CP v2

Tag: Lietuvos nacionalinis muziejus

  • Palangoje – susitikimas su menininke Inga Skripka: močiutės audiniai atvėrė netikėtą istoriją

    Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus birželio 3 dieną kviečia į susitikimą su menininke ir dizainere Inga Skripka. Renginio tema – Mano močiutės rankdarbiai leido geriau ją pažinti, o pati autorė žada atvirai papasakoti, kaip asmeninis šeimos archyvas virto ilgalaikiu kūrybiniu tyrimu.

    Susitikimas vyks 17.30 valandą Palangoje, Vytauto gatvėje 23A. Renginys nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija el. paštu j.sliupo.muziejus@lnm.lt.

    Tekstilė kaip istorijos liudijimas

    Inga Skripka savo kūryboje jungia šiuolaikinį meną, madą ir lietuviškas tradicijas, o drabužį traktuoja ne tik kaip aprangą, bet ir kaip idėją nešantį kūrinį. Ji pabrėžia Lietuvos etnografinės tekstilės paveldo svarbą ir tai, kaip raštai, audimo būdai bei medžiagos pasakoja apie laikmetį ir žmonių kasdienybę.

    Menininkė pristatys per šešerius metus sukauptą medžiagą ir papasakos apie kūrybą formavusias inspiracijas, pažintis bei patirtis. Pasak muziejaus, renginyje bus kalbama ir apie tai, kaip tradiciniai amatai šiandien persikelia į šiuolaikinio dizaino kontekstą.

    Nuo Vilniaus iki Berlyno ir teatrų

    Inga Skripka studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje, vėliau mokėsi ir dirbo Berlyne, o grįžusi į Lietuvą dirbo kostiumų dailininke keliuose teatruose. Patirtis scenos mene, kur kostiumas kuria personažą ir pasakoja istoriją, tapo svarbia jos vėlesnių kūrybinių ieškojimų dalimi.

    2019 metais dizainerė susidomėjo nepriklausomos Lietuvos laikotarpio etnografine tekstile ir tautiniu kostiumu. Šie tyrinėjimai ją atvedė prie asmeninio atradimo – močiutės Marcelės Prienų rajono Palapiškių kaime 1954–1999 metais išaustų audinių, kurie tapo ir emociniu, ir dokumentiniu atspirties tašku.

    Kelionės po Lietuvą ir nykstančio amato trapumas

    Plėsdama tyrimų geografiją, Inga Skripka keliavo po Lietuvą ieškodama vis dar audžiančių audėjų, jas kalbino ir fotografavo. Trejus metus trukusi ekspedicija, kaip skelbiama, padėjo suprasti, kiek daug sluoksnių telpa rankų darbo tekstilėje: nuo istorinių ir politinių iki socialinių bei kasdienių.

    Kartu išryškėjo ir amato trapumas, kai tradicijų tęstinumą vis dažniau lemia pavieniai žmonės ir jų perduodamos žinios. Inga Skripka kuria aprangą, kurioje siekia išsaugoti audėjų tradicijas, raštus ir meistrystę, o susitikime Palangoje kvies pažvelgti į tekstilę kaip į gyvą kultūrinės atminties formą.

    Menininkė yra pristačiusi darbus galerijose, muziejuose bei mados renginiuose, tarp jų – „Mados infekcija“ ir kiti Lietuvos bei tarptautiniai projektai. Muziejus pabrėžia, kad renginys aktualus tiek besidomintiems mada, tiek tiems, kuriems svarbus Lietuvos kultūros paveldas ir jo šiuolaikinės interpretacijos.

    Susitikimas vyks Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje. Organizatoriai primena, kad dalyvavimui reikalinga registracija.

  • Gobelenų paslaptys Palangoje: nuo Antikos iki Žygimanto Augusto kolekcijos ir Valdovų rūmų rinkinio

    Birželio 18 dieną 17.30 valandą LNM Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia į parodą lydintį renginį, skirtą gobelenų istorijai ir jų reikšmei Europoje. Susitikimo metu lankytojams bus nuosekliai pristatyta, kaip nuo senosios Antikos iki Renesanso keitėsi gobelenų paskirtis, estetika ir vertė.

    Renginyje bus aptariama, kodėl gobelenai ilgą laiką buvo laikomi vienu prestižiškiausių prabangos objektų, kurį užsakydavo valdovai, didikai ir turtingi miestai. Bus paaiškinta, kaip vertinama gobelenų kaina ir kas ją lemia šiandien: nuo išlikimo būklės ir medžiagų iki proveniencijos bei dirbtuvės, kurioje kūrinys buvo austas.

