai apima architektūros natūrinius, konstrukcijų, istorinius ir inžinerinius vertinimus, taip pat mūro drėgmės, užterštumo ir medienos būklės analizę.
Šių tyrimų rezultatai turėtų padėti tikslinti vertingąsias savybes ir tiksliau apibrėžti, ką galima keisti, o kas privalo būti išsaugota. Lygiagrečiai vyksta ir žemės sklypo formavimo procesas, kuris svarbus planuojant būsimus projektavimo ir tvarkybos darbus.
Savivaldybės teigimu, perėmimas užtikrina, kad Kuršių nerijos jūrinis paveldas būtų saugomas ne tik formaliai, bet ir praktiškai, numatant tvarų objekto naudojimą. Tikimasi, kad aiškesnė nuosavybės struktūra leis greičiau priimti sprendimus dėl finansavimo, projektavimo ir komplekso atvėrimo lankytojams.