    Žygimanto Augusto gobelenai

    Ypatingas dėmesys renginyje skiriamas ankstyviausiems gobelenams, užsakytiems Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių, išryškinant Žygimanto Augusto kolekciją. Ji pristatoma kaip viena vientisiausių ir stilingiausių Europoje, tapusi svarbiu orientyru tyrinėjant valdovų reprezentacijos kultūrą bei to meto menines madas.

    Taip pat bus aptarta, kaip šis istorinis paveldas tapo kelrode žvaigžde formuojant Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus istorinių gobelenų rinkinį. Paskaitos dalyviams žadama parodyti ir detaliau pristatyti išskirtinius rinkinio gobelenus, atskleidžiant jų siužetus, ikonografiją ir audimo ypatumus.

    Kas ves renginį?

    Paskaitą ves humanitarinių mokslų daktarė, dailėtyrininkė Ieva Kuizinienė, viena ryškiausių Lietuvos istorinės tekstilės tyrinėtojų. Ji dirba vyriausiąja kultūros istorike Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, vykdo mokslinius tyrimus ir prisideda prie kultūros paveldo sklaidos.

    Specialistė yra reikšmingų monografijų ir katalogų autorė, o jos pagrindinė tyrimų kryptis apima XVI–XVIII amžiaus gobelenus: tiek Vakarų Europos, tiek Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kontekstus. Už indėlį į muziejininkystę ir kultūros tyrimus jai 2023 metais skirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija.

    Data, vieta ir registracija

    Renginys vyks Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje, adresu Vytauto g. 23A, Palanga. Dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija el. paštu j.sliupo.muziejus@lnm.lt.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginys skirtas tiek istorija ir menu besidomintiems lankytojams, tiek norintiems geriau suprasti, kodėl gobelenai šimtmečius buvo laikomi galios, statuso ir reprezentacijos ženklu. Tai proga viename pasakojime sujungti Europos tekstilės tradicijas ir Lietuvos valdovų užsakymų pėdsakus, kurie svarbūs ir šiandienos muziejinių rinkinių formavimui.

  • Ekskursija Palangoje atgaivins Jono Šliūpo laikus: kaip burmistras keitė tarpukario kurortą

    Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus gegužės 22 dieną 14.30 valandą kviečia palangiškius ir miesto svečius į ekskursiją Jono Šliūpo Palanga: tarpukario miesto istorijos. Ekskursiją ves istorikas Mindaugas Surblys, o dalyviai bus kviečiami į Palangą pažvelgti kaip į miestą, kurį tarpukariu formavo drąsios modernizavimo idėjos ir kasdieniai savivaldos sprendimai.

    Ekskursijos maršrutas ves per iki šiol išlikusius kultūros paveldo ir kitus istorinius objektus, menančius laikotarpį, kai Palangoje gyveno ir dirbo Jonas Šliūpas. Kiekvienoje stotelėje bus pasakojama, kaip kito kurorto veidas, kokie miesto rūpesčiai gulė ant burmistro stalo ir kaip administraciniai sprendimai paliko pėdsaką šiandienos Palangoje.

    Kas buvo Jonas Šliūpas?

    Jonas Šliūpas (1861–1944) laikomas viena ryškiausių modernėjančios lietuvių visuomenės figūrų, garsėjusia aktyvumu, polemišku temperamentu ir gebėjimu telkti diskusijas apie valstybės, visuomenės ir kultūros kryptį. Jo biografijoje persipina darbas Lietuvoje ir išeivijoje, vieša veikla, idėjiniai konfliktai bei nuolatinis siekis įtvirtinti lietuviškumo balsą tarptautinėje erdvėje.

    Istoriniuose šaltiniuose pabrėžiama, kad 1918 metais Šliūpas prisidėjo prie Lietuvos klausimo kėlimo Jungtinėse Amerikos Valstijose, siekdamas didesnio tarptautinio dėmesio atkurtai valstybei. Vėlesnis jo etapas Palangoje dažnai siejamas su praktiniu darbu savivaldoje, kai idėjos turėjo virsti konkrečiais miesto tvarkymo sprendimais ir kasdieniais administraciniais darbais.

    Tarpukario Palanga: miestas, kuris keitėsi

    Tarpukariu Palanga sparčiai stiprino kurorto tapatybę: plėtėsi viešosios erdvės, formavosi kurortinė infrastruktūra, daugėjo poilsiautojų ir sezoninių paslaugų. Tokie miestai gyvena pagal savitas taisykles, kai vasaros dinamika, higienos, tvarkos ir viešosios tvarkos klausimai tampa ne mažiau svarbūs nei reprezentaciniai projektai.

    Ekskursijoje žadama kalbėti ne tik apie žinomus objektus, bet ir apie mažiau pastebimas miesto detales, kurios padeda suprasti, kaip atrodė kasdienis gyvenimas ir kokių sprendimų reikalavo kurorto administravimas. Organizatorių teigimu, pasakojimai taip pat leis geriau pažinti Šliūpą ne vien kaip viešą veikėją, bet ir kaip žmogų už burmistro kabineto durų.

    Kada ir kur vyks ekskursija?

    Ekskursija vyks 2026 metais gegužės 22 dieną 14.30 valandą, o pradžia numatyta Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga). Trukmė – 1 valanda 30 minučių.

    Dalyvių skaičius ribotas, todėl organizatoriai prašo registruotis iš anksto telefonu +370 612 86114 arba el. paštu mindaugas.surblys@lnm.lt. Ekskursija skirta tiek vietos gyventojams, norintiems kitaip pamatyti pažįstamą miestą, tiek svečiams, siekiantiems suprasti, kokie žmonės ir idėjos kūrė tarpukario Palangos veidą.

  • Tarpukario Kauno namų paslaptys: dr. Ingridos Jakubavičienės knygos pristatymas Palangoje

    Gegužės 15 dieną 16.30 valandą Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje vyks istorikės dr. Ingridos Jakubavičienės knygos Namai. Miestas, žmonės ir kasdienybė tarpukario Lietuvoje sutiktuvės. Renginys nemokamas, o dalyviai kviečiami susitikti su autore ir iš arčiau pažinti jos tyrimą apie tarpukario miesto kasdienybę.

    Knygoje dėmesys sutelkiamas į laikinąją sostinę Kauną ir į tai, kas dažnai lieka už oficialių istorijos pasakojimų ribų: butus, jų planus ir vidaus gyvenimą. Autorė kviečia pažvelgti į namus nuo reprezentacinių salonų iki mažų tarnaičių kambarėlių, atskleisdama, kaip erdvės formavo žmonių santykius ir kasdienius įpročius.

    Kaip atrodė gyvenimas tarpukario butuose?

    Pasakojimas remiasi pačių kauniečių liudijimais, prisiminimais ir to meto spauda, kuri leidžia atkurti gyvą socialinį kontekstą. Juos papildo architektūros istorikų tyrimai, padedantys paaiškinti, kodėl vieni sprendimai namuose tapo prestižo ženklu, o kiti buvo paprastos būtinybės diktuojama kasdienybė.

    Autorė parodo, kad namai buvo daugiau nei adresas ar sienos: tai emocijų, daiktų ir patirčių sankaupa, atspindinti šeimos modelį, pajamų lygį ir net vertybines nuostatas. Iš pirmo žvilgsnio buitiški objektai, tokie kaip sietynai, baldai ar vaikų daiktai, knygoje tampa raktais į platesnį laikmečio paveikslą.

    Nuo miesto krizės iki modernios sostinės

    Renginyje dr. Ingrida Jakubavičienė žada aptarti ir platesnes temas, kurios formavo tarpukario Kauno veidą: butų krizę, naujas statybas ir sparčią urbanistinę kaitą. Kaunas per trumpą laiką keitėsi iš apleistos infrastruktūros ir medinių šaligatvių miesto į modernėjančią europietišką sostinę, o tai atsispindėjo ir būsto kultūroje.

    Bus kalbama ir apie pasirinkimus tarp modernistinio bei tautiškojo interjero, kurie neretai signalizavo socialinę padėtį ar siekį pritapti prie naujų miesto normų. Knyga taip pat paliečia namų šeimininkų ir tarnautojų santykius, atskleidžiant, kaip hierarchija veikė ne tik darbo rutiną, bet ir kasdienį gyvenimą bendrose erdvėse.

    Kur ir kada vyks pristatymas?

    Knygos sutiktuvės vyks Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje, adresu Vytauto gatvė 23A, Palanga. Pradžia gegužės 15 dieną 16.30 valandą, dalyvavimas nemokamas.

    Renginio metu bus galima įsigyti knygą. Norintieji kviečiami registruotis iš anksto el. paštu j.sliupo.muziejus@lnm.lt.